Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro pareiškė „nebijantis karinių veiksmų“ ir apkaltino JAV lyderį Donaldą Trumpą kartu su sąjungininkais Pietų Amerikos regione kurpiant įsiveržimo į Venesuelą planą.
 
„Mes nenorime karo, mes nenorime smurto, mes nenorime terorizmo, bet nebijome karinių veiksmų. Garantuosime taiką“, – per televiziją transliuotoje kalboje sakė N. Maduro, apsuptas aukštų kariuomenės vadų.
 
„Donaldas Trumpas buvo įsitikinęs, kad jam bus lengva įsiveržti į Venesuelą“, – sakė Venesuelos prezidentas, kaltindamas Jungtines Valstijas parengus „samdinių pajėgas“, kurios neva turėtų užpulti šalį.
 
JAV ir viena iš daugiau nei 50 valstybių, kurios Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažįsta opozicijos lyderį Juaną Guaido, iškilusį po N. Maduro pergalingų 2018 m. prezidento rinkimų, kuriuos tarptautinė bendruomenė pripažino nesąžiningais.
 
Tiesa, N. Maduro vis dar remia Turkija, Rusija, Kinija ir Kuba.
 
N. Maduro teigimu, kaimyninėje Kolumbijoje yra „kariuomenės dezertyrų grupuotės“, kurios neva yra pasirengusios įsiveržti į Venesuelą.
 
N. Maduro taip pat pareiškė, kad savaitgalį Venesueloje vyko karinės pratybos, skirtos reaguoti į „puolimo planus“, kuriuos neva rengia JAV, Kolumbija ir Brazilija.
 
Oficialiais duomenimis, pratybose dalyvavo 2,4 mln. kariškių ir sukarintų grupių narių.
 
Gynybos ministro Vladimiro Padrino teigimu, pratybos vyko „atsižvelgiant į realias, o ne įsivaizduojamas grėsmes“.
 
D. Trumpas savo metinėje kalboje anksčiau vasarį, kurią stebėjo ir J. Guaido, žadėjo „sutriuškinti“ N. Maduro režimą.
 
JAV prezidentas N. Maduro vadino tironu, o J. Guaido – „teisėtu Venesuelos prezidentu“.
 
Sugrįžęs į Venesuelą po tris savaites trukusių vizitų užsienyje, J. Guaido tvirtino, kad valdžios pasikeitimas Venesueloje yra neišvengiama ir paragino kariuomenę šį pokytį padaryti „mažiau traumuojančių“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 09:45

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA) Kuba pasmerkė JAV sprendimą buvusiam šalies prezidentui, dabartiniam Kubos komunistų partijos vadovui Rauliui Castro ir jo šeimai įvesti kelionių sankcijas.
 
Vašingtonas pranešė apie kelionių sankcijas, taikysimas R. Castro ir jo artimiausiems šeimos nariams, – jie nebegalės keliauti į JAV.
 
„Šis veiksmas neturi jokio praktinio poveikio, yra siekiama pažeisti Kubos orumą ir užgauti mūsų žmonių jausmus“, – JTGA kalbėjo šalies užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas.
 
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo teigė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, jog R. Castro remia Venesuelos socialistą prezidentą Nicolasą Maduro. M. Pompeo Kubos komunistų partijos lyderį kaltina žmogaus teisių pažeidimais ir savo einamų pareigų tęsimu.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra prisiekęs Lotynų Ameriką išlaisvinti nuo socializmo – tokį požiūrį vertina į politiškai svarbią Floridos valstiją pabėgę Kubos ir Venesuelos žmonės. B. Rodriguezas apkaltino JAV lyderį pataikavimu Kubos-Amerikos kraštutiniams dešiniesiems, kadangi D. Trumpas ruošiasi 2020-ųjų rinkimams.
 
Toks D. Trumpo žingsnis prieštarauja veiksmams, kurių ėmėsi buvęs prezidentas Barakas Obama, – jis 2016-aisiais istorinio vizito į Kubą metu susitiko su R. Castro, kadangi norėta sumažinti šalių priešiškumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 07:53

Atleistas Venesuelos žvalgybos vadas Manuelis Ricardas Cristopher Figuera, JAV vyriausybės duomenimis, pasitraukė į Jungtines Valstijas. „Jis yra JAV, ir jis laivas žmogus, – Vašingtone sakė JAV specialusis įgaliotinis Venesuelai Elliottas Abramsas. – Mes jo neatsivežėme į JAV, bet aš sakyčiau, jog mes džiaugiamės, kad jis yra čia“.
 
„The Washington Post“ pranešė, kad prezidento Nicolo Maduro pavasarį atleistas liūdnai pagarsėjusios žvalgybos „Sebin“ vadas nuo pirmadienio yra JAV. Laikraštis rašė, kad 55-erių M. R. C. Figuera du mėnesius buvojo Kolumbijos sostinėje Bogotoje, o tada atvyko į JAV. Tiksli jo buvimo vieta nežinoma.
 
N. Maduras po M. R. C. Figueros atleidimo apkaltino jį dirbus JAV Centrinės žvalgybos agentūrai (CŽA). JAV vyriausybė atšaukė sankcijas buvusiam žvalgybos vadui, kai šis atsuko nugarą N. Madurui.
 
JAV yra vienos griežčiausių N. Maduro kritikių ir nori priversti socialistą palikti prezidento postą. Vašingtonas remia laikinuoju prezidentu pasiskelbusį Juaną Guaido. Šis balandžio 30 dieną mėgino patraukti ginkluotąsias pajėgas į savo pusę ir išstumti N. Madurą iš valdžios.
 
Tą dieną M. R. C. Figuera nutraukė ryšius su N. Maduru, paskelbė vyriausybę kritikuojantį laišką ir nurodė iš namų arešto paleisti opozicijos lyderį Leopoldą Lopezą.
 
Vis dėlto valdžios perėmimas žlugo, nes tik nedaugelis karių remia opoziciją. Žvalgybos vadas tada buvo atleistas ir dingo iš akiračio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.27; 09:15

 
Vaizdo įrašas, kuriuo pasidalinta socialinėje žiniasklaidoje, rodo, kad vienas iš kalinių grasino dviem moterims.
 
Apie įkaitų likimą kol kas nėra informacijos.
 
Apskritai smurtas tokiose sulaikymo įstaigose tampa problema. Venesuelos kalėjimuose dažnai smurtaujama. Manoma, kad šalies įkalinimo įstaigose nuo 2011 metų buvo nužudyta daugiau negu 400 žmonių.
 
Žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad jos taip pat susiduria su maisto ir vaistų trūkumu, o kalėjimuose tarpsta korupcija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.25; 00:02

JAV slaptosios tarnybos ir policijos pareigūnai pirmadienį pareikalavo, kad Venesuelos prezidentą Nicolą Madurą remiantys aktyvistai, prieš kelias savaites užėmę šios šalies ambasadą Vašingtone, paliktų pastatą, bet šie atsisakė tai padaryti.

Kaip sakė žurnalistams viena iš Amerikos moterų antikarinio judėjimo „CodePink“ įkūrėjų Medea Benjamin, šiuo metu pastate yra keturi aktyvistai. Jie stengiasi neleisti, kad diplomatinę misiją užimtų Venesuelos opozicijos atstovai, vadovaujami Carloso Vecchio. 

„Keista, bet pareigūnai neturėjo arešto orderio. Todėl jiems nepavyko priversti tų žmonių palikti pastatą“, – pareiškė ji.

Kaip pranešė televizijos kanalas NBC, Venesuelos opozicijos atstovai kreipėsi į JAV valstybės departamentą, prašydami padėti jiems patekti į ambasadą ir pašalinti iš jos „ten neteisėtai esančius asmenis“. Patys aktyvistai teigia teisėtai patekę į pastatą – esą raktus jiems perdavė Venesuelos diplomatai, kurie turėjo palikti JAV Vašingtono reikalavimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 03:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nerodo didelio noro surengti karinę operaciją Venesueloje, bet jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas yra už griežtesnę poziciją šios šalies atžvilgiu, rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais.

„Pasak dabartinių ir buvusių (prezidento) patarėjų, D. Trumpas nerodo didelio noro įsiveržti į Venesuelą, nors jis jau įvedė sankcijas Kubai, kurią JAV administracija kaltina Venesuelos kariškių kontrole, ir grasina įvesiąs dar“, – rašo leidinys. 

„Prezidentas ne sykį yra sakęs, kad J. Boltonas nori įtraukti jį į karą“, – teigia „The Washington Post“.

Šiomis dienomis interviu televizijos kanalui „Fox News“ JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pareiškė, jog Vašingtonas neatmeta karinio Venesuelos krizės sprendimo varianto, bet teikia pirmenybę taikiam valdžios perdavimui šioje šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 02:00

Per pastaruosius protestus prieš prezidentą Nicolą Madurą Venesueloje, opozicijos duomenimis, žuvo mažiausiai keturi žmonės, informuoja agentūra AP.

Ketvirtadienį nuo sužalojimų mirė 14-metis, pranešė Socialinių konfliktų stebėsenos biuras (OVCS). Į jį trečiadienį sostinėje Karakase pataikė kulka. Taip pat mirė antradienį Viktorijos mieste Aragvos valstijoje per protestą pašautas 16-metis. Jau prieš tai Aragvoje žuvo 24 metų vyras, o Karakase – 27 metų moteris.

Laikinuoju Venesuelos prezidentu pasiskelbęs opozicijos lyderis Juanas Guaido antradienį paragino gyventojus paremti jo operaciją „Laisvė“ ir išvyti iš valdžios N. Madurą. Daugelyje miestų tada į gatves išėjo tūkstančiai žmonių.

Trečiadienį į masines demonstracijas rinkosi ir opozicijos, ir vyriausybės rėmėjai. Abi dienas kilo smurtinių susirėmimų. OVCS pranešė apie daugiau kaip 130 sužeistųjų per abi protesto dienas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.03; 00:05

Jungtinės Valstijos mano, kad į Venesuelą permesti Rusijos kariškiai padeda atnaujinti raketų kompleksų S-300 eksploatavimą, sutrikusį dėl elektros energijos tiekimo pertrūkių. Tai penktadienį per spaudos konferenciją Valstybės departamente pranešė JAV specialusis atstovas Venesuelai Elliottas Abramsas.

Diplomatas buvo paklaustas, kodėl, Vašingtono nuomone, Rusijos kariškiai atvyko į Venesuelą. „Jie padeda (Nicolo Maduro) režimui tvarkyti raketų kompleksus S-300, kurių veiklai neabejotinai pakenkė elektros tiekimo sutrikimai šalyje… Aš nežinau, kaip jie tai vadina – perkalibravimu, perderinimu, šiaip ar taip, tai – techninė priežiūra“, – sakė E. Abramsas.

Jis taip pat pareiškė nežinąs, ar Maskva ketina siųsti į Venesuelą dar daugiau kariškių. Diplomatas atsisakė kalbėti apie įrangą, kurią galėjo atsivežti rusai.
 
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas yra pareiškęs, jog Jungtinės Valstijos laikys šalių ne iš Vakarų pusrutulio ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Venesueloje provokaciniais veiksmais, keliančiais grėsmę taikai ir saugumui regione.

Anksčiau laikraštis „El Comercio“ pranešė, kad kovo 23 d. į Maiketijos tarptautinį oro uostą Karakase atskrido Rusijos lėktuvai An-124 ir Il-62 su kariškiais ir 35 tonomis krovinių.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.30; 06:30

Maria Zakharova. EPA – ELTA nuotr.
Rusų karių buvimas Venesueloje niekam nekelia grėsmės, ketvirtadienį pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Rusija neketina keisti galios pusiausvyros regione, Rusija niekam negrasina, skirtingai negu pareigūnai Vašingtone“, – sakė atstovė.

Šiuo pareiškimu M. Zacharova reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktą reikalavimą Rusijai išvesti savo karius iš šios Lotynų Amerikos šalies.

Kaip žinoma, prieš kelias dienas Venesuelos sostinėje Karakase nusileido du Rusijos kariniai lėktuvai su beveik 100 kariškių.

Savo ruožtu Venesuelos diplomatas Maskvoje sakė, kad Rusijos kariai į krizės ištiktą Venesuelą atvyko aptarti karinio bendradarbiavimo, o ne dalyvauti karinėse operacijose.

„Mes visiškai nekalbame apie Rusijos karinių pajėgų buvimą su tikslu dalyvauti karinėse operacijose“, – sakė diplomatas Josė Rafaelis Torrealba Perezas.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.29; 07:44

Jungtinės Valstijos apsvarstys visus galimus veiksmų variantus, kad Rusija būtų priversta pasitraukti iš Venesuelos. Tai trečiadienį Baltuosiuose rūmuose per susitikimą su Venesuelos opozicijos lyderio Juano Guaido žmona Fabiana Rosales pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša televizijos kanalas „Fox News“.

„Rusija turi pasitraukti“, – pabrėžė Amerikos lyderis. Paklaustas, kokių priemonių Vašingtonas ketina imtis šiuo tikslu, prezidentas pareiškė: „Pažiūrėsime, galimi visi veiksmų variantai. Kad suprastumėte: galimi visi variantai“.

Atsakydamas į klausimą, ar Vašingtonas informavo Maskvą apie savo poziciją per JAV prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną ar JAV nuolatinį atstovą Jungtinėse Tautose, D. Trumpas pareiškė: „Jie žino, jie žino“. Jis nepatikslino, ką turi omenyje.

Anksčiau laikraštis „El Comercio“ pranešė, kad kovo 23 d. į Maiketijos tarptautinį oro uostą Karakase atskrido Rusijos lėktuvai An-124 ir Il-62 su kariškiais ir 35 tonomis krovinių.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.28; 03:00

Dviejų Rusijos lėktuvų su kariškiais ir kroviniais atskridimas į Venesuelą yra pirmas žingsnis į Rusijos karinių bazių atsiradimą šalies teritorijoje. Tai antradienį pareiškė Humbertas Calderonas Bertis, kuris yra Venesuelos opozicijos lyderio Juano Guaido paskirtas ambasadorius Kolumbijoje.

„Nemanykite, kad Rusijos lėktuvai atskrido tik laikinai. Kaip ir prieš trejus ketverius metus, Rusija stengiasi įkurti Venesueloje savo karinių bazių, pirmiausia – povandeninių laivų bazių“, – teigė politikas per spaudos konferenciją Bogotoje, skirtą padėčiai Venesueloje.

Pasak J. Guaido atstovo, Rusijos interesai skiriasi nuo Kinijos interesų. „Kinija suinteresuota išsaugoti prekybos santykius ir Venesuelos naftos tiekimą. Rusijos interesus lemia geopolitika“, – pareiškė jis.

Anksčiau laikraštis „El Comercio“ pranešė, kad kovo 23 d. į Maiketijos tarptautinį oro uostą Karakase atskrido Rusijos lėktuvai An-124 ir Il-62 su kariškiais ir 35 tonomis krovinių.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.28; 04:00

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Venesuelos lietuvių bendruomenės pirmininku Vyteniu Folkmanu, domėjosi Venesuelos lietuvių situacija ekonominės ir humanitarinės krizės ištiktoje šalyje.

„Esame susirūpinę dėl situacijos Venesueloje. Su lietuvių bendruomenės pirmininku palaikome nuolatinį ryšį, ieškome galimybių, kaip padėti mūsų tautiečiams. Inicijavome ir raginome, kad artimiausiu metu Seime būtų priimtas įstatymas, numatantis tvarką, kaip padėti tautiečiams, jei jie pageidauja persikelti iš neramumų apimtų šalių“, – sakė L. Linkevičius.

V. Folkmanas buvo informuotas apie Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo priėmimo eigą. Atsižvelgiant į ministerijos prašymą svarstyti įstatymo projektą ir susijusius teisės aktų projektus skubos tvarka, įstatymo įsigaliojimo terminas paankstintas nuo gegužės 1 dienos, o įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki balandžio 30 dienos. 

2017 metų pabaigoje ministerija kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją siūlydama svarstyti Venesueloje esančių Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų klausimą. Buvo prašoma pavesti atsakingoms institucijoms parengti reikiamus teisės aktus dėl tikslinės programos Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, esančių humanitarinės krizės ištiktose šalyse ar karinio konflikto apimtose teritorijose, perkėlimo į Lietuvą ir jų integracijos mechanizmo sukūrimo, numatant šios programos finansavimo šaltinius. 

Šio prašymo pagrindu Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri išanalizavo perkėlimo galimybes. Įvertinus būtinus sisteminius teisės aktų pokyčius, kad perkelti asmenys galėtų efektyviai integruotis į Lietuvos visuomenę, buvo parengtas Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektas, kuris sausio 12 dieną pateiktas Seimui su prašymu jį svarstyti skubos tvarka.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2019.03.26; 06:38

Kolumbijos migracijos tarnyba pranešė, kad iš Venesuelos ginkluotųjų pajėgų dezertyravusių kariškių skaičius jau viršijo 320. Tokius duomenis interviu radijo stočiai RCN pateikė tarnybos vadovas Christianas Krugeris.

„Pabėgusių kariškių skaičius viršijo 320 žmonių. Kiekvieną valandą padėtis keičiasi. Dabar 28 Venesuelos kariškiai prašo pagalbos Kukutos mieste“, – pareiškė Ch. Krugeris. Jis pridūrė, kad Kolumbijos pareigūnai kruopščiai tikrina kiekvieną dezertyrą. Tarnybos vadovas taip pat pažymėjo, kad nuo vasario 27 d. Kolumbija atidarys savo kontrolės punktus Venesuelos pasienyje, kurie buvo uždaryti naktį į sekmadienį.

Vasario 23 d. Venesuelos opozicija mėgino įvežti į šalį iš Brazilijos ir Kolumbijos humanitarinę pagalbą, nors prezidentas Nicolas Maduras įsakė uždaryti sieną. Daugelyje pasienio rajonų kilo įnirtingi opozicijos šalininkų susirėmimai su nacionalinės gvardijos ir policijos pajėgomis. Keli žmonės žuvo, šimtai buvo sužeisti.

Sausio 23 d. Venesuelos opozicijos lyderis J. Guaido, kurio paskyrimą į parlamento pirmininko postą dviem dienomis anksčiau anuliavo šalies Aukščiausiasis teismas, pasiskelbė Venesuelos laikinuoju prezidentu. Tą pačią dieną JAV pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu. Prezidentas N. Maduras pavadino tai mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.

Netrukus J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Australija, Albanija, Gruzija, Izraelis, Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių palaiko Venesuelos parlamentą ir reiškia viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą parėmė Rusija, Baltarusija, Bolivija, Iranas, Kinija, Kuba, Nikaragva, Salvadoras, Sirija ir Turkija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.27; 05:00

Neramumai Venesueloje. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienį anksti rytą trys Venesuelos nacionalinės gvardijos kariškiai pabėgo į Kolumbiją dviem šarvuočiais, prasiveržę pro užtvaras pasienyje, praneša televizijos kanalas VPI TV.

Incidentas įvyko Simono Bolivaro pasienio perėjoje. Pervažiavę tiltą, Venesuelos kariškiai Kolumbijos mieste Kukutoje pasidavė vietos valdžiai. 

Ketvirtadienio vakare Venesuelos prezidento Nicolo Maduro sprendimu buvo visiškai uždaryta Venesuelos sausumos siena su Brazilija, o penktadienio vakare viceprezidentė Delcy Eloina Rodriguez paskelbė, kad laikinai uždaromi trys tiltai, jungiantys šalies teritoriją su Kolumbija. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Venesuelos opozicija pareiškė ketinanti atgabenti humanitarinę pagalbą iš Brazilijos ir Kolumbijos. 

Sausio 23 d. Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido, kurio paskyrimą į parlamento pirmininko postą dviem dienomis anksčiau anuliavo šalies Aukščiausiasis teismas, pasiskelbė Venesuelos laikinuoju prezidentu. Tą pačią dieną JAV pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu. N. Maduras pavadino tai mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV. 

Netrukus J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Australija, Albanija, Gruzija, Izraelis, Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių palaiko Venesuelos parlamentą ir reiškia viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą parėmė Rusija, Baltarusija, Bolivija, Iranas, Kinija, Kuba, Nikaragva, Salvadoras, Sirija ir Turkija.

Venesueloje – neramumai. EPA – ELTA nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 05:00

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese skaitė metinį pranešimą, informuoja BBC.

Kalba, įskaitant respublikonų keliamas nuolatines ovacijas, truko 1 valandą ir 20 minučių. Joje buvo apžvelgti vidaus politikos klausimai ir įvairios užsienio politikos problemos, taip pat ir santykiai su Rusija.

Pirmą kartą nuo savo kadencijos pradžios D. Trumpas kalbėjo Kongrese, kurio Atstovų Rūmuose daugumą turi demokratai.

„Darbotvarkė, kurią aš išdėstysiu, nėra respublikonų ar demokratų. Tai – amerikiečių tautos darbotvarkė“, – sakė D. Trumpas.

Kalbėdamas apie JAV poziciją dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė: „Mes iš tiesų neturime pasirinkimo“.

Praėjusią savaitę Vašingtonas pranešė, kad traukiasi iš 1987 metais pasirašytos JAV ir SSRS sutarties.

Metiniame pranešime D. Trumpas dar sykį pakartojo, kad Jungtinės Valstijos laikėsi kiekvienos INF sutarties raidės, o Rusija ją nuolat pažeidinėjo.

„Galbūt mums pavyks susitarti dėl naujos sutarties, įtraukiant į ją Kiniją ir kitas šalis. Galbūt nepavyks. Tokiu atveju mes pralenksime juos ir pagal išlaidų apimtį, ir pagal inovacijas“, – pažadėjo JAV prezidentas.

Kaip ir buvo tikėtasi, D. Trumpas paskelbė antrojo JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimo datą. Amerikos lyderis susitiks su Kim Jong-unu vasario 27-28 dienomis Vietname.

Pirmas istorijoje dviejų šalių vadovų susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.

Antradienį Kongrese D. Trumpas teigė: „Manau, jog jei manęs nebūtų išrinkę prezidentu, dabar būtų karas su Šiaurės Korėja“. Jis pridūrė, kad dabar palaiko „gerus santykius“ su Kim Jong-unu.

„Negali būti taikos ir įstatymų, kai yra karas ir tyrimai“, – pabrėžė D. Trumpas savo kalboje. Ir nors jis nepateikė konkrečių vardų ir detalių, Amerikos žiniasklaida tučtuojau pažymėjo, jog prezidentas turi omenyje specialiojo prokuroro Roberto Muellerio atliekamą Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais tyrimą. 

D. Trumpas metiniame pranešime parėmė Venesuelos opoziciją.

„Mes remiame kilnų Venesuelos žmonių laisvės siekį ir smerkiame žiaurų Maduro režimą, kurio socialistinė politika įstūmė šią anksčiau turtingiausią Pietų Amerikos tautą į didžiulį skurdą ir neviltį“, – sakė JAV prezidentas.

Didelė D. Trumpo kalbos dalis buvo skirta nelegaliai migracijai. Jis vėl grįžo prie sienos statybos Meksikos pasienyje temos. Pasak prezidento, siena reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias nelegaliai migracijai iš Lotynų Amerikos šalių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.07; 05:00

Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro valdymo perspektyvoms vis labiau prastėjant, Rusija rizikuoja prarasti ilgalaikį sąjungininką Lotynų Amerikoje ir milijardus dolerių, investuotus į naftos sektorių ir ginkluotę.

Ispanija, Prancūzija ir Vokietija pateikė Venesuelos prezidentui N. Madurui ultimatumą. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ilgus metus kuravo aljansą su buvusiu Venesuelos lyderiu Hugo Chavezu ir jo įpėdiniu N. Maduru, dažnai priimdamas Venesuelos vadovus Maskvoje.

Venesueloje kilus pastarųjų savaičių krizei, kai parlamento pirmininkas Juanas Guaido pasiskelbė laikinuoju prezidentu, savo sąjungininką mūru užstojo Kremlius. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pažadėjo, kad Maskva „padarys viską“, kad apgintų savo sąjungininką.

Tuo tarpu ekspertai tikina, kad Kremlius supranta, jog, praradus draugus Venesueloje, Maskva nebeturės patikimų sąjungininkų Lotynų Amerikoje.

„Venesuela yra praktiškai paskutinis dalykas, kurį Vladimiras Putinas dar turi Lotynų Amerikoje“, – mano Rusijos tarptautinių santykių analitikas Kolumbijos Icesio universitete Vladimiras Rouvinskis.

Venesueloje per protesto akcijas jau žuvo mažiausiai 35 žmonės. EPA-ELTA nuotr.

V. Rouvinskio teigimu, Maskva mėgsta pristatyti save kaip „alternatyvia supervalstybe“ Vašingtono užpakaliniame kieme – Pietų Amerikoje. Nors Maskvos santykiai su Venesuela ir tradicine sąjungininke Kuba yra itin artimi, santykiai su kitomis regiono valstybėmis, tokiomis kaip Brazilija, Ekvadoras ir Argentina, prastėjo po neseniai įvykusių valdžios pasikeitimų šalyse, neabejoja ekspertas.

Rusija sustiprino savo aljansą su Venesuela skolindama šaliai, tiekdama tankus ir Kalašnikovo automatus bei investuodama į didžiausią šalies turtą – naftos pramonę. Rusija yra antra pagal dydį, po Kinijos, investuotoja Venesueloje.

Gruodį N. Maduras vizito Maskvoje metu paskelbė, kad Rusija investuos papildomus 6 mlrd. dolerių į Venesuelos naftos ir kalnakasybos sektorius.

Šiuo metu Rusija „rizikuoja, kad šie ilgai puoselėti saitai neteks savo vertės“, teigia Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos profesorius Nikolajus Petrovas.

Rusijos ir Venesuelos ryšiai siekia H. Chavezo laikus, kuris bandė sukurti tai, ką jis pats vadino „XXI amžiaus socializmu“.

Santykiai tarp Rusijos ir Venesuelos ir toliau buvo plėtojami po to, kai N. Maduras perėmė valstybės vairą į savo rankas po H. Chavezo mirties 2013 m. Tarp 2005 ir 2017 m. Karakasas įsigijo rusiškų ginklų ir karinės įrangos už 11 mlrd. dolerių.

Venesuela apimta protestų ir neramumų. EPA – ELTA nuotr.

Maskva kartu su Kinija ir Turkija ir toliau palaikė N. Madurą po paskutinių prezidento rinkimų gegužę ir opozicijos lyderio J. Guaido pasiskelbimo prezidentu sausį.

Jungtinėms Valstijoms ir tuzinui Lotynų Amerikos šalių pripažįstant J. Guaido laikinuoju prezidentu, o Europos šalims reikalaujant naujų rinkimų, V. Putinas praėjusią savaitę paskambino N. Madurui, siekdamas pareikšti paramą „teisėtai valdžiai“.

Tuo tarpu žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad šimtai Rusijos privačios bendrovės „Wagner“ samdinių yra dislokuojami Venesueloje. Maskva neigia pranešimus, tačiau V. Rouvinskis tikina, kad samdinių dislokavimo Venesueloje scenarijus yra tikėtinas.

„Ženklai rodo, kad Rusijos samdiniai jau kurį laiką veikia Venesueloje, tačiau manau, kad jų ten kur kas mažiau, nei rašoma žiniasklaidoje“, – sakė V. Rouvinskis.

Rusijos televizijos plačiai nušvietė protestus Karakase, palygindamos įvykius Pietų Amerikos šalyje su 2014 m. įvykiais Ukrainoje, kai buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Pasak V. Rouvinskio, žinant Rusijos nepasitenkinimą tokiais žmonių mitingais, „gana ribotos, tačiau gerai parengtos Rusijos karinės operacijos šalyje galimybė negali būti atmesta“. Tačiau, patikino ekspertas, tokia karinė operacija būtų paskutinė priemonė, kurios imtųsi Maskva.

„Toks scenarijus būtų itin neigiamas pačiai Rusijai. Tai daugeliui metų nuteiktų visą Lotynų Ameriką prieš Rusiją“, – neabejojo Rusijos politikos analitikas.

V. Rouvinskio teigimu, nepaisant Rusijos ilgalaikių strateginių interesų, milijardai šalies dolerių yra investuoti į Venesuelos pramonę.

Valstybinė Rusijos naftos korporacija „Rosneft“, vadovaujama V. Putino sąjungininko Igorio Sečino, yra paskolinusi apie 6 mlrd. dolerių Venesuelos valstybinei naftos pramonės įmonei PDVSA. Tačiau pinigų stokojantis Karakasas nesugebėjo grąžinti paskolos nafta dėl prastos PDVSA naftos apdirbimo terminalų būklės.

Pasak analitikų, Rusija investavo į Venesuelą, žinodama, kad investicijos yra itin rizikingos, tačiau, sako ekspertai, Rusija tikisi, jog investicijos atsipirks.

„Rosneft“ pasiliko Venesueloje, nes bendrovė buvo pasiruošusi ten investuoti ilgam“, – sako Maskvos Lotynų Amerikos instituto ekspertas Danielis Rozentalis.

Tačiau, jei N. Maduro vyriausybė vis dėlto bus nuversta, Rusija „neabejotinai kovos dėl sandorių ir skolų“, – teigia V. Rouvinskis, pridurdamas, kad Rusija investicijas ne į naftos sektorių „tikriausiai praras“.

Jo teigimu, politiniai santykiai su naująja Venesuelos valdžia priklausys nuo Maskvos elgesio dabartinės krizės metu. Paprasti venesueliečiai Rusiją mato kaip N. Maduro vyriausybės sąjungininkę.

Tuo tarpu opozicinės jėgos mąsto pragmatiškai, tikino V. Rouvinskis, o Kremlius užsiminė galintis palaikyti „legitimų valdžios perdavimą“.

D. Rozentalis pritarė kolegai ir tikino, kad Rusijoje vyrauja pragmatinis požiūris, o darbiniai santykiai su Venesuela gali išlikti, net jei šalies opozicija nuvers N. Madurą ir perims valdžią.

„Rusijos lyderiai palaiko Venesuelos vyriausybės, šiuo atveju išrinktą prezidentą (N. Madurą). Tačiau tai nereiškia, kad Rusija nepalaikys ryšių su opozicija“, – pabrėžė D. Rozentalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 07:45

Venesueloje per protesto akcijas žuvo mažiausiai 35 žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Venesueloje per antivyriausybines manifestacijas jau žuvo mažiausiai 35 žmonės. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Publico“, remdamasis kelių nevyriausybinių organizacijų duomenimis.

Gautomis žiniomis, per protesto akcijas sulaikyta apie 850 žmonių.

„Mes patvirtinome 35 žmonių žūtį, nurodydami vardus, pavardes, vietas, kur tai įvyko, ir spėjamus kaltininkus“, – sakė žurnalistams organizacijos „Provea“ vadovas Rafaelis Uzcategui.

Savo ruožtu nevyriausybinės organizacijos „Foro Penal“ vadovas Alfredas Romeras pranešė, kad šalyje iš viso sulaikyta 850 žmonių, iš kurių 80 – nepilnamečiai.

Praėjusią savaitę Venesueloje vyko didelės protesto akcijos, kurias lydėjo riaušės ir susirėmimai su policija. Sausio 23 d. opozicijos lyderis Juanas Guaidas pasiskelbė Venesuelos prezidentu. Dabartinis valstybės vadovas Nicolas Maduras pavadino pastaruosius įvykius šalyje mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.

J. Guaidą laikinuoju Venesuelos prezidentu jau pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Albanija, Gruzija, JAV ir Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių parėmė Venesuelos parlamentą ir pareiškė viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą remia Rusija, Bolivija, Iranas, Kuba, Nikaragva, Salvadoras ir Turkija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.29; 07:00

Prasidėjus prieštaringai vertinamai antrajai Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro kadencijai, grupė nacionalinės gvardijos karių atsisakė paklusti valstybės vadovui.

„Eikite į gatves ir protestuokite, reikalaukite savo teisių. Mes esame čia, kad kovotume už jus, už Venesuelą“, – sakė vienas gvardietis pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše.

Specialiosios pajėgos tada apsuko kareivines Kortizos kvartale sostinėje Karakase, paskelbė žinių portalas „El Nacional“. Pranešama, kad netrukus po to maištautojai pasidavė kariniam prokurorui. Pasak Gynybos ministerijos, kariams teks atsakyti pagal įstatymą.

Nepaisant didelių protestų, N. Maduras neseniai buvo prisaikdintas antrajai kadencijai. Daug valstybių, tarptautinių organizacijų, taip pat Venesuelos opozicija jo perrinkimą praėjusiais metais vadina nedemokratišku. Todėl jos nepripažįsta N. Maduro teisėtu prezidentu. Iki šiol kariuomenė jį rėmė.

Opozicijos kontroliuojamas parlamentas neseniai priėmė amnestijos įstatymą kariams, dalyvausiantiems atkuriant demokratinę tvarką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.22; 02:00

Naujasis Brazilijos ultradešinysis prezidentas Jairas Bolsonaras yra atviras JAV karinei bazei savo šalyje. „Kas žino, ar mes ateityje neturėsime diskutuoti šiuo klausimu, priklausomai nuo to, kas nutiks pasaulyje“, – sakė jis interviu televizijai, atsakydamas į atitinkamą klausimą, informuoja agentūra „Reuters“.

Naujasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.

Tai, kad Rusija kaimyninėje Venesueloje remia kairės pakraipos prezidentą Nicolasą Madurą, esą verčia nerimauti ir sukėlė įtampą regione. J. Bolsonaras, kuris antradienį perėmė prezidento postą, patvirtino, kad Brazilija Pietų Amerikoje siekia lyderystės. 

Buvęs kariškis ir nacionalistas J. Bolsonaras, sukėlęs pasipiktinimą prieš moteris nukreiptais, rasistiniais ir homofobiškais pasisakymais, po tris dešimtmečius trukusio kairiųjų viešpatavimo Brazilijoje pradeda naują erą.

J. Bolsonaras neslepia savo susižavėjimo JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir yra už suartėjimą su JAV. Prieš ta buvusi kairiųjų vyriausybė tuo tarpu pasisakė už glaudžius santykius tarp Pietų Amerikos šalių ir kelis kartus susivaidijo su JAV.

J. Bolsonaro patarėjas saugumo klausimais Augustas Helenas patvirtino, kad Brazilija, kaip ir JAV, savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo ketina perkelti į Jeruzalę. Persikėlimas esą stringa dėl logistinių priežasčių. „Yra aiškus noras, kad taip įvyktų, tačiau dar nėra sprendimo dėl datos“, – sakė A. Helenas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduras kaltina JAV siekiant jį nužudyti. Tariamo sąmokslo tikslas esą yra Venesueloje sukurti diktatūrą. Be to, jis bijąs invazijos, kalbėjo N. Maduras spaudos konferencijoje, informuoja agentūra „Reuters“.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduras. EPA – ELTA nuotr.

Pasak N. Maduro, atitinkamam planui vadovauja Johnas Boltonas, JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Johnui Boltonui vėl buvo pavestas sąmokslas smurtu pripildyti Venesuelą ir įvykdyti užsienio karinę intervenciją“, – kalbėjo N. Maduras. Anot jo, J. Boltonas koordinuoja samdinių apmokymą karinėse bazėse Kolumbijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Įrodymų savo kaltinimams pagrįsti N. Maduras nepateikė. J. Boltono biuras kaltinimų kol kas komentuoti nenorėjo. D. Trumpas praėjusiais metais yra pareiškęs, kad Venesuelos atveju neatmestina ir „karinė galimybė“.

Rugsėjį „New York Times“ pranešė, kad JAV vyriausybės nariai su sukilėliais iš Venesuelos aptarė pučo prieš N. Madurą galimybę. Pokalbiai esą vyko dar 2017-aisiais. Baltieji rūmai to nekomentavo.

JAV yra paskelbusios virtinę sankcijų Venesuelai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 06:05