Banko „Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nemokamo viešojo transporto miestuose įvedimas galėtų atsisukti kita puse, nes viešojo transporto kaina nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės jo atsisako, mano „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Manau, kad daugelio miestų didžiausias iššūkis nėra viešojo transporto kaina. Visų pirma – pakankamai prasta infrastruktūra, per retas dažnumas, ypatingai toliau nuo miesto nutolusiose vietovėse, taip pat stovėjimas kamščiuose su srautu, tai nėra kažkokio labai didelio konkurencinio pranašumas važiuojant viešuoju transportu, lyginant su paprastu. Taip pat neįgaliesiems pakankamai sudėtingos sąlygos arba keliaujant su vaikais, tai reikėtų pradėti nuo infrastruktūros gerinimo, nes tas mokėjimas vargu ar yra vienas pagrindinių faktorių, atbaidantis žmones nuo naudojimosi viešuoju transportu“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Ekonomisto nuomone, toks sprendimas galėtų netgi atsisukti kitu kampu – žmonės pradėtų dar mažiau naudotis viešuoju transportu.
„Tai tikrai kainuotų nemažus pinigus. Galimai tai dar labiau užkimštų transportą, o kai kuriuose maršrutuose gali būti atvirkščias rezultatas – žmonės dar mažiau pradės naudotis, nes bus didesnės grūstys. Tai turi eiti koja kojon su didelėmis investicijomis į parko (viešojo transporto. – ELTA) atnaujinimą“, – teigė Ž. Mauricas.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Anot jo, klaidinga manyti, kad Taline pradėjo daugiau žmonių naudotis viešuoju transportu, nes jis tapo nemokamas.
„Jis tapo nemokamas, nes norėta pritraukti daugiau žmonių, kurie registruotų savo gyvenamąją vietą Taline, taip surinkti daugiau mokesčių (į miesto biudžetą. – ELTA)“, – sakė ekonomistas.
Vilniuje, pasak Ž. Maurico, nemokamas viešasis transportas neturėtų didelės prasmės, nes yra daug sričių, kur miesto biudžetą būtų galima panaudoti efektyviau.
„Geriau turint ribotą biudžetą ir daug darbų, kurie nepadaryti Vilniuje, pradėti nuo sporto aikštelių infrastruktūros. Futbolo stadionai kokie apleisti, retai kuris parkas sutvarkytas, dviračių ir paspirtukų tinklas toli gražu nebaigtas. Yra labai daug sričių, kur tuos pinigus tikrai galima panaudoti tikslingiau“, – Eltai sakė ekonomistas.
Kaip ELTA jau rašė, kalbėdamas apie taršių automobilių apmokestinimą, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad nemokamas viešasis transportas paskatintų žmones atsisakyti automobilių.
Anot jo, surinkta taršių automobilių mokesčio dalis galėtų būti skirta viešojo transporto tinklo plėtrai, tuo pačiu padarant jį nemokamą.
Susisiekimo ministerijos specialistas Marius Pakėnas pirmadienį taip pat patvirtino, kad ministerija yra už nemokamą viešąjį transportą, tačiau tam reikėtų rasti lėšų.
Vilniaus metro reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Seimas antradienį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62, prieš buvo 6, susilaikė 31 Seimo narys.
Seimas šį įstatymą priėmė, siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.
Priimtu teisės aktu sudarytos teisinės sąlygos naujos specialios viešojo transporto sistemos – metropoliteno – įgyvendinimui.
Įstatyme nustatytas metropoliteno sistemų planavimas, metropoliteno sistemos projekto įgyvendinimas, Vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinami metropolitenų projektai, investuotojo ir metropolitenų projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos ir tarpusavio santykių bendrieji principai.
Metropolitenų projektai galės būti įgyvendinami pagal pasirinktą jų įgyvendinimo būdą. Tai galės būti savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės vykdomas projektas, valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties pagrindu ar koncesijos pagrindu įgyvendinamas projektas.
Vilniečiams turėtų itin rūpėti, o kaip gi tvarkosi mūsų šiaurinės kaimynės Estijos sostinė Talinas. Ogi šios sostinės valdžia taip susitvarkė, kad Talino gyventojai dabar viešuoju transportu naudojasi nemokamai. Nemokamai naudojasi tiek autobusų, tiek tramvajų paslaugomis. Talino gyventojams nereikia pirkti nei talonėlių, nei elektroninių kortelių. Nei vienkartinių, nei mėnesinių. Važinėkis viešuoju miesto transportu kiek tik geidžia širdis.
Slaptai.lt atkreipia dėmesį į "Salzburger Nachrichten" pasirodžiusią Andre Anwar publikaciją "Nemokami autobusai ir tramvajai". Štai kelios citatos iš minėtos publikacijos. Šią ištrauką pirmiausiai adresuojame Vilniaus merui Artūrui Zuokui ir jo koalicijos partneriams. Kodėl Talino meras sugeba priimti tokį miestelėnams patrauklų sprendimą, o Vilniaus meras – ne?
Šiame straipsnyje kalbama apie Talino gyventojus, kurie nemokamai naudojasi viešuoju transportu. Ir cituojamas dabartinis Talino meras Edgaras Saavisaras. Estijos sostinės meras pastebi daug šio sprendimo privalumų.
Pavyzdžiui: „Nuo tada, kai Estijos sostinės Talino gyventojai nemokamai naudojasi viešuoju transportu, automobilių miesto gatvėse sumažėjo 15 proc. Kiti miestai irgi svarsto, ar verta įvesti nulinį tarifą. […] Apie tai galvoja kitos dvi Baltijos šalių sostinės Ryga ir Vilnius bei Helsinkis Suomijoje. […] Šiomis priemonėmis siekiama kovoti prieš oro užterštumą ir kamščius miesto gatvėse."
Ne, tai ne rinkimų propaganda. Juolab kad sprendimą dėl nemokamo važiavimo miesto transportu turėtų priimti savivaldos politikai, o ne Seimas ar Vyriausybė.
Dar geriau, kad taip nuspręstų patys miestiečiai, kaip neseniai atsitiko Taline.
Geras pavyzdys užkrečiamas. Ir štai apie nemokamą miesto transportą jau diskutuoja Rygos Dūmos deputatai. Pasirodo, tai jokia utopija. Pasaulyje yra apie šimtas miestų, kurie mažindami eismo kamščius ir oro taršą, skatina naudotis viešuoju transportu, darydami jį nemokamą.
Jei parakas sudrėkęs, iš patrankos vietoj šūvio galima sulaukti pavėjavimo, o jei parakas iki prašvinkimo sudrėkęs – dar ir tvaiko.
Vilniaus mero Artūro Zuoko fantazijos stoka neapkaltinsi, Gogolio „Mirusių sielų“ personažo Manilovo fantazija tėra tik blankus šešėlis zuokiškajai. Esminis fantazijų skirtumas tas, kad Manilovas apie nerealias svajas tik pasakodavo baudžiauninkams, o Zuokas jas vizijų pavidalu vėjuoja griaudėdamas, tarsi iš armotos. Sakytume, tegul jis vėjuoja tomis vizijomis, tačiau už jų tvaiką sostinė milijonines sumas pinigėlių turi pakloti.
Vilniaus meras, statybų ir transporto manijos apsėstas, įsisiautėjo kaip fantomas ir taip sudarkė senojo Vilniaus veidą, tokias akėčias per jį pravilko, kad seniau jį lankiusieji ir dabar vėl pamatę, nebeatpažįsta.
Meras ir kai kurie trumparegiai piliečiai džiaugiasi ir didžiuojasi Gedimino prospekto bei Užupio (mero dvaras) kosmetika, o Vilniaus pakraščių, seniūnijų (kumetynų) nemato. Užsienyje, išėję iš mados prieš dešimtmetį, jau pamirštos, neišvaizdžios daugiaaukštės dėžės rado vietą architektūros paminklais turtingame Vilniuje, o tie paminklai nuskendo tarp aukštų neišvaizdžių luitų. Tarp duobėtų pakraščių gatvių įsiterpė ir pats Gedimino prospektas. O kiek kainuoja vien sostinės transporto vizijos?
Didžioji Estijos sostinės Talino gyventojų dauguma pasisakė už tai, kad nuo 2013-ųjų metų sausio 1-osios dienos viešasis transportas Estijos sostinėje būtų nemokamas. Žinoma, tai galiotų tik Talino gyventojams, visi kiti turėtų mokėti.
Manoma, kad tai būtų parama ir socialiai mažiau apsaugotiems žmonėms. Idėjos autorius Talino meras Edgaras Savisaaras įsitikinęs, jog ši nuostata padėtų sumažinti transporto kamščius sostinėje, tausotų aplinką.
