Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
Reaguojant į Vilniaus gyventojų išreikštą poziciją apie būsimus pokyčius, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ praneša, kad naujoje sistemoje bilieto žymėjimo funkcija kas kartą įlipus į transporto priemonę nebus diegiama. Po sistemos atnaujinimo liks galioti ta pati, senoji bilietų aktyvavimo tvarka.
„Vertiname, kad vilniečiai aktyviai įsitraukia į miesto aktualijas. Išgirdome nuogąstavimus dėl galimų nepatogumų, susijusių su duomenų rinkimu. Ieškosime patogesnių sprendimų, kurie padės planuoti maršrutus ir optimizuoti srautus. Tikime, kad nauja ir moderni e. bilieto sistema, veikianti be anksčiau planuoto ilgalaikio bilieto žymėjimo funkcijos kiekvienos kelionės metu, gerins klientų patirtį“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „Susisiekimo paslaugų“ (JUDU) direktorius Gintaras Macijauskas.
Nurodoma, kad Vilniaus viešojo transporto e. bilieto sistema technologiškai pasenusi: įranga susidėvėjusi ir net nebegaminama, o pati sistema – dažnai susidurianti su gedimais bei techniniais sutrikimais, kurie apsunkina bilietų įsigijimo procesą bei viešojo transporto organizavimą. Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Moderni ir saugi nauja e. bilieto sistema atneš ryškų kokybinį pokytį – nuo itin greitų ir tikslių komposterių iki įrangos, kuri viešojo transporto dispečeriams leis stebėti viešojo transporto judėjimą realiuoju laiku, greičiau reaguoti į nestandartines situacijas kelyje, operatyviai informuoti keleivius bei pagreitinti bilietų kontrolės procesą.
Veiks ir atsinaujinusi savitarnos sistema bei „m.Ticket“ programėlė. Šiose platformose keleivį bus galima identifikuoti pagal paskyrą, o ne laikmeną ar telefono numerį, todėl praradus laikmeną (Vilniečio ar JUDU kortelę, telefoną), bilietų keleivis nepraras ir jam nebus būtina saugoti atsiskaitymo dokumentų, įrodančių, kad bilietai priklauso jam.
Šiuo metu informaciją apie vilniečių keliones viešuoju transportu leidžia surinkti automatinė keleivių skaičiavimo įranga (AKSĮ), kurios pagalba gautus duomenis ir išvadas planuojama susieti su bendrovės „Vilniaus planas“ turimais duomenimis. Jais remiantis ateityje bus galima koreguoti viešojo transporto maršrutus bei valdyti keleivių srautus.
„Vilniaus viešojo transporto” vairuotojų streikas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad pirmadienį įvykęs derybų tarp „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybės ir profsąjungos raundas buvo nekonstruktyvus.
Pasak jo, šeštadienį iškeltas reikalavimas sumokėti streikuojantiems darbuotojams algas buvo profsąjungos atsiimtas, bet pirmadienį buvo iškeltas naujas reikalavimas – dar didinti darbuotojų algas.
„Savaitgalį jie iškėlė naują reikalavimą – streikuojantiems darbuotojams sumokėti pusę darbo užmokesčio. Šiandien derybose jie šį reikalavimą atsiėmė, tačiau iškėlė naują (arba grįžo prie seno, dėl kurio jau buvo sutarta) – prašo vairuotojo atlyginimus padidinti dar 9 proc.“, – savo feisbuko paskyroje komentavo R. Šimašius.
Meras teigė, kad toks algos padidinimo reikalavimas buvo iškeltas dar praeitais metais, kai buvo organizuojamas VVT vairuotojų streikas. Bet, pasak jo, vairuotojų algos nuo tada kilo trečdaliu ar net daugiau.
„Priminsiu, kad toks profsąjungos reikalavimas buvo iškeltas dar pernai. VVT ne tik atsižvelgė į jį, bet net padvigubino – nuo lapkričio VVT vairuotojų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., o jei pridėsime balandį buvusį 11 proc. vidutinį augimą, galime skaičiuoti, kad vien šiemet vairuotojų atlyginimų vidurkis augo bent trečdaliu. Dabar jis atitinka Vilniaus atlyginimų vidurkį ir yra didesnis nei konkuruojančiose pervežimų įmonėse“, – tvirtino R. Šimašius.
Politikas pridėjo, kad tolimesnis algų kėlimas būtų tiek neparemtas jokiu poreikiu ar aktualia priežastimi, tiek finansiškai neišgalimas iš VVT ir miesto pusės.
„Pridėti dar 9 proc. nebūtų jokio pagrįstumo, o ir finansiškai nepakeliama VVT ir miestiečiams. Mieste viešasis transportas yra esminis poreikis, tačiau juk ne vienintelis, o kelti bilietų kainos irgi nesinori“, – aiškino sostinės vadovas.
Galiausiai R. Šimašius paprašė, kad VVT profesinė sąjunga nebekeltų daugiau naujų reikalavimų ir nuo antradienio stabdytų streiką. Taip pat, jo manymu, jau patys vairuotojai laukia streiko pabaigos, kadangi apie 30 jau grįžo dirbti.
„Todėl dar kartą kviečiu VVT profesinę sąjungą dar šiandien pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri jau tinka abiem pusėms, nebekelti naujų finansinių reikalavimų ir nuo rytojaus stabdyti streiką. Visi vilniečiai to laukia, dalis vairuotojų jau patys grįžta iš streiko į darbą (vien šiandien tokių turime apie 30). Streiką laikas stabdyti ir visiems ramiai taikoje eiti ruoštis šventėms“, – rašė Vilniaus meras.
ELTA primena, kad gruodžio 5 d. prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
Gruodžio 19 d. duomenimis, streikuoja 433 darbuotojai. Nuo streiko pradžios iš viso į darbą grįžo 97 darbuotojai, nuo ketvirtadienio tai padarė 30 darbuotojų.
VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Vilniaus vairuotojų streikas. Slaptai.lt fotografija
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybei ir profesinei sąjungai nerandant sutarimo, pirmadienį tęsiasi VVT vairuotojų gruodžio 5 d. paskelbtas neterminuotas streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 500 asmenų – 35 proc. VVT vairuotojų.
Streikas paskelbtas VVT vadovybei ir profesinei sąjungai nesutariant dėl kolektyvinės sutarties ir darbo apmokėjimo sistemos.
Streiko pradžioje, į gatves išvažiavus mažiau nei pusei reikalingų autobusų, VVT vadovybė į teismą padavė ieškinį dėl streiko nutraukimo. Bet, VVT profsąjungai užtikrinus tinkamą darbuotojų skaičių, ieškinys trečiadienį buvo atsiimtas.
Po šio įvykio, ketvirtadienį buvo tikėtasi judėjimo link susitarimo, tačiau penktadienį vykusių derybų metu vėl kilo nesutarimai tarp VVT vadovybės ir profsąjungos bei konsensuso rasti nepavyko.
Derybos vyko ir savaitgalio metu, bet sutarimas nebuvo rastas.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savaitės viduryje tvirtino, kad didžioji dalis Vilniaus viešojo transporto (VVT) profesinės sąjungos reikalavimų jau yra patenkinti, o dalies – įgyvendinti nepavyks ir streikui nėra pagrindo.
Reaguodama į tokius žodžius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė piktinasi ir tvirtina, kad Vilniaus mero pasisakymai yra ciniški.
„Šimašiaus ciniškumui nėra ribų. Tą jis demonstravo dar iki nepaprastosios padėties, kai darbuotojai rėkte rėkė ir sakė, kad darbo sąlygos yra nežmoniškos, jog yra daug problemų jo valdomose įmonėse. Jo atsakymas buvo toks, kad „aš meras ir čia ne mano reikalas“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Pasak jos, toks R. Šimašiaus požiūris į VVT darbuotojus bei jų problemas parodo mero požiūrį į eilinį darbuotoją ir kitokios jo reakcijos, šioje situacijoje, tikėtis būtų sunku.
„Jeigu savivaldybės vadovas sako, kad jo valdomose įmonės ne jo reikalas, tai viską apie žmogų ir apibūdina, ir dabar tikėtis kitos reakcijos iš jo, būtų sunku. Koks požiūris į žmogų, toks ir meras“, – sakė LPSK pirmininkė.
ELTA primena, kad Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojams spalio 3 d. ketinant pradėti streiką, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad didžioji dalis profesinės sąjungos reikalavimų jau patenkinti, o dalies – įgyvendinti nepavyks.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jis teigė su VVT vadovu Dariumi Aleknavičiumi aptaręs 37 dar pernai spalį pateiktus profesinės sąjungos reikalavimus, kurių dauguma, kaip teigia meras, „arba įgyvendinti, arba įgyvendinti su kaupu“.
Pavyzdžiui, pasak jo, atlyginimai vairuotojams jau pakelti šį pavasarį.
„Turbūt pagrindinis dalykas iš to sąrašo – 10 proc. kelti atlygį. 10 proc. jis jau pakeltas šį pavasarį. O spalio 5 d., dokumentai paruošti, keliavome į tarybą (dar prieš streiko paskelbimą), kur būtų indeksuojamas įkainis ir dar 20 proc. būtų keliamas atlyginimas. Trigubai daugiau, nei yra reikalaujama“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šimašius.
Kiti reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, lauko tualetai galutinėse maršrutų stotelėse, kaip pažymi meras, taip pat sprendžiami. Pasak jo, jau patenkinti du trečdaliai VVT darbuotojų reikalavimų.
Vilniaus miesto vadovas taip pat akcentavo, kad dalies reikalavimų įgyvendinti nepavyks, pavyzdžiui, nebus atsisakoma priedų už gerą darbą.
Jis pažymėjo, kad profesinė sąjunga, nors viešai skelbia siekį darbo užmokestį visiems, nori kolektyvinės sutarties galiojimo tik profesinei sąjungai, o ne visiems darbuotojams.
Meras dar kvietė darbuotojų atstovus „sėsti prie stalo“ ir sudaryti sutarti su VVT.
Anot jo, streikas būtų „didelis iššūkis“ Vilniui, kadangi streiko organizatorių žadama, jog dėl streiko viešojo transporto paslaugos sumažės perpus. Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
VVT profsąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius savo ruožtu paneigė R. Šimašiaus žodžius, esą atlyginimai darbuotojams jau padidėję kiek reikalaujama. Anot jo, jie kilo vidutiniškai, tačiau vairuotojams pastaruoju metu praktiškai neaugo. Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Šnekama apie 10 proc. vidutiniškai. O praktiškai pusei vairuotojų darbo užmokestis per paskutinius du metus kilo tik 3 proc.“, – žurnalistams replikavo jis.
Anot A. Markevičiaus, darbuotojai nėra patenkinti, kad be jų žinios ir sutikimo jiems iš anksto pavedama dirbti šeštą darbo dieną, neužtikrinamos tinkamos pietų pertraukos.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Siūloma, kad vyresni nei 80 metų senjorai, neįgalieji, sergantys sunkiomis ligomis ir kitos pažeidžiamos gyventojų grupės galėtų vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais važinėti nemokamai.
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo tai numatančias Transporto lengvatų įstatymų pataisas.
Projektą parengęs Seimo narys teigia, kad dėl tokios pataisos savivaldybės didelių pokyčių biudžete nepajustų, tačiau gyventojams, skaičiuojantiems kiekvieną centą, tai būtų didelė pagalba.
„Senjorai, kuriems daugiau nei 80 metų, neįgalieji, asmenys, kuriems nuolat reikalinga hemodializė, taip pat onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, nukentėję nuo įvairių represijų, nepriklausomybės ir pasipriešinimo okupacijai kovų dalyviai ir dabar naudojasi 80 proc. lengvata, kuri taikoma transporto bilietams. Šioms grupėms priklausantys asmenys dažnai skaičiuoja paskutinį centą ir augančios maisto, energetikos, paslaugų kainos sukuria jiems dar didesnę atskirtį. Savivaldybės, kurios turės padengti likusią 20 proc. bilietų dalį, tikrai to ženkliai nepajus, o šiems žmonėms tai tikrai bus svarbi finansinė pagalba. Žmonės dėl pinigų stygiaus nebus įkalinti namuose, taip pat bus skatinama naudotis ne asmeniniu, o viešuoju transportu, taip mažinant miestų taršą“, – sako L. Jonauskas.
Pasak parlamentaro, kai kurios savivaldybės jau dabar suteikia savo gyventojams galimybę viešuoju transportu keliauti nemokamai.
„Lietuvoje daugėja savivaldybių, kurios visiems savo gyventojams mieste ir rajone viešuoju transportu siūlo važiuoti nemokamai. Tokia tvarka jau galioja Šilalėje, Plungėje, Kretingoje, Mažeikiuose, Varėnoje, Tauragėje“, – teigia L. Jonauskas.
Parlamentaras mano, kad kylant degalų kainoms, nemokamas viešasis transportas ilgainiui turėtų atsirasti visiems didžiųjų miestų gyventojams.
„Didžiausias pokytis įvyktų, įgyvendinus nemokamą viešąjį transportą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kuriuose itin didelis automobilizacijos lygis bei transporto keliama tarša. Pažiūrėkime į Taliną. Estijos sostinę viešojo transporto bilietas ir kiti sprendimai pavertė vienu iš švariausią orą turinčių Europos miestų. Vilnius neseniai pateko tarp 100 Europos miestų, kurie iki 2030 metų taps poveikio klimatui nedarančiais miestais. Be viešojo transporto pertvarkos to pasiekti nebus įmanoma, nes elektromobilių visi gyventojai neprisipirks“, – sako L. Jonauskas.
Kas galėtų nemokamai keliauti?
Pagal siūlomą projektą, teisę nemokamai važiuoti vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais turi: asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), taip pat onkologinėmis ligomis sergantys asmenys; 80 metų ir vyresni asmenys.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu Seimas pritartų projektui, teisę nemokamai važiuoti (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais taip pat turėtų Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni; nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ir vyresni.
Siūloma, kad Transporto lengvatų įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 sausio 1 d.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija trečiadienio vakarą pranešė apie kaistančią padėtį UAB „Vilniaus viešasis transportas“ administracijos pastate.
Čia atlyginimų kėlimo reikalaujantys darbuotojai tebesidera su generaliniu direktoriumi, kuris negali nieko pažadėti ir prašo palikti patalpas. Jos išpurkštos dezinfektantu, žmonės trokšta, bet išeiti neketina.
Kartu yra ir aplankyti darbuotojų atvykusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
Įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) direktorius Darius Aleknavičius tikina, kad Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga nebuvo linkusi bendradarbiauti ir pasirinko nepasitenkinimą reikšti viešai. Jo teigimu, profesinė sąjunga neinformuoja, kaip leidžiami VVT jai skiriami 80 tūkst. eurų per metus.
„Visuomet pasisakėme tik už taikų dialogą, tą patį akcentuodavome visose derybose ir kolektyvinio ginčo komisijos posėdyje. Taip pat siūlėme profesinei sąjungai įvairius kitus variantus, taip pat ir tarpininkavimą arba darbo arbitražą. Deja, pati profesinė sąjunga pasirinko baigti derybas ir uždaryti šitas duris ir eskaluoti problemą žiniasklaidoje ir įmonės viduje“, – po susitikimo su R. Šimašiumi kalbėjo D. Aleknavičius.
Jis kvietė profesinę sąjungą grįžti prie derybų stalo ir ieškoti vairuotojų darbo sąlygas gerinančių sprendimų.
R. Šimašius pažymėjo, kad Vilniaus viešojo transporto vairuotojų profesinė sąjunga viešąsias nepasitenkinimo akcijas pastarosiomis savaitėmis organizavo iš VVT gaunamomis lėšomis.
„Iki šiol profesinės sąjungos gauna apie 80 tūkst. subsidiją per metus iš VVT ir tai leidžia joms darytis ir tas viešas akcijas, kurios vyksta. Aš, tiesą sakant, nesu iki galo tikras, ar sąžininga, kai Vilniaus miestas moka „Susisiekimo paslaugoms“, kad jos sumokėtų VVT už tai, jog paskui beveik 100 tūkst. eurų būtų skirta ne naujam autobusui įsigyti ir darbuotojų sąlygas gerinti, bet profesinės sąjungos subsidijai“, – kalbėjo Vilniaus meras.
D. Aleknavičius patikino, kad VVT neprivalo mokėti šios subsidijos – tai esą įmonėje susiformavusi praktika. Jo teigimu, VVT nežino, kaip profesinė sąjunga leidžia šias lėšas.
„Už šitas skiriamas lėšas profesinė sąjunga nei įmonei, nei visuomenei nėra pateikusi ataskaitų, kur tos lėšos buvo panaudojamos“, – sakė VVT direktorius.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prie Vilniaus miesto savivaldybės vyko pusantros savaitės trukęs Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streikas. Jo metu reikalauta gerinti darbo sąlygas ir kelti atlyginimus. D. Aleknavičius trečiadienį patvirtino, kad atlyginimų skirtumas tarp ilgai dirbančių ir naujų vairuotojų kartais viršija 70 proc.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Per savaitę matomas žymus nusižengimų sumažėjimas – drastiškiausiai krito pažeidimų, nustatytų viešajame transporte, skaičius, pastebi kassavaitinę ekstremalios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę vykdančios institucijos.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tyrimus atitinkamose srityse atlikti yra pavesta savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT).
Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui apie ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę praėjusią savaitę pateikė 59 savivaldybės. Praėjusio penktadienio duomenimis, patikrinus 34 laisvalaikio ir pramogų sektorius, 12 kino teatrų ir meno įstaigų, 143 būriavimosi vietas bei 38 renginius, jokių pažeidimų nerasta.
Trečiąją rugsėjo savaitę smarkiai sumažėjo viešojo transporto pažeidimų. Atlikus 1904 viešojo transporto patikrinimus, nustatyti 72 pažeidimai (antrąją rugsėjo savaitę buvo nustatyti 139 pažeidimai). Taip pat sumažėjo viešųjų paslaugų sektoriaus pažeidimai. Iš 178 patikrintų subjektų tik viename nustatytas pažeidimas. Patikrinus 434 turgavietes ir lauko prekybos vietas, 2 nesilaikė šiuo metu taikomų ribojimų.
58 savivaldybės tikrino, kaip asmenys laikosi izoliacijos. Iš viso patikrinti 1131 iš užsienio atvykęs asmuo, 351 iš jų lankėsi šalyse, paveiktose mutavusio COVID-19 viruso. Nustatyti 6 nusižengimai dėl izoliacijos taisyklių nesilaikymo.
Taikomų apribojimų kontrolę vykdė ir Policijos departamentas. Per savaitę buvo nustatyta 12 kaukių dėvėjimo pažeidimų. Policijos pareigūnai tikrino izoliacijoje esančius asmenis – iš viso atlikti 1110 patikrinimų ir nustatyta 17 pažeidimų. Visiems pažeidėjams surašyti administracinių pažeidimų protokolai.
VMVT specialistai, vykdydami atitinkamų įstaigų kontrolę, 136-iose viešojo maitinimo įstaigose nustatė 3 pažeidimus. Patikrinus 83 prekybos maisto produktais vietas, 11 prekybos veterinarinėmis priemonėmis vietų ir 4 veterinarijos praktikos veiklos vietas, jokių nusižengimų nerasta.
Per praėjusią savaitę NVSC patikrino 206 ūkio subjektus. Iš jų tik 1 veiklą vykdė nesilaikant ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų. Pažeidimas rastas, patikrinus 82 švietimo įstaigas, teikiančias formalaus ir neformalaus ugdymo paslaugas. Patikrinus 113 grožio paslaugas teikiančių įmonių, 2 apgyvendinimo paslaugas teikiančias įstaigas, 3 sporto klubus, 5 sveikatos priežiūros įstaigas bei 1 stacionarias socialines paslaugas teikiančią įstaigą, jokių pažeidimų nenustatyta.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Opozicinė Seimo socialdemokratų frakcija Vilniaus valdžią ragina kuo greičiau pradėti derybas su protestuojančiais savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) darbuotojais, atsižvelgti į jų teisėtus reikalavimus.
Pasak socialdemokratų, jei tokios derybos nevyks, Vilniaus troleibusų ir autobusų vairuotojai gali surengti ir įspėjamąjį streiką.
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas pabrėžia, kad VVT darbuotojų jau ne pirmą kartą rengiami protestai prie miesto savivaldybės liudija, kad savivaldybės įmonėje yra daug neišspręstų skaudulių bei nesutarimų tarp vadovybės ir darbuotojų.
„Jei norima išvengti streiko, vienintelis kelias – abiem pusėms sėstis, šnekėtis bei priimti sprendimus. Galiausiai susitarti dėl naujos kolektyvinės sutarties, kuri būtų pagrindas tvariam ir socialiai atsakingam savivaldybės įmonės darbui. Vilniaus valdžios pozicija – užsimerkti ir nieko nedaryti – stebina“, – frakcijos poziciją komentuoja A. Sysas.
Pasak parlamentaro, siaučiant pandemijai, didėjant nedarbui bei nerimui dėl ateities, savivaldybės įmonei mažinti darbuotojų etatus arba bloginti dirbančiųjų padėtį „yra mažų mažiausiai netoliaregiška“.
„Be orų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų kokybiškų transporto paslaugų įmonė nesuteiks. Keistai skamba ir VVT vadovų išplatintas komentaras, esą piketas laikytinas „spaudimu“. Tokia pozicija – tiesiog nesuprantama, nes kiekvienas turi teisę piketuoti“, – priduria A. Sysas.
Jis primena, kad Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyrius jau anksčiau yra kreipęsis į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių su reikalavimu atsižvelgti į darbuotojų teisėtus reikalavimus, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.
Protestuojantys VVT darbuotojai reikalauja sustabdyti esamų darbo ir socialinių standartų bendrovėje bloginimą, kolektyvinėje sutartyje numatyti darbo apmokėjimo sistemą, kaip nurodo Darbo kodeksas, kelti atlyginimus 10 proc., užtikrinti, kad būtų paisoma darbuotojų teisių.
Protestą organizuoja penkios bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje priimtais sprendimais dėl veiklų, kurioms nuo rugsėjo 13 d. bus taikomi Galimybių paso reikalavimai, pirmiausiai siekiama sumažinti ligoninėms tenkantį krūvį. Ministrė pirmininkė aiškina, kad norint naudotis kai kurioms kontaktinėms paslaugoms, nuo rugsėjo vidurio bus taikomas reikalavimas pateikti Galimybių pasą.
„Sprendimai numato, kad daugybė kontaktinių veiklų, taip pat grožio paslaugos, įvairių sporto klubų paslaugos ar kino teatrų, maitinimo paslaugos, apsilankymas dideliuose prekybos centruose būtų galimas tuo atveju, jeigu žmogus gali pateikti įrodymą, jog yra arba persirgęs arba pasiskiepijęs“, – trečiadienį po Ministrų Kabineto posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, prie numatytų ribojimų bus siekiama eiti etapais. Nuo pirmadienio Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugriežtins įmonėms nustatytus reikalavimus dėl COVID-19 infekcijos plitimo prevencijos, tačiau įmonės galės pasirinkti iš karto pradėti naudotis Galimybių pasu ir joms tuomet būtų taikomos švelnesnės sąlygos.
Kai kurių numatytų ribojimų, pavyzdžiui, draudimo nepasiskiepijusiems asmenims naudotis viešuoju transportu, premjerės teigimu, buvo atsisakyta dėl to, kad tokius reikalavimus tiesiog būtų sudėtinga administraciškai užtikrinti.
„Buvo įvertintos administracinės viešojo transporto galimybės ir čia mes kalbame apie miesto ir priemiestinį viešąjį transportą, nekalbame apie tolimesnio susisiekimo, kur yra visos galimybės patikrinti žmogaus bilietą ir galimybių pasą. Tačiau miesto transporte, ypač piko laiku, įgyvendinti tokį reikalavimą administraciškai būtų gana sudėtinga“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Visgi premjerė pabrėžė, kad svarbiausias rodiklis, nuo kurio priklausys, kiek ilgai prireiks Galimybių paso yra vakcinacijos tempai.
„Neslėpsiu, kad vienas iš Vyriausybės orientyrų taip pat yra skiepijimosi tempai. Jeigu jie artimiausiomis savaitėmis išliks aukšti, bent jau tokie, kokius matėme praėjusią savaitę, gali būti, kad situacija stabilizuosis ir Vyriausybė galės sprendimą atšaukti arba jį modifikuoti. Tačiau kol kas galime turėti tik viltį, pagrįstą lūkestį turėti kol kas negalime, todėl sprendimas buvo priimtas“, – tikino I. Šimonytė.
Jau galima registruotis skiepui didžiausiame Vilniaus vakcinacijos centre – parodų rūmuose „Litexpo”. Šis vakcinacijos centras pradės darbą balandžio 26-ąją, pirmadienį. Jame veiks 50 vakcinavimo kabinų.
Kaip jau skelbta, nuo šeštadienio popietės kviečiami registruotis 65 metų ir vyresni vilniečiai, mokytojai, abiturientai (18 metų ir vyresni). Registruotis galima internetinėje svetainėje vakcina.vilnius.lt.
Visos kitos visuomenės grupės registruotis bus pakviestos pirmadienio popietę.
Vilniuje atidarant masinės vakcinacijos nuo COVID-19 centrą „Litexpo”, vilniečiai į jį kviečiami važiuoti specialiais, naujai sukurtais autobusų maršrutais: 100 Vakcinacijos centras „Litexpo” (Laisvės pr.-Fabijoniškės) ir 200 Vakcinacijos centras „Litexpo” (Savanorių pr.-Antakalnis.), skelbia sostinės savivaldybė.
Be to, „Litexpo” stotelėje vakcinacijos centro darbo valandomis papildomai stos 2G maršruto autobusai. Kaip visada, čia kursuos ir 21, 54 maršrutų autobusai, 13, 16, 18 maršrutų troleibusai.
Specialūs vakcinacijos centro „Litexpo” maršrutai 100 ir 200 sudaryti taip, kad užtikrintų patogų atvykimą iš tankiausiai apgyvendintų šiaurinės ir vakarinės miesto dalies rajonų. Vakcinaciją iš Šeškinės ir Karoliniškių poliklinikų nukreipiant į „Litexpo”, patogų tiesioginį atvykimą iki pat vakcinacijos centro gyventojams jau nuo pirmadienio užtikrins 100 autobusų maršrutas. Į „Litexpo” perkeliant vakcinaciją iš kitų miesto vakcinavimo centrų, gyventojai galės naudotis 200 autobusų maršrutu – planuojama, kad jis kursuos pirmoje gegužės pusėje.
Vakcinacijos centro maršrutų pavadinimus keleiviai matys autobusų švieslentėse, juose galios įprastiniai viešojo transporto bilietai. Vakcinuotis vykstančius miestiečius autobusai atveš iki pat „Litexpo” teritorijos – jie sustos netoli centro papildomai įrengtoje viešojo transporto stotelėje, Parodų gatvėje.
Autobusų tvarkaraščiai derinami su vakcinacijos centro darbo valandomis. Pirmieji specialių maršrutų autobusai į centrą atvyks 8.45, 8.50 val., paskutiniai išvyks 19.20, 19.30 val. Bendras specialių ir įprastų viešojo transporto maršrutų į „Litexpo” eismo intervalas piko metu – kas 2-5 min, o dienos metu 10-16 min.
Tvarkaraščius keleiviai matys įprastoje „Litexpo” stotelėje ir papildomoje, į kurią atveš 100 ir 200 maršrutai. Be to, tvarkaraščius nuo kitos savaitės planuojama talpinti visose specialių maršrutų stotelėse.
Vykstant į vakcinacijos centrą autobusais, kaip ir kitame viešajame transporte, būtina dėvėti apsaugines veido kaukes, sėdint ir stovint būtina laikytis ne mažesnio kaip 1 metro atstumo, dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant.
Įsigyti viešojo transporto bilietus galima mobiliosiose programėlėse m.Ticket ar Trafi. Besirenkantys Vilniečio kortelę gali naudotis e.savitarna: https://mano.vilniustransport.lt/. Be to, Vilniečio kortelę įsigyti ir pildyti norimais bilietais Vilniuje galima daugiau nei 280 fizinių bilietų platinimo vietų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) praneša palaikanti „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos protestus dėl neatsakingos bendrovės vykdomos politikos darbuotojų atžvilgiu.
Trijų dienų piketų ciklu prie Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai siekia atkreipti sostinės valdžios dėmesį į nelogiškus vadovybės sprendimus atleisti dalį darbuotojų, o steigti naujus vadovų etatus. Be to, siūloma nuo 10 iki 20 proc. didinti bendrovės vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir tarnautojų ketvirtinę premiją.
Ketvirtadienį protesto akcijoje praneša dalyvausianti ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
„Per pastaruosius ketverius metus bendrovėje vyko daugybė struktūrinių pertvarkymų, kurie iš esmės parodė viena – bendrovė neturi aiškių tikslų. Tai kuria etatus, tai jungia skyrius, vėliau juos naikina ar skiria. Ir visada tai koks chaotiškas veiksmas vedamas ne noro kurti, atsakingai ir pasvertai optimizuojant bendrovės veiklą, atsižvelgiant į konkurencinę aplinką ir keliamus tikslus, o lyg žaidžiant loto, kur reikia tiesiog spėlioti ir tikėtis sėkmės, pamirštant, kad už viso to jų žaidimo slypi eilinių bendrovės darbuotojų likimai ir jų lūkesčiai“, – sako profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
LPSK pirmininkė I.Ruginienė stebisi tokia bendrovės ir jos savininkės – Vilniaus miesto savivaldybės – politika.
„Pirmąją piketo dieną niekas iš savivaldybės protestuojantiems darbuotojams neparodė jokio dėmesio. Sunku suprasti, kaip sostinės valdžia ketina didinti viešojo transporto patrauklumą, juk net ekonomikos mokslų neragavę žmonės supranta, kad paslaugos kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip darbe jaučiasi darbuotojai“, – piktinosi pirmininkė.
Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjunga reikalauja, kad nebūtų kuriami naujų direktorių ir vadovų etatai atleidžiant kitus darbuotojus, būtų atsakingai persvarstytas remonto dirbtuvių darbuotojų etatų mažinimas, atsižvelgiant ne į trumpalaikę finansinę naudą, o įvertinant galimas neigiamas pasekmes bendrovės darbui 2021 m. Taip pat reikalaujama pateikti informaciją, kiek bendrovei per metus papildomai prireiks lėšų naujiems eksploatacijos direktoriaus ir komunikacijos vadovo etatams išlaikyti bei iš kokių lėšų bendrovė siūlo nuo 10 iki 20 proc. didinti bendrovės vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir tarnautojų ketvirtinę premiją.
Be to, reikalaujama įgyvendinti bendrovės valdybos atmestą darbuotojų atstovų teisę susitikti su bendrovės valdyba ir surengti konsultacijas dėl struktūrinių pertvarkų.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Stebint naujausias miestiečių mobilumo tendencijas, taip pat po Velykų atostogų palaipsniui atveriant daugiau švietimo ir ugdymo įstaigų, viešasis transportas nuo balandžio 12 d. sostinėje kursuos dažniau ir bus talpesnis – taip užtikrinami saugumo reikalavimai, informuoja „Susisiekimo paslaugos“.
Darnesniam judumui įmonė ragina rinktis ir dviračius, pasivaikščiojimus pėsčiomis, tačiau nuo visų kelionių, kurios nėra būtinos, toliau kviečia susilaikyti.
Lyginant dabartinius viešojo transporto keleivių srautus su praėjusiu balandžiu, kuris buvo mažiausiai intensyvus visos pandemijos laikotarpis, kelionių atliekama apie 70-85 proc. daugiau. Tačiau palyginti su skaičiais dar prieš pirmąjį karantiną, kelionių kasdien apie 57 proc. mažiau.
Automatizuotos šviesoforų eismo valdymo sistemos duomenimis, pirmą balandžio savaitę, lyginant su praėjusių metų balandžiu, automobilių gatvėse apie 60 proc. daugiau. Lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją, dabartiniai eismo srautai apie 23 proc. mažesni.
„Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė pastebi, kad jau nuo vasario mėnesio keleivių viešajame transporte palaipsniui daugėja, o išlaikant saugaus atstumo laikymosi taisyklę nuolat pritaikomi tvarkaraščiai. Skaičiuojama, kad atsižvelgiant į realius keleivių srautus ir saugumo reikalavimus, tvarkaraščiai 2020 m. buvo pritaikyti 34 kartus, kai įprastai per metus jie keičiami apie 15 kartų.
Spūsčių mieste šiuo metu vis dar mažiau, ypač – rytinio piko metu.
Nuo artimiausio pirmadienio į miesto gatves grįš laikinai nekursavę 20 ir 21 troleibusų maršrutai. Jie kursuos rytinio, vakarinio piko metu ir pagerins susisiekimą vykstantiems iš Žirmūnų ir Antakalnio. Patogesniam judumui tarp centro ir pietinės miesto dalies taip pat sugrąžinami 88 maršruto autobusai, kurie kursuos visą dieną.
Be to, kaip skelbiama įmonės pranešime, keisis 3G, 34, 54 maršrutų autobusų ir 6 maršruto troleibusų tvarkaraščiai, jie rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau. 1G, 2G, 12, 68 maršrutų autobusai ir 2, 7, 17 maršrutų troleibusai dažniau kursuos dienos metu, 4G maršruto autobusai – visą dieną.
33 maršruto autobusai, kursuojantys per Kalnėnus, dažniau važiuos visą dieną.
Papildomai keleivių patogumui darbo dienomis keisis 1, 13, 18 troleibusų ir 6G, 2, 16, 40, 58, 78 autobusų maršrutų tvarkaraščiai.
Nuo balandžio 17 d. poilsio dienomis 66 maršruto autobusai užsuks į Europos parką.
Naujausi tvarkaraščiai jau nuo balandžio 7 d. skelbiami www.judu.lt, programėlėse Trafi, m.Ticket, tačiau pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų.
Dezinfekuojamas viešasis transportas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Praėjusią šventinę savaitę keleivių srautas sostinėje kito – viešuoju transportu judėjo iki 80 proc. mažiau žmonių, lyginant su šiuo laikotarpiu pernai. Darbo dienomis keleivių kiek daugiau, tačiau bendri srautai taip pat apie 70 proc. mažesni nei iki karantino, nurodo bendrovė „Susisiekimo paslaugos“.
Saugumas išlieka pagrindinis prioritetas – įmonė „Susisiekimo paslaugos“ teigia viešąjį transportą pritaikanti remdamasi naujausiais duomenimis, kasdien išsamiai analizuoja rytinio ir vakarinio piko judėjimo tendencijas.
Apie pastebėtus didesnius keleivių srautus autobusuose, troleibusuose ir stotelėse informuoja viešojo transporto kontrolieriai, vairuotojai, tai padaryti gali ir patys keleiviai.
„Remiamės realiais judumo mieste duomenimis ir planuojame tokį viešojo transporto kursavimą, kad vilniečiai galėtų saugiai nuvykti ten, kur būtiniausia, be to, mieste nekursuotų tušti autobusai ar troleibusai. Fiksuojame maršrutus ir stoteles, kuriose keleivių daugiau, todėl sudėtingiau laikytis atstumo, užimti sėdimas vietas, kaip to reikalaujama. Visada stengiamės operatyviai reaguoti – pritaikome tvarkaraščius, transporto priemonių talpą saugių kelionių užtikrinimui. Suprantame, kad dažnesni nei įprastai pokyčiai keleiviams gali įnešti neaiškumo, tačiau tokiomis aplinkybėmis greita reakcija ir operatyvus pokytis yra kritiškai svarbūs“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Automatizuota šviesoforų valdymo sistema Vilniuje rodo, kad lyginant praėjusią savaitę su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, eismo srautai darbo dienomis per parą sumažėjo apie 24 proc., o pikų vidutinė trukmė – 72 proc.
Autobusai ir troleibusai nuolat dezinfekuojami – po piko valandų ir transporto parkuose, darbo dienos pabaigoje, sako bendrovės pranešime.
Kruopščiai dezinfekuojami ir valomi turėklai, durų rankenos, porankiai, sėdynių atlošų rankenos ir kiti keleivių liečiami paviršiai. Taip pat valomos grindys, transporto priemonių išorė. Galutinėse stotelėse autobusai ir troleibusai kaskart išvėdinami. Būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse.
Stotelėse, autobusuose ir troleibusuose privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, kad jos dengtų nosį ir burną, laikytis saugaus atstumo.
Pastebėję kaukių nedėvinčius keleivius vairuotojai jų neįleidžia arba išlaipina. Be to, apie kaukių nesutinkančius dėvėti keleivius, viešojo transporto kontrolieriai, vairuotojai, taip pat ir kiti keleiviai visada gali pranešti policijai.
Viešasis transportas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jei sėdimos vietos užimtos, lipti draudžiama, teks laukti kito autobuso ar troleibuso, o pačias keliones planuoti iš anksto.
Nuo gruodžio 30 d. darbo dienomis keisis 28, 29, 66, 76, 78, 115 autobusų maršrutų tvarkaraščiai – autobusai važiuos dažniau. 24 maršrute kursuos didesnės talpos autobusai.
Nuo 2021 m. sausio 4 d. darbo dienomis dažniau kursuos 1G, 2G, 3G, 6G, 10, 74 maršrutų autobusai ir 7, 18 maršrutų troleibusai.
Nuo 2021 m. sausio 4 d., siekiant užtikrinti patogesnius kursavimo intervalus piko ir dienos metu, darbo dienomis keisis 4G, 5G, 7, 46, 53, 69 autobusų maršrutų ir 2, 4, 6, 17 troleibusų maršrutų tvarkaraščiai. Savaitgalio dienomis keisis 35 autobusų maršruto tvarkaraštis. Šie tvarkaraščiai bus paskelbti gruodžio 30 d.
Laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršruto autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Ribojant įvažiavimą ir išvažiavimą iš Vilniaus miesto, galimi pro kontrolės punktus važiuojančio viešojo transporto vėlavimai – 3, 9, 12, 14, 16, 18, 19, 28, 32, 51, 52, 57, 58, 61, 63, 66, 67, 68, 78, 82, 87 autobusų maršrutų.
Naujausi viešojo transporto tvarkaraščiai visada skelbiami www.stops.lt. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų – karantino metu pagal realius keleivių srautus jie keičiami dažniau nei įprastai, todėl kaskart atnaujinti tvarkaraščius stotelėse nėra efektyvu, sakoma įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pranešime.
Vilnius imasi papildomų priemonių mažinti žmonių mobilumą mieste – viešasis transportas kursuos taip, kad būtų užtikrintas tik būtinas judėjimas. Dalis maršrutų, kaip informuoja įmonė „Susisiekimo paslaugos“, stabdomi, autobusai ir troleibusai važiuos rečiau, išlaikant tokį dažnumą, kad jie nekursuotų pustuščiai ar tušti.
Taip miestas vilniečiams siunčia aiškią žinią – šventes sutikite savo namuose, iš jų judėkite, kai privaloma, atsisakykite visų nebūtinų kelionių.
„Tokiomis aplinkybėmis keliones riboti svarbu ne tik tarp miestų, bet ir jų viduje. Keleivių srautams sumažėjus apie 70 proc., nuo šios savaitės ryškiai perplanuojame visą viešojo transporto judėjimą – patogumo prioritetą dar labiau keičia saugumo skatinimas. Tai reiškia, kad vilniečiai ir toliau galės nuvykti ten, kur neatidėliotina, pavyzdžiui, į gydymo įstaigas ar darbą. Tačiau bet koks išėjimas iš namų be skubaus reikalo kelia riziką, todėl darkart raginame likti saugioje aplinkoje. Viešasis transportas tam tikra prasme solidarizuojasi ir dėl to kursuos rečiau. Žinoma, tuose maršrutuose, kurie paliekami, stengsimės išlaikyti saugumą, ypač piko metu, kad keleiviai galėtų laikytis atstumo. Iš esmės visą judėjimą būtina planuotis dar atsakingiau, iš anksto susižiūrėti tvarkaraščius“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Stotelėse, autobusuose ir troleibusuose privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, kad jos dengtų nosį ir burną, laikytis saugaus atstumo, primenama įmonės pranešime. Pastebėję kaukių nedėvinčius keleivius vairuotojai jų neįleidžia arba išlaipina. Be to, apie kaukių nesutinkančius dėvėti keleivius, viešojo transporto kontrolieriai, vairuotojai, taip pat ir kiti keleiviai visada gali pranešti policijai.
Kiekvienoje transporto priemonėje būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant. Jei sėdimos vietos užimtos, lipti draudžiama – teks palaukti kito autobuso ar troleibuso, o pačias keliones planuoti iš anksto.
Nuo gruodžio 22 d. laikinai nekursuos 88 maršruto autobusai ir 3, 14, 15, 20 maršrutų troleibusai. Nuo praėjusios savaitės sustabdyti 65, 89 maršrutų autobusai, 21 maršruto troleibusai.
Nuo gruodžio 22 d. darbo dienomis keisis visų greitųjų maršrutų autobusų 1G, 2G, 3G, 4G, 5G, 6G tvarkaraščiai, taip pat 5, 7, 10, 18, 19, 22, 29, 30, 32, 33, 34, 36, 40, 43, 46, 50, 52, 53, 54, 56, 58, 59, 66, 68, 69, 73, 74, 75, 76, 78, 114, 115, 116 autobusų maršrutų ir 1, 6, 7, 12, 16, 17, 19 troleibusų maršrutų tvarkaraščiai.
Gruodžio 24, 25, 26 ir 27 d. viešasis transportas kursuos pagal įprastus sekmadienio ir šventinės dienos tvarkaraščius, sakoma „Susisiekimo paslaugų“ pranešime.
Nuo gruodžio 24 d. poilsio dienomis keisis vieno autobusų maršruto tvarkaraštis.
Ribojant įvažiavimą ir išvažiavimą iš Vilniaus miesto, galimi pro kontrolės punktus važiuojančio viešojo transporto vėlavimai – 3, 9, 12, 14, 16, 18, 19, 28, 32, 51, 52, 57, 58, 61, 63, 66, 67, 68, 78, 82, 87 autobusų maršrutų.
Naujausi viešojo transporto tvarkaraščiai visada skelbiami www.stops.lt. Taip pat pasikeitimus galima rasti programėlėse m.Ticket, Trafi.
Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų – karantino metu pagal realius keleivių srautus jie keičiami dažniau nei įprastai, todėl kaskart atnaujinti tvarkaraščius stotelėse nėra efektyvu, pažymi „Susisiekimo paslaugos“.
Dezinfekuojamas viešasis transportas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybei nuo šeštadienio įvedus prievolę viešajame transporte dėvėti apsaugines veido kaukes, Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ sako, kad 90 proc. keleivių šio reikalavimo laikosi.
„Šiandienos ir praėjusių dviejų dienų duomenimis, apie 90 proc. žmonių važiuoja su kaukėmis ir tie 10 proc. likusiųjų būna, kad pasako, kad jie galbūt pamiršo tas kaukes. (Tada – ELTA) primenama, kad tai nebūtinai turi būti kaukė, galima prisidengti veidą, jei tuo metu pamiršo kaukę, kita apsaugine priemone“, – Eltai sakė „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
Ji sakė, kad vasaros metu nefiksuojama daug situacijų, kai keleivių srautas autobuse ar troleibuse būtų itin didelis.
„Šiuo metu, vasaros sezonu, nepastebime situacijų, kai būtų žmonių srautas toks didelis, kad žmonės važiuotų susigrūdę arba pačioje stotelėje būtų susigrūdimas. Žinoma, piko metu tam tikrose pavienėse aktyviausiose stotelėse, kuriose yra daugiausiai keleivių, galbūt ir yra fiksuojama, tačiau vasaros sezonu nematome problemos, kad žmonės važiuotų sausakimšuose autobusuose ar troleibusuose“, – nurodė įmonės atstovė.
M. Bielinytė taip pat teigė, kad pastebima, jog žmonės yra pakankamai sąmoningi ir viešajame transporte laikosi saugaus atstumo.
Nuo rugpjūčio 1 dienos, šeštadienio, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, visi viešojo transporto darbuotojai ir keleiviai, išskyrus vaikus iki 6 metų amžiaus, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Viešojo transporto priemonių vairuotojai gali atsisakyti vežti keleivius, kurie nedėvi kaukių.
Viešojo transporto priemonėse rekomenduojama vežti tiek keleivių, kiek yra sėdimų vietų. Jei vežami stovintys keleiviai, turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 metro atstumas tarp keleivių, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Rekomenduojama nenaudoti sėdėjimo vietų, kai sėdima veidu į veidą, išskyrus kai artimi giminaičiai.
Naujų triašių žemagrindžių MAN autobusų pristatymas Europos aikštėje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilnius tęsia viešojo transporto atnaujinimą – įsigyta dar 50 naujų „MAN Lion‘s City G“ autobusų, iš kurių pirmieji 20 jau atvyko į sostinę. Po šio atnaujinimo viešasis transportas išsiskirs visoje Europoje – mieste važiuos jau daugiau kaip 70 proc. naujų autobusų, teigia sostinės savivaldybė.
Pirmieji penki dujomis varomi Vokietijos gamintojo „MAN“ autobusai į gatves išvažiuos jau šį ketvirtadienį, jie važiuos didžiausius keleivių srautus aptarnaujančiais 1G, 2G, 3G ir 53 maršrutais. Planuojama, kad viešojo transporto eismą kiekvieną savaitę papildys bent 4 nauji autobusai.
„Tai, kas prieš keletą metų atrodė sunkiai tikėtina, virto realybe – iš vieną seniausių viešojo transporto parkų turinčio miesto Vilnius virto bene moderniausia sostine Europoje pagal autobusų amžių. Viską darome tam, kad susisiekimas Vilniuje būtų komfortiškas ir patogus kiekvienam miestiečiui“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Vokietijos gamintojas „MAN“ visus 50 ekonomiškų, šiuolaikiško dizaino ir komforto autobusų įsipareigojo pristatyti iki šių metų rugsėjo pabaigos. Šiuolaikiško dizaino žemagrindžiuose „MAN Lions City G“ autobusuose keleivių patogumui įrengta efektyvi salono kondicionavimo ir šildymo sistema, kokybiškas salono apšvietimas, galimybė ne tik naudotis transporte įrengtu WiFi ryšiu, bet ir pasikrauti išmanųjį įrenginį.
Žemagrinde transporto priemone vienu metu galės keliauti tiek neįgalieji, tiek tėvai su mažais vaikais vežimėliuose ar dviratininkai – autobuse jiems įrengtos dvi specialios vietos. Kokybišką informacijos perdavimą užtikrins autobuse esantys multimedijos ekranai bei keleivių patogumui autobuso išorėje įrengtos papildomos maršrutų švieslentės.
Žemagrindžiuose „MAN Lion‘s City G“ autobusuose vairuotojo darbo kasdienybę palengvins erdvi darbo vieta, kondicionavimą turinčios kabinos, patobulintas valdymo skydelis bei padangų techninę būklę leidžianti sekti slėgio ir temperatūros stebėsenos sistema. Taip pat autobusuose yra įrengti „A juostos“ mygtukai, kuriais vairuotojai galės fiksuoti incidentus ir tuos vairuotojus, kurie pažeisdami taisykles važiuoja viešajam transportui skirtomis A juostomis. Vairuotojų saugumui kabinoje autobusuose yra įrengtas specialus „SOS mygtukas“, kuris esant būtinybei leis informuoti atsakingas tarnybas apie vairuotojui iškilusį pavojų.
Naujiems „MAN Lion’s City G” žemagrindžiams autobusams įsigyti UAB „Vilniaus viešasis transportas” metų pradžioje pasirašė 14,6 mln. eurų (be PVM) sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju UAB „Adampolis“.
Vilniuje kursuoja 405 autobusai, iš kurių 305 priklauso “Vilniaus viešajam transportui“, o likęs šimtas – privačiam vežėjui. Baigus 50 autobusų atnaujinimą, net 315 autobusų bus nauji arba vos 2-3 metų senumo, pažymima savivaldybės pranešime.
Šveicarijoje įvesta prievolė viešajame transporte dėvėti veido kaukes. EPA-ELTA nuotr.
Pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios Šveicarijos viešajame transporte keleiviai privalės dėvėti veido kaukes.
Anksčiau Šveicarijos valdžia rekomendavo gyventojams prisidengti burną ir nosį tik piko metu, tačiau dauguma žmonių šios rekomendacijos nesilaikė.
„Atrodo gerai. Dabar daugiau nei 95 proc. žmonių dėvi kaukę“, – vietos žiniasklaida sakė Ciuricho viešojo transporto direktorius Guido Schochas.
Prievolė galioja ir Šveicarijos oro linijų skrydžių metu. Kaukės dėvėti kitose vietose, kaip parduotuvės, kol kas neprivaloma.
Laikraščio „Tages-Anzeiger“ duomenimis, pastaruoju metu Šveicarijoje COVID-19 atvejų skaičius išaugo net 134 proc. Savaitgalį dviejose mokyklose dėl užfiksuotų COVID-19 atvejų 410 mokytojų ir mokinių turėjo imtis saviizoliacijos.
Nuo pirmadienio į Šveicariją atvykę keliautojai iš 29 aukštos rizikos šalių turės saviizoliuotis 10 dienų. Tarp aukštos rizikos šalių, be kitų, yra ir Rusija Serbija, Švedija ir JAV.
Švenčių šurmuliui vis labiau įsibėgėjant sostinės viešojo transporto keleivius savaitgalį pasitiko maloni staigmena. Naujuose autobusuose ir troleibusuose jau trečiąkart įsikūrė „Ratuota muzikos diena“ – šįkart vyko mišraus choro ARTyn pasirodymai. Taip SĮ „Susisiekimo paslaugos“ artėjančių švenčių proga pasveikino savo keleivius ir padovanojo jiems netikėtų įspūdžių.
„Švenčių laikotarpis kupinas džiugesio, šypsenų, malonių susitikimų ir kelionių. Tačiau netrūksta ir skubėjimo, todėl sostinės viešojo transporto keleivius nusprendėme pakviesti bent akimirkai sustoti ir pasimėgauti gyva muzika, nuotaikingu choro pasirodymu. Muzika autobusuose ir troleibusuose skamba jau ne pirmąkart – „Ratuotą muzikos dieną“ suorganizavome pernai prieš Kalėdas, sulaukėme daug keleivių padėkų už originalią ir smagią idėją. Tad kartojame ir vėl planuojame kartoti, nes būtent netikėta patirtis ir įspūdis yra geriausia dovana“, – pasakoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Šeštadienį nuo vidurdienio šventiškai pasipuošę mišraus choro ARTyn atlikėjai keliavo po Vilnių ir džiugino keleivius dainomis, sveikino juos ir ragino sveikinti vieni kitus, per daug neskubėti ir dalintis geromis emocijomis. Gyva muzika skambėjo 1G, 2G, 3G, 4G, 6G, 53, 74 maršrutų autobusuose ir 2 maršruto troleibusuose. Maršrutai, kaip teigiama įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pranešime, parinkti taip, kad apimtų kuo didesnę miesto dalį, o gyvą muziką išgirstų kuo daugiau keleivių.
Vilniečiai ir miesto svečiai, netikėtai pakliuvę į koncertus viešajame transporte, buvo maloniai nustebę – ne tik klausėsi dainų, tačiau ir patys dainavo, šypsojosi, plojo ar tiesiog mėgavosi smagia akimirka.
„Susisiekimo paslaugos“ primena, kad Vilniuje jau važiuoja per 300 naujų autobusų ir troleibusų. Planuojama, kad per 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys dar 120 naujų autobusų, taip pat ir naujais 8 troleibusais. Įgyvendinus šį ambicingą sostinės viešojo transporto atnaujinimo etapą, parke neliks senesnių nei 7 metų autobusų, o Vilnius taps kone jauniausią autobusų parką turinčia ES sostine.
Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų biudžetu. „Regitros“ duomenys rodo, kad pagal naujausią Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymą, mokestį skaičiuoti tektų apie 475 tūkst. transporto priemonių.
Lapkričio pradžioje Seimo nariai Valius Ąžuolas ir A. Širinskienė užregistravo naują Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta apmokestinti tik pirmą kartą registruojamus automobilius.
„Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Projektas iš karto susilaukė kritikos tiek dėl senų automobilių taršos neapmokestinimo, tiek dėl neapgalvotų pasekmių prekybai automobiliais ir verslui Lietuvoje.
„Nei gamybos metai, nei variklio galingumas, nei transmisijos tipas čia, anot vyriausybės profesionalų, nieko nereiškia. Įdomu, kaip tokį pavyzdį vertintų Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, mokslininkai arba save gerbiantys ir automobilių specifiką išmanantys ekspertai?“ – klausia Matas Buzelis, rinkos ekspertas ir transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas.
Tik niekas nepastebėjo, kad mokestis už naujos transporto priemonės įsigijimą pagal jos galimą taršą mažai ką turi bendro su tarša dar ir tokiu kampu.
Juk kiekvienam aišku, kad terši tiek, kiek nuvažiuoji kilometrų, su stovėjimo sankryžose ar kamščiuose neišjungiant variklio pliusine paklaida. Na, dar nuo vidutinio greičio priklauso tarša. Ir, kaip jau buvo minėta, priklauso nuo automobilio gamybos metų, variklio galingumo, transmisijos tipo.
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus tokį Seimo narių sprendimą juo greičiausiai susirūpintų ne tik Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, bet ir mūsų Konstitucinis teismas dėl tokios sprendimo logikos.
Jei būtų fiksuojami nuvažiuoti kilometrai, automobilio tipas ir gamybos metai, pavyzdžiui, per techninę apžiūrą, po kurios jie automatiškai patektų į Mokesčių inspekciją, kuri pagal tuos duomenis taip pat automatiškai nustatytų mokestį už taršą, dar suprasčiau.
O priėmus Seimo narių pasiūlymą, turėtume tiesiog labai keistą vienkartinį naujo kilnojamojo turto mokestį.
Kova su miestų oro užterštumu įvairiose šalyse buvo atliekama ir seniau, bet tik žmonių sveikatos apsaugojimo nuo nuodingų dujų prasme. Ir tik dabar Pasaulis kartu su Lietuva suprato, kad visgi yra ta globalinė klimato kaitos problema, kad reikia su ja kovoti, skatinant gyventojus persėsti į mažiausiai aplinką teršiančias moderniausias transporto priemones, ypač į modernų viešąjį transportą ir t.t., stabdant globalinį atšilimą.
Bet tik ne tokiu Seimo narių siūlomu būdu.
P.S. Turiu seną, bet gerame stovyje, dyzelinį. Tad šis mano straipsnis būtų kaip ir prieš save.
