Popiežius meldėsi už išpuolių aukas Norvegijoje, Britanijoje ir Afganistane. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, spalio 17 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį popiežius Pranciškus meldėsi už pastaruoju metu Norvegijoje, Afganistane ir Didžiojoje Britanijoje įvykdytų išpuolių aukas bei paragino nutraukti smurtą pasaulyje.
84 metų amžiaus pontifikas atkreipė dėmesį į tai, kad pastarųjų dienų atakos nusinešė daugybę gyvybių.
„Reiškiu užuojautą aukų šeimoms“, sakė jis prieš Šv. Petro aikštėje susirinkusius tikinčiuosius. Katalikų bažnyčios vadovas paragino atsisakyti smurto, nes šis visuomet pagimdo tik dar daugiau smurto. Popiežius meldėsi už išpuolių aukas Norvegijoje, Britanijoje ir Afganistane. EPA-ELTA nuotrauka
Šeštadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje popiežius paragino ginklų gamintojus ir prekiautojus nutraukti veiklą.
Popiežius Pranciškus taip pat paragino politikus įvesti bazines pajamas, kad kiekvienas pasaulio gyventojas galėtų sau leisti įsigyti būtiniausių dalykų pragyvenimui.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį popiežius Pranciškus, grįžęs į Vatikaną po kelių dienų viešnagės Slovakijoje, komentaruose žurnalistams dar kartą atmetė galimybę tos pačios lyties asmenims tuoktis Katalikų Bažnyčioje.
Santuoka yra sakramentas, ir Bažnyčia neturi įgaliojimų jo keisti, sakė popiežius.
Pasak jo, svarbu padėti kitos seksualinės orientacijos žmonėms, tačiau neprimetant Bažnyčiai dalykų, kurie joje neveikia.
Popiežius Pranciškus paminėjo vyriausybinius reglamentus, pavyzdžiui, Prancūzijos pilietinio solidarumo paktą, pagal kurį leidžiama civilinė partnerystė.
Jei du tos pačios lyties žmonės nori praleisti gyvenimą kartu, vyriausybės gali juos palaikyti įteisindamos civilines ceremonijas. „Tačiau santuoka yra santuoka“, – sakė jis.
Vis dėlto popiežius sakė, kad tai nereiškia žmonių pasmerkimo ir kad reikia gerbti visus. „Tačiau prašome neversti Bažnyčios neigti savo tiesos“, – sakė jis.
Premjerė I. Šimonytė susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Vatican Media nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vatikane susitiko su Šventuoju Tėvu. Tai pirmasis ministrės pirmininkės ir popiežiaus Pranciškaus susitikimas. Premjerė padėkojo Bažnyčios vadovui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms.
„Džiaugiamės puikiais santykiais su Šventuoju Sostu. Esu labai dėkinga, kad niekada nepripažinote sovietinės okupacijos, Lietuvos diplomatinė atstovybė prie Šventojo Sosto veikė be pertraukų, o Vatikano radijuje skambėjęs lietuviškas žodis buvo mūsų balsas pasauliui“, – pabrėžė premjerė.
I. Šimonytė išreiškė palaikymą Šventojo Sosto ir popiežiaus veiklai, kuria siekiama taikos pasaulyje, pasisakoma už pagarbos moterims stiprinimą, aplinkos tausojimą, žmogiškojo orumo principų išsaugojimą.
„Lietuva pagal savo išgales stengiasi padėti tiems, kurie bėga nuo politinio persekiojimo ir karo pavojų. Prieglobstį Lietuvoje rado tūkstančiai Baltarusijos žmonių bei Rusijos pilietinės visuomenės atstovai, bėgantys nuo režimo persekiojimo, prieš savaitę iš Kabulo evakuoti afganistaniečiai ir jų artimieji“, – sakė premjerė.
Anot premjerės, Lietuvą ir Vatikaną sieja bendras siekis – palaikyti nuo agresijos kenčiančias šalis. Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų kelyje į laisvę.
Lietuva palaiko Šventojo Sosto veiksmus Ukrainoje, todėl Lietuvos vardu premjerė perdavė paramą (10 000 eurų) fondui „Popiežius Ukrainai“. Popiežiaus fondas įkurtas 2016 metais. Jo tikslas – parodyti atjautą ir solidarumą su visais Ukrainos žmonėmis, nesvarbu kokio tikėjimo jie būtų, ir ypač su tais, kurių likimus palietė karas.
Premjerė padovanojo popiežiui grafikės Eglės Kuckaitės piešinį, kuriame pavaizduota ypač šventa vieta laikoma Vilniaus Aušros vartų koplyčia bei koplyčios dekoro (rožių ir balandžių) fragmentas, simbolizuojantis pagrindines krikščionybės vertybes – sielos tyrumą, viltį ir taiką. Pasak premjerės, popiežius šiltai prisiminė vizitą Lietuvoje prieš trejus metus ir apsilankymą Aušros vartų koplyčioje.
Po pokalbio su Šventuoju Tėvu premjerė susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Paroliniu ir sekretoriumi ryšiams su valstybėmis arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu. Buvo aptarti dvišaliai santykiai ir tarptautinės politikos klausimai.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus atmetė italų žiniasklaidos spėliones dėl galimo jo atsistatydinimo. „Apie tai net nepagalvojau“, – sakė pontifikas interviu Ispanijos radijui „Cope“. Jis negalįs paaiškinti, kaip žiniasklaidai kilo tokia mintis, sakė Pranciškus, kuriam prieš maždaug du mėnesius buvo atlikta žarnyno operacija.
„Kai popiežius guli ligoninėje, vis kyla lengvas vėjelis ar audra konklavoje“, – pokštavo 84-erių Katalikų bažnyčios vadovas, turėdamas omenyje susirinkimą Vatikane už uždarų durų, kuriame renkamas naujas popiežius. Pasak popiežiaus, vengdamas gandų, jis skaito tik vieną itališką laikraštį ir niekada nežiūri televizoriaus.
Į klausimą apie sveikatos būklę pontifikas taip pat atsakė juokdamasis: „Dar esu gyvas“. Jis teigė ypač esąs dėkingas vienam „labai patyrusiam“ italų slaugytojui Vatikano ligoninėje.
Jis „išgelbėjo jam gyvybę“, privesdamas operuotis. „Dabar galiu viską valgyti, kas anksčiau dėl divertikulų nebuvo įmanoma“, – sakė Pranciškus. Divertikulai yra mažos storosios žarnos gleivinės išvaržos per visus sienelės sluoksnius.
Anot popiežiaus, jis ir toliau vartoja medikamentus, tačiau šiaip jaučiasi gerai. Interviu jis paskelbė ir apie savo kelionių planus. Pradžioje rugsėjį Katalikų bažnyčios vadovas lankysis Vengrijoje ir Slovakijoje. Vėliau suplanuotos kelionės į Graikiją, Kiprą ir Maltą. Lapkritį Pranciškus ketina dalyvauti Pasaulio klimato konferencijoje Glazge – apie tai Vatikanas paskelbė jau metų pradžioje.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Žiniasklaidos pranešimas apie Vatikano bandymą paveikti Italijos įstatymo prieš homofobiją rengimą sukėlė ažiotažą Italijoje.
Laikraštis „Corriere della Sera“ antradienį pranešė, kad Vatikano atstovai birželio 17 dieną atvyko į Italijos ambasadą prie Šventojo Sosto ir įteikė notą – oficialų diplomatinį pareiškimą – su prašymu pakeisti įstatymo tekstą.
Vatikano spaudos tarnyba patvirtino verbalinės notos įteikimą.
„Jei tai kelia nerimą Šventajam Sostui, tai tikrai kelia nerimą kiekvienam iš mūsų“, – antradienio spaudos konferencijoje apie šį klausimą kalbėjo kardinolas Kevinas Josephas Farrellas.
Kaip rašoma laikraščio pranešime, Katalikų Bažnyčia laiko, kad šis socialdemokrato Alessandro Zano parengtas įstatymas apriboja jos laisves, kurios buvo pažadėtos.
Jos yra grindžiamos Vatikano ir Italijos 1984 metais pasirašytu susitarimu. Jis reglamentuoja, pavyzdžiui, Bažnyčios organizavimo laisvę.
Vatikanas yra susirūpinęs, kad įstatymas, pavyzdžiui, neatleidžia valstybinių mokyklų nuo organizavimo kokių nors renginių nacionalinei dienai prieš homofobiją ir transfobiją, toliau rašoma pranešime.
Tai yra beprecedentis Vatikano veiksmas abiejų valstybių santykių istorijoje, bent jau kiek tai yra viešai žinoma, rašė toliau „Corriere della Sera“.
Bet dėl A. Zano įstatymo projekto kol kas ginčijasi politikai ir aktyvistai. Jam pritarta tiek vienuose iš dviejų parlamento rūmų.
Verbų sekmadienį popiežius Pranciškus aukojo šventas mišias. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį pradėjo Didžiąją savaitę – paskutinę savaitę prieš Velykas, aukodamas šventas mišias, praneša „Euronews“.
Verbų sekmadienio mišios vyko Šv. Petro bazilikoje Vatikane, tačiau, kaip ir pernai, dėl koronaviruso pandemijos jose dalyvavo labai ribotas žmonių skaičius.
Šventose mišiose dalyvavo tik apie 120 tikinčiųjų, tarp kurių buvo vienuolės ir kelios šeimos, bei 30 kardinolų. Dalyviai laikėsi socialinio atstumo, taip pat dėvėjo apsaugines veido kaukes, tačiau popiežius mišias aukojo nedėvėdamas kaukės.
„Pernai mes buvome šokiruoti, šiemet esame išbandomi ir tikrinami“, – maldininkams sakė popiežius.
Pagal Bibliją, Verbų sekmadienį minimas Jėzaus Kristaus atvykimas į Jeruzalę. Po kelių dienų jis buvo nukryžiuotas.
Italija yra labiausiai pandemijos paveikta žemyninės Europos šalis. Pandemija Italijoje nusinešė jau daugiau kaip 107 tūkst. gyvybių, o susirgo per 3,5 mln.
Kovo viduryje pusė Italijos regionų grįžo prie griežto karantino, kai vėl pradėjo daugėti COVID-19 atvejų. Per Velykas likusioje šalies dalyje taip pat galios karantinas.
Popiežiaus malonių tarnyba paskelbė, kad Didžiąją savaitę ir Velykų dieną Vatikane bus paskiepyti nuo koronaviruso 1,2 tūkst. varguolių. Atitinkamą pranešimą penktadienį paskelbė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
Kaip patikslinama, bus naudojamos kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozės. Ši akcija rengiama vadovaujantis popiežiaus Pranciškaus raginimu suteikti žmonėms vienodas galimybes pasiskiepyti nuo koronaviruso. Sausio pabaigoje buvo paskiepyti pirmieji 25 varguoliai, nuolat gyvenantys Vatikano labdaros struktūrose.
Anksčiau Vatikano atstovai pareiškė, kad vakcinacijos kampanija, prasidėjusi mieste-valstybėje sausio 13 d., iš esmės baigta. Sausio 14 d. Šventojo Sosto spaudos tarnyba oficialiai patvirtino, kad buvo paskiepyti 84 metų popiežius Pranciškus ir jo 93 metų amžiaus pirmtakas garbės popiežius Benediktas XVI.
Be to, nemokamai buvo vakcinuoti žurnalistai, lydėję pontifiką kelionėje į Iraką kovo 5-8 dienomis.
Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus nusprendė sumažinti algas kardinolams ir Šventojo Sosto įstaigų tarnautojams. Tai sakoma specialiame pontifiko laiške, kurį trečiadienį paskelbė Vatikano spaudos tarnyba.
Kaip patikslinama, kardinolų algos sumažinamos 10 proc., Vatikano gubernatorato ir kitų vadovaujančių institucijų darbuotojų – 8 proc., žemesnes pareigas einančių valdininkų ir tarnautojų – 3 proc. Laikinai įšaldomas ir algų didinimas, numatytas galiojančiose sutartyse.
Šis potvarkis įsigalioja balandžio 1 d., jį padiktavo sunki finansinė situacija Vatikane, susijusi ir su pandemija. Pažymima, jog ši priemonė leis išsaugoti darbo vietas ir išvengti atleidimų.
Šventojo Sosto iždas pernai neteko svarbiausio pajamų šaltinio – bilietų į Vatikano muziejus pardavimo. Be to, neatvykstant turistams iš užsienio, gerokai sumažėjo lankytojų skaičius. Kai kuriais vertinimais, pagal šį straipsnį Vatikanas prarado iki 200 mln. eurų.
Kurijos kardinolo alga sudaro 5,5 tūkst. eurų. Vyskupai gauna ne daugiau kaip 1 700 eurų. Nėra labai didelis ir šveicarų gvardiečių darbo užmokestis, kuris svyruoja apie 1,2 tūkst. eurų, bet jie tarnybos metu aprūpinami būstu ir maistu.
Popiežius Pranciškus: šiuo metu svarbiausia brolybė. EPA-ELTA nuotr.Mianmaras apimtas protestų. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė „solidarumą su Mianmaro žmonėmis“ po šią savaitę įvykusio karinio perversmo ir paragino šalies kariuomenę siekti „demokratinio sambūvio“.
Popiežius kalbėjo tuo metu, kai į Jangono gatves savaitgalį išėjo dešimtys tūkstančių žmonių pareikšti nepasitenkinimo dėl pirmadienį įvykusio valstybės perversmo.
„Meldžiuosi, kad esantieji valdžioje veiktų… visų labui“, – sekmadienį Vatikano rūmų lange po „Viešpaties Angelo“ maldos sakė pontifikas.
Popiežius, Mianmare paskutinį kartą lankęsis 2017 m., paragino siekti „socialinio teisingumo, nacionalinio stabilumo ir harmoningo demokratinio sambūvio“.
Keliuose Mianmaro miestuose visą savaitgalį vyksta protestai, nukreipti prieš karinį režimą.
Kompostelos Santjage viešėjo popiežius Benediktas XVI. EPA-ELTA nuotr.
Kompostelos Santjago arkivyskupas Julianas Barrio ketvirtadienį pradės apeigas, kurių metu bus atvertos šv. Jokūbo katedros šventosios durys. Joje palaidotas Jokūbas vyresnysis, vienas iš dvylikos Jėzaus mokinių ir apaštalo Jono brolis. Arkivyskupas Jokūbo jubiliejų paskelbė ir katedros šventąsias duris atvers laikydamasis senosios tradicijos, pagal kurią šv. Jokūbo jubiliejus švenčiamas tuomet, kai šv. Jokūbo liturginė šventė, minima liepos 25-ąją, sutampa su sekmadieniu. Tai įvyks 2021 metais, skelbia Vatikano radijas.
Šventųjų durų atidarymo apeigas bus galima stebėti internete. Jokūbo metų tema, paskelbta dar prieš koronaviruso pandemijos krizės pradžią, skamba neįprastai: „Išeik iš savo žemės! Tavęs laukia apaštalas!“. Santjago arkivyskupas J. Barrio apie Jokūbo jubiliejų pranešė pastoraciniame laiške, diecezijos ir šventovės darbuotojai išrinko jubiliejaus logotipą, sukūrė jubiliejui skirtą portalą ir parengė informacinį dosjė apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti ir įsidėmėti piligrimas, einantis į Galisijos regiono sostinę Kompostelos Santjagą lankyti Jokūbo katedroje esančio apaštalo kapo.
Arkivyskupui atvėrus šventąsias duris bus galima pelnyti šv. Jokūbo visuotinius atlaidus, sakoma Vatikano radijo pranešime. Taip pat pandemijos laikotarpiu sąlygos atlaidams gauti nepakitusios: reikia įžengti į katedrą pro šventąsias duris, atlikti sakramentinę išpažintį, dalyvauti Eucharistijoje ir melstis popiežiaus intencija. Atlaidus galima pelnyti tiek sau, asmeniškai, tiek mirusiesiems.
Po ganytojo į katedrą įžengs pirmieji piligrimai, procesijoje dalyvaus vietinės valdžios, šv. Jokūbo draugijų ir organizacijų atstovai. Paskui arkivyskupas J. Barrio vadovaus iškilmingoms šv. Jokūbo jubiliejaus atidarymo Mišioms. Po Mišių iškilmės tęsis katedros aikštėje, vyks šventinis tradicinės galisų muzikos koncertas.
Arkivyskupas J. Barrio pastoraciniame laiške pristatė keturis piligrimystės į Santjago Kompostelą kriterijus: klausykis išeidamas į vidinę kelionę, darbuokis dėl vargstančiųjų, pasikliauk mokinių viltimi, liudyk artimo meilę.
2020 metais Kompostelos Santjago arkivyskupija šventė kitą jubiliejų – prieš devynis šimtus metų, 1120 metais, Kompostelos Santjago vyskupija buvo pertvarkyta į arkivyskupiją. O po dar dvejų metų popiežius Kalikstas II arkivyskupijai suteikė leidimą švęsti apaštalo šv. Jokūbo vyresniojo šventuosius metus. Šventųjų metų privilegija turėjo nenumatytų pasekmių, kurios dar labiau paskatino piligrimystes į Jokūbo vyresniojo kapą, mat visoje Europoje paplito įsitikinimas, kad, leisdamas minėti Šventuosius metus, Kalikstas II kartu suteikė Kompostelos Santjagui šventojo miesto rangą – ligi tol tik Jeruzalė ir Roma vadinti šventaisiais miestais.
Šv. Jokūbas vyresnysis yra Ispanijos dangiškasis globėjas. Žvejo Zebediejaus ir Salomės sūnus Jokūbas vyresnysis buvo apaštalo šv. Jono evangelisto brolis. Žinia apie jo kankinystę Jeruzalėje perduota Apaštalų darbuose. 44 m. jis buvo nukirsdintas karaliaus Erodo įsakymu. Pasak tradicijos, jo palaikai perkelti iš Jeruzalės į Kompostelos Santjagą, IX amžiuje jie buvo vėl atrasti dabartinės Santjago katedros vietoje.
Betliejaus prakartėlė Vatikano Šv. Petro aikštėje. EPA-ELTA nuotr.
Tradicinė prakartėlių paroda bus ir šiemet, tačiau dėl pandemijos prakartėlės eksponuojamos po Šv. Petro aikštės kolonada. Lankytojai kviečiami pasidžiaugti Kalėdų dvasia nepaisant pandemijos sunkumų, sakoma Vatikano radijo pranešime.
Šiemet Vatikano prakartėlių parodos atidarymo garbės viešnia – Ukrainos ambasada prie Šventojo Sosto, kurios atstovai, lydimi Romos ukrainiečių bendruomenės narių, dalyvaus parodos atidaryme šį sekmadienį. Trečiąjį advento sekmadienį, kuris yra vadinamais džiaugsminguoju, atidaroma paroda veiks iki sausio 10 d.
„Atėję į parodą pasigrožėti prakartėlėmis ir pamąstyti apie žmonijos atpirkėjo Jėzaus užgimimą žemėje, prisiminkime visus, kurie kenčia dėl pandemijos, ne vien tik artimuosius ir draugus, kartu prisiminkime daugelį gydytojų, seselių ir slaugų, kurie kasdien nuolat budi prie pacientų, juos gydo ir guodžia, prisiminkime taip pat dvasininkus ir sielovadininkus – ligoninėse tarnaujančius kapelionus, kurie segančiuosius guodžia taip liudydami jų aplankyti negalinčių artimųjų artumą, ir su dėkingumu atminkime mokslininkus ir mokslininkes, kurie vykdo tyrimus siekdami rezultatų, kurie leistų nuslopinti susirgimų bangą ir įveikti užkratą“, – sakoma „Šimto prakartėlių Vatikane“ kvietimo laiške, kurį išplatino kalėdinę iniciatyvą surengusi Popiežiškoji naujojo evangelizavimo taryba.
Prakartėlė pasakoja apie visus šiuos gyvenimo pavyzdžius, liudija apie niekuomet nenutrūkstantį solidarumą, kuris tampa dar labiau akivaizdus, kai poreikiai pasidaro didesni, liudija Dievo solidarumą – Dievas norėjo pasidalyti su visa žmonija per Sūnaus įsikūnijimą.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus šįmet atsisakė tradicijos apsilankyti Romos Ispanijos aikštėje gruodžio 8-ąją, kai Katalikų bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę.
Pirmadienį Šventojo Sosto spaudos tarnyba paskelbė, kad atšaukiamas tradicinis gėlių vainiko padėjimo prie Dievo Motinos statulos ritualas, kurį tą dieną atlieka pontifikai.
„Ateinančią gruodžio 8-ąją popiežius atliks ritualą privačiai, patikėdamas Dievo Motinos globai Romą, jos gyventojus ir visus ligonius visuose pasaulio kampeliuose. Sprendimą nevažiuoti tą dieną į Ispanijos aikštę tradiciniam Dievo Motinos pagarbinimui padiktavo dabartinė epidemiologinė situacija ir noras išvengti bet kokios užsikrėtimo rizikos, neprovokuoti didelių susibūrimų“, – paaiškino spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis.
Spalio mėnesį kilus antrajai koronaviruso bangai, Vatikanas vėl, kaip ir pavasarį, atsisakė visuotinių pontifiko audiencijų dalyvaujant tikintiesiems. Tiesa, popiežiaus sekmadienio pamokslai pro Apaštališkųjų rūmų (oficialios jo rezidencijos) langą Šv. Petro aikštėje susirinkusiems žmonėms kol kas neatšaukti, bet per juos laikomasi visų kovos su koronaviruso plitimu normų. Gruodžio 11-ąją aikštėje bus pastatyta tradicinė Kalėdų eglė, atgabenta iš Slovėnijos, ir įrengta prakartėlė.
Praėjusį šeštadienį Pranciškus įšventino į kardinolus 13 Romos katalikų bažnyčios hierarchų, iš kurių devyni gali dalyvauti pontifiko rinkimuose.
Šveicarų gvardiečiai, saugojantys Popiežių Pranciškų. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas penktadienį paskelbė, kad dar dviem šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą – patvirtinta COVID-19 infekcija, jų gretose susirgimų skaičius išaugo iki trylikos.
Nė vienam iš užsikrėtusiųjų iki šiol neprireikė hospitalizacijos ir tik kai kuriems jų pasireiškė karščiavimas, kosulys, uoslės praradimas ir sąnarių skausmas, teigiama Vatikano pranešime.
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku. Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
Šeštadienį Vatikanas paskelbė, kad koronavirusas patvirtintas vienam asmeniui, gyvenančiam toje pačioje Vatikano rezidencijoje, kaip ir pontifikas. Užsikrėtusysis iš karto izoliavosi.
Pandemijos metu popiežius retai pastebimas dėvintis veido kaukę. Jis su kauke pasirodė antradienį Romoje vykusiame tarpreliginiame renginyje, tačiau kitą dieną Vatikane vykusioje kassavaitinėje audiencijoje pontifikas kaukės nebedėvėjo.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Dar septyniems šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą, – patvirtinta koronavirusinė infekcija, ketvirtadienį paskelbė Vatikano kariuomenė.
Visi asmenys, kurių testai buvo teigiami, laikosi saviizoliacijos, taip pat imtasi priemonių „pašalinti bet kokią infekcijos riziką vietose, kuriose patruliuoja šveicarų gvardiečiai“, teigiama pranešime, nepateikiant daugiau detalių.
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku.
Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
Šveicarų gvardiečiai, saugojantys Popiežių Pranciškų. EPA-ELTA nuotr.
Keturiems šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą, – patvirtinta koronavirusinė infekcija, pirmadienį pranešė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni.
M. Bruni teigimu, liga gvardiečiams patvirtinta savaitgalį. Jiems reiškiasi COVID-19 simptomai ir jie laikosi saviizoliacijos, o žmonėms, turėjusiais kontaktą su sergančiaisiais, atliekami testai, pridūrė atstovas.
Visiems šveicarų gvardiečiams darbo ir nedarbo metu buvo nurodyta dėvėti veido kaukes ir laikytis viruso apribojimų, sakė M. Bruni.
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku. Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.
Netikėtai atsistatydino vienas įtakingiausių kardinolų Vatikane – Angelo Becciu iš Italijos.
Popiežius Pranciškus patenkino 72-ejų dvasininko atsistatydinimo prašymą, ketvirtadienį pranešė Šventasis Sostas.
Atsistatydinimo priežastis neįvardijama. Paklaustas apie pasitraukimą, A. Becciu italų naujienų agentūrai „Adnkronos“ tepasakė: „Norėčiau patylėti“. Italų žiniasklaida kardinolo atsistatydinimą sieja su skandalu dėl Vatikano investicijų į prabangų nekilnojamąjį turtą Londono centre.
A. Becciu praėjusius šešerius metus buvo savotiškas popiežiaus štabo vadovas – ir vienas artimiausių pontifiko aplinkos žmonių. Dvasininkas vadovavo ir skyriui, atsakingam už beatifikacijas ir kanonizacijas. A. Becciu į kardinolus įšventintas prieš dvejus metus.
Jo atsistatydinimas gali būti susijęs su Vatikane vykstančiu tyrimu dėl nekilnojamojo turto sandorio prestižiniame Londono Čelsio rajone. Šis statybų projektas buvo finansuojamas per vadinamuosiuose mokesčių rojuose įsteigtus fondus ir įmones. Vatikanas į projektą investuoti pradėjo 2014 metais, kai A. Becciu dirbo centrinėje Vatikano administracijos institucijoje – sekretoriate. Jis prižiūrėjo ginčytiną sandorį.
Vatikano policija pernai atlikto kratas sekretoriato biuruose ir paėmė finansinius dokumentus bei kompiuterius. Penki darbuotojai buvo nušalinti nuo darbo.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Kalbėdamas sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldą Vatikane, Šv. Petro aikštėje, popiežius Pranciškus pabrėžė, kad apkalbos ir plepalai yra siaubingesnis „maras“ nei COVID-19 liga.
„Kai pamatome, kad mūsų brolis ar sesuo padarė klaidą ar turi kokią nors ydą, pirmiausia puolame apie tai pasakoti kitiems. Skleidžiame apkalbas“, – kalbėjo aukščiausias Katalikų bažnyčios vadovas.
Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad apkalbos žaloja bažnyčios bendruomenę, o paskalas palygino su melagiu velniu, „trokštančiu suskaldyti bažnyčią“.
Anot Vatikano naujienų portalo „Vatican News“, jis paragino tikinčiuosius dėti pastangas ir vengti apkalbų. Pasak popiežiaus, užuot laidę paskalas, žmonės turėtų vadovautis bažnyčios gairėmis, kaip broliškai ir diskretiškai pataisyti klystančiuosius ar darančius ką nors neteisinga.
Popiežius Pranciškus kitą mėnesį lankysis Asyžiuje. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus kitą mėnesį ketina trumpam nuvykti į Asyžių – centrinės Italijos miestą, kuriame gimė viduramžių vienuolis Šv. Pranciškus Asyžietis.
83-ejų Popiežius Pranciškus, kurio tikrasis vardas yra Jorge Mario Bergoglio, yra pirmasis pontifikas, pasivadinęs šio vienuolio garbei.
Spalio 3 dieną numatomas kelių valandų trukmės vizitas greičiausiai taps pirmąja popiežiaus kelione nuo tada, kai į savo gniaužtus Europą suėmė koronaviruso pandemija.
Popiežius Pranciškus šeštadienį Vatikane pasirašė encikliką, pavadinimu „Fratelli tutti“, o tai išvertus iš italų kalbos reiškia „Visi broliai“.
Enciklika yra laiškas, kuriame pateikiamas svarbus mokymas, kurį popiežius išplatina Bažnyčiai. Tai bus trečioji jo enciklika, kurioje, kaip pranešama, bus kalbama apie brolystę pasaulyje ir socialinę sanglaudą.
Asyžius yra dviejų valandų atstumu nutolęs nuo Vatikano. Jis įsikūręs Italijos Umbrijos regione.
Mieste stovi Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika – viena svarbiausių katalikų pamaldų vietų. Joje yra viduramžių vienuolio, žinomo dėl savo skurdo įžadų, meilės gamtai ir smurto atmetimo, palaidojimo kamera.
Benediktas XVI tapo vyriausiu popiežiumi istorijoje. EPA-ELTA nuotr.
Būdamas 93-ejų metų ir beveik penkių mėnesių amžiaus, Benediktas XVI penktadienį pagerino ligšiolinį Katalikų bažnyčios vadovo amžiaus rekordą – nors ir ne kaip pareigas einantis, o kaip popiežius emeritas.
Italijos katalikiškų žurnalų „Famiglia Cristiana“ ir „Avvenire“ duomenimis, 1927 metų balandžio 16 dieną gimęs Benediktas XVI vyriausio popiežiaus titulą perima iš Leono XII, kuris mirė būdamas kiek daugiau nei 93-ejų. „34 111 dienų Dievo, pasaulio ir bažnytinės bendruomenės tarnystėje“, – tiksliai suskaičiavo „Famiglia Cristiana“.
Tiesa, kiti Vatikano ekspertai abejoja, ar vokietis Josephas Ratzingeris kaip popiežius emeritas apskritai gali būti lyginamas. Be to, į rekordą esą reikia žiūrėti atsargiai, nes duomenys apie ankstesnių šimtmečių popiežių amžių ne visad yra patikimi.
Popiežius Jonas Paulius II Vilniaus oro uoste bučiuoja Lietuvos žemę. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda paskelbė laišką šventojo Jono Pauliaus II gimimo 100-ųjų gimimo metinių proga. 1920 metų gegužės 18-ąją Vadovicėse gimė Karolis Voityla, vėliau tapęs šventuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II.
„Mes, lietuviai ir lenkai, skiriame šventojo Jono Pauliaus II asmenybei didžiulę reikšmę. Jis mums yra simbolis, istorijos liudytojas, tačiau jame pažįstame ir mūsų regiono laisvės bendrakūrėją. Jo pirmoji apaštališkoji kelionė į Lenkiją ir jos metu ištarti skambūs žodžiai „Tenusileidžia Tavo dvasia ir atnaujina šios žemės veidą“ turėjo įtakos ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvos laisvės siekiams. Ši kelionė pradėjo procesą, pasibaigusį komunizmo žlugimu ir nepriklausomybės atgavimu“, – skelbiama šalies vadovo pasirašytame laiške.
Popiežius Jonas Paulius II buvo viena svarbiausių XX amžiaus asmenybių: filosofas, poetas, jaudinantis kalbėtojas, fundamentalių moralinių vertybių ir krikščioniškosios Europos tapatybės gynėjas. Būdamas Katalikų Bažnyčios vadovu, drąsiai ir kūrybingai siekė įgyvendinti II Vatikano susirinkimo reformas. Jono Pauliaus II mokymas ir asmeninis gyvenimo liudijimas vis dar jaudina milijonų žmonių visame pasaulyje širdis bei protus.
2020-ieji Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbti Jono Pauliaus II metais. Abiejų valstybių Vyriausybės yra parengusios daug šių metinių minėjimo renginių.
Dar būdamas Krokuvos vyskupu, Karolis Wojtyła gyvai domėjosi įvykiais Lietuvoje, skaitė anuomet Sovietų Sąjungos pogrindyje leidžiamą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“. Vėliau Popiežius Jonas Paulius II paskyrė „Kronikos“ iniciatorių ir redaktorių, dvasios tėvą Sigitą Tamkevičių SJ Kauno pagalbiniu vyskupu, paskui Kauno arkivyskupu metropolitu.
1993-iųjų rugsėjį Jono Pauliaus II apaštališkoji kelionė, pirmasis Lietuvos istorijoje Popiežiaus vizitas tapo savo nepriklausomybę atkuriančiai Lietuvai dideliu moraliniu ir diplomatiniu palaikymu. Popiežius meldėsi Antakalnio kapinėse prie naujųjų Lietuvos didvyrių – 1991-ųjų sausio sovietų agresijos aukų – kapų. Jis apsilankė visose svarbiausiose Lietuvos vietose – lietuvių dvasinės jėgos šaltiniuose.
Tuomet jis suformulavo tezes programai, leidžiančiai kurti geros kaimynystės ateitį lietuviams ir lenkams – dviem krikščioniškoms, tokioms artimoms viena kitai tautoms, susietoms kaimynystės, draugystės ir brolybės ryšiais. Atsimename šiuos Šventojo Jono Pauliaus II žodžius, anuomet pasakytus Vilniuje: „Lietuviai ir lenkai yra pašaukti bendradarbiauti, bet pirmiausia – klausytis vieni kitų, kad dėl to stiprėtų jų bendras tikėjimas, ta pati viltis ir viską vienijanti meilė.“
„Kartu minėdami Lietuvoje ir Lenkijoje Jono Pauliaus II, Šventojo Popiežiaus iš Lenkijos, 100-ąsias gimimo metines, norime solidarumo kultūros dvasioje, pasiremdami jo palikimu, ir toliau siekti, kad mūsų valstybių ir tautų ateitis Europoje būtų formuojama Šventojo Jono Pauliaus II katalikiškos antropologijos dvasia.
Esame nuoširdžiai įsitikinę, kad Šventasis Jonas Paulius II visada remia mūsų tautas, o šiomis pandemijos dienomis, jeigu galėtų, pakartotų mums savo 1978-ųjų spalio 22-osios raginimą: „Nebijokite“, – rašoma laiške.
