Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Taigi, mitingas prie Prezidentūros prieš prasidedant joje Valstybės Gynimo tarybos posėdžiui dėl Astravo AE Vilniaus pašonėje grėsmių įvyko. Į mitingą Lietuvos žmones pakvietė Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo architektas ir pirmasis po to Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis.
 
Manote, Lietuvos žmonėms, bent jau patriotams, rūpi jų ir jų palikuonių, ypač vilniečių, likimas? Sprendžiant iš mitingo dalyvių skaičiaus jie jau susitaikė su tuo, kad anksčiau ar vėliau jiems teks „nešti muilą“ iš Vilniaus ir regiono. Arba jų smegeninė tiesiog tuščia. Arba jie galvoja, kad tegul galvoja arkliai, nes jų galvos didesnės.
 
Galiu juos nuraminti, kad ilgai laukti gali ir netekti. Naujos AE paleidimo stadija – pats rizikingiausias etapas, kai išlenda visi defektai, ir visi tai žino. Ir tai – ne naujo automobilio išbandymas, kuriame maksimum gali žūti vienas bandytojas. Tad štai V. Putinas staiga praneš, kad paleidžiant AE iškilo katastrofos grėsmė, ir būtina visus aplinkinius gyventojus evakuoti kuo toliau nuo AE. Negi mūsų valdžiai bus leista patikrinti, ar tai tiesa? Ir teks „nešti muilą“ iš Vilniaus. Kas bus toliau neginamame nuo Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės kariuomenių Vilniaus rajone, palieku skaitytojo fantazijai. Tai – apie Valstybės Gynimo tarybos posėdyje paskelbtas apsaugos nuo galimų pavojų priemones. Evakuacija jose lyg tai nenumatyta.
 
Daug kas aiškina tokio mitingo beprasmiškumą, esą tai – šaukštai po pietų.
Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
 
ES spaudžiant, Ignalinos AE buvo uždaryta, nors daugelio specialistų tvirtinimu ji galėjo dar ilgai dirbti. Ji stovi, bet ji nėra pavojinga.
 
Astravo AE uždarymas esant katastrofos, nebūtinai sprogimo, pavojui vienai iš ES valstybių, jos sostinei – tik finansinis arba sankcijinis Rusijos energetikai reikalas, kuriame gali sudalyvauti visa ES. Mūsų valdžiai yra ką veikti Europos Sąjungoje Astravo AE uždarymo, tiksliau – nepaleidimo, klausimu. Ir spausti ją mitingais ir kitais būdais – būtina.
 
Nepasakosiu asmeninių įspūdžių iš mitingo, žiniasklaida plačiai jį aprašė ir komentavo, tik nustebino vadinamas „Lietuvos sąjūdis prieš Astravo AE“. Pasirodo, kad jis turi tik pirmininką ir dar keliolika narių. Tiek jų tebuvo mitinge.
 
2020.07.17; 06:30
 

Seimo opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Opozicija ragina prezidentą Gitaną Nausėdą sušaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame būtų įvertinta, kaip būtų galima taisyti jau padarytas klaidas suvaldant situaciją dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje. Tai pirmadienį opozicinių partijų surengtoje konferencijoje pranešė opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Jo teigimu, opozicija nebemato sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos toliau einančio Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo pareigas.
 
 „Šiandien trijų opozicinių partijų lyderiai kreipėsi į prezidentą prašydami labai kritiškai vertinti situaciją, kuri klostosi valstybėje. Pirmiausia kritiškai vertinti krizės valdymą. Mes kreipėmės į prezidentą prašydami šaukti Valstybės gynimo tarybą, kuri turi teisę brėžti krizės valdymo gaires ir joje kelti pagrindinį klausimą, ar krizė yra valdoma teisingai“, – teigė G. Landsbergis.
 
„Manome, kad buvo padaryta didelių klaidų iki šiandien, visi matėme situaciją, kuri rutuliojosi su reagentais (…) Didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad mes tris savaites neigėme, kad turime problemą“, – kalbėjo politikas.
 
Dar viena svarbi ir atsakingų pareigūnų padarytas klaidas indikuojanti problema yra tai, kad, pasak G. Landsbergio, Lietuvoje yra daugiausiai dėl koronaviruso izoliuotų medikų Europoje.
 
„Mums sakoma, kad viskas yra gerai, kad medikai yra aprūpinti, tačiau mes visi vieši asmenys gauname gausybę laiškų iš medikų, kur su ašaromis prašoma jiems padėti“, – teigė G. Landsbergis.
 
„Mes manome, kad klaidų yra padaryta, bet dar nėra vėlu jas spręsti ir rimtai pradėti žiūrėti į krizės valdymą“, – teigė G. Landsbergis.
 
Tvirtina, kad A. Veryga turi trauktis
 
G. Landsbergis įvardino, pasak jo, didžiausia problema tvarkantis su koronaviruso sukelta krize – prarastas atsakingų asmenų pasitikėjimas. Todėl, tikino jis, VGT turėtų įvertinti galimybę keisti Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovą.
 
„Gynimo taryba gali peržiūrėti krizės valdymo struktūrą, tai keisti vadovą lygiai taip pat. Mano asmenine nuomone, vadovas turi keistis (…) Vadovas turi būti keičiamas, nes išnaudoti pasitikėjimo likučiai“, – sakė G. Landsbergis.
Opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Tikiuosi, kad opozicija turi bendrą matymą. Vadovas turi būti keičiamas, nes yra išnaudoti pasitikėjimo likučiai. Prezidentas turi tam įgaliojimus ir galimybes. Jis tai gali daryti nevienasmeniškai, jis gali kviesti Tarybą, kurioje yra ir kariškiai, ir kiti valstybės vadovai“, – pridūrė G. Landsbergis.
 
Anksčiau politikas buvo užsiminęs, kad A. Verygą galėtų pakeisti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Tačiau, pabrėžė jis, opozicija šiuo metu konkretaus, A. Verygą pakeisti galinčio, asmens nėra aptarusi.
 
Ragina į krizės valdymą įtraukti Seimą
 
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė spaudos konferencijoje žurnalistams teigė, kad tai, kaip pastaruoju metu dorojamasi su krize šalyje, suskaldė visuomenę. Todėl, teigė ji, opozicija ir Seimas turėtų būti intensyviau įtraukas į krizės valdymo procedūras.
 
„Vieni tiki, o kiti nebetiki… Taip neturi būti. Todėl, kaip opozicinių Seimo partijų atstovai, mes kreipėmės, ragindami susitikti ne tik tarpusavyje, tačiau susitikti ir su parlamentinių partijų atstovais iš Seimo per šaukiamą VGT posėdį. Kad mes taip pat galėtume turėti patikimą informaciją – Seimas turi vykdyti parlamentinę priežiūrą“, – teigė socialdemokratė.
 
„Informacija, kuri šiandien yra apie reagentus, yra tik laikinas nuraminimas, nes nėra aišku, kaip mūsų visa sveikatos sistema yra pasiruošusi atlaikyti sukrėtimus, jei medikai yra nevertinami, ekspertai nėra kviečiami tartis… Laikas tuos dalykus baigti ir ministras Veryga turi rūpinti ne tik, kaip suvaldyti koronaviruso situaciją, bet rūpintis visais Lietuvos žmonėmis, kurie serga“, – teigė R. Budbergytė.
 
Įžvelgė dar vieną riziką: Seimas negali nedirbti
 
Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad posėdžių rengimą dėl koronaviruso apribojęs Seimas neturėtų visiškai nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Esame kalbėję opozicijoje, sutarėme, kad Seimas turi ir toliau posėdžiauti ir vykdyti parlamentinę kontrolę. Žinoma, adekvačiai užtikrinant saugumą. Manau, kad pavojinga eiti tokiu keliu, kai parlamentas ima kelias savaites „pavasario atostogų“. Taip neturėtų būti, kai kiekvieną dieną kyla klausimai“, – kalbėjo liberalė.
 
 A. Veryga: opozicija neturi ką veikti
 
Pirmadienio rytą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga opozicijos priekaištus įvertino neslėpdamas ironijos. Jo teigimu, opozicija kritikuoja Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą, nes sėdi namuose be darbo.
 
 „Nevyksta Seimo posėdžiai, nevyksta komitetų posėdžiai, žmonės sėdi namuos, matyt, be darbo – reikia jiems kažkaip rodyti, kad jie kažką veikia. Natūralu, kad jie organizuoja tokius dalykus, bando parodyti, kad jie situacijoje taip pat kažkokį vaidmenį atlieka“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 12:00

Prezidentūroje pirmadienį susitiks Valstybės gynimo taryba, koordinuojanti ir svarstanti svarbiausius valstybės gynybos klausimus.
 
Kaip Eltą informavo Prezidentūra, Valstybės gynimo taryboje bus aptariami krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtros ir biudžeto, Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2020-2021 m. bei Lietuvos kariuomenės personalo, struktūros ir finansavimo klausimai.
 
Valstybės gynimo tarybą sudaro vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.16; 06:00

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau tiek rašyta, agituota už ir prieš daugiapilietybę artėjant referendumui tuo klausimu, kad, atrodytų, visi argumentai išsemti.

Bet balandžio 30 d. toks Mindaugas Lukšys, Lietuvos šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje valdybos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys Čikagoje ir Vokietijos Bundesvero rezervistų asociacijos narys, 15min parašė straipsnį (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/mindaugas-luksys-karo-prievole-ir-mobilizacija-daugybines-pilietybes-atveju-500-1137354), kuriame aiškina, jog karo atveju daugybinė pilietybė Europos Sąjungoje didelių problemų nesukeltų.

“Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi LR piliečiai, turintys tiek dvigubą (daugybinę), tiek vieną pilietybę, yra traktuojami vienodai – kaip turintys tas pačias pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais. Daugybinės pilietybės atveju lietuvis galėtų atlikti tarnybą vienoje iš pasirinktų NATO ar Europos šalių ir jo tarnyba veikiausiai būtų įskaityta Lietuvoje. Ir tai būtų ne naujas reiškinys Europoje.”, – rašo autorius ir pateikia keletą konkrečių pavyzdžių iš praktikos, kaip tam tikros Europos šalys (Norvegija, Danija, Suomija, Vokietija, Šveicarija), kuriose yra privalomoji karinė tarnyba, mato karo prievolininką, kuris gyvena toje šalyje ir turi dvigubą pilietybę.

Viskas gražu, bet nuosaka – tariamoji (galėtų).

Lietuva – pafrontės valstybė, dėl kurios vis dar abejojama, ar suveiks efektingai penktasis NATO straipsnis, jei Rusija nutars susigrąžinti Baltijos valstybes į savo „globą“. Autoriaus išvardintoms valstybėms toks klausimas, bent kol kas, neegzistuoja.

Karinė technika – Konstitucijos propspekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Galimo karinio konflikto išvakarėse skelbiamas visuotinis tinkamo amžiaus vaikinų (o gal ir merginų) jau atlikusių ar dar neatlikusių karo tarnybą šaukimas į karą, skelbiama visuotinė mobilizacija.

Neatvykimas baudžiamas:

“BK 315 straipsnis. Šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu vengimas

Šauktinis ar aktyviojo rezervo karys, vengęs šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.”

Toks šaukimas planuojamas iš anksto. Yra sudaryti šaukiamų Lietuvos piliečių sąrašai. Nesvarbu, kur jie būtų tuo momentu, kai ateis diena X. Jiems bus pranešta, kai ateis laikas. Bet karinė vadovybė turi nors apytikriai žinoti, kiek realiai gali turėti karių karinės padėties atvejui, kur juos dislokuoti, kokią karinę techniką kuriam patikėti ir t.t.

O dabar pabandykite atspėti, kiek daugiapilietinių Lietuvos piliečių atsilieps į šaukimą ir kokia valstybė išduos savo pilietį Lietuvos teismui dėl karinės tarnybos vengimo? Tai čia tik viena iš galimų situacijų.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Pats autorius rašo:

“LR vyriausybė savo tinklalapyje pateikia tokią informaciją: „Tam, kad būtų supaprastintos privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygos ir kad kuo daugiau Lietuvos Respublikos piliečių būtų pasirengę ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo,  a t e i t y j e   b u s   s i ū l o m a  jungtis prie Europos Tarybos konvencijos dėl pilietybės, kuri leistų lanksčiau spręsti klausimus, susijusius su dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimu šalyse, kurios yra prisijungusios prie šios Konvencijos.”

Prie Konvencijos dar neprisijungėme, o jau lendame į referendumą. Gal palaukime pirma prisijungimo? Juk jau ir taip turime dvigubų piliečių išimties tvarka. O kaip bus su mūsų dvigubais piliečiais JAV? Klausimų daug.

Lietuvos valstybės vadovai. Slaptai.lt nuotr.

Gerbiama Prezidente, o ką galvoja Valstybės gynimo taryba, kuriai Jūs vadovaujate, apie galimų referendumo pilietybės klausimu rezultatų įtaką nacionaliniam saugumui. Pats laikas paskelbti.

Vyksta užplanuota diskusija tuo klausimu viešoje erdvėje, nuomonės įvairios, bet tai daugiausiai teisininkų, politikų nuomonės. Nacionalinio saugumo aspektu negirdėjau, kad tie, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus privalo žymiai daugiau žinoti, pasisakytų aiškiai ir nedviprasmiškai.

Referendumo mechanizmo atgal atsukti neįmanoma, bet turintys balso teisę turi būti maksimaliai informuoti apie balsavimo arba nebalsavimo pasekmes.

2019.05.03; 06:18

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą.  

Pasak Prezidentės, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nuolat kylančias grėsmes saugumui bei vykdant šalies tarptautinius įsipareigojimus NATO, Lietuva turi ir toliau nuosekliai stiprinti šalies gynybą. VGT nutarė siūlyti 2018 metais krašto apsaugos sistemai skirti papildomą finansavimą, kuris siektų per 2 proc. BVP.

VGT pritarė kitąmet didinti Lietuvos karių skaičių, užtikrinti jų aprūpinimą modernia ginkluote ir įranga. Taip pat VGT nutarė spartinti motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ suformavimą  iki 2019 metų. Tai sustiprins Vakarų Lietuvos apginamumą, užtikrins tolygesnį kariuomenės išdėstymą visoje šalies teritorijoje. 2018 metais taip pat turi būti užtikrinta aukščiausių standartų priimančios šalies parama sąjungininkų pajėgoms.

VGT taip pat nusprendė sustiprinti Lietuvos oro gynybos pajėgumus, spartinti sausumos pajėgų aprūpinimą sunkiąja ginkluote, užtikrinti karinių oro pajėgų gebėjimą efektyviai vykdyti taikos meto užduotis – paieškos ir gelbėjimo operacijas bei transportavimą oru.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.03.01; 06:26

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymus, kurie užtikrins pastovų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir įtvirtins mišrios kariuomenės modelį.    

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karo prievolės įstatymų pataisos Prezidentės iniciatyva parengtos pritarus Valstybės gynimo tarybai (VGT). 

Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

 Prezidentės vadovaujama VGT yra nutarusi, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kiekvienais metais būtina pašaukti po 3500–4000 karių. Praėjusiais metais atnaujinus privalomąją karo tarnybą visi pirmieji 3 tūkstančiai pirmųjų šauktinių buvo savanoriai.

Tarnybą atlikę kariai jau išleidžiami į atsargą, o į jų vietą stoja nauji šauktiniai. Šiuo metu ryžtą tarnauti Tėvynei yra išreiškę daugiau kaip 3800 jaunuolių.    

Įstatymų pataisos leis greičiau užpildyti reguliarias karines pajėgas ir suformuoti reikalingą parengtąjį karių rezervą.

Privalomas šaukimas į pradinę karo tarnybą, mišrus kariuomenės modelis, kai kariuomenę sudaro profesionalai ir šauktiniai, sukuria glaudesnį visuomenės ir kariuomenės ryšį. Jis padeda geriau suprasti pasirengimo visuotinei gynybai, kaip efektyviausio atgrasymo, būtinumą. 

Visuomenės apklausos rodo, kad nuolatinį privalomą šaukimą į kariuomenę palaiko 68 proc. apklaustųjų, o 75 proc. pritaria artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti pradinę karo tarnybą.

Įstatymų pataisos įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Vsocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.06.22; 07:40

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba svarstė strateginius nacionalinio saugumo užtikrinimo, Lietuvos kariuomenės komplektavimo, finansavimo, ginkluotės įsigijimo bei karinės strategijos klausimus.

VGT nusprendė, jog įgyvendinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą, šalies saugumą ir nepriklausomybę pajėgią užtikrinti kariuomenę bei laikantis šalies visuotinės ir besąlyginės gynybos principo, kiekvienais metais pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą po 3500-4000 karių.

Continue reading „Lietuvoje įtvirtinama mišri kariuomenė“

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) svarstė tolesnio Lietuvos kariuomenės modernizavimo bei ginkluotės, karinės įrangos ir technikos įsigijimo klausimus.

Apsvarstyta Krašto apsaugos ministro pateikta medžiaga dėl pėstininkų kovos mašinų įsigijimo, aptartas prioritetinis tinkamiausių potencialių gamintojų sąrašas.

Continue reading „Valstybės gynimo taryba: Lietuvos kariuomenės modernizavimas – nesustojęs“

Prieš keletą metų, būdamas Seimo NSGK pirmininku, iš Seimo tirbūnos perspėjau visą šalį, kad valstybėje veikia antikonstitucinė grupuotė, vėliau žurnalistų pavadinta „valstybininkų“ klanu.

Ir perspėjau: jeigu nebus imtasi kardinalių priemonių šiai gurpuotai sutramdyti, tai ji taps reali valstybės valdovė.

Vietoj to, kad man būtų padėta, prieš mane buvo organzuotas didžiulio masto puolimas, buvau šmeižiamas ir gąsdinamas. O tuomečiai vadovai Prezidentas V.Adamkus ir premjeras G.Kirkilas vieto to, kad man padėkotų, gynė anuos.  Jie turėjo ir turi aktyviai juos palaikančią žiniasklaidą.

Continue reading „Esame ties riba: netramdomi “valstybininkai” sunaikins valstybę“