Šeštadienį anksti rytą trys Venesuelos nacionalinės gvardijos kariškiai pabėgo į Kolumbiją dviem šarvuočiais, prasiveržę pro užtvaras pasienyje, praneša televizijos kanalas VPI TV.
Incidentas įvyko Simono Bolivaro pasienio perėjoje. Pervažiavę tiltą, Venesuelos kariškiai Kolumbijos mieste Kukutoje pasidavė vietos valdžiai.
Ketvirtadienio vakare Venesuelos prezidento Nicolo Maduro sprendimu buvo visiškai uždaryta Venesuelos sausumos siena su Brazilija, o penktadienio vakare viceprezidentė Delcy Eloina Rodriguez paskelbė, kad laikinai uždaromi trys tiltai, jungiantys šalies teritoriją su Kolumbija. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Venesuelos opozicija pareiškė ketinanti atgabenti humanitarinę pagalbą iš Brazilijos ir Kolumbijos.
Sausio 23 d. Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido, kurio paskyrimą į parlamento pirmininko postą dviem dienomis anksčiau anuliavo šalies Aukščiausiasis teismas, pasiskelbė Venesuelos laikinuoju prezidentu. Tą pačią dieną JAV pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu. N. Maduras pavadino tai mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.
Netrukus J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Australija, Albanija, Gruzija, Izraelis, Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių palaiko Venesuelos parlamentą ir reiškia viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą parėmė Rusija, Baltarusija, Bolivija, Iranas, Kinija, Kuba, Nikaragva, Salvadoras, Sirija ir Turkija.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese skaitė metinį pranešimą, informuoja BBC.
Kalba, įskaitant respublikonų keliamas nuolatines ovacijas, truko 1 valandą ir 20 minučių. Joje buvo apžvelgti vidaus politikos klausimai ir įvairios užsienio politikos problemos, taip pat ir santykiai su Rusija.
Pirmą kartą nuo savo kadencijos pradžios D. Trumpas kalbėjo Kongrese, kurio Atstovų Rūmuose daugumą turi demokratai.
„Darbotvarkė, kurią aš išdėstysiu, nėra respublikonų ar demokratų. Tai – amerikiečių tautos darbotvarkė“, – sakė D. Trumpas.
Kalbėdamas apie JAV poziciją dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė: „Mes iš tiesų neturime pasirinkimo“.
Praėjusią savaitę Vašingtonas pranešė, kad traukiasi iš 1987 metais pasirašytos JAV ir SSRS sutarties.
Metiniame pranešime D. Trumpas dar sykį pakartojo, kad Jungtinės Valstijos laikėsi kiekvienos INF sutarties raidės, o Rusija ją nuolat pažeidinėjo.
„Galbūt mums pavyks susitarti dėl naujos sutarties, įtraukiant į ją Kiniją ir kitas šalis. Galbūt nepavyks. Tokiu atveju mes pralenksime juos ir pagal išlaidų apimtį, ir pagal inovacijas“, – pažadėjo JAV prezidentas.
Kaip ir buvo tikėtasi, D. Trumpas paskelbė antrojo JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimo datą. Amerikos lyderis susitiks su Kim Jong-unu vasario 27-28 dienomis Vietname.
Pirmas istorijoje dviejų šalių vadovų susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.
Antradienį Kongrese D. Trumpas teigė: „Manau, jog jei manęs nebūtų išrinkę prezidentu, dabar būtų karas su Šiaurės Korėja“. Jis pridūrė, kad dabar palaiko „gerus santykius“ su Kim Jong-unu.
„Negali būti taikos ir įstatymų, kai yra karas ir tyrimai“, – pabrėžė D. Trumpas savo kalboje. Ir nors jis nepateikė konkrečių vardų ir detalių, Amerikos žiniasklaida tučtuojau pažymėjo, jog prezidentas turi omenyje specialiojo prokuroro Roberto Muellerio atliekamą Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais tyrimą.
D. Trumpas metiniame pranešime parėmė Venesuelos opoziciją.
„Mes remiame kilnų Venesuelos žmonių laisvės siekį ir smerkiame žiaurų Maduro režimą, kurio socialistinė politika įstūmė šią anksčiau turtingiausią Pietų Amerikos tautą į didžiulį skurdą ir neviltį“, – sakė JAV prezidentas.
Didelė D. Trumpo kalbos dalis buvo skirta nelegaliai migracijai. Jis vėl grįžo prie sienos statybos Meksikos pasienyje temos. Pasak prezidento, siena reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias nelegaliai migracijai iš Lotynų Amerikos šalių.
Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro valdymo perspektyvoms vis labiau prastėjant, Rusija rizikuoja prarasti ilgalaikį sąjungininką Lotynų Amerikoje ir milijardus dolerių, investuotus į naftos sektorių ir ginkluotę.
Ispanija, Prancūzija ir Vokietija pateikė Venesuelos prezidentui N. Madurui ultimatumą. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ilgus metus kuravo aljansą su buvusiu Venesuelos lyderiu Hugo Chavezu ir jo įpėdiniu N. Maduru, dažnai priimdamas Venesuelos vadovus Maskvoje.
Venesueloje kilus pastarųjų savaičių krizei, kai parlamento pirmininkas Juanas Guaido pasiskelbė laikinuoju prezidentu, savo sąjungininką mūru užstojo Kremlius. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pažadėjo, kad Maskva „padarys viską“, kad apgintų savo sąjungininką.
Tuo tarpu ekspertai tikina, kad Kremlius supranta, jog, praradus draugus Venesueloje, Maskva nebeturės patikimų sąjungininkų Lotynų Amerikoje.
„Venesuela yra praktiškai paskutinis dalykas, kurį Vladimiras Putinas dar turi Lotynų Amerikoje“, – mano Rusijos tarptautinių santykių analitikas Kolumbijos Icesio universitete Vladimiras Rouvinskis.
Venesueloje per protesto akcijas jau žuvo mažiausiai 35 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
V. Rouvinskio teigimu, Maskva mėgsta pristatyti save kaip „alternatyvia supervalstybe“ Vašingtono užpakaliniame kieme – Pietų Amerikoje. Nors Maskvos santykiai su Venesuela ir tradicine sąjungininke Kuba yra itin artimi, santykiai su kitomis regiono valstybėmis, tokiomis kaip Brazilija, Ekvadoras ir Argentina, prastėjo po neseniai įvykusių valdžios pasikeitimų šalyse, neabejoja ekspertas.
Rusija sustiprino savo aljansą su Venesuela skolindama šaliai, tiekdama tankus ir Kalašnikovo automatus bei investuodama į didžiausią šalies turtą – naftos pramonę. Rusija yra antra pagal dydį, po Kinijos, investuotoja Venesueloje.
Gruodį N. Maduras vizito Maskvoje metu paskelbė, kad Rusija investuos papildomus 6 mlrd. dolerių į Venesuelos naftos ir kalnakasybos sektorius.
Šiuo metu Rusija „rizikuoja, kad šie ilgai puoselėti saitai neteks savo vertės“, teigia Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos profesorius Nikolajus Petrovas.
Rusijos ir Venesuelos ryšiai siekia H. Chavezo laikus, kuris bandė sukurti tai, ką jis pats vadino „XXI amžiaus socializmu“.
Santykiai tarp Rusijos ir Venesuelos ir toliau buvo plėtojami po to, kai N. Maduras perėmė valstybės vairą į savo rankas po H. Chavezo mirties 2013 m. Tarp 2005 ir 2017 m. Karakasas įsigijo rusiškų ginklų ir karinės įrangos už 11 mlrd. dolerių.
Venesuela apimta protestų ir neramumų. EPA – ELTA nuotr.
Maskva kartu su Kinija ir Turkija ir toliau palaikė N. Madurą po paskutinių prezidento rinkimų gegužę ir opozicijos lyderio J. Guaido pasiskelbimo prezidentu sausį.
Jungtinėms Valstijoms ir tuzinui Lotynų Amerikos šalių pripažįstant J. Guaido laikinuoju prezidentu, o Europos šalims reikalaujant naujų rinkimų, V. Putinas praėjusią savaitę paskambino N. Madurui, siekdamas pareikšti paramą „teisėtai valdžiai“.
Tuo tarpu žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad šimtai Rusijos privačios bendrovės „Wagner“ samdinių yra dislokuojami Venesueloje. Maskva neigia pranešimus, tačiau V. Rouvinskis tikina, kad samdinių dislokavimo Venesueloje scenarijus yra tikėtinas.
„Ženklai rodo, kad Rusijos samdiniai jau kurį laiką veikia Venesueloje, tačiau manau, kad jų ten kur kas mažiau, nei rašoma žiniasklaidoje“, – sakė V. Rouvinskis.
Rusijos televizijos plačiai nušvietė protestus Karakase, palygindamos įvykius Pietų Amerikos šalyje su 2014 m. įvykiais Ukrainoje, kai buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Pasak V. Rouvinskio, žinant Rusijos nepasitenkinimą tokiais žmonių mitingais, „gana ribotos, tačiau gerai parengtos Rusijos karinės operacijos šalyje galimybė negali būti atmesta“. Tačiau, patikino ekspertas, tokia karinė operacija būtų paskutinė priemonė, kurios imtųsi Maskva.
„Toks scenarijus būtų itin neigiamas pačiai Rusijai. Tai daugeliui metų nuteiktų visą Lotynų Ameriką prieš Rusiją“, – neabejojo Rusijos politikos analitikas.
V. Rouvinskio teigimu, nepaisant Rusijos ilgalaikių strateginių interesų, milijardai šalies dolerių yra investuoti į Venesuelos pramonę.
Valstybinė Rusijos naftos korporacija „Rosneft“, vadovaujama V. Putino sąjungininko Igorio Sečino, yra paskolinusi apie 6 mlrd. dolerių Venesuelos valstybinei naftos pramonės įmonei PDVSA. Tačiau pinigų stokojantis Karakasas nesugebėjo grąžinti paskolos nafta dėl prastos PDVSA naftos apdirbimo terminalų būklės.
Pasak analitikų, Rusija investavo į Venesuelą, žinodama, kad investicijos yra itin rizikingos, tačiau, sako ekspertai, Rusija tikisi, jog investicijos atsipirks.
„Rosneft“ pasiliko Venesueloje, nes bendrovė buvo pasiruošusi ten investuoti ilgam“, – sako Maskvos Lotynų Amerikos instituto ekspertas Danielis Rozentalis.
Tačiau, jei N. Maduro vyriausybė vis dėlto bus nuversta, Rusija „neabejotinai kovos dėl sandorių ir skolų“, – teigia V. Rouvinskis, pridurdamas, kad Rusija investicijas ne į naftos sektorių „tikriausiai praras“.
Jo teigimu, politiniai santykiai su naująja Venesuelos valdžia priklausys nuo Maskvos elgesio dabartinės krizės metu. Paprasti venesueliečiai Rusiją mato kaip N. Maduro vyriausybės sąjungininkę.
Tuo tarpu opozicinės jėgos mąsto pragmatiškai, tikino V. Rouvinskis, o Kremlius užsiminė galintis palaikyti „legitimų valdžios perdavimą“.
D. Rozentalis pritarė kolegai ir tikino, kad Rusijoje vyrauja pragmatinis požiūris, o darbiniai santykiai su Venesuela gali išlikti, net jei šalies opozicija nuvers N. Madurą ir perims valdžią.
„Rusijos lyderiai palaiko Venesuelos vyriausybės, šiuo atveju išrinktą prezidentą (N. Madurą). Tačiau tai nereiškia, kad Rusija nepalaikys ryšių su opozicija“, – pabrėžė D. Rozentalis.
Venesueloje per protesto akcijas žuvo mažiausiai 35 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Venesueloje per antivyriausybines manifestacijas jau žuvo mažiausiai 35 žmonės. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Publico“, remdamasis kelių nevyriausybinių organizacijų duomenimis.
Gautomis žiniomis, per protesto akcijas sulaikyta apie 850 žmonių.
„Mes patvirtinome 35 žmonių žūtį, nurodydami vardus, pavardes, vietas, kur tai įvyko, ir spėjamus kaltininkus“, – sakė žurnalistams organizacijos „Provea“ vadovas Rafaelis Uzcategui.
Savo ruožtu nevyriausybinės organizacijos „Foro Penal“ vadovas Alfredas Romeras pranešė, kad šalyje iš viso sulaikyta 850 žmonių, iš kurių 80 – nepilnamečiai.
Praėjusią savaitę Venesueloje vyko didelės protesto akcijos, kurias lydėjo riaušės ir susirėmimai su policija. Sausio 23 d. opozicijos lyderis Juanas Guaidas pasiskelbė Venesuelos prezidentu. Dabartinis valstybės vadovas Nicolas Maduras pavadino pastaruosius įvykius šalyje mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.
J. Guaidą laikinuoju Venesuelos prezidentu jau pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Albanija, Gruzija, JAV ir Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių parėmė Venesuelos parlamentą ir pareiškė viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą remia Rusija, Bolivija, Iranas, Kuba, Nikaragva, Salvadoras ir Turkija.
Prasidėjus prieštaringai vertinamai antrajai Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro kadencijai, grupė nacionalinės gvardijos karių atsisakė paklusti valstybės vadovui.
„Eikite į gatves ir protestuokite, reikalaukite savo teisių. Mes esame čia, kad kovotume už jus, už Venesuelą“, – sakė vienas gvardietis pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše.
Specialiosios pajėgos tada apsuko kareivines Kortizos kvartale sostinėje Karakase, paskelbė žinių portalas „El Nacional“. Pranešama, kad netrukus po to maištautojai pasidavė kariniam prokurorui. Pasak Gynybos ministerijos, kariams teks atsakyti pagal įstatymą.
Nepaisant didelių protestų, N. Maduras neseniai buvo prisaikdintas antrajai kadencijai. Daug valstybių, tarptautinių organizacijų, taip pat Venesuelos opozicija jo perrinkimą praėjusiais metais vadina nedemokratišku. Todėl jos nepripažįsta N. Maduro teisėtu prezidentu. Iki šiol kariuomenė jį rėmė.
Naujasis Brazilijos ultradešinysis prezidentas Jairas Bolsonaras yra atviras JAV karinei bazei savo šalyje. „Kas žino, ar mes ateityje neturėsime diskutuoti šiuo klausimu, priklausomai nuo to, kas nutiks pasaulyje“, – sakė jis interviu televizijai, atsakydamas į atitinkamą klausimą, informuoja agentūra „Reuters“.
Naujasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Tai, kad Rusija kaimyninėje Venesueloje remia kairės pakraipos prezidentą Nicolasą Madurą, esą verčia nerimauti ir sukėlė įtampą regione. J. Bolsonaras, kuris antradienį perėmė prezidento postą, patvirtino, kad Brazilija Pietų Amerikoje siekia lyderystės.
Buvęs kariškis ir nacionalistas J. Bolsonaras, sukėlęs pasipiktinimą prieš moteris nukreiptais, rasistiniais ir homofobiškais pasisakymais, po tris dešimtmečius trukusio kairiųjų viešpatavimo Brazilijoje pradeda naują erą.
J. Bolsonaras neslepia savo susižavėjimo JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir yra už suartėjimą su JAV. Prieš ta buvusi kairiųjų vyriausybė tuo tarpu pasisakė už glaudžius santykius tarp Pietų Amerikos šalių ir kelis kartus susivaidijo su JAV.
J. Bolsonaro patarėjas saugumo klausimais Augustas Helenas patvirtino, kad Brazilija, kaip ir JAV, savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo ketina perkelti į Jeruzalę. Persikėlimas esą stringa dėl logistinių priežasčių. „Yra aiškus noras, kad taip įvyktų, tačiau dar nėra sprendimo dėl datos“, – sakė A. Helenas.
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduras kaltina JAV siekiant jį nužudyti. Tariamo sąmokslo tikslas esą yra Venesueloje sukurti diktatūrą. Be to, jis bijąs invazijos, kalbėjo N. Maduras spaudos konferencijoje, informuoja agentūra „Reuters“.
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduras. EPA – ELTA nuotr.
Pasak N. Maduro, atitinkamam planui vadovauja Johnas Boltonas, JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Johnui Boltonui vėl buvo pavestas sąmokslas smurtu pripildyti Venesuelą ir įvykdyti užsienio karinę intervenciją“, – kalbėjo N. Maduras. Anot jo, J. Boltonas koordinuoja samdinių apmokymą karinėse bazėse Kolumbijoje ir Jungtinėse Valstijose.
Įrodymų savo kaltinimams pagrįsti N. Maduras nepateikė. J. Boltono biuras kaltinimų kol kas komentuoti nenorėjo. D. Trumpas praėjusiais metais yra pareiškęs, kad Venesuelos atveju neatmestina ir „karinė galimybė“.
Rugsėjį „New York Times“ pranešė, kad JAV vyriausybės nariai su sukilėliais iš Venesuelos aptarė pučo prieš N. Madurą galimybę. Pokalbiai esą vyko dar 2017-aisiais. Baltieji rūmai to nekomentavo.
Bendros Rusijos ir Venesuelos ginkluotųjų pajėgų pratybos Venesueloje sukėlė griežtą regiono šalių kritiką. Nerimą pirmiausiai pakurstė dviejų Tu-160 ilgojo nuotolio bombonešių, galinčių nešti branduolinį užtaisą, permetimas į Venesuelą.
„Šis svetimas karinis buvimas pažeidžia Venesuelos konstituciją, nes tam nepritarė parlamentas“, – sakoma Amerikos valstybių organizacijos (OAS) pareiškime. Jei bombonešiai tikrai ginkluoti branduoliniais užtaisais, tai būtų nusižengimas Tlatelolco sutarčiai, kuri Lotynų Ameriką ir Karibus skelbia zona be branduolinio ginklo.
Prieš tai jau JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sukritikavo karines pratybas. „Rusijos vyriausybė per pusę pasaulio nusiuntė bombonešius į Venesuelą. Rusai ir venesueliečiai turi suprasti, kaip viskas yra: dvi korumpuotos vyriausybės, švaistančios valstybės lėšas ir kojomis trypiančios laisvę, kai jų gyventojai kenčia“, – rašė jis tviteryje. Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque’as televizijos stočiai RCN sakė: „Tai ne tik nedraugiškas aktas Kolumbijos atžvilgiu, bet ir viso regiono atžvilgiu“.
Venesuelos užsienio reikalų ministras Jorge’as Arreaza tuo tarpu kritiką atmetė: „Neįtikėtina, kad JAV vyriausybei kyla abejonių dėl mūsų teisės bendradarbiauti karinėje ir saugumo srityje su kitomis šalimis po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino karine intervencija, – rašė jis tviteryje. – Jei norite su mumis bendradarbiauti, atšaukite sankcijas“.
Antradienį kalbėdamas JT Generalinės Asamblėjos 73-iojoje sesijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikavo socialistinę valstybinės santvarkos formą ir pareiškė, kad ji yra negyvybinga ir kelia grėsmę kitiems.
„Visos pasaulio tautos turi priešintis socializmui ir kančioms, kurių jis suteikia visiems“, – pabrėžė jis. D. Trumpas paprašė „visas čia atstovaujamas šalis prisijungti prie Jungtinių Valstijų raginimo atkurti demokratiją“ Venesueloje.
„Beveik visur, kur buvo išmėgintas socializmas ar komunizmas, jo padariniai buvo korupcija, kančios ir nuosmukis. Socializmo valdžios troškimas baigiasi ekspansija, įsiveržimu ir priespauda“, – sakė Amerikos lyderis.
„Nelabai seniai Venesuela buvo viena turtingiausių šalių. Šiandien socializmas įstūmė naftos turtingą šalį į bankrotą, o jos žmones – į didžiulį skurdą“, – pabrėžė prezidentas.
Antradienį JAV iždo departamentas paskelbė sankcijas Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro žmonai Ciliai Flores, viceprezidentui, gynybos ministrui Vladimirui Padrinui Lopezui, ryšių ir informacijos ministrui Jorgei Rodriguezui, viceprezidentei Delcy Rodriguez.
Pastaraisiais metais Venesuela susiduria su didžiule ekonomine ir socialine krize.
Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė Sirijos sprendimą pripažinti du Rusijos kontroliuojamus Gruzijos regionus – Abchaziją ir Pietų Osetiją – ir užmegzti su jais diplomatinius santykius, teigdamos, kad visiškai remia Gruzijos nepriklausomybę, skelbia „Reuters“.
JAV taip pat pakartojo savo raginimus Rusijai pasišalinti iš tų teritorijų.
„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Sirijos režimo ketinimus užmegzti diplomatinius santykius su Rusijos okupuotais Gruzijos regionais – Abchazija ir Pietų Osetija. Šie regionai yra Gruzijos dalis. JAV pozicija Abchazijos ir Pietų Osetijos atžvilgiu – nepajudinama“, – sakė JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert.
Šis JAV pranešimas paskelbtas praėjus dienai po to, kai Sirija pripažino regionus nepriklausomomis valstybėmis, o Gruzija pareiškė nutrauksianti diplomatinius santykius su Sirija.
Anksčiau Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę pripažino Nikaragva, Venesuela ir Nauru.
„Visiškai remiame Gruzijos suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, ir raginame visas valstybes daryti tą patį“, – sakė H. Nauert.
D. Trumpas Ovaliajame kabinete priėmė iš Venesuelos kalėjimo paleistą amerikietį. EPA-ELTA nuotr.
JAV pilietis Joshua Holtas, kurį Venesuelos valdžia paleido iš kalėjimo, su savo venesueliete žmona Thamy atvyko į Vašingtoną, lydimas senatoriaus Bobo Corkerio, kuris tarpininkavo per derybas dėl jo išlaisvinimo.
Vėliau Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete J. Holtą su šeima priėmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir grupė įstatymų leidėjų.
Amerikietis su savo žmona buvo sulaikytas Venesueloje beveik prieš dvejus metus, 2016 metais, Thamy šeimos name Karakase. Pora, apkaltinta slepiant ginklus, buvo pasodinta į kalėjimą dvejiems metams. Karakaso kalėjime, kuriame jiedu buvo laikomi, Venesuelos žvalgybos tarnybos kalina politinius kalinius.
J. Holtas paleistas po penktadienį Karakase įvykusio Senato užsienio ryšių komiteto pirmininko Bobo Corkerio susitikimo su Venesuelos prezidentu Nicolu Maduro.
„Labai džiaugiuosi, kad Joshas Holtas jau namie, su savo šeima – kur jis visada priklausė“, – tviteryje rašė JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as, pridurdamas, kad sankcijos Venesuelai ir toliau galios, nepaisant amerikiečio ir jo žmonos paleidimo iš kalėjimo. „Sankcijos galios tol, kol į Venesuelą grįš demokratija“, – rašė jis.
Sėdėdamas šalia J. Holto Ovaliajame kabinete, D. Trumpas pavadino jį „neįtikimai drąsiu“. „Neįtikėtina, kad jums pavyko tą ištverti (…) situacija tikrai buvo kebli“, – sakė jis amerikiečiui ir jo šeimai.
J. Holtas pripažino esąs sukrėstas, negalįs patikėti, kad pagaliau grįžo namo. „Esu nepaprastai dėkingas už tai, ką padarėte dėl mūsų, kad galvojote apie mane, kad rūpinotės dėl manęs, – pridūrė jis. – Mane tai nepaprastai jaudina“.
N. Maduro atstovas poros paleidimą iš kalėjimo pavadino „gestu“, kuriuo siekiama pagerinti dialogą tarp Venesuelos ir JAV.
N. Maduras ne kartą yra apkaltinęs JAV mėginimais jį nuversti. JAV neseniai sugriežtino sankcijas Venesuelai. Ketvirtadienį JAV nurodė dviem vyresniesiems Venesuelos diplomatams per 48 valandas išvykti iš JAV. Taip JAV reagavo į Karakaso sprendimą išsiųsti du JAV diplomatus – reikalų patikėtinį Toddą Robinsoną ir misijos vadovo pavaduotoją Brianą Naranjosą. Praėjusį sekmadienį naujai kadencijai perrinktas Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras apkaltino JAV diplomatus kišantis į Venesuelos vidaus reikalus.
