Politinė partija „Lietuvos rusų sąjunga“ išplatino jautria kalba parašytą pranešimą, kuriame Vilniaus miesto savivaldybė kaltinama rusofobiškumu ir desperatišku siekiu nugriauti antkapius, skirtus rusų karių atminimui. Išplatintame pranešime akcentuojama, kad Lietuvos rusai tampa tarptautinėje politikoje vyraujančių procesų bei dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių įkaitais.

Į tokį pranešimą Vilniaus miesto savivaldybės atstovai sureagavo tiesiog gūžčiodami pečiais.

Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovo spaudai Aleksandro Zubriakovo, Vilniaus savivaldybė ne tik negrasina nugriauti neteisėtai pastatytų paminklų, bet apskritai abejojanti ar į juos kas nors pasikėsins.

„Lietuvos rusų sąjungos“ išplatintame pranešime negatyviai vertinama Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės pradėta, jų žodžiais tariant, nesąžininga kova su Antakalnio kapinėse rusų karių atminimui pastatytais paminkliniais ir juos pastačiusia organizacija karinės istorijos asociacija Lietuvoje „Užmiršti kareiviai“.

„Manome, kad agresyvi ir bekompromisė Kultūros paveldo departamento vadovės pozicija dėl karių antkapių teisėtumo bei desperatiškas Vilniaus miesto savivaldybės siekis nugriauti antkapius nesulaukus teismo sprendimo byloja apie įsivyravusias rusofobiškas nuotaikas šiose institucijose bei nenorą atsižvelgti į dalies Lietuvos piliečių interesus ir jausmus. Toks valstybinių institucijų nejautrumas užgožia ne tik bendražmogiškas vertybes, bet ir sveiką protą bei tikslą pasiekti teisingumą“, – teigiama išplatintame Lietuvos rusų sąjungos pranešime.

Pranešime akcentuojamas nerimas dėl Lietuvos rusų situacijos šalyje.

„Su dideliu nerimu stebime ne vienerius metus besitęsiančią situaciją, kai Lietuvos rusai tampa tarptautinėje politikoje vyraujančių procesų bei dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių įkaitais. Esame pilnaverčiai Lietuvos piliečiai, lojalūs savo valstybei, todėl labai skaudžiai reaguojame į įvairius bandymus savaip interpretuoti istorinius įvykius, kurių liudininkais buvome patys arba mūsų protėviai, taip pat siekius supriešinti Lietuvos rusus ir lietuvius bei tokiu būdu eskaluoti įtampą Lietuvos visuomenėje“, – rašoma pranešime.

Galiausiai išplatintame pranešime Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės prašoma atsižvelgti į Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose žuvusiųjų karių giminaičių jausmus ir Lietuvos rusakalbių piliečių interesus bei lūkesčius.

Vilniaus miesto mero atstovas spaudai A. Zubriakovas paneigė Lietuvos rusų sąjungos priekaištų pagrįstumą. Anot jo, tokie pareiškimai parodo, kad ši organizacija tiesiog daro savo politiką.

A. Zubriakovas teigė, kad iš Vilniaus savivaldybės nebuvo jokio grasinimo griauti paminklus.

„Iki teismo sprendimo niekas nežada ten nieko daryti. Tiesa sakant, dar yra labai didelis klausimas ar apskritai su tais paminklais kas nors bus daroma“, – svarstė R. Šimašiaus atstovas spaudai A. Zubriakovas aiškino, kad ši problema turi daug neatsakytų klausimų.

„Nors ir atėjo prašymas dėl šių paminklų įteisinimo, tačiau savivaldybė negali jiems pritarti, nes nėra pateikti privalomi dokumentai, kurie patvirtintų, kad būtent tie asmenys, kurie nurodyti ant paminklų, yra ten palaidoti. Taigi šiai dienai yra daugiau klausimų nei atsakymų“, – kalbėjo Vilniaus mero atstovas spaudai.

„Kol savivaldybė neturės atsakymų į daugelį klausimų, tiek dėl palaidotų asmenų statuso, tiek dėl savavališkos paminklo statybos, tol jokio sprendimo iš savivaldybės pusės nebus“, – apibendrino A. Zubriakovas.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas Audrius Skaistys naujienų agentūrai ELTA taip pat stebėjosi tokiu Lietuvos rusų sąjungos pareiškimu.

A. Skaistys pasakojo, kad nuobaudą Antakalnio kapinėse sovietų karius perlaidojusiai organizacijai „Užmiršti kareiviai“ KPD skyrė dėl nekilnojamojo kultūros paveldo taisyklių pažeidimų.

Kaip pasakojo KPD direktorės pavaduotojas, pažeidimai padaryti, kai nesuderinus buvo pastatyti nauji paminklai.

„Mūsų nuomone „Užmiršti kariai“ atliko neteisėtus darbus, todėl ir pritaikėme administracinę nuobaudą“, – aiškino A. Skaistys, pridurdamas, kad teisme sprendžiamas skirtos nuobaudos, bet ne pačio neteisėtai pastatyto paminklo klausimas.

„Mūsų pozicija yra ta, kad paminklas negalėjo būti pastatytas jo nesuderinus. Todėl paminklas turi būti nuimtas, tada suderintas projektas ir tik tada pastatytas. Mūsų tokia pozicija“, – apibendrino problemą A. Skaistys, akcentuodamas, kad taisyklių būtina laikytis visiems.

A. Skaistys taip pat priminė, kad pažeidimus asociacija „Užmiršti kareiviai“ buvo pripažinusi ir su kaltinimais sutikusi.

2017 m. gruodį Vilniaus Antakalnio kapinėse sovietų karius perlaidojusiai organizacijai „Užmiršti kareiviai“ KPD skyrė beveik 1,5 tūkst. eurų baudą.

KPD taip pat prašo Vilniaus savivaldybės nukelti Antakalnio kapinėse pastatytus du antkapius sovietų bei carinės Rusijos kariams. Pasak departamento, kyla abejonių dėl teisingo ten esančių palaikų identifikavimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.04; 06:33

Jau keli mėnesiai, kai vilniečiai už komunalinių atliekų tvarkymą moka didesniu tarifu. Šiukšlių tvarkymą pabranginusi 1 euro centu už kvadratinį metrą per mėnesį, Vilniaus miesto savivaldybė prisiėmė įsipareigojimą mūsų aplinką padaryti sveikesnę.

Buvo paaiškinta, kad atliekų tvarkymas brangsta dėl naujos komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos Vilniuje, Jočionių g.13, kitaip dar vadinamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais (MBA). Čia atvežamos nerūšiuotos komunalinės atliekos iš Vilniaus bei aplinkinių rajonų ir rūšiuojamos, taip siekiat pagerinti atliekų tvarkymą mieste. Realybė, kaip visada, pasirodė toli nuo pažadų.

„Pastaruoju metu gavau nemažai Lazdynų mikrorajono gyventojų skundų dėl jų aplinkoje stipriai juntamos smarvės. Jų įtarimus sukėlė mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, kurioje apsilankiau ir aš, tikrindamas skundų pagrįstumą. Tai, ką pamačiau, mane šokiravo – šiukšlių paketais užstatytas ne tik visas kiemas, gamykla taip pat apjuosta šia šiukšlių „tvora“, – teigia Seimo narys Algis Strelčiūnas. – Sužinojau, kad Vilniaus MBA gamykla, pradėjusi veikti š. m. gegužę, jau susiduria su veiklos sunkumais, t. y. per tris jos darbo mėnesius čia susikaupė apie 15 000 tonų atliekų, kurios laikomos atviroje vietoje, supresuotos į skylėtas plastmasines talpas. Tai lyg papildomas vietinis sąvartynas, kurio čia negali būti – visos išrūšiuotos atliekos turi būti išvežtos ir sudegintos. Kodėl taip nevyksta? Pasirodo, Lietuvoje trūksta atliekų deginimo pajėgumų. Klaipėdoje veikianti kogeneracinė jėgainė nepajėgi priimti ir sudeginti visų Vilniaus MBA gamykloje išrūšiuojamų atliekų“.

Situacija tapo kritiška, kai MBA operatorė bendrovė „Energesman“ vienašališkai nusprendė, kad nuo š.m. rugsėjo 12 dienos kasdien į MBA gamyklą bus priimta tik 70 tonų atliekų, tai yra tik dešimtadalis atliekų kiekio, kuris įprastai per dieną susidaro Vilniaus regione. Gyventojai pagrįstai baiminasi, kad sutriks atliekų išvežimo grafikas, persipildys konteineriai. Tai jau tiesioginė grėsmė sveikatai ir prielaidos užkrečiamosioms ligoms plisti.

A.Strelčiūnas jau ne kartą yra rašęs ir kalbėjęs apie šią miestui gresiančią ekologinę bombą, tačiau Aplinkos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė laiku nereagavo. Jų abejingumas ir strategijos trūkumas sukūrė kritinę situaciją, kuri dabar reikalauja skubių veiksmų.

„Esu nusivylęs ir Vyriausybe – jos pozicijos šiuo klausimu visai nesigirdi, o turėtų pasisakyti aiškiai ir svariai, nes jai pavaldžių institucijų neūkiškumas ir nelankstumas yra šios netvarkos priežastis“, – teigia Seimo narys.

Vilniaus mieste, 9 km nuo centro, atsirado dar vienas kas dieną didėjantis sąvartynas, teršiantis aplinką ir skleidžiantis smarvę. Kaip tai vertina Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, kodėl negirdėti jo atsakingų specialistų šios situacijos įvertinimo? Parlamentaras stebisi, kodėl ši atsakinga institucija, vykdanti kontrolės funkcijas, laiku nenumatė ir neprognozavo situacijos nuolatinio blogėjimo? Tenka apgailestauti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai tiesiogiai pavaldus atliekų šalinimu besirūpinantis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, nesugebėjo deramai vykdyti jai priskirtų funkcijų.

„Turimomis žiniomis, dabar rengiamasi priimti sprendimą leisti laikinai saugoti išrūšiuotas ir tinkamas deginti komunalines atliekas Kazokiškių sąvartyne iki bus įrengtos ilgalaikio saugojimo aikštelės. Kyla klausimas, kokie bus saugojimo kaštai, ar dėl to vėl nebrangs mokestis gyventojams? Ir kokia prasmė rūšiuoti atliekas, jei jos vėl grįžta į sąvartyną ir ten stovės po atviru dangumi. Gaunasi užburtas ratas. Kas gali paneigti, galbūt toks betikslis vežiojimas ir kilnojimas kam nors naudingas?  Gyventojai moka padidintą mokestį negaudami logiško paaiškinimo už ką, ar tai ne jų skurdinimas?“ – sako A. Strelčiūnas.

Išrūšiuotų deginimui tinkamų atliekų saugojimo klausimas turėjo būti išspęstas iki joms susidarant, o ne dabar, kai visa Vilniaus MBA gamyklos teritorija užversta išrūšiuotomis atliekomis ir kas dieną jų vis daugėja.

MBA pasirengusi atnaujinti darbą visu pajėgumu, kai tik Aplinkos ministerija atsakys į jos kompetencijos klausimus. Kiek žinoma, Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau senokai laukia leidimo deginti didesnį kiekį komunalinių atliekų. Tai turėtų būti sprendžiama.

„Tikiuosi, kad skubiai bus imtasi ryžtingų veiksmų situacijai suvaldyti. Susikaupę atliekos turi būti išvežtos į Kazokiškių sąvartyną saugojimui, o Aplinkos ministerija privalo numatyti aiškią strategiją ir prevencines priemones, kad tokia situacija nepasikartotų ir kituose regionuose. Šiukšlių tvarkymo klausimai turėtų būti sprendžiami kompleksiškai derinant komunalinių atliekų rūšiavimo ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos klausimus, didžiausią dėmesį skiriant jos statybos vietos parinkimui toliau nuo gyvenamųjų rajonų“, – pabrėžia A. Strelčiūnas.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.09.14; 06:33

liub

Rašau sena įsiėdusia tema apie sunkiai sergančio fotomenininko Algimanto Žižiūno kūrybines dirbtuves, kuri jau buvo kelta dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame portale radikaliai.lt.

Šiuo metu, po daugybės kanalizacijos avarijų, kai vamzdžiai kimšdavosi iš kiemo pusės, bet jokios pagalbos nebuvo įmanoma pasikviesti, tai – jau jokios kūrybinės dirbtuvės kad ir kam jos priklausytų. Tai lygiai tokia pat patalpa, kuri maždaug dešimt metų nebuvo šildoma, kaip ir šalia esantys namo gyventojų sandėliukai. Patalpa nežmoniškai suniokota. Skirtumas tas, kad ši patalpa vis dar laikoma šildoma, nors radiatoriai yra nešylantys, bet išrašomos didžiulės sąskaitos už tariamą šildymą.

Continue reading „Nuoga tiesa apie fotomenininko A. Žižiūno kūrybinių dirbtuvių būklę“

Gintaras_originalas

Kartais net sunku suvokti, kaip Lietuva dar išsilaiko nenuskendusi, nesužlugusi, nebankrutavusi. Vis dirba, kuria įstatymus, ropščiasi iš duobės, ieško tiesos ir teisybės…

Tačiau kai kurios mūsų pastangos – kenksmingos bei pražūtingos. Prieštaraujančios sveiko proto dėsniams. Vedančios į niekur. Valstybė, kuri baudžia auką, nes nesugeba nubausti skriaudiko, – pasmerkta mirčiai. Deja, Lietuva būtent bando įteisinti tokias žaidimo taisykles.

Štai prisiminkime, ką neseniai pareiškė kai kurių mūsų didžiųjų miestų vadovai. Jie pagrasino, esą nuo šiol bus baudžiami namų, kurių sienos nutepliotos šlykščiais gatvių chuliganų piešiniais, savininkai. Tiksliau tariant, sostinės valdžia pasakė, kad baus namų savininkus, kurie neskuba operatyviai valyti nuo savų būstų sienų šlykščių teplionių ir užrašų.

Continue reading „Kelias, vedantis į niekur“

kkkoral_a

Liepos 25 d. prie Karoliniškių poliklinikos įvykęs piketas direktorės Jelenos Kutkauskienės persekiojamai profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei palaikyti ne tik neprivertė darbdavio (Vilniaus miesto savivaldybės) atstovės bent jau sudaryti sveikatai tinkamas darbo sąlygas, bet ir „įkvėpė“ poliklinikos direktorę naujam puolimui.

Liepos 30 d., 14.20 val., A. Kavaliauskaitė poliklinikos direktorei įteikė raštą „Dėl darbo drabužių“, kuriame prašoma „nedelsiant išduoti darbo saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus atitinkančius medvilninius darbo drabužius ir sudaryti nekenksmingas sveikatai sąlygas“.

Continue reading „Ant sienos kabantys reikalavimai svarbiau nei darbuotojos sveikata“

songaila_mazas

Ir praėjusi savaitė buvo kupina svarbių, paradoksalių, suklusti verčiančių įvykių. Čia derėtų prisiminti keistą Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, pastangas nutylėti Seime surengtą reikšmingą parodą bei ažiotažą, kilusį dėl Algimanto Liekio knygos lenkiška tematika, o taip pat – Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų provokacijas.  

Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžius“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Parlamentaras Gintaras Songaila – apie lietuviškuosius paradoksus“

sniegas_00

Sausio 16-ąją Tautos ateities Forumas prie Seimo ir Vyriausybės rūmų norėjo surengti sankcionuotą taikų mitingą – eiseną.

Šios akcijos metu buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus vadovaujamas TAFas būtų išreiškęs nepasitenkinimą dėl itin sunkios ekonominės padėties, į kurią šiandien pakliuvo dauguma šalies gyventojų. Mitingo – eisenos metu būtų buvę kalbama apie masinės emigracijos sukeltas problemas, katastrofišką nedarbą, apie mažiausias visoje Europos Sąjungoje lietuviškas pensijas bei atlyginimus. TAF atstovai taip pat būtų kėlę susirūpinimą dėl oligarchijos ir nusikalstamų struktūrų įsigalėjimo Lietuvoje (apie šią problemą jau viešai prabilo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė).

Continue reading „Kai valdžia draudžia mitinguoti“

vilniaus_miesto_savivaldybe

Tiek buvusias, tiek esamą Vilniaus savivaldybes bei jų merus akivaizdžiai valdo rubikoninio statybų verslo atstovai, kurie tikrąją senovinę miesto panoramą paskandino tarp daugiaaukščių, už bažnyčias aukštesnių beveidžių griozdų, neatpažįstamai pakeitė Senamiesčio namų fasadus, įsibrovė į Vilniaus požemius. Požeminių garažų statyba po Gedimino prospektu kainavo per 20 mln. litų, tačiau automobilių kamšatis centre nesumažėjo. Nors požeminių garažų statyba nei finansiniu, nei aplinkos gerinimo atžvilgiu nepasiteisino, tačiau miesto šeimininkai ir toliau planuoja įvairiose sostinės vietose tokius garažus įrenginėti.

Continue reading „Požeminių garažų statyba užtemdė miesto vadovų protus“