V. Putinas ir Kim Jong Unas vienas kitam padovanojo po šautuvą. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas per savo susitikimą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose vienas kitam padovanojo po šautuvą, ketvirtadienį pareiškė Kremlius.
Atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams tvirtino, kad V. Putinas Kim Jong Unui įteikė „aukščiausios kokybės mūsų gamybos šautuvą“, o pats taip pat esą gavo „Šiaurės Korėjoje pagamintą šautuvą“. Negana to, anot D. Peskovo, Rusijos prezidentas dar padovanojo Šiaurės Korėjos diktatoriui „keletą kartų kosmose pabuvojusio kosminio skafandro pirštinę“.
Kremliaus atstovas kartu nurodė, kad Kim Jong Uno vizitas Rusijoje tęsis dar kelias dienas. Šiaurės Korėjos vadovas į šią šalį atvyko antradienį.
V. Putinas ir Kim Jong Unas susitiko sklandant spėlionėms, kad jiedu gali sudaryti susitarimą dėl ginklų tiekimo.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim jong-unas. EPA – ELTA nuotr.
Vladivostokas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas, trečiadienį dalyvaudamas oficialioje vakarienėje, kurią Rusijos Tolimuosiuose Rytuose surengė prezidentas Vladimiras Putinas, ėmėsi girti Ukrainoje besikaunančią Rusijos kariuomenę.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad didvyriška Rusijos kariuomenė ir šalies žmonės paveldės pergalės tradiciją“ ir „specialiosios karinės operacijos frontuose“ pademonstruos savo reputaciją, Rusijos Vostočnyj kosmodrome V. Putinui pareiškė Kim Jong Unas, panaudodamas Maskvos terminą plataus masto karui prieš Ukrainą apibūdinti.
Pastarosiomis dienomis lietuviškoje erdvėje pasidžiaugta, esą Armėnija vis drąsiau nusisuka nuo Rusijos ir atsigręžia į Vakarus.
Taip, šių metų rugsėjo 8-ąją dieną Maskvoje ant kilimo buvo iškviestas Rusijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius. Taip, Rusijos diplomatai Armėnijos diplomatui priekaištavo dėl „Jerevano nedraugiškų veiksmų“, omenyje pirmiausia turėdami Armėnijoje rengiamas JAV karines pratybas, kurių pradžia – rugsėjo 11-oji. Maskva, regis, rimtai perpyko, nors amerikiečių pratybos netoli Jerevano esančiame „Zar“ poligone nėra tikros karinės pratybos. 85-eri amerikiečių ir 175-eri armėnų kariai mokysis ne tiek kariauti, kiek – palaikyti taiką. Žodžiu, „Eagle Partner“, – tik pamokos, kaip privalu saugoti taiką.
Tačiau Rusija dar prisiminė Armėnijos premjero žmonos viešnagę Ukrainos sostinėje Kyjive ir Jerevano norus siekti narystės Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT). Esą „Eagle Partner“, premjero žmonos vizitas į Ukrainą, kurios Rusijai nepavyskta okupuoti, ir noras bičiuliautis su TBT, kuris pasiruošęs teisti Vladimirą Putiną, – tokių akibrokštų jau per daug.
Lietuviškieji naivuoliai ėmė sutartinai ploti rankomis, esą paskutiniųjų dienų Jerevano žingsniai liudija, kad „buvusi sovietinė respublika Armėnija tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos“.
Niekur ji netolsta. Pirma, dar nežinia, ar ši oficialiojo Jerevano laikysena – ilgam. Juk Armėnija visus pastaruosius tris dešimtmečius buvo ištikima Rusijos sąjungininkė. Tokia klusni, tokia prorusiška, kad į savo teritoriją įsileido Rusijos karinę bazę, kuri prie Giumri dislokuota vos ne šimtmečiui.
Nikolas Pašinianas – Irano sostinėje Teherane
Antra, Armėnija rimčiau ant Kremliaus supyko tik 2020-aisiais, kai V. Putinas nesiteikė karine jėga stabdyti Karabachą išlaisvinti nusprendusio Azerbaidžano. Pretekstas armėniškam pykčiui – Rusija nepadėjo armėnų separatistams savo rankose išlaikyti neteisėtai iš Azerbaidžano atimto Karabacho.
Šios „smulkmenos“ pamiršti neleistina. Įsidėmėkime, Armėnija troško, kad Rusija kariautų su Azerbaidžanu dėl Armėnijos interesų savo rankose išlaikyti 1988 – 1994-aisiais neteisėtai užimtą Karabachą. Piktindamasis dėl Kremliaus pozicijos šiuo konkrečiu atveju ponas Nikolas Pašinianas – bjauriai neteisus. Valstybės, kurioms rūpi tarptautinė teisė, teritorinio vientisumo taisyklės ir padorumas, privalo palaikyti ne Armėniją, bet Azerbaidžaną. Nes Karabachas – tai Azerbaidžanas. Azerbaidžanas nedaro nieko blogo, nieko smerktino. Jis tik mėgina kuo greičiau ir su kuo mažesniais nuostoliais susigrąžinti prarastas žemes.
Trečia, nuo pat 2020-ųjų rudens, kai per vadinamąją 44 dienų karinę operacija Azerbaidžano specialiosios pajėgos išplėšė iš armėnų separatistų beveik visas Karabacho žemes, Jerevanas be perstojo meluoja. Vos tik pažada laikytis paliaubų metu prisiimtų įsipareigojimų, vos tik sutinka vadovautis tarptautine teise, čia pat pasienio regionuose surengiamos provokacijos. Arba šaudoma, arba sprogdinamos bombos. Armėnijos valdžia apkaltina azerbaidžaniečius, nors tos diversijos Azerbaidžanui nenaudingos, ir pareiškia, esą Jerevanas priverstas stabdyti derybas. Aidint šūviams ir sprogstant bomboms jis neva nepasirašys svarbių susitarimų. Nors tie pasienio incidentai – tai Armėnijos diversantų išpuoliai, kurių pagalba siekiama destabilizacijos.
Į pagalbą Armėnijos valdžia dar pasitelkia klaidinančius pranešimus, esą azerbaidžaniečiai neleidžia į Karabachą įvežti vaistų, vandens, maisto produktų, todėl ten likę armėnai miršta badu, todėl šiame regione – gili humanitarinė krizė. Jokios humanitarinės krizės, žinoma, nėra, civiliams armėnams niekas netrukdo į Karabachą įvežti maisto produktų, vandens ir vaistų vadinamuoju Agdamo keliu. Tačiau Armėnijos separatistų lobistai Vakaruose suranda lengvatikių, kuriems „armėniškos ašaros“ atrodo tikros ir nuoširdžios.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Vaizdžiai tariant, Armėnijos valdžia, įskaitant ir premjerą N. Pašinianą, ir Karabacho separatistų lyderius, tiek daug sykių melavo, jog didžiausia kvailystė – tikėti jų „garbės žodžiu“. Kam mums lengvo elgesio moteris, kuri šiandien flirtuoja su Maskva, rytoj – su Briuseliu ir Vašingtonu, dar vėliau, žiūrėk, susidės su priešišku Azerbaidžano valstybei Iranu. Be kita ko, Iranas kadaise iš Azerbaidžano atplėšė visą vadinamąjį pietinį Azerbaidžaną, o šiandien bičiuliaujasi su Rusija, tiekdamas rusų kariuomenei dronus, kurių pagalba bombarduojami Ukrainos miestai ir gyvenvietės.
Todėl neskubėkime aklai tikėti Jerevano provakarietiška laikysena. Jei Rusija pralaimės dvikovą su Ukraina, Armėnija, tikėtina, tikrai nusisuks nuo Maskvos. Bet jei kris ne Maskva, o Kyjivas, – Armėnijos premjerai ir prezidentai vėl puls pataikauti V. Putinui. Jei Armėnija net nuoširdžiai pasuks Vakarų kryptimi, pirmiausia pareikalaukime, kad ji gerbtų Azerbaidžano teritorinį vientisumą – ne tik pasitrauktų iš Karabacho, bet ir pripažintų Karabachą esant Azerbaidžano dalimi bei oficialiai pažadėtų daugiau niekad nebepuoselėti separatistinių užmačių. Reikalaukime, jog Armėnija galų gale liautųsi įžūliai melavusi. Bauskime ją už melą.
Tad oficialusis Vašingtonas greičiausiai daro grubią klaidą, netoli Jerevano šiandien rengdamas bendras amerikiečių – armėnų karines pratybas. Armėnijos valdžia dar nepripažino savų klaidų ir klystkelių. Armėnija dar nesiliovė puldinėjusi Azerbaidžano pasieniečių.
Šiandieninio pasaulio nebeįmanoma suprasti. Kur pažvelgsi – dviprasmybės, melas, apgaulė, dezinformacija, gudravimai, dvigubi, trigubi, net keturgubi standartai.
Pati didžiausia nesąmonė, kurią teko išgirsti šiomis dienomis, – reikalavimas, jog Ukraina privalanti rengti rinkimus. Bet juk Ukraina šiandien kariauja. Ją užpuolusi keliolika sykių galingesnė valstybė. Todėl kautynių baigtis niekam nežinoma, todėl kautynės – kruvinos, žiaurios. Rusijos kariuomenė okupavusi ne tik Krymą. Agresoriaus žinioje – ne tik Krymu vadinamas pusiasalis, bet dar ir keletas didelių Ukrainos regionų. Deja, Vakaruose tarsi grybai po šilto lietaus dygsta politikai, kuriems apsiverčia liežuvis įrodinėti, esą rinkimai Ukrainai šiandien – būtini, neišvengiami. Leiskite paklausti rinkimų šalininkų: kaip, kur ir kas balsuos, jei mažiausiai keletas milijonų ukrainiečių pasitraukę į Vakarus, jei rinkimuose tikrai nedalyvaus Rusijos okupuotose teritorijose atsidūrę Ukrainos piliečiai, jei prie balsadėžių ateiti bus keblu visiems už Ukrainos laisvę besikaunantiems Ukrainos kariams?
Beje, o kur nuo Rusijos bombardavimų slėpsite rinkimų stebėtojus, rinkiminių biuletenių skaičiuotojus? Kaip, kur nuo Rusijos raketų atakų saugosite balsadėžes su rinkimų biuleteniais? Man regis, šiandien nėra nė menkiausios galimybės Ukrainoje surengti demokratiškus, objektyvius, pilnateisius rinkimus. Ukrainoje neįmanomi jokie rinkimai. Mano įsitikinimu, išminčiai, kurie reikalauja rinkimų Ukrainoje, turi bjaurių tikslų. Jie atitraukia dėmesį nuo svarbiausio klausimo – kodėl JAV taip vangiai, taip nenoriai Ukrainai duoda ginklų?
Štai rugsėjo 3-ąją UKRINFORM pranešė, kad Ukraina galėsianti pradėt naudoti naikintuvus F-16 dar 2024 metų pavasarį. Be kita ko, Ukrinform net priminė, jog Ukrainos „naikintuvų koalicijos“ gretose šiuo metu yra 14 šalių.
Modernus amerikiečių naikintuvas F-16. Epa – ELTA foto
Turime tarsi džiugią žinią: JAV Baltieji rūmai teikiasi nebeblokuoti moderniųjų naikintuvų temos. Dar tiksliau tariant, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) leidžia F-16 kovos lėktuvus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Bet jei žvelgsime atidžiau, priekabiau, tai moderniais F-16 orlaiviais ukrainiečių kariuomenė galės naudotis prabėgus … dvejiems metams nuo akimirkos, kai Kremlius pradėjo tikrą karą. Jei Baltųjų rūmų šeimininkas J. Bidenas šimtą naikintuvų F-16 būtų nusiuntęs Ukrainai pirmaisiais karo mėnesiais, tokią pagalbą galėtume vadinti tikra pagalba. Bet naikintuvų F-16 ukrainiečių kariai laukia mažų mažiausiai pusantrų metų. Dar neaišku, kiek gi tų naikintuvų F-16 ukrainiečiai sulauks? Tad šiandieninė J. Bideno pagalba Ukrainai greičiau primena išdavystę, nei nuoširdžią paramą.
J. Bidenas nebe pirmą sykį stabdo Ukrainai gyvybiškai reikalingos karinės paramos siuntas. Neskubėjo duoti ukrainiečiams „Patriot“, „ATACMS“, „Himars“, „Abrams“. O jei duodavo – juokingai mažai. Dar 2022-ųjų gegužės mėnesį pasirašė įsakymą dėl „Lendlizo“ (Lend- Lease), bet šiuo kanalu Ukrainos per pusantrų metų nepasiekė nė vienas šovinys. Dabar neskuba tiekti modernių naikintuvų. Tarsi specialiai vilkina Ukrainos pergalę. Tarsi specialiai leidžia rusų karinei armadai įsitvirtinti užimtose žemėse. Tarsi tyčia Rusijos karinėms oro pajėgoms suteikia išskirtines sąlygas siautėti virš Ukrainos ją bombarduojant. Taigi J. Bidenas vis panašesnis į slaptą Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką.
Todėl analitikams, apžvalgininkams, komentatoriams, žurnalistams, regis, derėtų atidžiai nagrinėti, kodėl būtent taip keistai elgiasi JAV Baltųjų rūmų šeimininkas, priklausantis Demokratų (vadinamųjų socialistų) partijai. Vos tik atėjęs prezidentauti J. Bidenas atnaujino Rusijai naudingo dujotiekio „Nord Stream 2“ veiklą. Žadėjo, jog Rusijai taikomos Vakarų sankcijos bus mirtinai pavojingos, bet paaiškėjo, jog Rusijos ekonomika sustiprėjo, užuot sušlubavusi. Grasino, jog jam, tapus JAV prezidentu, Rusijos šeimininkas V. Putinas ilgai neišsilaikys valdžioje. Tačiau J. Bideno kadencija baigiasi, o V. Putinas vis dar – tvirtai įsikibęs prezidentinio krėslo.
Žodžiu, J. Bideno laikysena – įtartina. Turėtume aiškintis, kodėl jis taip menkai tepadeda Ukrainai. O kaip mes elgiamės? Mes visą dėmesį sukoncentravę ne į šiandien JAV vadovaujančio J. Bideno keistenybes, bet į buvusio Amerikos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldas Trampas) kalbas, kaip jis elgsis po pusantrų metų, jei antrą sykį taps Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininku.
Vladimir Putin ir Donald Trump. EPA – ELTA foto
Beje, kritikuodami D. Trumpą dėl neva šiandieninių antiukrainietiškų kalbų pamirštame prisiminti, o kaip jis konkrečiai elgėsi, kai buvo JAV prezidentas. Ogi, nepaisant savo kalbų, – labai gražiai ir principingai. Paskelbė sankcijas prorusiškam „Nord Stream 2“ dujotiekiui, priėmė specialųjį įstatymą, jog Amerika niekad nepripažins Krymo okupacijos, atšaukė ankstesniojo JAV prezidento Barako Obamos ir jo dešiniosios rankos J. Bideno potvarkius neduoti Ukrainai rimtos kovinės ginkluotės, sunaikino Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ būrį Sirijoje…
Deja, tiek lietuviškoje, tiek užsienio viešojoje erdvėje gausu „proto bokštų“, kurie nesvarsto, kas ir kodėl dedasi čia, šiandien, dabar. Jiems nė motais, kuo gali baigtis šiandieniniai senuko J. Bideno tūpčiojimai. Jie tarsi šamanai užsispyrę spėlioja, kaip po pusantrų metų elgsis D. Trumpas arba koks nors kitas Respublikonų partijos politikas, iškovojęs JAV prezidento postą.
Man regis, tai – labai patogi taktika pabėgti nuo paties svarbiausio, paties aktualiausio klausimo – kodėl J. Bidenas šiandien elgiasi kaip klusnus, ištikimas V. Putino sąjungininkas?
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Berlynas, rugpjūčio 13 d. (Ukrinform-ELTA). Nuolat vilkindamas labai reikalingos ginkluotės tiekimą Ukrainai Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo biuras dirba Rusijos prezidento Vladimiro Putino naudai, interviu kanalui „n-tv“ sakė Bundestago narys Roderichas Kiesewetteris iš opozicinės Krikščionių Demokratų Sąjungos, pranešė „Ukrinform“.
„Tai ekstremalus sekinimo karas, kurį sukelia dvejonės dėl paramos, galbūt netgi ypač Vokietijos dvejonės“, – sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariai kovoja tokioje aplinkoje, į kokią Bundestagas niekada nesiųstų Vokietijos kariuomenės: nėra pranašumo ore, labai trūksta amunicijos, sunku tiekti atsargines dalis, yra problemų dėl personalo rotacijos.
R. Kiesewetteris priminė, kad jo šalis perdavė Ukrainai tik 16 tankų „Leopard“. Tuo pat metu Vokietija atsisakė dalyvauti „naikintuvų koalicijoje“, nors būtų galėjusi suteikti apie 30–40 savo lėktuvų „Eurofighter“, kurių netrukus pamažu bus atsisakyta. O dabar dėl politinės valios stokos Vokietija vis delsia perduoti sparnuotąsias raketas „Taurus“. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Vokietija per žiemą turėjo masiškai gaminti šaudmenis. Britai pasiūlė aštuonis kartus padidinti šaudmenų gamybą. Vokiečiai nepadarė nieko. Tai leido rusams įsitvirtinti (…) Jei Ukraina būtų anksčiau gavusi Vakarų naikintuvus, (Rusijos) gynyba galėjo seniai būti sunaikinta“, – sakė politikas.
Jis pridūrė, kad prie šūkio „remsime Ukrainą, kol to reikės“, turėjo būti pridurta ir tai, kad „privalome padėti kaip galima greičiau“.
Pasak parlamentaro, susidaro įspūdis, jog kai kurios šalys, tarp jų ir Vokietija, labiau nerimauja, „kad Rusija bus išsekinta dar nenugalėta, ir dėl to jos pasirengusios susitaikyti su Ukrainos pralaimėjimu“.
R. Kiesewetteris atkreipė dėmesį į dvi pagrindines klaidingas prielaidas, vyraujančias Vokietijos kanclerio biure: menką pasitikėjimą Kyjivu ir nepripažinimą, kad Ukraina trukdo karui išplisti ir taip gina laisvę Europoje.
„Svarbu pasitikėti Ukraina. Vietoj to sakoma, kad niekas nežino, ar tik ukrainiečiai neužpuls Rusijos teritorijos. Tačiau tarptautinė teisė tai leidžia, jei tai yra proporcinga ir nepuolami jokie civiliai taikiniai. Strategine prasme ir politiškai korektiška atakuoti prie karo prisidedančius objektus Rusijoje“, – sakė parlamentaras.
U. von der Leyen ir Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Tuo metu O. Scholzas, pasak jo, nepakankamai aiškiai formuluoja Vokietijos piliečiams karo tikslus, sakydamas, kad „Rusija neturėtų laimėti“.
V. Putino tikslas yra ne tik prisijungti Ukrainą ir Baltarusiją (kas iš tikrųjų jau įvyko), bet ir Baltijos šalis bei Moldovą“, – perspėjo Vokietijos politikas ir paragino nepasitikėti Rusija, suinteresuota laikinomis paliaubomis, kad galėtų sukaupti pajėgas ir pradėti naują puolimą.
Pasak R. Kiesewetterio, Ukraina turi visiškai išlaisvinti savo teritoriją iki 1991 m. sienų, o jos partnerės privalo aprūpinti šalį viskuo, ko reikia šiam tikslui pasiekti.
Anksčiau Vokietijos kancleris O. Scholzas sakė, kad artimiausiu metu Vokietija neplanuoja tiekti Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“.
Karin Kneissl šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, rugpjūčio 8 d. (PAP-ELTA). Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, vadovavusi savo šalies diplomatijos žinybai nuo 2017 metų gruodžio iki 2019 metų birželio, apsigyveno Rusijoje.
Į jos ir finansininko Wolfgango Meilingerio vestuves 2018 metų rugpjūčio 18 d. Štirijoje buvo pakviesta apie 100 svečių, tarp jų – tuometis Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kremliaus šeimininkas per vestuves pašokdino jaunąją, kuri vėliau pavadino V. Putiną geru šokėju ir pareiškė norą dar kartą pašokti su juo.
K. Kneissl, be kita ko, žinoma dėl bendradarbiavimo su propagandiniu Rusijos televizijos kanalu „Russia Today“.
2021 metais ji buvo paskirta į Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybą.
Šių metų rugpjūčio 5 d. K. Kneissl dalyvavo Petrušovo gyvenvietės kasmetinėje šventėje, į kurią susirinko aplinkinių kaimų gyventojai, ir viešai kalbėjo rusiškai, teisindamasi, kad ji vis dar silpnai moka šią kalbą.
„Man patinka, kaip čia žaidžia vaikai. Čia tvyro fantastiška atmosfera, ne tik dabar, bet ir kiekvieną dieną. Matau gatvėje vištas, antis ir ožkas, tai irgi mano pasaulis, nes gyvenau mažame Austrijos kaimelyje“, – atviravo buvusi ministrė.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, K. Kneissl per šventę ypač patiko berniuko vardu Kostia pasirodymas – jis atliko dainą „Pirmyn, Rusija!“. Po iškilmių austrė priėjo prie jo ir paspaudė jam ranką.
K. Kneissl žurnalistams skundėsi, kad buvo priversta palikti Europą, nes niekur jos nenorėjo priimti. Esą jai nebuvo leista dirbti Prancūzijoje ir net buvo atsisakyta atidaryti banko sąskaitą. Kol kas jį nuomojasi būstą Petrušove ir apie savo ateitį nieko konkretaus negali pasakyti. Paklausta, kokioje srityje ketina dirbti Rusijoje, ji atsakė gavusi Sankt Peterburgo universiteto kvietimą dėstyti teisę.
V. Putinas: Rusija pasirašė karinius susitarimus su 40 Afrikos valstybių. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, liepos 28 d. (dpa-ELTA). Rusija pasirašė karinio bendradarbiavimo sutartis su daugiau nei 40 Afrikos šalių, penktadienį Sankt Peterburge paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Siekdami sustiprinti žemyno šalių gynybinius pajėgumus, plėtojame karinio ir karinio-techninio bendradarbiavimo partnerystes su daugiau nei 40 Afrikos valstybių“, – sakė V. Putinas antrąją ir paskutinę antrojo Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimo dieną.
V. Putinas pareiškė, kad Afrikos valstybės gavo platų ginklų ir technologijų asortimentą, kai kuriuos – nemokamai. „Kai kurios šių siuntų bus pristatomos neatlygintinai, siekiant sustiprinti šalių saugumą ir suverenitetą“, – sakė V. Putinas.
Afrikos šalių atstovai buvo pakviesti aktyviai dalyvauti Rusijos organizuojamuose kariniuose forumuose, kuriuose nagrinėjami ginklų techniniai aspektai, taip pat manevruose, skirtuose susipažinti su įranga ir jos panaudojimu.
Ketvirtadienį V. Putinas taip pat paskelbė, kad Rusija teiks pagalbą šalims jų pastangose išsivaduoti iš „kolonializmo liekanų“. Kremliaus vadovas pakartojo, kad Rusija ir toliau bus patikima grūdų tiekėja Afrikos šalims.
Rusija taip pat siekia plėsti savo įtaką Afrikoje atidarydama naujus konsulatus ir ambasadas bei padidindama esamų diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičių. Rusija turi perteklinį personalą, kai apie 600 Rusijos atstovų buvo išprašyti iš Vakarų šalių, daugiausia dėl šnipinėjimo.
Per susitikimus su Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovais V. Putinas siekė pademonstruoti, kad jis nėra tarptautiniu mastu izoliuotas. Penktadienį bus paskelbta viršūnių susitikimo deklaracija ir surengta spaudos konferencija.
Kremliaus teigimu, į susitikimą atvyko 49-ių iš 54-ių žemyno šalių atstovai, bet tik 17-ai Afrikos šalių atstovauja valstybių ar vyriausybių vadovai – mažiau nei per pirmąjį susitikimą 2019 metais.
Igorius Girkinas
Kyjivas, liepos 21 d. (ELTA). Buvusio separatistų lyderio Igorio Girkino (Strelkovo) sulaikymas Rusijoje rodo, kad tarp Kremliaus bokštų prasidėjo aktyvios vidaus kovos.
Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovo Andrejaus Jusovo pareiškimu per naujienų telemaratoną.
„Puškinas prisirašė, Gagarinas prisiskraidė, o Girkinas prisišnekėjo. Tai geros naujienos. Ten vorų stiklainyje ir toliau vyksta aktyvus judėjimas. Galime palinkėti sėkmės visiems proceso dalyviams“, – sakė A. Jusovas.
Pasak jo, anksčiau tokie procesai Kremliaus viduje vyko labiau paslėpta forma, tačiau po privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino bandymo maištauti jie „vis dažniau ėmė lįsti į viešumą“.
Igorius Girkinas, Vladimiras Putinas. Azov. Press
A. Jusovas pastebėjo, kad situacija paradoksali, nes į Maskvą vyko ir lėktuvus numušinėjo Jevgenijus Prigožinas, o sulaikytas I. Girkinas. Tokia yra Vladimiro Putino režimo ypatybė.
„Problema yra ne pats Girkinas. Jis ir anksčiau nesielgė kaip nepriklausoma figūra. Vadinasi, Kremliaus bokštų gyventojai pereina į aktyvią vidinės konfrontacijos fazę. Ir čia tikrai galima pasakyti, kas bus toliau“, – pridūrė GUR atstovas.
„RBC-Ukraina“ primena, kad penktadienį Rusijos žiniasklaida pradėjo skelbti žinias apie I. Girkino sulaikymą.
Buvusio separatistų lyderio žmona sakė, kad namus atvyko Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto atstovai jo sulaikyti. Pasak jos, I. Girkinas apkaltintas ekstremizmu pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą, jam gresia iki 20 metų kalėjimo.
Dega Krymo tiltas. EPA – ELTA foto
Maskva, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastarąją ataką prieš Krymo tiltą pavadino „teroristine“ ir paragino sustiprinti šio objekto saugumą.
„Praėjusią naktį ant tilto buvo įvykdyta dar viena teroristinė ataka, – pirmadienį pareiškė V. Putinas. – Laukiu konkrečių siūlymų pagerinti šio strateginio, svarbaus transporto objekto saugumą.“
Prezidentas taip pat prakalbo apie atsaką. „Žinoma, bus Rusijos atsakas. Gynybos ministerija rengia atitinkamus siūlymus“, – nurodė V. Putinas. Kiaulės snukis. Youtube.com
Rusijos pareigūnai dėl atakos kaltino Ukrainą. Jų teigimu, per išpuolį žuvo vyras ir žmona, o jų dukra buvo sužeista. Maskva tvirtino, kad ankstų pirmadienį į tiltą pataikė du dronai. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į Maskvos aneksuotą Krymą neskraido komerciniai lėktuvai. Dėl šios priežasties daugelis turistų iš Rusijos pusiasalį pasiekia būtent šiuo tiltu.
2022 m. spalį prieš objektą būta dar vienos atakos, kurios metu tiltas jau buvo pažeistas. Tada Maskva kaltę taip pat vertė Ukrainai, tačiau Kyjivas tai neigė.
Šiandien man gėda, jog priklausau NATO struktūroms. 2023-ųjų liepos 11 – 12 dienomis tapo aišku, kas tikrasis šios politinės – karinės organizacijos vadovas. Pirmuoju smuiku griežia ne JAV, ne Didžioji Britanija, ne Vokietija, ne Prancūzija, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. Tai jis sprendžia, ką NATO galinti priimti į savo gretas, o ką – palikti už vartų.
Beje, Kremlius jau senokai čia turi veto teisę. Mažų mažiausiai – nuo 2008-ųjų, kai Bukarešte NATO šalių lyderiai pabijojo į savo gretas priimti Ukrainą ir Gruziją (Sakartvelą). Anuomet, pakvietę gruzinus ir ukrainiečius į savo šeimą, galėjome sumažinti Kremliaus apetitus puldinėjant kaimynines šalis. Jei būtume pasielgę kietai, vyriškai, turėjome galimybę išvengti ir 2008-ųjų Rusijos karo prieš Gruziją, ir 2014-ųjų Krymo okupacijos, ir 2022-ųjų puolimo trokštant okupuoti visą Ukrainą. Bet Barakas Obama ir Džo Baidenas – ne Ronaldas Reiganas, ne Margaret Tečer. Kremlius gerbia tik jėgą. Jokių kitų argumentų šis banditas nepripažįsta.
Šiandien akivaizdu, jog Lietuva prieš 19-a metų į NATO buvo priimta visai ne todėl, kad atitiko griežtus šios militarinės organizacijos reikalavimus. 2004-aisiais mus Briuselis po savo skėčiu priglaudė todėl, kad šiam sprendimui nesipriešino Maskva. Jei Kremliaus vadovai 2004-aisiais būtų kėlę skandalus, Lietuva matytų NATO kaip savo ausis. Galėjome išnaikinti savo žemėje visų rūšių korupcijas, prisipirkti šimtus tankų ir haubicų, bet mūsų nepriimtų, nes taip kumščiu į stalą trinktelėjo Kremliaus vadovai.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kalbos, jog Ukraina neatliko dar visų jai skirtų namų darbų, – tėra melas, skirtas lengvatikiams mulkinti. Ukraina šiandien vienintelė tikrai verta narystės NATO aljanse. Bet ji – liko už borto. Jai net neleido Vilniuje atvirai kalbėti, nors NATO valstybių vadovai šaukte šaukia remiantys žodžio, spaudos, nuomonių laisvę, gerbia pliuralizmą, nes tik ginčuose gimsta tiesa. Nuo Rusijos agresijos narsiai, šauniai besiginančios šalies vadovas turėjo teisę būti nepatenkintas, nes būtent jo kariai tramdo agresorių. Vaizdžiai tariant, jie gina ne vien Ukrainą, bet ir visą Rytų Europą. O kaip iš tikrųjų? Vos tik Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 11-ąją viešai nusivylė aptakiais NATO lyderių pažadais, pavadindamas tūpčiojimą absurdu, tuoj LITEXPO rūmų kuluaruose buvo užsipultas, kad šneka ne taip, kaip reikia, vertina ne taip, kaip galima. Jam, regis, buvo net pagrasinta: džiaukis tuo, ką šiandien gauni, nes priešingu atveju … atsidursi prie suskilusios geldos. NATO lyderių išprievartautas V. Zelenskis liepos 12-ąją jau nebešnekėjo apie absurdus. Štai tokia vakarietiška demokratija.
Taigi turime patį blogiausią variantą. V. Putinas ir jo gauja pamatė: NATO bijo, NATO nežino, ko griebtis, NATO pasimetusi, NATO tesugeba prie derybų stalo ilgai ir nuobodžiai pliurpti. Pareiškimai, jog NATO šiandien kaip niekad stiprus, vieningas ir pasiruošęs atremti absoliučiai visus iššūkius, – pigi demagogija. Todėl V. Putinas ir tie, kurie jį pakeis, taps dar įžūlesni, žiauresni. Jei pavergs Ukrainą, tikrai klibins Briuselio duris, reikalaudami atiduoti Maskvos įtakos zonai Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kaip tuomet elgsis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pasitaręs su JAV, Vokietijos, Prancūzijos lyderiais? Įtariu, jog mus labai panašiai išduos, kaip šių metų liepos 11 – 12 dienomis buvo paaukota Ukraina. Nes NATO – arba bijo, arba taip nusilpęs, kad nepajėgus nei pats gintis, nei kaimyną apginti, arba esama slaptų susitarimų su V. Putinu.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Šiandien vis labiau linkęs tikėti, jog pačios stipriausios ir įtakingiausios NATO valstybės vadovas JAV prezidentas Joe Bidenas su V. Putinu slapta susitarę dėl Ukrainos ateities. Tas susitarimas – išdavikiškas. Ukraina atiduodama Rusijos įtakai. V. Putinas galįs elgtis Ukrainoje kaip tinkamas. Tik šitaip galiu paaiškinti, kodėl J. Bidenas pusantrų metų neskubėjo ukrainiečių kariams atvežti rimtų tankų, rimtų toliašaudžių patrankų, toli lekiančių sviedinių, galingų naikintuvų. Jei J. Bideno administracija dar 2022-ųjų vasarą būtų atsiuntusi Ukrainos gynėjams visko, ko jiems reikia, jie būtų priešą senų seniausiai išstūmę lauk. Bet ginklų tiekimas Ukrainai buvo itin skūpus, lašino tarsi pipete. Tik po kelis ar keliolika egzempliorių. Akivaizdu, kad ukrainiečiai nepajėgė sėkmingai veržtis į Rytus, o Rusija turėjo laiko įsitvirtinti užgrobtose žemėse, pergrupuoti dalinius, pakviesti naujų apmokytų karių. Dabar Ukrainą jau demagogiškai prievartauja sėstis prie derybų stalo – jei daugiau nebepajėgiate susigrąžinti žemių, tuomet privalu tartis su Kremliumi dėl paliaubų. Ypač niekšiška ukrainiečius šantažuoti – vis tiek būsite priversti tartis su V. Putino gauja, nes, priešingu atveju, jums daugiau nebeduosime modernios ginkluotės, ir jūs, norite ar ne, būsite priversti pasiduoti.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com
Tad koks tikrasis šios išdavystės vardas? Pasak apžvalgininkų Andrėjaus Ilarionovo, Konstantino Borovojaus, Gario Tabacho – JAV prezidentas demokratas Džo Baidenas. Tai jis nenori Ukrainos pergalės. Peržiūrėkite dešimtis apžvalgininkų komentarų youtube.com kanaluose. Ten smulkiai, aiškiai, išsamiai papasakota, kas iš tiesų yra šiandieninis Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininkas ir kodėl įmanoma jo slapta bičiulystė su V. Putinu. Šiandien daug kas įsitikinę, jog tai buvęs prezidentas Donaldas Trampas – blogio genijus (panašiai kadaise manė ir šių eilučių autorius). Dabar vis daugiau įtarimų, jog D. Trampo deskriditavimo kampanija buvo dirbtinai išpūsta tam, kad pridengtų J. Bideno darbelius. Atkreipkite dėmesį – kai Jungtinėms Valstijoms vadovavo D. Trampas, V. Putinas nesiryžo pulti nei Ukrainos, nei jokios kitos šalies. Vos tik į Baltuosius rūmus įžengė J. Bidenas, Kremlius nedelsiant ėmė žvanginti ginklais. Sutapimas? Galbūt – nelemtas atsitiktinumas. Tačiau A. Ilarionovas, K. Borovojus, G. Tabachas įsitikinę, jog didžiojoje politikoje nei sutapimų, nei atisitiktinumų nėra.
Lietuvoje šių metų liepos 11 – 12 dienomis viešėjo J. Bidenas. Net aplankė senąjį Vilniaus universitetą. Bet ar šis faktas – didelė garbė Lietuvai? Juk būtent J. Bideno žodis NATO viršūnių susitikime buvo lemiamas – Ukrainos kelionė į NATO bus tokia pat ilga, kaip Turkijos – į Europos Sąjungą. Po liepos 11 – 12-osios sprendimų, kurių tikrasis redaktorius yra būtent J. Bidenas, nepasitikėjimo ateitimi – tik daugiau. Ne tik Ukrainoje, bet ir Rytų Europoje. O Kremliuje – džiūgauja, ploja iš džiaugsmo rankomis, geria šampaną…
ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kas bus, jei banditui bei teroristui uoliai ir net karštligiškai rodysi, jog tai, ko labiausiai nenori ir net bijai – tiesioginis susidūrimas, fizinis kontaktas su juo? Kvailas klausimas – suprantama, kad taip tik skatinsi ir gundysi tą banditą tave pulti. Net jei jis iš esmės to nenori bei prisibijo, nes įpratęs pulti silpnesnius, o tu – stipresnis.
Šią, regis, iki skausmo banalią gatvės taisyklę, kurią žino net ir gatvėje nei karto nesimušusieji, vis dar itin sunku perprasti kai kurioms pagrindinėms pagrindinių Vakarų valstybių galvoms. Vakarai ir NATO, gink Dieve, nesiekia nuversti dabartinio Rusijos režimo ir visiškai nesikiša į jos vidaus reikalus. Tai šiomis dienomis rado reikalą paskelbti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Vokietijos žiniasklaidai komentuodamas neseną karinį maištą Rusijoje ir kalbėdamas apie Vakarų paramą Ukrainai. Šnekėdamas apie Kremliaus sukurtos ir išlaikytos teroristinės grupuotės „Wagner” ir jos vadeivos Jevgenijaus Prigožino maištą, Vokietijos kancleris dar pabrėžė, kad padėtis galėjo tapti labai pavojinga – mat, jei maištas būtų pavykęs, atominis Rusijos ginklas galėjo atsidurti J. Prigožino rankose. Suprask, dabartinis režimas ir jo vadeiva Vladimiras Putinas – stabilesni ir geriau prognozuojami, nei bet kas, kas juos nuverstų?
O. Scholzas dar ir pridėjo, jog, be abejo, Vokietijos žvalgyba ir jis pats iš anksto nieko nežinojo apie būsimą maištą.
Sutapimas, ar ne, šiomis dienomis paaiškėjo, kad Kyjive lankėsi JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas, kuris susitiko su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais ir, žinoma, pačiu prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šie susitikimai ir kai kurios jų detalės buvo nutekintos į JAV spaudą. Jų, tiksliau į „The Washington Post“ nutekintos žinios esmė tokia – patys Ukrainos aukščiausi kariniai ir politiniai pareigūnai planuoja iki rudens atsiimti „kuo didesnę“ Rusijos užimtų teritorijų dalį ir, priartėję prie Krymo bei „paėmę įkaitu“ pusiasalį, priversti V. Putiną sutikti su kažkokiomis „Vakarų saugumo garantijomis“ Ukrainai be Krymo. Jei tie Ukrainos pareigūnai iš tiesų taip galvoja ir tai planuoja, tai sunku įsivaizduoti didesnę veidmainystę bei kvailumą.
Kiaulės snukis. Youtube.com
Viena vertus, pats V. Zelenskis nuolatos konstatuoja, jog Ukraina į bet kokias derybas eis tik tuomet, kai atgaus viską – taip pat ir Krymą. Kas visiškai suprantama. Kita vertus, neįmanoma įsivaizduoti, kad faktinis sutikimas Rusijai palikti Krymą nesukeltų pražūtingų padarinių pačiai Ukrainos valdžiai ir būtų realiai įgyvendinamas. Ir jo pirmiausia neleistų įgyvendinti ne tik ir ne tiek pati Ukrainos visuomenė, kiek Kremlius. Ta pati Ukrainos valdžia ne kartą buvo konstatavusi ir kitą savaime suprantamą dalyką – Kremlius, palikus jam nors menkiausią dabar užgrobtos teritorijos dalį, toliau žūtbūt sieks tęsti agresiją ir siekti savo esminio tikslo – sunaikinti Ukrainą, kaip valstybę ir šalį.
Bet kokiu atveju, į JAV spaudą nutekinta žinia yra veikiau panaši būtent į pačių JAV ir kai kurių kitų Vakarų sostinių ne kartą siūlytą ir, panašu, vis dar tebesiūlomą „kompromisinį taikos planą“. Šio „plano“, turinčio daugybę variacijų, esmė paprasta – Ukraina turi palikti dalį teritorijos, pirmiausia – Krymą – Rusijai, mainais į šios „garantijas“. Tokia idėja remiama dviem visiškai priešingais argumentais – viena vertus, Ukraina esą ir taip nesugebės įveikti Rusijos pajėgų visoje savo teritorijoje, nes jos per stiprios, kita vertus – režimo negalima įvaryti į kampą, nes jis iš to silpnumo ir apimtas baimės mes atominę bombą. Bet kokiu atveju, pats šio „plano“ nutekinimo į viešumą faktas atrodo kaip viešas Kyijivo spaudimas, nepavykus užkulisiniam, arba pastarąjį sustiprinant.
Negana to, buvo paskelbta, kad W. Burnsas pats paskambino Kremliaus viršūnėms nuolatos palaikomu tarpusavio ryšiu ir asmeniškai prisiekė, jog JAV neturėjo nieko bendra su J. Prigožino maištu, niekaip prie jo neprisidėjo ar nemėgino kurstyti bei juo pasinaudoti. Lygiagrečiai buvo pasklidusios žinios, kad pačią maišto dieną JAV administracija esą spaudė Ukrainos valdžią nieku gyvu nemėginti kaip nors vėl smogti Rusijos teritorijai ar kitaip pabloginti ir taip blogą Rusijos vidaus padėtį. Iš esmės, tai ta pati mintis, kurią išsakė ir O. Scholzas – nieku gyvu nesikišame į Rusijos vidaus reikalus ir nesiekiame išsiūbuoti ar nugriauti jos režimo.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Galima daryti prielaidą, kad tokie vieši signalai – tik dūmų uždanga ir paties Kremliaus klaidinimas, o tikrovėje viskas yra priešingai. Galbūt, jau ne tik audžiami, bet ir vykdomi Kremliaus išsiūbavimo ir jo bokštų supjudymo tarpusavyje planai, V. Putinui paliekant tik vieną kelią – į Hagą. Tačiau kur kas labiau tikėtina, kad tokie pareiškimai iš tiesų liudija, jog svarbiausiose Vakarų viršūnėse strateginis mąstymas Rusijos atžvilgiu lieka nepakitęs – svarbiausia pernelyg „neeskaluoti“, neskatinti Kremliaus atsakyti tuo pačiu, ar net paspausti raudonąjį mygtuką, geriau jam pasiūlyti kokį nors „kompromisinį susitarimą“. O baisiausias dalykas, kurį tik galima įsivaizduoti – režimo griūtis ir po jos neišvengiamai seksianti sumaištis, grasinant visam pasauliui branduoline apokalipse.
Šiuo mąstymu grįstas ir nenoras, jog Vilniaus NATO viršūnių susitikime būtų išreikšta aiški politinė valia ir įsipareigojimas Ukrainą priimti į NATO po to, kai jos pergale baigsis karas. Vienas iš vakarietiškų argumentų prieš tai, dangstantis baimę Rusijai tiesiai į akis pasakyti, kad Vakarai iš principo pasiryžę stoti su ja į tiesioginę ginkluotą kovą – tuomet Rusija esą tiesiog stengsis nenustoti kariauti bet kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis. Ji ir toliau atakuos Ukrainą net ir tuo atveju, jei jos pajėgos bus visiškai čia sumuštos ir išvytos iš visos Ukrainos teritorijos.
Štai čia ir atsiremiame į esminį dalyką – dabartinis Rusijos režimas išties stengsis tęsti karą ir naikinti Ukrainą tol, kol turės tam fizinių jėgų ir apskritai bus gyvas. Ir jokie tarpiniai ar „kompromisiniai“ susitarimai čia neįmanomi, jie veiks tik kaip agresorės paskatinimas ir laiko jai suteikimas rengtis naujam agresijos etapui. Tad vienintelė ir esminė ne tik Ukrainos, bet ir visų Vakarų politikos kryptis bei siekis ir turėtų būti ne tik maksimalus Kremliaus režimo fizinis ir finansinis susilpnėjimas, bet ir jo griūtis. Tik tai yra vienintelė karo pabaigos sąlyga, kurios niekaip negali atšaukti galimybė, kad po dabartinio režimo, esą, gali ateiti „dar blogesnis“.
Tiesą sakant, juk ir pačios Vakarų sankcijos, kurios, nors vis dar per silpnos, nepakankamos ir skylėtos, jau yra kišimasis į Rusijos vidaus reikalus, siekiant paveikti jos vidaus pajėgumą ir, galbūt, procesus. Šiomis dienomis priėmus vienuoliktąjį Europos sąjungos sankcijų Rusijai paketą, akivaizdu, kad reikės ne tik ir dvylikto, bet ir „niolikto“ – tam, kad pagaliau jos iš tiesų ne tik kirstų per režimo viršūnių kišenes ir juodų pinigų srautus į Vakarus ar į likusį pasaulį, bet ir rimtai išsiūbuotų gyvybiškai svarbius ekonomikos sektorius. Kuo didesnis nestabilumas ne tik režimo viduje, bet ir plačiosiose masėse – kad ir kaip jos beviltiškai atrodytų – kaip tik ir turėtų būti pagrindinis tokios politikos tikslas. Klanų kovą tarpusavyje ir prieš dabartines viršūnes turėtų būt ne pagrindinis Vakarų baubas ir netikėtumas, nuo kurio bėgama į šalį, o kaip tik visomis jėgomis skatinamas ir inicijuojamas procesas.
Žinoma, šalia turi būti laikomos atvertos durys – tiems, kurie išties pradėtų siekti realaus susitarimo su Vakarais ir Ukraina pastarųjų sąlygomis, bet ir gaudami tam tikras garantijas sau, o pro kitas duris išlydėdami V. Putiną į Hagą. Arba į velionio Josifo Kobzono koncertą.
Tačiau tokiai politikai reikalinga ne tik drąsa, bet ir aiški ir, svarbiausia, bendra strategija, nuo tik gynybinio ir reaktyvaus mąstymo pereinant prie puolamojo bei proaktyvaus.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Bet, kaip matome, nėra nei vieno, nei kito, nei trečio. Tad belieka pakartoti, kad Vakarai ar, teisingiau, pagrindinės jų šalys, greičiausiai, ims atsikvošėti tik tada, kai Rusijos režimas, pasitelkęs Baltarusiją arba, veikiau, Iraną, ims rengti tiesioginius teroristinius išpuolius jų teritorijoje ir prieš jas pačias. Kol pagrindinių Vakarų šalių tai nepasieks tiesiogiai, vargu ar tą mąstymą pakeisti galės net ir tokie Rusijos išpuoliai, kaip, pavyzdžiui, jos teroro aktas Ukrainos Zaporižios atominėje jėgainėje.
Ar Rusija, pavyzdžiui, ryšis tiesiogiai įsikišti – o gal jau įsikišo – į eilinius masinius neramumus bei riaušes Prancūzijoje? Kremliaus propaganda ne tik atvirai džiūgauja dėl tokios „pamokos“ geriausiam V. Putino telefoniniam draugui, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, bet ir leipsta nuo svajonių apie tai, kad šios riaušės peraugs į tikrą pilietinį ir rasinį karą ne tik toje šalyje, bet ir kuo plačiau aplinkui. Propagandininkai jau ir atvirai ragina Kremlių imtis tą karą esą galinčių paskatinti teroristinių išpuolių ar paraginti draugus islamistinius režimus to imtis.
Ką gi, belieka pakartoti – jei tu nepuoli bandito, banditas puls tave. Galbūt net ne vienas, pasitelkęs kitus.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, liepos 1 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia esąs pripratęs prie nuolatinio pavojaus savo gyvybei, bet mano, kad Vladimirui Putinui gresia didesnis pavojus, nes „jį nužudyti nori visas pasaulis“.
Ukrainos vadovas tai pareiškė interviu Ispanijos žurnalistams, atsakydamas į klausimą, kaip gyvena žmogus, kuriam gresia didžiausias pasaulyje pavojus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Manau, kad dabar didžiausias pavojus gresia žmonėms, kurie yra apkasuose. Ten kiekvieną sekundę gresia pavojus gyvybei, nes jie nuolat apšaudomi. Aš ten buvau ir visa tai mačiau”, – sakė V. Zelenskis.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Jis pažymėjo, kad jau priprato prie nuolatinio pavojaus. „Tai yra mano gyvenimo dalis. Daugeliui žmonių, kurie yra šalia, taip pat gresia pavojus. Toks mūsų pasirinkimas. Aš su tuo gyvenu normaliai”, – teigė prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, „vis tiek Putinui gresia didesnis pavojus negu man, nes mane nori nužudyti tik Rusija, o jį nori nužudyti visas pasaulis“.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Rusijos prezidentas V. Putinas turi mažiausiai tris antrininkus.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Briuselis, birželio 29 d. (AFP-ELTA). Vakarai nesiekia nuversti Rusijos vyriausybės, tačiau žada remti Ukrainą ginant jos suverenitetą. Tai ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pranešė „Ukrinform“.
O. Scholzo teigimu, praėjusį savaitgalį aptarus situaciją Rusijoje su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku ir Lenkijos vadovybe, „aišku viena: mes nesusiję su tuo, kas įvyko Rusijoje. Tai paties (Vladimiro) Putino sukurta problema, mes galime tik stebėti. Mūsų tikslas nėra režimo pasikeitimas Rusijoje. Mūsų siekiamybė – paremti Ukrainos nepriklausomybę“.
O. Scholzas pabrėžė, kad įvykiai Rusijoje yra tik jos vidaus reikalai, jie parodė, kad Kremliaus remiama grupuotė „Wagner“ tapo grėsme pačios Rusijos stabilumui.
Per ES viršūni susitikimą bus aptariami ąvykiai, susiję su nesėkmingu mėginimu įvykdyti perversmą, nestabili padėtis Baltarusijoje, grėsmės gretimoms valstybėms. Pasak O. Scholzo, svarbiausia tema – tolesnė visapusė parama Ukrainai.
Kancleris pabrėžė, kad ES reikia strategijos toliau bendrai remti Ukrainos gynybą. Tokios paramos gali reikėti ilgalaikėje perspektyvoje, todėl partnerės „pasirengusios teikti ilgalaikę“ finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą, pridūrė kancleris.
O. Scholzas priminė, kad Vokietija yra antra pagal dydį šalis po JAV pagal Ukrainai teikiamą karinę pagalbą. Vokietija suteikė labai veiksmingas artilerijos ir oro gynybos sistemas, sakė jis.
ES viršūnių susitikimas vyks birželio 29–30 dienomis.
Jei paklaustumėte, kas, mano manymu, šiandien vadovauja NATO aljansui, pusiau juokais, pusiau rimtai atsakyčiau – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ne Jensas Stoltenbergas, ne JAV prezidentas Joe Bidenas, ne Prancūzija, ne Vokietija, o būtent V. Putinas.
Žinoma, toks pareiškimas – per daug griežtas, per daug kategoriškas. Ir vis tik manau turįs teisę kritikuoti Aljansą griežtai ir kategoriškai. Kadaise leidau specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“, kuriame 1998 – 2003-aisiais paskelbiau pluoštą šiai politinei – karinei struktūrai palankių vertinimų. Už NATO propagavimą Lietuvoje tuometinių Krašto apsaugos ministrų buvau apdovanotas net Padėkos ir Garbės raštais, ženkliukais ir medaliais. Mat anuomet kiekviena proga tvirtinau, jog Lietuva be NATO – Lietuva be ateities. Taip maniau nuoširdžiai, be menkiausių dvejonių.
Šiandien įsitikinęs panašiai – be NATO skėčio tikrai prapultume. Tačiau, kai 2022-ųjų vasarį Rusija užpuolė Ukrainą visa savo galia, pasitikėjimas NATO padorumu, vieningumu ir raumenimis sumažėjo. Sumažėjo ne iki minimumo, bet pasitikėjimas tirpsta kiekvieną dieną. Vadinamasis NATO lietsargis – skylėtas. Dabar net ir primityviam piliečiui aišku, kodėl NATO nei anksčiau, nei dabar nenori į savo gretas priimti Ukrainos. Kalta ne ukrainietiška korupcija, kuri neva veržiasi per kraštus. Kalti ne griežti NATO standartai, kurių Ukraina neva dar nepasiekusi. Kaltas Vašingtono, Berlyno ir Paryžiaus bailumas, cinizmas bei išdavystės.
Galingi, nes vieningi. Slaptai.lt foto
Kaltas ir padorumą, sąžiningumą, teisingumą neva puoselėjančių Vakarų egoizmas: vardan pigesnių dujų ir naftos paaukosime Kremliaus diktatoriui Čečėniją, Gruziją (Sakartvelą), Ukrainą, Moldovą, jam turėtų užtekt šių teritorijų, ir tuomet gyvensime ilgai, turtingai, ramiai.
Bet juk senų seniausiai buvo aišku lyg giedrą dieną šviečiant ryškiai Saulei – V. Putinui neužteks. Jis ne sykį viešai šūkavo, girdi, Maskva privalo grąžinti istorinį teisingumą – atkurti Sovietų Sąjungą. Kaip Vašingtonas, Berlynas ir Paryžius elgsis tuomet, kai, palaužusi ukrainiečius, Rusijos karinė armada pasuks Lietuvos link? Turiu blogų įtarimų: Vakarai net nemirktelėję paaukos tris Baltijos šalis, gal dar ir Lenkiją. Pasiteisinimų suras į valias: neatitiko aukštų demokratijos normų, negerbė nelegalių migrantų, nemylėjo seksualinių mažumų, puoselėjo antisemitizmą, kišosi į teismų vidaus reikalus. Žinoma, šitaip kalbėdamas vėl šaržuoju, ironizuoju, tyčia painioju argumentus. Formaliai nė vienos valstybės išspirti iš NATO neįmanoma. Jei šalis trokšta pasilikti, išmesti iš NATO nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos teisiškai neįmanoma. Bent jau tokių precedentų NATO istorijoje dar nepasitaikė nė vieno.
Joe Bideno kritimai
Bet štai dantimis ir nagais ginti nuo galimos Rusijos agresijos Baltijos šalis – argi būtina? Esu beveik tikras: jūs, vakariečiai, surasite pasiteisinimų. Apsimesite, jog nespėjote atlėkti į pagalbą, apkaltinsite savo žvalgybas, jog Džeimsai Bondai iš CŽV nepamatė, kaip Kremlius ruošiasi naujai invazijai Baltijos jūros link, narsiai besiginantiems lietuvių, latvių ir estų kariams vietoj ginklų siųsite šalmus ir tvarsčius, keletą metų konferencijose ir seminaruose prabangiausiuose viešbučiuose puotaudami ramiai šnekučiuosite, ar leistina lietuviams duoti toliašaudžių patrankų, galingų tankų, modernių naikintuvų, mat padūkėliai „pribaltai“, tik pamanyk, dar apšaudys Rusijos ir Baltarusijos teritorijas ir tokiais nepamatuotais žingsniais sukels Trečiąjį pasaulinį karą. O jei V. Putino šutvė pagrasins senatvės negalių kamuojamam JAV prezidentui J. Bidenui atominiu ginklu, šiandieninė Baltųjų rūmų administracija greičiau klusniai atsiklaups ant kelių, nei pasielgs vyriškai, kyštelėdama diktatoriui panosėn tvirtą kumštį.
J. Bidenas – ne Ronaldas Reiganas, ne Margaret Tečer. Šiandieniniai Vakarų lyderiai – silpni, bailūs, išlepinti, neturintys elementariausio „garbės kodekso“. O gal net – sąmoningi išdavikai. Mano žvilgsnis pirmiausia krypsta į vos ant kojų bepastovinį, nuolat kritinėjantį, nuolat snūduriuojantį J. Bideną. Panašu, kad tarp J. Bideno ir V. Putino senų seniausiai sudaryti slapti susitarimai dėl Ukrainos. J. Bideno grupuotė tiesiog leido Kremliaus diktatoriui šeimininkauti Ukrainoje. J. Bidenas pažadėjo užmerkti akis į V. Putino nusikaltimus Ukrainoje. J. Bideno bendraminčiai svarstė: „Jei Ukrainą paaukosime V. Putinui, Kremlius liausis mosavęs kumščiais, tuomet Europoje įsivyraus politinis bei ekonominis stabilumas. V. Putinui tetrūksta Ukrainos…“
Sakote, kad blefuoju, kritikuodamas J. Bideną? Bet juk 2022-ųjų vasarį jis akivaizdžiausiai prievartavo V. Zelenskį kapituliuoti pabėgant į Ameriką? Juk būtent J. Bideno parėdymu iš Ukrainos karo išvakarėse liepta gėdingai sprukti amerikiečių diplomatams. Beje, o kaip pasielgė tuometinis JAV prezidentas demokratas Barakas Obama (J. Bidenas tuomet kuravo Ukrainos reikalus), kai 2014-aisiais „žalieji žmogeliukai“ įsiveržė į ukrainietišką Krymą? Ragino oficialųjį Kijevą nesipriešinti. Kas uždraudė Ukrainai anuomet perduoti letalinių ginklų? Nobelio taikos premijos laureatas demokratas B. Obama, kurio dešinioji ranka buvo Demokratų partijos atstovas J. Bidenas! Tad ar nuostabu, kad į prezidento postą J. Bideną įstūmę demokratai (iš tiesų – socialistų, kairiųjų partija) Kijevui taip silpnai tepadeda ginklais šiandien? B. Obama ir J. Bidenas – abu labu tokie.
Vėl kaltinsite mane tendencingumu? Įrodinėsite, jog viešojoje erdvėje pilna komentarų, kurių autoriai įrodinėja, esą JAV ir Europa padeda Ukrainai daugiau, nei prašo patys ukrainiečiai? Nežiūrint, kokių komentatorių, apžvalgininkų, žurnalistų klausytis. Jei užtenka Julijos Latyninos, Aleksejaus Arestovičiaus, Marko Feigino, Andrėjaus Piontkovskio, Jurijaus Šveco įrodinėjimų, tuomet tikrai susiformuos įspūdis, jog įvykiai klostosi Ukrainai daugmaž palankia kryptimi. Tuomet tikrai įmanoma patikėti, jog Ukraina gavo 98 ar net 99 proc. to, ko reikia persilaužimui karo frontuose.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Tačiau egzistuoja kita versija, kurią, pavyzdžiui, skelbia JAV gyvenantis ir dirbantis ekonomistas Andrėjus Ilarionovas. Viename iš paskutiniųjų videointerviu kanale youtube.com jis tvirtino, jog Amerika su Europa jau perdavė Ukrainai apie 34 milijardus dolerių. Tarsi daug. Bet juk reikėtų bent 10 kartų daugiau, nes būtent maždaug tiek karo reikmėms išleidžia Rusija. Tuomet jėgos taptų apylygės. Tad skirtumas, kiek karo reikalams išleidžia Ukraina ir kiek Rusija, – kaip diena ir naktis. Esant tokiai tvarkai Ukraina nepajėgi laimėti.
Taip, viešoji erdvė šiandien užversta pranešimais, girdi, JAV davė Ukrainai ir tokių, ir anokių ginklų, ir dabar, šią akimirką, dosniai dalina, ir ateityje dar atveš … kiek reikės. Bet atidžiau pasižvalgius, toji pagalba, pasak A. Ilarionovo, panaši į pipete lašinamą vandenį sausros iškamuotai žemei, nei į tikrą pagalbą. Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis yra sakęs, tai A. Ilarionovo pastaba, kad Ukrainos kariuomenei, kad ji galėtų rimtai kariauti, verkiant reikia daugelio ginklų rūšių bent 25 kartus daugiau, nei ji šiuo metu turi.
Kaip vadinamąją „pipetinę pagalbą” Ukrainai teisina J. Bideno grupuotė? Šiandieniniai Baltieji rūmai surado, regis, puikų pasiteisinimą: jei JAV duos visko Ukrainai, ko jai reikia, įskaitant ir modernius tankus, naikintuvus, artilerijos sistemas, Kremlius griebsis atominių ginklų. Labai patogi pozicija norint pasiteisinti: nepadedame Ukrainai, nes bijome atominio karo. Bet juk šią J. Bideno „išmintį“ leistina perfrazuoti kiek kitaip: paaukosime Rusijos imperijai ir Lietuvą, Latviją bei Estiją, nes nenorime, kad V. Putinas sukeltų atominį karą. Arba štai taip: nejaugi lietuviai, latviai ir estai tokie kvaili, naivūs ir trumparegiai, kad patikėjo, esą Vašingtonas dėl Baltijos šalių kariaus su Rusija?
Konstantinas Borovojus (politikas – kairėje) ir žurnalistas Vitalijus Dikij
Imkime kitą šiuo metu JAV gyvenantį rusų politiką – Konstantiną Borovojų. Ar juo galima pasitikėti? Nežinau. Galiu tik tiek priminti: jis kaltino V. Putiną, kad šis specialiai sprogdino gyvenamuosius namus Maskvoje, Buinaske ir Volgodonske (tuomet K. Borovojų suskubo apšaukti bepročiu), jis smerkė V. Putiną, kai šis pradėjo antrąjį karą prieš Čečėniją (K. Borovojų tuomet kaltino palaikant teroristus), jis smerkė Rusijos agresiją prieš Gruziją 2008-aisiais, JAV Kongrese senų seniausiai perspėjo amerikiečius, kokį milžinišką pavojų kelia V. Putinas (JAV politikai apkaltino jį tauškiant nesąmones, mat V. Putinas – Vašingtono draugas), jis senų seniausiai perspėjo JAV specialiąją tarnybą FTB (Federalinis tyrimų biuras) dėl galimų teroristinių išpuolių JAV teritorijoje (FTB tuomet kaltino, kad K. Borovojus specialiai kiršina JAV ir Rusiją), jis kaltino JAV specialiųjų tarnybų vadovus, kurie anuomet kaip ekspertus įsileisdavo tarsi draugus Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojus, K. Borovojus iki šiol nesiliauja kartojęs, kad JAV teritorijoje tiesiog knibžda įvairiausio kalibro rusų šnipų, kurie šiandien tapo sumaniais propagandistais…
Kiaulės snukis. Youtube.com
Šiandien K. Borovojus įsitikinęs, jog V. Putinas sugebėjo įtikinti J. Bideną, kad šis Rusijai paaukotų Ukrainą. Neprivertusi V. Zelenskio kapituliuoti 2022-ųjų pavasarį, J. Bideno administracija ėmėsi klastingo plano. Ginklų ir šaudmenų duoda Ukrainai – vos vos, tačiau slapta ragina kuo greičiau pradėti vadinamąjį kontrpuolimą. J. Bidenas tikisi, jog Ukraina, neturėdama užtektinai ginklų ir šaudmenų, bet pradėjusi rimtus karo veiksmus, greit išeikvos visas savo atsargas, patirs didelių nuostolių, ir tuomet Ukrainą bus lengva pasodinti už derybų stalo su V. Putinu. Suprask, Ukraina privalo paaukoti žemes, kurias užgrobė V. Putinas, bei susitaikyti su Krymo praradimu. Tokia neva realybė.
Tad patys darykite išvadas, prie kurių komentatorių verta priskirti K. Borovojų – prie patikimųjų ar prie tų, kurie tepasakoja, koks puikus J. Bidenas, kokia vieninga NATO, kokie patikimi vokiečiai ir prancūzai.
Duok Dieve, kad šios prognozės nepasitvirtintų. Ir vis tik ramybėje nepalieka A. Ilarionovo ir K. Borovojaus skelbiamos versijos.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Profesorius Vytautas Landsbergis vertindamas „Wagner“ sukeltus neramumus Rusijoje tikina neabejojantis, jog tai yra Rusijos tironijos pabaiga.
„Man pakankamai aišku – mėšlo krūva griūva. Eilinės tironijos galas. Klausimas, kaip, kiek laiko tęsis ta griūtis ir kokios pasekmės. Vis tiek visa Rusija jau eina į bedugnę (…)“, – šeštadienį „Delfi“ televizijai sakė V. Landsbergis.
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad šeštadienį iš Maskvos pakilęs V. Putino lėktuvas dingo iš radiolokatorių, profesorius svarsto, kad Rusijos vadovas jau gali būti miręs.
„(…) Žinau, kad jo lėktuvas išskrido į nežinią, o galbūt į nebūti. Jeigu dingsta lėktuvas iš visų žemės radarų, tai gal jo ir nebėra? Gal jis ištirpo molekulėmis kur nors ten erdvėse“, – svarstė jis.
Kritika atsakingoms institucijoms
Profesorius taip pat pažėrė kritikos Lietuvos atsakingos institucijoms. Jo įsitikinimu, Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės Rusijos šalys, jau turėjo imtis veiksmų ir sustiprinti valstybės sienų apsaugą. Wagner samdinys. EPA – ELTA foto
„Aš įsitikinęs, kad reiktų labai rūpintis daugybe aspektų. Pirmiausia masė rusų bėks ne tik iš Krymo, kas dabar ir vyksta (…), o čia prašau, yra tokia Lietuva, kuri sienų nesaugoja, neuždarė dar, galima važiuot“, – sakė V. Landsbergis.
„Lietuva silpnai atrodo“, – akcentavo jis ir ragino Lietuvos institucijas imtis veiksmų.
„Reikia susidėstyti popierius ir pozicijas, kur mes esam pažeidžiami, kur mes galim šiek tiek priešintis, jeigu mus puls. O mus pulti gali bet kurią dieną. Ir prieš tai galėjo. (…). Putino dronai bet kada gali atskristi su paaiškinimu, kad nežinia kas juos paleido“, – tikino jis.
ELTA primena, kad šeštadienį Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę.
J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų. „Wagner“ lyderis paragino rusus prisidėti prie jo pajėgų ir nubausti Maskvos karinę vadovybę.
Skelbiama, kad J. Prigožino pajėgos jau kontroliuoja Rostovo prie Dono karinius objektus. Kiaulės snukis. Youtube.comPrigožino fizionomija. Youtube.com
Reaguodamas į šalyje kilusius neramumus, šeštadienio rytą į gyventojus kreipėsi ir pats Vladimiras Putinas. Jis nurodė, kad „Wagner“ veikslai yra „dūris Rusijai į nugarą“. Maskvos lyderis nurodė, kad bus imtasi visų „ryžtingų veiksmų“, kad situacija pietinėje šalies dalyje būtų suvaldyta.
Tuo metu Maskvoje šeštadienį paskelbtas „antiteroristinių operacijų režimas“.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) paragino „Wagner“ samdinius suimti J. Prigožiną ir pradėjo tyrimą dėl ketinimų surengti „ginkluotą maištą“.
Kyjivas, birželio 24 d. (Ukrinform-ELTA). Oficialus Rusijos prezidento Vladimiro Putino lėktuvas pakilo iš Maskvos ir dingo iš radiolokatorių, apie tai „Telegram“ kanale paskelbė „Nexta“, pranešė „Ukrinform“.
„Asmeninis Putino lėktuvas išvyko iš Maskvos“, – 14.45 val. Kyjivo laiku pranešė platforma. Prie pranešimo pridėtas žemėlapis, kuriame parodyta aptariamo lėktuvo skrydžio trajektorija, nurodytas ant uodegos pažymėtas numeris RSD697 ir tai, kad jis skrido į šiaurės vakarus nuo Maskvos.
Tačiau „The Moscow Times“, remdamasis „FlightRadar“ duomenimis, 15.06 val. pranešė, kad lėktuvas dingo iš radiolokatorių.
„Prezidento Putino specialusis lėktuvas Il 96-300PU pakilo iš Maskvos į Sankt Peterburgą 14.16 val. Maskvos laiku (…) Lėktuvo atvykimo vieta neskelbiama. Jis dingo iš radiolokatoriaus Tverės srityje“, – sakoma pranešime.
Leidinys pridūrė, kad viena iš V. Putino rezidencijų yra būtent Tverės srityje.
Tuo pačiu metu pasirodžiusiame kitame pranešime teigiama, kad ministro pirmininko Michailo Mišustino lėktuvas taip pat išskrido į Sankt Peterburgą. Į Rusijos šiaurinę sostinę skrenda ir keli kiti verslo lėktuvai, sakoma jame.
Taip pat pranešta, kad turtingiausias ministrų kabineto narys – vicepremjeras Denisas Manturovas – jau paliko Rusiją.
Anksčiau Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad Rusijoje kilus privačios samdinių bendrovės „Wagner“ maištui Rusijos prezidentas V. Putinas kaip įprastai „dirba Kremliuje“. Prieš tai V. Putinas per televiziją pasakė kalbą tautai ir pažadėjo neutralizuoti „išdavikus“ maištininkus.
Kiaulės snukis. Youtube.com
Maskva, birželio 21 d. (dpa-ELTA). Praėjus 16 mėnesių nuo invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino savo šalies branduolinių pajėgų stiprinimą. Per renginį su karinių universitetų absolventais jis trečiadienį pareiškė, kad Rusija „artimiausiu metu“ dislokuos naują tarpžemyninę raketą „Sarmat“, galinčią nešti branduolinį užtaisą. Ankstesniais duomenimis, tai buvo planuota padaryti jau iki praėjusių metų rudens.
Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario 24 d. V. Putinas dėl savo branduolinių grasinimų keliskart sulaukė tarptautinės kritikos. Ypač didelį pasipiktinimą sukėlė jo pareiškimas apie taktinio branduolinio ginklo dislokavimą kaimyninėje Baltarusijoje. Rusija pabrėžia pasiliekanti teisę panaudoti atominį ginklą, ypač – gindama savo teritorinį vientisumą. Savo valstybės teritorijai Rusija priskiria ir aneksuotas Ukrainos žemes.
Rusija metų pradžioje pareiškė stabdanti savo dalyvavimą paskutinėje didelėje branduolinio nusiginklavimo sutartyje su JAV „New Start“.
Kiaulės snukis. Youtube.com
Maskva, birželio 16 d. (dpa-ELTA). Kremlius mažai tikėtinais, tačiau sveikintinais pavadino Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo planus pasikalbėti telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Galbūt tai leistų Berlynui bent sekundei nusimesti akidangčius, kurie trukdo blaiviai vertinti situaciją“, – ketvirtadienį per Rusijos televiziją pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kartu jis pridūrė, kad šiuo metu šiuo klausimu nėra jokio poslinkio. O. Scholzo pareiškimas dėl galimo pokalbio telefonu esą „tikriausiai buvo hipotetinis ketinimas“.
Vis dėlto, anot D. Peskovo, tokie pokalbiai yra naudingi. Esą visiškai normalu, kad šalių vadovai kalbasi net sunkiausiu metu. „Ir tikriausiai būtų neblogai, jei toks pokalbis vyktų, kad jie bent jau iš pirmų lūpų išgirstų mūsų poziciją“, – teigė D. Peskovas. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Berlyno ir Maskvos santykiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios smarkiai pablogėjo. Vokietija remia Ukrainą jos gynybinėje kovoje ir reikalauja išvesti rusų dalinius iš kaimyninės šalies.
O. Scholzas birželio pradžioje pareiškė, kad ketina „netrukus“ pasikalbėti su V. Putinu. Jis priminė, kad su Rusijos prezidentu kalbėjosi prieš 15 mėnesių, netrukus po to, kai šis davė įsakymą pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė viltį, kad sėkmingas Ukrainos puolimas privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kalbėtis apie invazijos nutraukimą.
„Kontrpuolimo sėkmė lemtų du dalykus – sustiprintų poziciją prie bet kokio derybų stalo, be to, tai gali iš tikrųjų paskatinti Putiną pagaliau susitelkti į derybas dėl jo pradėto karo užbaigimo“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
„Šia prasme ji iš tikrųjų gali priartinti, o ne nutolinti taiką“, – per bendrą su Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani spaudos konferenciją sakė A. Blinkenas.
Jis pabrėžė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos „pasitiki“ tolesne ukrainiečių sėkme, o puolimas parodė, kad „dabar būtina maksimaliai padidinti paramą Ukrainai, kad ji būtų sėkminga mūšio lauke“.
Rusija jau ne kartą užsiminė esanti atvira deryboms, joms tarpininkauti pasišovusi Kinija ir kitos šalys, tačiau JAV skeptiškai vertina tokias pastangas, Rusijos norą derėtis laiko apsimestiniu, iš tikrųjų siekiant išsaugoti teritorinius laimėjimus.
Taika turi būti „teisinga ir patvari“, sakė A. Blinkenas ir paaiškino, kad kalbėdamos apie tvarią taiką Jungtinės Valstijos neturi galvoje palikti viską, kaip yra, kad „Rusija galėtų pailsėti, iš naujo apsiginkluoti ir vėl pulti po šešių mėnesių, metų ar dvejų“.
Putino fizionomija
Maskva, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Rusijoje programišiai įsilaužė į kelias radijo stotis ir paleido suklastotą prezidento Vladimiro Putino kalbą, kurioje buvo skelbiama apie Kyjivo kariuomenės invaziją ir nepaprastąsias priemones trijose su Ukraina besiribojančiose srityse, pirmadienį pranešė Kremlius.
Įsilaužimas įvyko tuo metu, kai buvo pranešta apie kelis bandymus įsiveržti į pietvakarinį Belgorodo miestą ir intensyvų jo apšaudymą, o Kyjivas teigia rengiantis ilgai lauktą kontrpuolimą.
Socialiniuose tinkluose vis dar platinamoje netikroje žinutėje sakoma, kad „NATO iki dantų apginkluoti Ukrainos kariai ir su Vašingtono sutikimu bei parama įsiveržė į Kursko, Belgorodo ir Briansko“ teritorijas.
Vladimiras Putinas. Grobuonies dantys. EPA – ELTA foto
Balsas, labai panašus į V. Putino, taip pat skelbė karo padėtį, visuotinę mobilizaciją ir civilių gyventojų evakuaciją iš šių trijų sričių. „Tai iš tiesų buvo įsilaužimas, – pasak valstybinės agentūros „Ria Novosti“, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Kontrolė jau atkurta“.
Belgorodo srities administracinis centras teigė, kad ši žinutė buvo „deep fake“ klastotė, siekiant „pasėti paniką tarp taikių Belgorodo gyventojų“.
Su Belgorodu besiribojanti Voronežo sritis taip pat perspėjo savo gyventojus dėl „įsilaužimo į radijo transliacijų dažnius“ ir teigė, kad „pagrindo nerimauti nėra“.
Radijo stotis MIR teigė, kad įsilaužimas, kurį pavadino „absoliučia klastote ir provokacija“, truko apie 40 minučių.
