Dezinfekuojamas viešasis transportas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausybei nuo šeštadienio įvedus prievolę viešajame transporte dėvėti apsaugines veido kaukes, Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ sako, kad 90 proc. keleivių šio reikalavimo laikosi.
 
„Šiandienos ir praėjusių dviejų dienų duomenimis, apie 90 proc. žmonių važiuoja su kaukėmis ir tie 10 proc. likusiųjų būna, kad pasako, kad jie galbūt pamiršo tas kaukes. (Tada – ELTA) primenama, kad tai nebūtinai turi būti kaukė, galima prisidengti veidą, jei tuo metu pamiršo kaukę, kita apsaugine priemone“, – Eltai sakė „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
 
Ji sakė, kad vasaros metu nefiksuojama daug situacijų, kai keleivių srautas autobuse ar troleibuse būtų itin didelis.
 
„Šiuo metu, vasaros sezonu, nepastebime situacijų, kai būtų žmonių srautas toks didelis, kad žmonės važiuotų susigrūdę arba pačioje stotelėje būtų susigrūdimas. Žinoma, piko metu tam tikrose pavienėse aktyviausiose stotelėse, kuriose yra daugiausiai keleivių, galbūt ir yra fiksuojama, tačiau vasaros sezonu nematome problemos, kad žmonės važiuotų sausakimšuose autobusuose ar troleibusuose“, – nurodė įmonės atstovė.
 
M. Bielinytė taip pat teigė, kad pastebima, jog žmonės yra pakankamai sąmoningi ir viešajame transporte laikosi saugaus atstumo.
 
Nuo rugpjūčio 1 dienos, šeštadienio, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, visi viešojo transporto darbuotojai ir keleiviai, išskyrus vaikus iki 6 metų amžiaus, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Viešojo transporto priemonių vairuotojai gali atsisakyti vežti keleivius, kurie nedėvi kaukių.
 
Viešojo transporto priemonėse rekomenduojama vežti tiek keleivių, kiek yra sėdimų vietų. Jei vežami stovintys keleiviai, turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 metro atstumas tarp keleivių, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Rekomenduojama nenaudoti sėdėjimo vietų, kai sėdima veidu į veidą, išskyrus kai artimi giminaičiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 08:00

Naujų triašių žemagrindžių MAN autobusų pristatymas Europos aikštėje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilnius tęsia viešojo transporto atnaujinimą – įsigyta dar 50 naujų „MAN Lion‘s City G“ autobusų, iš kurių pirmieji 20 jau atvyko į sostinę. Po šio atnaujinimo viešasis transportas išsiskirs visoje Europoje – mieste važiuos jau daugiau kaip 70 proc. naujų autobusų, teigia sostinės savivaldybė.
 
Pirmieji penki dujomis varomi Vokietijos gamintojo „MAN“ autobusai į gatves išvažiuos jau šį ketvirtadienį, jie važiuos didžiausius keleivių srautus aptarnaujančiais 1G, 2G, 3G ir 53 maršrutais. Planuojama, kad viešojo transporto eismą kiekvieną savaitę papildys bent 4 nauji autobusai.
 
„Tai, kas prieš keletą metų atrodė sunkiai tikėtina, virto realybe – iš vieną seniausių viešojo transporto parkų turinčio miesto Vilnius virto bene moderniausia sostine Europoje pagal autobusų amžių. Viską darome tam, kad susisiekimas Vilniuje būtų komfortiškas ir patogus kiekvienam miestiečiui“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
 
Vokietijos gamintojas „MAN“ visus 50 ekonomiškų, šiuolaikiško dizaino ir komforto autobusų įsipareigojo pristatyti iki šių metų rugsėjo pabaigos. Šiuolaikiško dizaino žemagrindžiuose „MAN Lions City G“ autobusuose keleivių patogumui įrengta efektyvi salono kondicionavimo ir šildymo sistema, kokybiškas salono apšvietimas, galimybė ne tik naudotis transporte įrengtu WiFi ryšiu, bet ir pasikrauti išmanųjį įrenginį.
 
Žemagrinde transporto priemone vienu metu galės keliauti tiek neįgalieji, tiek tėvai su mažais vaikais vežimėliuose ar dviratininkai – autobuse jiems įrengtos dvi specialios vietos. Kokybišką informacijos perdavimą užtikrins autobuse esantys multimedijos ekranai bei keleivių patogumui autobuso išorėje įrengtos papildomos maršrutų švieslentės.
 
Žemagrindžiuose „MAN Lion‘s City G“ autobusuose vairuotojo darbo kasdienybę palengvins erdvi darbo vieta, kondicionavimą turinčios kabinos, patobulintas valdymo skydelis bei padangų techninę būklę leidžianti sekti slėgio ir temperatūros stebėsenos sistema. Taip pat autobusuose yra įrengti „A juostos“ mygtukai, kuriais vairuotojai galės fiksuoti incidentus ir tuos vairuotojus, kurie pažeisdami taisykles važiuoja viešajam transportui skirtomis A juostomis. Vairuotojų saugumui kabinoje autobusuose yra įrengtas specialus „SOS mygtukas“, kuris esant būtinybei leis informuoti atsakingas tarnybas apie vairuotojui iškilusį pavojų.
 
Naujiems „MAN Lion’s City G” žemagrindžiams autobusams įsigyti UAB „Vilniaus viešasis transportas” metų pradžioje pasirašė 14,6 mln. eurų (be PVM) sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju UAB „Adampolis“.
 
Vilniuje kursuoja 405 autobusai, iš kurių 305 priklauso “Vilniaus viešajam transportui“, o likęs šimtas – privačiam vežėjui. Baigus 50 autobusų atnaujinimą, net 315 autobusų bus nauji arba vos 2-3 metų senumo, pažymima savivaldybės pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.17. 00:05

Šveicarijoje įvesta prievolė viešajame transporte dėvėti veido kaukes. EPA-ELTA nuotr.

Pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios Šveicarijos viešajame transporte keleiviai privalės dėvėti veido kaukes.
 
Anksčiau Šveicarijos valdžia rekomendavo gyventojams prisidengti burną ir nosį tik piko metu, tačiau dauguma žmonių šios rekomendacijos nesilaikė.
 
„Atrodo gerai. Dabar daugiau nei 95 proc. žmonių dėvi kaukę“, – vietos žiniasklaida sakė Ciuricho viešojo transporto direktorius Guido Schochas.
 
Prievolė galioja ir Šveicarijos oro linijų skrydžių metu. Kaukės dėvėti kitose vietose, kaip parduotuvės, kol kas neprivaloma.
 
Laikraščio „Tages-Anzeiger“ duomenimis, pastaruoju metu Šveicarijoje COVID-19 atvejų skaičius išaugo net 134 proc. Savaitgalį dviejose mokyklose dėl užfiksuotų COVID-19 atvejų 410 mokytojų ir mokinių turėjo imtis saviizoliacijos.
 
Nuo pirmadienio į Šveicariją atvykę keliautojai iš 29 aukštos rizikos šalių turės saviizoliuotis 10 dienų. Tarp aukštos rizikos šalių, be kitų, yra ir Rusija Serbija, Švedija ir JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.07; 05:42

Švenčių šurmuliui vis labiau įsibėgėjant sostinės viešojo transporto keleivius savaitgalį pasitiko maloni staigmena. Naujuose autobusuose ir troleibusuose jau trečiąkart įsikūrė „Ratuota muzikos diena“ – šįkart vyko mišraus choro ARTyn pasirodymai. Taip SĮ „Susisiekimo paslaugos“ artėjančių švenčių proga pasveikino savo keleivius ir padovanojo jiems netikėtų įspūdžių.
 
„Švenčių laikotarpis kupinas džiugesio, šypsenų, malonių susitikimų ir kelionių. Tačiau netrūksta ir skubėjimo, todėl sostinės viešojo transporto keleivius nusprendėme pakviesti bent akimirkai sustoti ir pasimėgauti gyva muzika, nuotaikingu choro pasirodymu. Muzika autobusuose ir troleibusuose skamba jau ne pirmąkart – „Ratuotą muzikos dieną“ suorganizavome pernai prieš Kalėdas, sulaukėme daug keleivių padėkų už originalią ir smagią idėją. Tad kartojame ir vėl planuojame kartoti, nes būtent netikėta patirtis ir įspūdis yra geriausia dovana“, – pasakoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
 
Šeštadienį nuo vidurdienio šventiškai pasipuošę mišraus choro ARTyn atlikėjai keliavo po Vilnių ir džiugino keleivius dainomis, sveikino juos ir ragino sveikinti vieni kitus, per daug neskubėti ir dalintis geromis emocijomis. Gyva muzika skambėjo 1G, 2G, 3G, 4G, 6G, 53, 74 maršrutų autobusuose ir 2 maršruto troleibusuose. Maršrutai, kaip teigiama įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pranešime, parinkti taip, kad apimtų kuo didesnę miesto dalį, o gyvą muziką išgirstų kuo daugiau keleivių.
 
Vilniečiai ir miesto svečiai, netikėtai pakliuvę į koncertus viešajame transporte, buvo maloniai nustebę – ne tik klausėsi dainų, tačiau ir patys dainavo, šypsojosi, plojo ar tiesiog mėgavosi smagia akimirka.
 
„Susisiekimo paslaugos“ primena, kad Vilniuje jau važiuoja per 300 naujų autobusų ir troleibusų. Planuojama, kad per 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys dar 120 naujų autobusų, taip pat ir naujais 8 troleibusais. Įgyvendinus šį ambicingą sostinės viešojo transporto atnaujinimo etapą, parke neliks senesnių nei 7 metų autobusų, o Vilnius taps kone jauniausią autobusų parką turinčia ES sostine.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.15; 00:45

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų biudžetu. „Regitros“ duomenys rodo, kad pagal naujausią Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymą, mokestį skaičiuoti tektų apie 475 tūkst. transporto priemonių.

Lapkričio pradžioje Seimo nariai Valius Ąžuolas ir A. Širinskienė užregistravo naują Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta apmokestinti tik pirmą kartą registruojamus automobilius.

„Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“, – rašoma aiškinamajame rašte.

https://www.delfi.lt/verslas/transportas/naujas-mokestis-gresia-simtams-tukstanciu-labiausiai-pajus-dyzelininiu-automobiliu-savininkai.d?id=82983529&

Projektas iš karto susilaukė kritikos tiek dėl senų automobilių taršos neapmokestinimo, tiek dėl neapgalvotų pasekmių prekybai automobiliais ir verslui Lietuvoje.

„Nei gamybos metai, nei variklio galingumas, nei transmisijos tipas čia, anot vyriausybės profesionalų, nieko nereiškia. Įdomu, kaip tokį pavyzdį vertintų Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, mokslininkai arba save gerbiantys ir automobilių specifiką išmanantys ekspertai?“ – klausia Matas Buzelis, rinkos ekspertas ir transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas.

https://www.delfi.lt/auto/autonaujienos/ekspertas-reze-apie-siuloma-automobiliu-mokesti-skirtas-senienu-isaldymui-ne-tarsai-mazinti.d?id=82963971#cxrecs_s

Tik niekas nepastebėjo, kad mokestis už naujos transporto priemonės įsigijimą pagal jos galimą taršą mažai ką turi bendro su tarša dar ir tokiu kampu.

Juk kiekvienam aišku, kad terši tiek, kiek nuvažiuoji kilometrų, su stovėjimo sankryžose ar kamščiuose neišjungiant variklio pliusine paklaida. Na, dar nuo vidutinio greičio priklauso tarša. Ir, kaip jau buvo minėta, priklauso nuo automobilio gamybos metų, variklio galingumo, transmisijos tipo.

Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Priėmus tokį Seimo narių sprendimą juo greičiausiai susirūpintų ne tik Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, bet ir mūsų Konstitucinis teismas dėl tokios sprendimo logikos.

Jei būtų fiksuojami nuvažiuoti kilometrai, automobilio tipas ir gamybos metai, pavyzdžiui, per techninę apžiūrą, po kurios jie automatiškai patektų į Mokesčių inspekciją, kuri pagal tuos duomenis taip pat automatiškai nustatytų mokestį už taršą, dar suprasčiau.

O priėmus Seimo narių pasiūlymą, turėtume tiesiog labai keistą vienkartinį naujo kilnojamojo turto mokestį.

Kova su miestų oro užterštumu įvairiose šalyse buvo atliekama ir seniau, bet tik žmonių sveikatos apsaugojimo nuo nuodingų dujų prasme. Ir tik dabar Pasaulis kartu su Lietuva suprato, kad visgi yra ta globalinė klimato kaitos problema, kad reikia su ja kovoti, skatinant gyventojus persėsti į mažiausiai aplinką teršiančias moderniausias transporto priemones, ypač į modernų viešąjį transportą ir t.t., stabdant globalinį atšilimą.

Bet tik ne tokiu Seimo narių siūlomu būdu.

P.S. Turiu seną, bet gerame stovyje, dyzelinį. Tad šis mano straipsnis būtų kaip ir prieš save.

2019.12.08; 05:40

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nemokamo viešojo transporto miestuose įvedimas galėtų atsisukti kita puse, nes viešojo transporto kaina nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės jo atsisako, mano „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
 
„Manau, kad daugelio miestų didžiausias iššūkis nėra viešojo transporto kaina. Visų pirma – pakankamai prasta infrastruktūra, per retas dažnumas, ypatingai toliau nuo miesto nutolusiose vietovėse, taip pat stovėjimas kamščiuose su srautu, tai nėra kažkokio labai didelio konkurencinio pranašumas važiuojant viešuoju transportu, lyginant su paprastu. Taip pat neįgaliesiems pakankamai sudėtingos sąlygos arba keliaujant su vaikais, tai reikėtų pradėti nuo infrastruktūros gerinimo, nes tas mokėjimas vargu ar yra vienas pagrindinių faktorių, atbaidantis žmones nuo naudojimosi viešuoju transportu“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto nuomone, toks sprendimas galėtų netgi atsisukti kitu kampu – žmonės pradėtų dar mažiau naudotis viešuoju transportu.
 
„Tai tikrai kainuotų nemažus pinigus. Galimai tai dar labiau užkimštų transportą, o kai kuriuose maršrutuose gali būti atvirkščias rezultatas – žmonės dar mažiau pradės naudotis, nes bus didesnės grūstys. Tai turi eiti koja kojon su didelėmis investicijomis į parko (viešojo transporto. – ELTA) atnaujinimą“, – teigė Ž. Mauricas.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot jo, klaidinga manyti, kad Taline pradėjo daugiau žmonių naudotis viešuoju transportu, nes jis tapo nemokamas.
 
„Jis tapo nemokamas, nes norėta pritraukti daugiau žmonių, kurie registruotų savo gyvenamąją vietą Taline, taip surinkti daugiau mokesčių (į miesto biudžetą. – ELTA)“, – sakė ekonomistas.
 
Vilniuje, pasak Ž. Maurico, nemokamas viešasis transportas neturėtų didelės prasmės, nes yra daug sričių, kur miesto biudžetą būtų galima panaudoti efektyviau.
 
„Geriau turint ribotą biudžetą ir daug darbų, kurie nepadaryti Vilniuje, pradėti nuo sporto aikštelių infrastruktūros. Futbolo stadionai kokie apleisti, retai kuris parkas sutvarkytas, dviračių ir paspirtukų tinklas toli gražu nebaigtas. Yra labai daug sričių, kur tuos pinigus tikrai galima panaudoti tikslingiau“, – Eltai sakė ekonomistas.
 
Kaip ELTA jau rašė, kalbėdamas apie taršių automobilių apmokestinimą, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad nemokamas viešasis transportas paskatintų žmones atsisakyti automobilių.
 
Anot jo, surinkta taršių automobilių mokesčio dalis galėtų būti skirta viešojo transporto tinklo plėtrai, tuo pačiu padarant jį nemokamą.
 
Susisiekimo ministerijos specialistas Marius Pakėnas pirmadienį taip pat patvirtino, kad ministerija yra už nemokamą viešąjį transportą, tačiau tam reikėtų rasti lėšų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 06:33

Vilniaus metro reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas antradienį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62, prieš buvo 6, susilaikė 31 Seimo narys.

Seimas šį įstatymą priėmė, siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.

Priimtu teisės aktu sudarytos teisinės sąlygos naujos specialios viešojo transporto sistemos – metropoliteno – įgyvendinimui.

Įstatyme nustatytas metropoliteno sistemų planavimas, metropoliteno sistemos projekto įgyvendinimas, Vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinami metropolitenų projektai, investuotojo ir metropolitenų projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos ir tarpusavio santykių bendrieji principai.

Metropolitenų projektai galės būti įgyvendinami pagal pasirinktą jų įgyvendinimo būdą. Tai galės būti savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės vykdomas projektas, valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties pagrindu ar koncesijos pagrindu įgyvendinamas projektas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.09; 12:56

Vilniečiams turėtų itin rūpėti, o kaip gi tvarkosi mūsų šiaurinės kaimynės Estijos sostinė Talinas. Ogi šios sostinės valdžia taip susitvarkė, kad Talino gyventojai dabar viešuoju transportu naudojasi nemokamai. Nemokamai naudojasi tiek autobusų, tiek tramvajų paslaugomis. Talino gyventojams nereikia pirkti nei talonėlių, nei elektroninių kortelių. Nei vienkartinių, nei mėnesinių. Važinėkis viešuoju miesto transportu kiek tik geidžia širdis.

Slaptai.lt atkreipia dėmesį į "Salzburger Nachrichten" pasirodžiusią Andre Anwar publikaciją "Nemokami autobusai ir tramvajai". Štai kelios citatos iš minėtos publikacijos. Šią ištrauką pirmiausiai adresuojame Vilniaus merui Artūrui Zuokui ir jo koalicijos partneriams. Kodėl Talino meras sugeba priimti tokį miestelėnams patrauklų sprendimą, o Vilniaus meras – ne?

Continue reading „Taline – nemokami autobusai ir tramvajai“

Šiame straipsnyje kalbama apie Talino gyventojus, kurie nemokamai naudojasi viešuoju transportu. Ir cituojamas dabartinis Talino meras Edgaras Saavisaras. Estijos sostinės meras pastebi daug šio sprendimo privalumų.

Pavyzdžiui: „Nuo tada, kai Estijos sostinės Talino gyventojai nemokamai naudojasi viešuoju transportu, automobilių miesto gatvėse sumažėjo 15 proc. Kiti miestai irgi svarsto, ar verta įvesti nulinį tarifą. […] Apie tai galvoja kitos dvi Baltijos šalių sostinės Ryga ir Vilnius bei Helsinkis Suomijoje. […] Šiomis priemonėmis siekiama kovoti prieš oro užterštumą ir kamščius miesto gatvėse."

Continue reading „Talino gyventojai nemokamai naudojasi viešuoju transportu“

Saulius-Stoma

Ne, tai ne rinkimų propaganda. Juolab kad sprendimą dėl nemokamo važiavimo miesto transportu turėtų priimti savivaldos politikai, o ne Seimas ar Vyriausybė.

Dar geriau, kad taip nuspręstų patys miestiečiai, kaip neseniai atsitiko Taline.

Geras pavyzdys užkrečiamas. Ir štai apie nemokamą miesto transportą jau diskutuoja Rygos Dūmos deputatai. Pasirodo, tai jokia utopija. Pasaulyje yra apie šimtas miestų, kurie mažindami eismo kamščius ir oro taršą, skatina naudotis viešuoju transportu, darydami jį nemokamą.

Continue reading „Nemokamas miesto transportas – realu!“

zuoko armota

Jei parakas sudrėkęs, iš patrankos vietoj šūvio galima sulaukti pavėjavimo, o jei parakas iki prašvinkimo sudrėkęs – dar ir tvaiko.

Vilniaus mero Artūro Zuoko fantazijos stoka neapkaltinsi, Gogolio „Mirusių sielų“ personažo Manilovo fantazija tėra tik blankus šešėlis zuokiškajai. Esminis fantazijų skirtumas tas, kad Manilovas apie nerealias svajas tik pasakodavo baudžiauninkams, o Zuokas jas vizijų pavidalu vėjuoja griaudėdamas, tarsi iš armotos. Sakytume, tegul jis vėjuoja tomis vizijomis, tačiau už jų tvaiką sostinė milijonines sumas pinigėlių turi pakloti.

Vilniaus meras, statybų ir transporto manijos apsėstas, įsisiautėjo kaip fantomas ir taip sudarkė senojo Vilniaus veidą, tokias akėčias per jį pravilko, kad seniau jį lankiusieji ir dabar vėl pamatę, nebeatpažįsta.

Meras ir kai kurie trumparegiai piliečiai džiaugiasi ir didžiuojasi Gedimino prospekto bei Užupio (mero dvaras) kosmetika, o Vilniaus pakraščių, seniūnijų (kumetynų) nemato. Užsienyje, išėję iš mados prieš dešimtmetį, jau pamirštos, neišvaizdžios daugiaaukštės dėžės rado vietą architektūros paminklais turtingame Vilniuje, o tie paminklai nuskendo tarp aukštų neišvaizdžių luitų. Tarp duobėtų pakraščių gatvių įsiterpė ir pats Gedimino prospektas. O kiek kainuoja vien sostinės transporto vizijos?

Continue reading „Zuoko armotos vėjuoja tvaiku“

tallinn

Didžioji Estijos sostinės Talino gyventojų dauguma pasisakė už tai, kad nuo 2013-ųjų metų sausio 1-osios dienos viešasis transportas Estijos sostinėje būtų nemokamas. Žinoma, tai galiotų tik Talino gyventojams, visi kiti turėtų mokėti.

Manoma, kad tai būtų parama ir socialiai mažiau apsaugotiems žmonėms. Idėjos autorius Talino meras Edgaras Savisaaras įsitikinęs, jog ši nuostata padėtų sumažinti transporto kamščius sostinėje, tausotų aplinką.

Continue reading „Taline viešasis transportas bus nemokamas?“