Leidykla „Briedis“ pristato Paryžiaus Sorbonos universiteto docentės, šiuolaikinės istorijos konferencijų lektorės emeritės, rusistikos, SSRS bei postkomunistinės Rusijos specialistės Françoise Thom knygą „Putinas arba valdžios manija“.
1999 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskyrė premjeru Vladimirą Putiną. Nors šis KGB atsargos pulkininkas jau buvo tapęs Federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovu, ir Rusijos, ir Vakarų visuomenės apie jį žinojo labai nedaug. Putinas buvo savotiškas „tamsus arkliukas“, netrukus paskirtas karštančio Jelcino įpėdiniu ir 2000 m. išrinktas naujuoju prezidentu. Paskui sekė visa virtinė „perrinkimų“.
Naujasis Rusijos vadovas piliečių akyse stengėsi susikurti kieto vyruko ir šalies interesų gynėjo įvaizdį. Apie SSRS žlugimą pradėta kalbėti kaip apie geopolitinę katastrofą ir neregėtą istorinį pažeminimą, kartu tvirtinant autoritarinę valdžios vertikalę, vis labiau gniaužiant bet kokią opoziciją, skatinant revanšizmą Vakarų atžvilgiu. 2008 metais, kai Rusija įsiveržė į Gruziją, tapo aišku, kad Putinas neapsiribos savo šalies sienomis. Paskui sekė ukrainietiško Krymo atplėšimas, ginkluoto konflikto Donbase sukėlimas, galiausiai atvira invazija į Ukrainą, net nemėginant prisidengti vietos separatistais ar „engiamais rusakalbiais“. Kaipgi tai nutiko?
Vakarai ilgai klydo dėl Putino ir sąmoningai ignoravo pavojaus signalus, siunčiamus nuo pat pirmųjų režimo gyvavimo dienų. Rusijos prezidentas kelis dešimtmečius vertintas kaip žmogus, kurio pagrindinis tikslas – praturtėti pačiam ir praturtinti sau lojalius asmenis, o ne atvirai agresyvios ir ekspansinės ambicijos kaimyninių šalių atžvilgiu. Vakaruose ilgai manyta, kad šaukdamasis „prarastos didybės“, Putinas tiesiog blefuoja. Tačiau jam pinigai yra būtinas valdžios įrankis, kuriuo galima pirkti ginklus ir žmones.
Ir vidaus, ir užsienio politikoje Putino Rusija vystosi panašiai. Vos tik Kremliaus šeimininkas pajunta, kad jėgos persvara yra jo pusėje, išmanioji galia užleidžia vietą atviram terorui: nuodijami opozicijos atstovai, puolamos kaimyninės valstybės, Vakarams grasinama branduoliniu ginklu.
Istorikams dar teks ištirti putinizmo fenomeną. Bet aišku viena: tai yra absoliučios valdžios troškimo apsėstas nihilistinis režimas, kuris mėgaujasi kenkdamas be jokios racionalios priežasties. Putinizmas nesiremia jokia suprantama ideologija ir lengvai aukoja pačios Rusijos interesus. Ši Françoise Thom knyga yra svarbi, siekiant suprasti tikrąsias Kremliaus šeimininko veiksmų priežastis. Šiomis temomis Prancūzijoje išleista ne viena autorės knyga.
Ukraina užsienio šalių vadovų apsilankymą parade Maskvoje pavadino nedraugišku aktu. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 9 d. (dpa-ELTA). Ukraina pareiškė savo nepasitenkinimą dėl užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų dalyvavimo „Pergalės dienai“ skirtame kariniame parade Maskvoje.
„Dalyvavimą viešame renginyje šalia karo nusikaltėlio laikome amoraliu ir nedraugišku žingsniu Ukrainos atžvilgiu ir nepagarbos Ukrainos žmonėms išraiška“, – sakoma antradienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos Kyjive pareiškime.
Jame pabrėžiama, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje dėl spėjamų karo nusikaltimų išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.
„Centrinės Azijos ir Kaukazo tautos neįkainojamai prisidėjo prie pergalės prieš nacizmą prieš 78 metus“, – teigiama toliau pareiškime. Jos esą nenusipelnė, kad Kremlius išnaudotų jas renginiui, kuris neturi nieko bendra su pergale prieš nacionalsocializmą.
Tribūnose greta V. Putino sėdėjo Armėnijos premjeras ir Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnijos, Uzbekijos ir Baltarusijos prezidentai. Ministerija savo pranešime A. Lukašenkos nepaminėjo, dėl kokios priežasties – neaišku. A. Lukašenka po parado anksčiau laiko dėl „sveikatos priežasčių“ paliko Maskvą.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Naujas internete nutekintų slaptų žvalgybos dokumentų rinkinys rodo, kad Rusijos vyriausybės viduje vykstančios kovos gali būti platesnės ir gilesnės nei iki šiol buvo manoma, ketvirtadienį ryte pranešė laikraštis „The New York Times“.
Ką tik aptiktoje dokumentų talpykloje, kuri nebuvo dalis 53 puslapių rinkinio, praėjusią savaitę internete sulaukusio didelio visuomenės dėmesio, piešiamas tarpusavyje nesutariančios Rusijos vyriausybės paveikslas. Juose aprašomi ginčai dėl per karą Ukrainoje žuvusių ar sužeistų žmonių skaičiaus, o vidaus saugumo agentūra kaltina kariuomenę nuslepiant Rusijos patirtų nuostolių mastą.
Pasak laikraščio, šalies saugumo tarnyba FSB kaltina kariuomenę slepiant Rusijos pusėje patirtų aukų mastą. Kariuomenė ir toliau vengia perduoti blogas naujienas aukštesnėms vadovybės grandims, o FSB abejoja Gynybos ministerijos skaičiais diskusijose su Rusijos vyriausybe, teigiama dokumente.
Šiuose dokumentuose taip pat pateikiama naujų detalių apie vasario mėnesį vykusį viešą ginčą, per kurį verslo magnatas Jevgenijus Prigožinas, vadovaujantis privačiai sukarintai grupuotei „Vagner“, apkaltino Rusijos kariuomenės pareigūnus, kad šie neperdavė jo kovotojams skubiai reikalingos amunicijos.
Viename dokumente teigiama, kad Rusijos prezidentas bandė ginčą išspręsti asmeniškai, pasikvietęs J. Prigožiną ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu į susitikimą, kuris, kaip manoma, įvyko vasario 22 dieną.
Internete jau kelias savaites plinta įslaptinti JAV žvalgybos agentūrų dokumentai, dažnai prorusiškuose kanaluose, ypač daug dėmesio sulaukia menamos žvalgybos detalės apie karą Ukrainoje.
JAV žiniasklaida kelias dienas skelbė jautrią medžiagą apie abi kariaujančias šalis, tačiau pačių dokumentų neskelbė. Neaišku, kas tuos dokumentus paviešino.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Talinas, kovo 27 d. (ELTA). Tarptautinė bendruomenė turi sukurti tribunolą, kuris nuteistų Rusijos vadovybę dėl Ukrainoje padarytų nusikaltimų. Tai padėtų išvengti dar vieno karo ateityje.
Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Jo nuomone, tarptautinis tribunolas Rusijos lyderiams teisti reikalingas ne tik ukrainiečiams, bet ir patiems rusams.
Pasak U. Reinsalu, po Antrojo pasaulinio karo denacifikacija, taip pat aiškus teisinis to, kas įvyko, įvertinimas buvo psichologinis būdas atkurti Vokietijos visuomenės reputaciją. Ministras įsitikinęs, jog kaip tik toks procesas ateityje būtinas ir rusams, kad jie suprastų, kas atsakingas už žiaurumus Ukrainoje.
„Turėjome Niurnbergą, bet nebuvo jokio tarptautinio teisinio komunizmo nusikaltimų įvertinimo. Jei tai būtų įvykę, tai negaliu įsivaizduoti, kad aukščiausiu Rusijos valdovu taptų KGB pulkininkas. Jei nesimokysite iš istorijos, tai istorija grįš pas jus, kas ir atsitiko“, – sakė ministras.
Kaip jau buvo pranešta, kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.
Prie tarptautinės koalicijos dėl Specialiojo tribunolo Rusijai sudarymo jau prisijungė 32 šalys.
Jekaterinburgo mieste veikiančiame Rusijos prezidento Boriso Jelcino centre demonstruojamas branduolinis lagaminėlis, kurį B.Jelcinas 2000-ųjų išvakarėse perdavė savo įpėdiniui – Vladimirui Putinui.
Maskva, kovo 25 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per valstybinę televiziją pareiškė, kad dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje.
V. Putinas ne kartą išsakė menkai pridengtus grasinimus, kad gali panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, taip atgaivindamas Šaltojo karo laikų baimes.
Jis taip pat sakė, kad panaudotų nusodrinto urano amuniciją, jei Kyjivas gautų tokios amunicijos iš Vakarų, po to, kai Jungtinė Karalystė pasisiūlė ją tiekti Ukrainai.
„Čia nėra nieko neįprasto: Jungtinės Valstijos tai daro jau dešimtmečius. Jos jau seniai dislokavo savo taktinius branduolinius ginklus sąjungininkių teritorijoje“, – sakė V. Putinas.
V. Putinas sakė kalbėjęs su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka ir pasakė, kad „mes sutarėme, jog darysime tą patį“.
Į klausimą, kaip Maskva reaguotų, jei Vakarai tiektų Ukrainai nusodrinto urano sviedinius, po to, kai JK pasiūlė Kyjivui tiekti šią amuniciją, V. Putinas teigė, kad Rusija turi didelį kiekį tokios ginkluotės.
„Rusija, žinoma, turi tai, ko reikia jos atsakui. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Mes jų dar nepanaudojome“, – pridūrė V. Putinas interviu Rusijos televizijai.
Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN) perspėjo, kad branduoliniai grasinimai kelia pavojingą netikrumo jausmą dėl galimo jų panaudojimo. Atominį ginklą gabenti galintis specialusis Rusijos traukinys „Barguzin”
Kuo ilgiau tęsis Rusijos operacija Ukrainoje, tuo bus didesnė branduolinio smūgio rizika, praėjusį mėnesį, prieš pirmąsias karo metines, perspėjo ICAN.
Praėjusį mėnesį V. Putinas paskelbė, kad Maskva sustabdys savo dalyvavimą Naujoje START sutartyje – paskutinėje likusioje dviejų pagrindinių pasaulio branduolinių galybių – Rusijos ir JAV – ginklų kontrolės sutartyje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kritikavo Rusiją dėl branduolinių ginklų apribojimo sutarties su JAV sustabdymo, sakydamas, kad tai reiškia Europos ginklų kontrolės architektūros po šaltojo karo pabaigą.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Maskva pernai rugpjūtį sustabdė JAV patikrinimus savo kariniuose objektuose pagal Naująją START sutartį.
Xi Jinpingas ir V. Putinas. Atvaizdai ant „matrioškų”. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė atvykusiam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, kad jis pasirengęs aptarti Pekino taikos pasiūlymą dėl Ukrainos.
„Visuomet esame atviri deryboms, – sakė V. Putinas Xi Jinpingui. – Mes tikrai aptarsime visus šiuos klausimus, įskaitant jūsų iniciatyvas, kurias gerbiame“.
V. Putinas taip pat sakė Kinijos lyderiui, kad jų šalis sieja daug bendrų tikslų.
„Turime daug bendrų užduočių ir tikslų“, – sakė V. Putinas Xi Jinpingui ir pridūrė, jog tai, kad naują kadenciją pradėjęs Kinijos lyderis pirmajam vizitui į užsienį pasirinko Rusiją, yra „simboliška“.
Xi Jinpingas pareiškė įsitikinimą, kad V. Putinas laimės kitus rinkimus. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (dpa-ELTA). Per vizitą Rusijoje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas laimės kitų metų prezidento rinkimus, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Žinau, kad kitais metais jūsų šalyje vyks prezidento rinkimai. Jūsų stiprios lyderystės dėka Rusija pastaraisiais metais padarė didelę pažangą siekdama sėkmės ir klestėjimo“, – pirmadienį Kremliuje vykusio susitikimo pradžioje sakė Xi Jinpingas.
„Esu įsitikinęs, kad Rusijos žmonės palaikys jūsų gerus ketinimus“, – pridūrė Kinijos lyderis.
Šis pareiškimas patraukė Rusijos valstybinės žiniasklaidos dėmesį, nes V. Putinas dar nėra paskelbęs, ar kandidatuos. Jis tiesiogiai nereagavo į Xi Jinpingo žodžius, bet vėliau Kremlius paneigė, kad tai buvo Xi Jinpingo patvirtinimas, jog V. Putinas per rinkimus kandidatuos.
„Prezidentas Xi Jinpingas nesakė, kad V. Putinas dalyvaus rinkimuose. Prezidentas Xi Jinpingas pareiškė įsitikinimą, kad rusai palaiko V. Putiną, ir čia šiam jo įsitikinimui tik pritariama“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rinkimai numatyti kitų metų kovą.
Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Rusiją trijų dienų valstybinio vizito.
Kinijos ir Rusijos prezidentai demonstruoja politinį artumą. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir atvykęs Kinijos lyderis Xi Jinpingas baigė kelias valandas pirmadienį Maskvoje trukusias neoficialias derybas, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad Rusijos ir Kinijos lyderių derybos truko keturias su puse valandos. Antradienį jiedu vėl susitiks oficialiam pokalbiui.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Haga, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį paskelbė, kad išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“.
Hagoje įsikūręs TBT pranešė, kad dėl panašių kaltinimų taip pat išdavė arešto orderį Rusijos prezidento vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai.
Vladimiro Putino grimasa
Rusija nėra TBT narė. Kol kas neaišku, kaip TBT planuoja užtikrinti šių arešto orderių vykdymą.
„Šiandien Tarptautinio baudžiamojo teismo II ikiteisminio tyrimo kolegija išdavė arešto orderius dviem asmenims dėl padėties Ukrainoje: Vladimirui Vladimirovičiui Putinui ir Marijai Aleksejevnai Lvovai-Belovai“, – sakoma TBT pranešime.
V. Putinas „įtariamas padaręs karo nusikaltimą – neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.
TBT nurodė, kad nusikaltimai padaryti po 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad V. Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus“, – teigė TBT.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
V. Putinas, pasak TBT, buvo atsakingas ir dėl tiesiogiai padarytų veikų, ir dėl to, kad „tinkamai nekontroliavo civilinių ir karinių pavaldinių, kurie vykdė šias veikas, arba leido jas vykdyti“. Vladimiras Putinas – susiraukęs
Arešto orderiai laikomi paslaptyje siekiant apsaugoti aukas ir liudytojus, sakoma teismo pranešime.
TBT yra paskutinė instancija, nagrinėjanti nusikaltimus, jei valstybės negali arba nenori ko nors patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
TBT prokuroras Karimas Khanas pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios.
„Karo grobis“
Anksčiau šį mėnesį po vizito Ukrainoje K. Khanas sakė, kad įtariamus vaikų grobimus „mano biuras tiria prioritetine tvarka“.
„Su vaikais negalima elgtis kaip su karo grobiu“, – sakė jis kovo 7 dienos pareiškime. Vladimiras Putinas. Grobuonies dantys. EPA – ELTA foto
Paskelbęs savo nuotrauką šalia tuščių lovyčių, K. Khanas sakė, kad lankėsi vaikų globos namuose pietų Ukrainoje, ir jie buvo „tušti – kaip įtariama, vaikų deportavimo iš Ukrainos į Rusijos Federaciją“ arba kitas okupuotas teritorijas rezultatas.
K. Khanas taip pat patvirtino, kad TBT tiria išpuolius prieš „ypatingos svarbos civilinę infrastruktūrą“ Ukrainoje ir kad jis lankėsi keliose tokių smūgių vietose.
Kartu su Ukrainos generaliniu prokuroru „mes pabrėžėme savo bendrą įsipareigojimą užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų visapusiškai ištirti, o asmenys, padarę įtariamus tarptautinius nusikaltimus, būtų patraukti atsakomybėn“, pridūrė jis.
Putinas senatvėje. Foto montažas
TBT prokuroras savo pareiškime sakė, kad „jaučia, jog teisingumo įgyvendinimo procesas įsibėgėja“.
K. Khanas anksčiau yra apibūdinęs Ukrainą kaip „nusikaltimo vietą“, taip pat lankėsi Bučos mieste, kur AFP žurnalistai matė mažiausiai 20 gatvėje gulinčių kūnų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Nei Rusija, nei Ukraina nėra TBT narės, tačiau Kyjivas pripažino teismo jurisdikciją ir bendradarbiauja su K. Khano biuru.
Rusija neigia įtarimus dėl jos karių įvykdytų karo nusikaltimų. Ekspertai teigia, kad mažai tikėtina, jog ji kada nors perduos kokius nors įtariamuosius.
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Maskva, kovo 18 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį apsilankė Kryme, minint devintąsias pusiasalio atplėšimo nuo Ukrainos ir aneksijos metines, pranešė Rusijos valstybinė televizija.
Per netikėtą vizitą Juodosios jūros uostamiestyje Sevastopolyje V. Putinas, lydimas vietos gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, apsilankė menų mokykloje, parodė televizija savo transliuotuose vaizduose.
Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 15 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį priėmė Sirijos vadovą Bašarą al Assadą deryboms, Kremliui siekiant pataisyti santykius tarp Damasko ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano.
Susitikimas surengtas po to, kai praėjusią savaitę netikėtai buvo paskelbta apie Kinijai tarpininkaujant atkurtus pagrindinių Artimųjų Rytų varžovių Saudo Arabijos ir Irano diplomatinius ryšius.
R. T. Erdogano ir B. al Assado ryšiai nutrūko prasidėjus karui Sirijoje, o sėkmingas Kremliaus tarpininkavimas suteiktų V. Putinui diplomatinės įtakos, nes dabar Rusija yra tarptautiniu mastu izoliuota dėl karo Ukrainoje.
„Mes nuolat palaikome ryšį, o mūsų santykiai plėtojami“, – sakė Rusijos vadovas B. al Assadui per televiziją transliuotoje jų susitikimo pradžioje, taip pat pasidžiaugė „svarbiais kovos su tarptautiniu terorizmu rezultatais“.
Antradienį į Maskvą atvykęs B. al Assadas išreiškė paramą Maskvos karinei kampanijai Ukrainoje ir sakė, kad šis vizitas bus „naujas aspektas“ jo šalies santykiuose su Maskva.
B. al Assado ir R. T. Erdogano susitikimas?
R. T. Erdoganas yra užsiminęs, kad galėtų susitikti su B. al Assadu, o jų gynybos ministrai gruodžio mėnesį susitiko Maskvoje per pirmąsias tokias derybas nuo karo Sirijoje pradžios.
Pasak Turkijos žiniasklaidos, Rusijos, Turkijos, Sirijos ir Irano diplomatai šią savaitę turėtų susitikti Maskvoje, kad parengtų dirvą užsienio reikalų ministrų susitikimui. Tačiau prieš tai reikia išspręsti sudėtingus klausimus, visų pirma susijusius su Turkijos karių buvimu Sirijos šiaurėje.
Damaskas yra ištikimas Maskvos sąjungininkas – ši 2015 metais įsikišo į Sirijos konfliktą ir surengė oro antskrydžius, kad paremtų vyriausybės pajėgas. Remiamas Rusijos ir Irano, Damaskas susigrąžino didžiąją dalį teritorijos, kurios buvo netekęs ankstyvuoju karo etapu.
Sirijos kare nuo 2011 metų, kai buvo žiauriai slopinami antivyriausybiniai protestai, žuvo apie pusė milijono žmonių, o dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
12-osios demokratinių protestų metinės
Tūkstančiai sirų trečiadienį dalyvavo demonstracijoje karo nuniokotos šalies šiaurės vakaruose, sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje, minėdami 12-ąsias demokratinių protestų pradžios metines ir atmesdami bet kokį tarptautinį santykių su Damasku „normalizavimą“.
Idlibo mieste demonstrantai mojavo revoliucinėmis vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais: „Žmonės reikalauja režimo žlugimo“ ir „Laisvė ir orumas visiems sirams“.
Protestai trečiadienį vyko ir Tabkoje, kurdų kontroliuojamoje Rakos provincijos teritorijoje centrinėje Sirijoje, pranešė AFP fotografas.
Idlibo regionas yra paskutinis didelis sukilėlių bastionas, kurio nekontroliuoja B. al Assado Rusijos remiamos pajėgos.
Sukilėlių užimtose Sirijos šiaurės ir šiaurės vakarų teritorijose, kurias kontroliuoja islamistų grupuotės ir Turkijos remiami kovotojai, gyvena daugiau kaip keturi milijonai žmonių, mažiausiai pusė jų atsikėlė čionai iš kitų šalies dalių.
Leidykla „Briedis“ pristato Billo Browderio knygą „Kruvini pinigai. Tikra istorija apie korupciją, pinigų plovimą ir žmogžudystes Putino Rusijoje“
Leidykla „Briedis“ pristato Billo Browderio knygą „Kruvini pinigai. Tikra istorija apie korupciją, pinigų plovimą ir žmogžudystes Putino Rusijoje“, kurioje gausu sensacingų ir skandalingų faktų. Šis kūrinys, kaip ir pirmoji B. Browderio knyga ta pačia tema „Red Notice“, pelnytai atsidūrė „The New York Times“ bestselerių sąraše.
Autorius, Rusijoje dirbęs ilgametis finansininkas, britų investicijų fondo „Hermitage Capital Management“ įkūrėjas, ir jo teisininkas Sergejus Magnickis atskleidė aferą – 5,4 milijardų rublių (230 mln. JAV dolerių) nutekėjimą iš Rusijos biudžeto į V. Putino ir su juo susijusių oligarchų kišenes.
Už tai S. Magnickis sumokėjo gyvybe – buvo apkaltintas mokesčių slėpimu ir 2009 m. nuo sumušimų mirė kalėjime. Po kolegos žūties B. Browderis visą savo laiką skyrė purvinų Kremliaus sistemos aferų demaskavimui. Jo pastangomis 2012 m. JAV priimtas Magnickio aktas, numatantis asmenines sankcijas ir turto areštus žmogaus teisių pažeidėjams bei finansinių machinacijų dalyviams. Vėliau Magnickio aktui analogiški įstatymai įteisinti daugelyje Vakarų valstybių, taip pat ir Lietuvoje.
Tačiau pirmieji B. Browderio ir S. Magnickio paskelbti skaičiai tebuvo ledkalnio viršūnė. V. Putino valdymo laikotarpiu per užsienio šalių įmones, fondus, ypač lengvatinio apmokestinimo įmones (vadinamuosius ofšorus), išplautas trilijonas, o gal ir daugiau dolerių. Tačiau plovimas vyko ne tik besivystančio pasaulio šalyse (2016 m. nuskambėjo garsusis „Panama Papers“ skandalas), bet ir Vakarų valstybėse, pasinaudojant solidžiais bankais. Deja, Vakarų teisinė bei finansinė sistema ištisus dešimtmečius neturėjo imuniteto pasipelnymui ir padėjo Kremliaus oligarchams perpumpuoti iš Rusijos milžiniškas lėšas.
Savo knygoje B. Browderis rašo: „[…] po aukščiausio lygio susitikimo, įvykusio 2018 m. rugsėjį Helsinkyje, „Danske Bank“ pagaliau paskelbė savo audito rezultatus. Auditoriai nustatė tikrą nešvarių pinigų kiekį, kuriuos išplovė Rusija ir kitos buvusios Sovietų Sąjungos respublikos per minėtą Estijos filialą per 10 metų. Suma siekė 234 milijardus JAV dolerių! […] Labai gaila, bet buvęs „Danske Bank“ Estijos filialo vadovas Aivaras Rehe nusižudė savo namuose Taline, kol dėl jo veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. […] Per kitus mėnesius tiriamosios žurnalistikos atstovai išaiškino dar du skandinaviškus bankus, susijusius su pinigų iš Rusijos plovimu.“ Turimi omenyje ir Lietuvoje veikiantys SEB bei „Swedbank“.
Pasak autoriaus, asmeninis V. Putino turtas galėtų būti vertinamas 200 milijardais dolerių. Tiesa, šios sumos nerasime jokiose deklaracijose, nes absoliuti dalis turto oficialiai ir neoficialiai valdoma Rusijos prezidentui artimų oligarchinių klanų, pažadėjusių visišką lojalumą ir pasidalijimą kapitalu už ramybę. Rusijos oligarchus gerokai išgąsdino V. Putino ilgus metus kalinto ir didžiulio turto netekusio Michailo Chodorkovskio pavyzdys.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Po Magnickio akto priėmimo Rusijos oligarchų turtas ir įtaka atsidūrė pavojuje, o B. Browderis tapo asmeniniu V. Putino priešu. Jį keliskart kėsintasi nužudyti, o vienas tokių atvejų įtartas 2020 m. sausį Davose (Šveicarijoje) surengtame Pasaulio ekonomikos forume. Netikėtos ir neišaiškintos su aferomis susijusių žmonių mirtys rodė, kad tolesnės nešvarių pinigų paieškos tapo mirtinai pavojingos.
Interviu Vakarų žiniasklaidai B. Browderis tvirtina, kad tikrųjų Rusijos išorinės agresijos bei įsiveržimo į Ukrainą priežasčių reikia ieškoti visai ne ten, kur įprasta. Kalbėdamas apie išorės grėsmes, „grėsmingą“ NATO plėtrą, „didžios šalies istorinį pažeminimą“, vieną po kito keldamas karus, V. Putinas tiesiog siekia nukreipti savo piliečių dėmesį nuo tikrosios blogybės: visiško šalies apiplėšimo, nuskurdinimo jo paties rankomis.
Prasidėjus karui Ukrainoje, civilizuoto pasaulio valstybėms įvedus sankcijas, didelės dalies Rusijos oligarchų Vakaruose esantis turtas (netiesiogiai priklausantis ir V. Putinui) buvo įšaldytas ir galbūt keliaus nuo agresijos nukentėjusiai Ukrainai atstatyti. Tačiau dar anksti sakyti, kad V. Putinas liks be skatiko ir greitai bus nepajėgus kariauti. Karas vyks iki tol, kol Vakarai pagaliau ryšis nukirpti paskutines režimo finansavimo gyslas.
Jei pasakysiu, kad JAV prezidentas Joe Bidenas yra bailys, – būsiu neteisus. Norint atvažiuoti į Rusijos užpultos Ukrainos sostinę Kijevą būtent šiandien – reikalinga drąsa. Amerikos prezidento vizitas į Kijevą šių metų vasario 20-ąją – svarbus, išskirtinis įvykis. Baltųjų rūmų šeimininkas viešai, atvirai demonstravo paramą Ukrainai, ir tai labai gražu bei prasminga. Ačiū jam už šią kelionę. Tai stiprus simbolinis antausis Kremliaus išsigimėliui Vladimirui Putinui.
Tačiau jei analizuosime, kiek nuo 2022-ųjų vasario 24-osios užsienio valstybių vadovų atvyko į Rusijos armijos apšaudomą Kijevą, privalėsime konstatuoti, jog palyginimas – ne J. Bideno naudai. Kijeve jau pabuvojo Lietuvos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir dar keliolikos šalių bei Europos sąjungos vadovų. Pripažinkime, J. Bidenas suskubo į Kijevą vienas iš paskutiniųjų, kai jau tapo aišku, jog Rusija tikrai nepajėgia okupuoti Ukrainos. Be to, J. Bideno pasivaikščiojimas po Kijevą – kažin koks keistas. Jokių oficialių įsipareigojimų, jog nuo šiol Ukrainos kariuomenei bus duodama ginklų „tiek, kiek jai reikia“. J. Bidenas neištarė Kijeve: nuo šios akimirkos daugiau nebus jokių „neduosime tankų“, „neduosime lėktuvų“, „neduosime Himars“. J. Bidenas netarė nė vieno žodžio net Ukrainos parlamente. Tiesa, pažadėjo, jog Vakarai rems Ukrainą tol, kol reikės (bet tai tik žodžiai, neparemti jokiomis konkrečiomis sutartimis, jog, pavyzdžiui, Ukraina yra strateginė JAV partnerė), pažadėjo duoti vos keletą milijardų paramos (tokios sumos užtenka vos keliolikai dienų, tad labiau panašu į išmaldą, o ne į rimtą paramą). Štai ir viskas.
V. Zelenskis ir J. Bidenas – Kijeve. EPA – ELTA foto
Analizuojant šių metų vasario 20-osios įvykius Kijeve svarbu dar paklausti, ar J. Bidenas atsibeldė į Kijevą tuomet, kai Ukrainai to labiausiai reikėjo, ar tądien, kai Amerikoje neoficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, ir demokratų lyderiui J. Bidenui prireikė politinės reklamos: žiūrėkite, koks aš drąsus, kietas, principingas. Šių eilučių autoriui įsiminė Ekonominės analizės instituto prezidento Andrėjaus Ilarionovo pastaba, jog kelione į Kijevą ponas J. Bidenas pirmiausia rūpinosi savo asmeniniais reikalais (artėja JAV prezidento rinkimai, jis žada siekti antrosios kadencijos, tad jam verkiant reikia, kad Amerikos piliečiai laikytų jį drąsiu, principingu vadovu), tad Ukraina jam – tik tarp kitko.
Neįtikinamai atrodė ir akimirkos, kai Kijeve kaukė oro pavojaus sirenos, o J. Bidenas su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu ramiai vaikštinėjo po Kijevą. Net ir didžiausiam kvailiui aišku: Kremliaus banditas, kad ir koks niekšas bebūtų, nedrįs Kijevo centro bombarduoti tol, kol ten svečiuosis JAV prezidentas.
Tad net nežinau, kaip iš tikrųjų reikėtų vertinti J. Bideno vizitą į Kijevą? Karo analitikas Aleksejus Arestovičius – labai optimistiškas. Girdi, Ukrainos reikalai – vis geryn ir geryn. Esą Vakarai apsisprendė negrįžtamai: Ukrainos nepaliks likimo valiai. Suprask, J. Bideno vizitas į Ukrainą – labai stiprus ženklas. Nėra jokių abejonių: Vakarai pradeda tiekti daug ir galingų ginklų, rimtų sviedinių, todėl karas ilgai netruks, Rusijos kariauna greitai bus sutriuškinta…
Aš irgi norėčiau būti optimistas. Bet karti gyvenimiška patirtis byloja, jog žodžiai dažnai skiriasi nuo konkrečių darbų. Vis dar prisimenu, kaip J. Bidenas praėjusiais metais svaidėsi pareiškimais „neduosime to, neduosime ano“. Vis dar negaliu pamiršti, kaip Vakarų lyderiai niekingai, bailiai stumdėsi tarpusavyje: „jei anie duos tankų, tada ir aš duosiu, o jei nebus tankų iš anos šalies, tai ir aš tupėsiu tarsi pelytė po šluota“.
Tokių tūpčiojimų vietoje negalima pamiršti. Kol kas atrodo, jog Vakarai tesugeba gražiai ir optimistiškai valandų valandomis pliurpti iš tribūnų, vieną po kito rengti pompastiškus susitikimus karinėse bazėse, restoranuose, parlamentuose, o realiai grumtis su agresyviu banditu – šiaip sau.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Prisiminkime Gruzijos (Sakartvelo) pavyzdį. Vakarai rėmė demokratines reformas įgyvendinantį Michailą Saakašvilį, dalino Tbilisiui pažadus dėl narystės NATO aljanse, dėl narystės Europos Sąjungoje. Bet užteko Vladimirui Putinui užpulti Gruziją, ir Vakarų parama išskydo. Vakarai nežengė svarbiausio žingsnio: nesuteikė gruzinams realios, konkrečios, skubios karinės paramos. Jei kalbėtume visiškai atvirai, 2008-aisiais Vakarai išdavė Gruziją. Paliko ją vieną grumtis su dešimtis kartų stipresne kariuomene. JAV prezidentui neužteko drąsos išlaipinti Gruzijoje amerikietiškųjų desantininkų V. Putinui parodant tikrą kumštį.
Tad dabar Vakarai neturi nė menkiausios moralinės teisės gailiai kniaukti, esą gruzinai nusisuka nuo vakarietiškų vertybių. Dėl šio posūkio kalti ne tik gruzinai. Kalti tuometiniai JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderiai. Gruzinai pamatė, ko verti amerikietiški, prancūziški ar vokiški pažadai. Vakarietiški pažadai liko pažadais, o Rusijos užpuolimas buvo realus, konkretus, kruvinas ir labai skaudus (Sakartvelas neteko kelių savo teritorijų).
Ukrainoje pamuštas rusų tankas demonstruojamas Lietuvos sostinėje. Susidomėjimas milžiniškas. Slaptai.lt foto
Rusijos opozicionierius Markas Feiginas viešojoje youtube.com erdvėje dažnai kaltina oficialųjį Tbilisį kalėjime kankinant Michailą Saakašvilį. M. Feiginas teisus. M. Saakašvilis neturėtų būti marinamas viename iš Gruzijos kalėjimų. Bet M. Saakašvilis – asmeninis V. Putino priešas. Sakartvele dabar įtakingos gausios prorusiškos jėgos. Tad M. Saakašvilio gyvybei tikrai iškilęs mirtinas pavojus. Kad M. Feiginas mėgina išlaisvinti Gruzijos reformatorių, – šaunu. Bet ponas M. Feiginas visiškai nepriekaištauja Vakarams, 2008-aisiais išdavusiems Tbilisį. Jei esame principingi ir atviri, turėtume matyti visas paveikslo spalvas. M. Feiginas galėjo bent vienu žodeliu užsiminti, jog dėl M. Saakašvilio įkalinimo kalti ir Berlyno, Vašingtono, Paryžiaus ponai.
Todėl šiandien aš vis dar – pesimistas. Patikėsiu Vakarų nuoširdumu tuomet, kai ukrainiečiai galų gale ims tvirtinti, jog ginklų jau tikrai užtenka. Patikėsiu Ukrainos pergale tuomet, kai ji tikrai išvys iš visų savo teritorijų visas Rusijos pajėgas. Vakarus imsiu girti tik tuomet, kai jie į tarptautinius kalėjimus tikrai sugrūs visą V. Putino šutvę bei privers Maskvą mokėti rimtas karo reparacijas ekonomiškai nukraujavusiai Ukrainai.
O kol kas man atrodo, kad J. Bidenas – bailokas dėdė. Be kita ko, J. Bidenas jau dabar dažnokai primena liūdnai pagarsėjusį sovietų bosą Leonidą Brežnevą (tai suklumpa, tai vos paeina, tai snaudžia). Jei tikrai sieks antrosios kadencijos, tikrai bus panašus į susenusį L. Brežnevą.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, vasario 24 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dabar jau negalėtų sėsti prie derybų stalo su Rusijos Federacijos vadovu Vladimiru Putinu.
Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai sakė penktadienį per spaudos konferenciją „Vasaris. Nenugalimumo metai”. Kruvinas Vladimiro Putino snukis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Anot V. Zelenskio, prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, jis buvo pasirengęs deryboms su V. Putinu. Ukrainos prezidentas papasakojo, kad kreipėsi į Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir kitus pasaulio lyderius, prašydamas padėti organizuoti derybų procesą.
„Aš sakiau: pasodinkite Putiną prie derybų stalo. Aš jam (Erdoganui ) sakiau. Ir ne tik jam. Daugeliui sakiau, jog negalima leisti, kad kiltų plataus masto karas. Jis (Turkijos prezidentas) tada to negalėjo padaryti. Ir ne tik jis. Dabar jis mano, kad gali, bet dabar mes negalime. Tai jau ne tas žmogus (omenyje turimas V. Putinas). Nėra su kuo kalbėtis“, – teigė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjive penktadienį buvo surengta Ukrainos prezidento V. Zelenskio spaudos konferencija, skirta plataus masto Rusijos invazijos pradžios metinėms.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Prieš metus daug kam netikint kruvinas psichopatas V. Putinas pradėjo agresiją prieš niekam negrasinusią Ukrainą. Jis ir jo pasiųsta orda žudė vaikučius, senutes, motinas, dukras, tėvus, sūnus ir kankino, kankino, kankino… o dar griovė ir toliau griauna, ko pats nesukūrė.
Ką šis išprotėjęs sėbras bevapėtų pats, o tikriausiai antrininkų lūpomis, nes yra bailys, niekas jau juo nebetiki ir nebetikės. O jei tokių esama, tai jie patys kuoktelėję. Koks sveiko proto ir visiškai empatijos nepraradęs žmogus gali patikėti, kad kažkas tai siekia užkariauti Rusiją. Bent jau ne NATO. Ir ne todėl, kad esu NATO valstybės atstovas, rašantis šias eilutes. Ne, NATO nesivels į karą dėl dviejų gan aiškių priežasčių. Pirma, ji ne tam sukurta, kad kažką užkariautų, o antra, tai nemaža dalis jos narių taip gerai gyvena, kad supranta jog karas to gyvenimo nepagerins, o pabloginti gali. Tai gan pragmatiški ir gan žmogiški argumentai. Kam kariauti, jeigu savo gyvenimą gali pagerinti prekiaujant. Ir neliaupsinant savęs, kokie mes geručiai tiesiog vadovaujantis sveiko proto logika ir bendražmogiška empatija netikiu, kad NATO tarpe atsirastų tokių, kurie siektų sukelti trečią pasaulinį, o tai reiškia neišvengiamai branduolinį karą. O tai jau kelias į Armgedoną, tai yra į niekur…
Nežinau pasaulyje normalaus žmogaus, ne išsigimėlio, kuris logiškai galėtų pateisinti šį Putino ir jo banditų pradėtą karą. Kam jis jiems reikalingas? Ir kokia jiems iš to nauda? Atsakymas – niekam ir naudos jokios. O visokios sapalionės apie imperijos ar SSRS atkūrimą – tai tik sapalionės, nes visų pirma tai nerealu, o antra, ką tuo jie laimėtų. Juk šiandieninė Rusija pasaulyje viena iš potencialiai turtingiausių šalių. Ji turi 1/6 mūsų planetos sausumos ploto, o savo žemėse beveik visą Mendelėjavo lentelę. Jie gyvena ant pasakiškų turtų. Šį teiginį patvirtina ir Rusijos milijardierių skaičius bei jų pasakiški suvogti turtai. Tik prieš penketą metų viešai buvo skelbta, kad iš Rusijos išvogta ne mažiau 5 trilijonų dolerių turto. Manome, kad ženkliai daugiau. Tačiau Rusija nesugeba žmogiškai tvarkytis savo kieme. Jie tiesiog blogi šeimininkai. Ir nors Rusijoje yra kapitalizmas, bet, deja, jis veikia pačia savo šlykščiausia forma, tai yra – kas galingesnis, tas ir turtingesnis.
Ukrainos žvalgyba: Putinas turi mažiausiai tris antrininkus. EPA-ELTA nuotrauka
Joje pilnai įteisintas kriminalinio pasaulio mentalitetas. ,,Pachanas” (tai, vagių žargonu, jų vyresnysis) žino, ką daro, ,,šestiorkos” (tai pachano valios vykdytojai), be svarstymų vykdo jo paliepimus. Priimant šį naratyvą už pagrindą, galima surasti vienintelį teisingą atsakymą, kam V. Putinui karas. Jis jam reikalingas, kad surastų paaiškinimą liaudžiai, t.y. sukurti mistinį priešą, kad Rusiją kažkas nori užpulti ir sunaikinti. O tai pas juos suprantama gyvuliškai primityviai, jie mus visus išžudys. Tada geriau žudykime mes. Ir tai V. Putinas daro iš baimės, kad beteisė ir pusbadžiu gyvenanti liaudis vis tik gali pradėti mąstyti, o kodėl Rusijoje tiek daug milijardierių, o mes vos pragyvename. Taip jis elgiasi iš baimės. Jis bijo ne NATO. Jis bijo paprastų rusų. Jei nebijotų, jis informacijos iš pasaulio nebūtų aklinai užblokavęs.
Tada logiškas klausimas, o kodėl Vakarų valstybės, turinčios superines technologijas, nesugeba pralaužti Putino informacinės blokados. Ir lai nesiaiškina, kad tam trūksta techninių galimybių. Kaip SSRS ,,glušino“ radijo balsus iš anapus, o mes vis tiek bent dalį jų girdėjome. Tik objektyvią informaciją Rusijai ir jos liaudžiai privalo teikti pirma tie, kurie gerai supranta ruso mentalitetą, ir, antra, tie teikėjai jokiu būdu neturi būti taip vadinamo praeito šimtmečio 90-jų metų demokratai. Būtent juos Rusijos liaudis ir tapatina su šalies išvogimu. Ir, deja, tiesos dėliai privalome pripažinti, kad tai žiauri TIESA. Prie Boriso Jelcino Rusija ne tik išsivadavo iš SSRS, bet ji buvo išvogta ir tapo nematytai korumpuota. Būtent tada tam buvo pramintas kelias, kuriuo eidamas V. Putinas ir sukūrė vagių valstybę.
Kalbant apie mūsų kai kurių politikų ir pareigūnų veiksmus ir reagavimą, matosi visiškas to, kas įvyko ir vyksta Rusijoje, neišmanymas. Atrodytų paprastas pasakymas –Rusiją reikia sunaikinti. Iš pirmo žvilgsnio ir jausmų sukeltų vaizdų iš to, ką jie daro Ukrainoje, paveiktas mūsų protas ir visa esybė tam pritaria. Tačiau susimąsčius pradedi suprasti, kad toks sakymas – tai pylimas vandens ant Putino malūno. Nes jis Rusijos liaudžiai tą patį vis kartoja: NATO nori Rusiją sunaikinti. Mūsiškiai sakydami, kad Ukraina ir mes laimėsime tik tada, kai Rusija bus sunaikinta, kartojame jo mantrą. Ir praktiškai jam pritariame.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Mes privalome kalbėti tik apie Ukrainos pergalę ir apie tai, kad šis karas nereikalingas Rusijai. O kaip gyvens Rusija po Ukrainos pergalės – tai nuspręs Rusijos žmones. Tai atitiktų mūsų demokratinę orientaciją.
Manau, mūsiškiai labai mėgstantys sureikšminti ekonominių sankcijų Rusijai reikšmę, šiomis dienomis (truputį atšalus) gavo gero šalto dušo. Tai turėjo atsitikti, kai buvo paskelbta, kad Rusijos ekonomika praeitais metais susitraukė tik 2,2%, bei TVF prognozės, kad kitais metais gali net truputį ūgtelėti. Tai įvyko ne tik dėl Rusijos energetikos išteklių ir jų kainų, bet ir dėl pačio kapitalizmo prigimties. O jame žmonės pirmiausia vertina pinigą ir, jei atsiranda galimybė užsidirbti, jie tai ir daro. Tai amoralu. Sutinku. Tačiau žmones taip elgtis skatina įgimtas gobšumo jausmas. O sąžinės graužatį, jei tokia pas ką atsiranda, galima nuraminti, kartais iš tų uždirbtų pinigų kažkiek paaukojant Ukrainai remti. Skamba ciniškai, bet, deja, tai realybė.
Lygiai taip pat ciniškai elgiasi ir nemaža dalis Vakarų politikų vis žadėdami ir neduodami ginkluotės, arba duodami jos tiek, kad net už juos gėda darosi. Ta pati pasaka be galo ir su Rusijos oligarchų turto bei lėšų užšaldymu ir konfiskavimu. Pradžioje vyko keletas parodomųjų akcijų demonstruojant jachtų areštus, o kiek vėliau ir visai nurimo. Dabar jau girdime, kad tų taip garsiai ištriūbintų 300 milijardų išvis nerandama. Tai tie gan gąsdinantys pavyzdžiai, kurie Vakarų vieningumą ir rimtą atsaką kruvinam agresoriui per dažnai paverčia farsu. Juk visiems turi būti aišku, kad ukrainiečiai, kokie didvyriški jie bebūtų, patys vieni prieš šią lai nudriskėlių, bet gan skaitlingą ordą atsilaikys sunkiai.
O jei jie neatsilaikys mes būsime sekantys. Todėl gal laikas baigti plepalus, o rimtai užsiimti darbais. Tik klausimas ar turime tą sugebančių?
Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirmininko pavaduotojas, buvęs LR Vyriausybės ministras ir Seimo NSGK pirmininkas
Danijos karalienė Margrethė II. EPA – ELTA nuotr.
Kopenhaga, vasario 17 d. (dpa-ELTA). Danijos karalienė Margrethė II teigia per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susidariusi labai blogą įspūdį apie Kremliaus šeimininką. Ji prisiminė tada pagalvojusi, kad V. Putinas nėra malonus žmogus, pasakojo 82–ejų monarchė danų savaitraščiui „Weekendavisen“.
„Niekada savo gyvenime nesu mačiusi tokių šaltų akių“, – teigė ji.
Margrethė soste sėdi jau daugiau kaip 51 metus. Per tą laiką ji susitiko su dešimtimis valstybių ir vyriausybių vadovų. Su V. Putinui ji esą susipažinusi per valstybinį vizitą Rusijoje 2011 metais – tada jis buvo Rusijos premjeras, o prezidento pareigas ėjo Dmitrijus Medvedevas. 2014–aisiais karalienė dar kartą susitiko su V. Putinu per renginį, skirtą 70–osioms sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje Antrajame pasauliniame kare metinėms paminėti.
Karalienė teigė kasdien sekanti įvykius Ukrainoje. Jai esą daro įspūdį ukrainiečių narsa. Ukrainos prezidentą Margrethė II pavadino „tinkamu žmogumi tinkamu laiku“.
Karalienė gyrė ir Europos reakciją, be kita ko, „Leopard“ kovinių tankų tiekimą. „V. Putinas manė, kad gali suskaldyti visą Europą, tačiau jis mus suvienijo“, – kalbėjo monarchė.
Prof. Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, tradiciškai kalbėdamas Vasario 16-osios minėjime Signatarų namų balkone, teigė, kad Rusijai bandant įtvirtinti savo pasaulio tvarką, žmonija „velnėja“. Tačiau Vakarai „moka žmogėdroms pinigus, kad naikinantis genocidinis karas tęstųsi“, apgailestavo profesorius. Todėl pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas paragino Vakarų demokratijų vadovus „prasitrinti akis ir išsiplauti jas nuo baimės ir neapykantos“.
„Trumpas pastebėjimas būtų toks – žmonija velnėja. Tautų Europa klysta į žmogėdrų Euraziją. Taip naujasis fiureris mėgina vadinti savo rusų pasaulio tikslą įsigalėti. Ir kaip žmonijai išsprūsti iš tos velniavos? Kaip sustabdyti agresyvųjį rusofašizmą, nutraukti žmogėdrų karą prieš žmones, jų miestų išgriovimą ir totalinį žudymą net pasimėgaujant? Kaip sustabdyti, kai žmogėdros toliau dalyvauja tarptautinėse žmonių organizacijose, kurias tolydžio laisto melo srutomis?“ – iš Signatarų namų balkono kalbėjo V. Landsbergis.
„Žudyti, anot jų, neišvengiama, nes laisvų tautų buvimas kaimynystėje kelia pavojų tironams. Ir tuo pat metu žmonių valstybės moka žmogėdroms pinigus, kad naikinantis genocidinis karas tęstųsi“, – apgailestavo profesorius.
Signatarų namo balkone. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kas darytina? Reiktų visiems, ypač valstybių viršininkams, prasitrinti akis ir išsiplauti jas nuo baimės ir neapykantos“, – ragino jis.
Palygindamas Rusiją su piranijomis, V. Landsbergis prisiminė šv. Antaną Paduvietį, kuris sakydavo pamokslus žuvims. Tačiau, pažymėjo jis, šv. Antanas „niekada nesakė pamokslų piranijoms“.
„Ir neskambindavo joms telefonu“, – pridūrė V. Landsbergis, leisdamas suprasti, kad bandyti kalbėtis su V. Putinu nėra prasmės.
„Turbūt žinote, kokia tai žuvų veislė – ne Jungtinių Tautų akvariumui ir ne žuvienei“, – sakė V. Landsbergis.
Visgi, politikas suabejojo, ar tokių „piranijų“ negali būti ir Lietuvos kaimynystėje.
„Piranijos mums, regis, toli – tartum Brazilijoje. Bet nežinau, broliai, ar kokiame Karaliaučiaus akvariume negali būti priauginta piranijų, kad fiureriui prireikus jų pasirodytų ir Kuršių mariose“, – kalbėjo profesorius.
„Nesakykite, kad tai negalimas atvejis. Ukrainą jau užplūdo piranijos. O kas nors irgi manė, kad tai irgi negalimas atvejis“, – pridūrė jis.
Kritikavo V. Matijošaitį, G. Žiemelį: „nepervedė nei milijonuko iš savo rusiškų pelnų“
Besikreipdamas į susirinkusiuosius, V. Landsbergis pasidžiaugė lietuvių iniciatyvomis, kuriomis siekiama prisidėti prie paramos Ukrainai.
Pasak jo, visi „tie, kurie aukojo turkiškam Bayraktarui, Lietuvos padovanotam „Vanagui“, stovi tiesos ir šviesos pusėje. Visgi, V. Landsbergis sukritikavo tuos, kurie karo akivaizdoje „sustabėjo“ ir pasyviai stebi Rusijos Ukrainoje vykdomus žiaurumus.
„Ištiko stabligė. Jie stabėja ir stabėja. Iš to visuotinio stabėjimo, daug tarptautinių „stabėtojų“… Stabėjantys arba „stabėtojai“ nenori padėti užpultai Ukrainai gintis ir apsiginti. Šiek tiek, bet ne tiek kiek reiktų. Juk negali kolega užpuolikas pralaimėti“, – ironizavo profesorius. Vasario 16-oji. Slaptai.lt foto
„Gaila Ukrainai duoti naikintuvų, kitų gynybos ginklų arba jų kažkodėl delsiate net sau gamintis. (…) Bet privati auka – irgi ginklas. Lietuvių visuomenė parodė stebuklą – žmonių solidarumo stebuklą „Radarom“ akcijoje. O jeigu turtingesnės visuomenės taip sukrustų – gal nereikėtų nei stabligės kankinamų vyriausybių. Ir mėlynas Ukrainos dangus su geltona saule būtų uždengtas radarais nuo kruvinų Putino maitvanagių“, – sakė jis.
Profesorius tiesiogiai kreipėsi į Kauno merą Visvaldą Matijošaitį ir verslininką Gediminą Žiemelį – pasak jo, šie „nepervedė nei milijonuko iš savo rusiškų pelnų“ į Ukrainos paramos fondus. Tačiau, pažymėjo V. Landsbergis, imtis ryžtingų veiksmų dar nevėlu.
„Sudalyvavo kai kurios kompanijos, verslininkai, bet nei Matijošaitis, nei Žiemelis nepervedė nei milijonuko iš savo rusiškų pelnų – iškart prigestų nemalonios kalbos. Taip, jei tai taptų žinoma, sutriktų lietuviškas verslas Rusijoje, bet nejau tai svarbiau nei tūkstančių benamių žūtis dėl neuždengto Ukrainos dangaus? Tačiau ir tai padaryti dar nevėlu, gerbiamas mere, gerbiamas Vidmanto sūnau. Tik nereiktų radiologinėmis atliekomis nuodyti nei rusų, nei ukrainiečių, nei lietuvių, kurie vis laukia, kol driokstels Astravo bomba“, – sakė jis.
Prisiminė S. Kudirką, A. Terlecką
Minėjimo pradžioje renginio vedėjas Alvydas Šlepikas dedikavo Jono Aisčio eilėraštį „Lietuva“ Vasario 16-osios naktį mirusiam disidentui Antanui Terleckui.
Savo kalboje V. Landsbergis prisiminė ne tik anapilin iškeliavusį disidentą, bet ir prieš keletą dienų mirusį jūreivį, pasipriešinimo sovietų režimui dalyvį Simą Kudirką. Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Atsisveikinom prieš keletą dienų su neeiliniu, tyliu žmogumi Simu Kudirka, kuris kadaise vienui vienas išėjo į ringą už laisvę ir įkvėpė daugelį. O štai šiąnakt, lyg sekdamas Kudirką, iškeliavo Antanas Terleckas – niekada nepavargęs laisvės kovotojas. Amžiną atilsį“, – sakė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad Lietuvai švenčiant Vasario 16-ąją, ketvirtadienį Vilniuje vyko tradicinis minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės Signatarų namų, kuriuose prieš 105 metus dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Specialusis traukinys „Barguzin”
Kyjivas, vasario 14 d. (ELTA). Į visas svarbiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijas buvo nutiesti geležinkeliai ir pastatytos specialios saugomos stotys, į kurias vietos gyventojai neįleidžiami.
Kaip rašo antradienį leidinys „Projekt“, tokių specialių geležinkelio linijų yra mažiausiai trys.
2022 metų rudenį leidinio korespondentas Valdajaus nacionalinio parko teritorijoje aptiko saugomą geležinkelio stotį su sraigtasparnių nusileidimo aikštele netoli Dolgije Borodų kaimo – ši gyvenvietė yra arčiausiai V. Putino mėgstamos rezidencijos. Trys vietos gyventojai pasakojo, kad stotis ir speciali geležinkelio linija iki jos buvo nutiesta tik valstybės vadovui, o apsaugos darbuotojas nuvijo korespondentą, kai šis mėgino prisiartinti prie saugomos stoties tvoros.
„Anksčiau geležinkelis prie Valdajaus buvo siaubingos būklės, juo buvo galima važiuoti ne didesniu kaip 15-25 km/h greičiu. Pradėjus tiesti geležinkelį į rezidenciją Valdajuje, dalis ruožo, kuriuo turėjo važiuoti V. Putino traukinys, buvo suremontuota, o „nereikalingos“ atkarpos liko neremontuotos“, – sakė leidiniui „Projekt“ buvęs mašinistas, dirbęs maršrute tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo ir, anot jo, ne kartą matęs prezidento specialųjį traukinį. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, galima daryti išvadą, kad stotis ir geležinkelis V. Putinui Valdajuje atsirado 2019 metais. Atominį ginklą gabenti galintis specialusis Rusijos traukinys „Barguzin”
Sprendžiant iš palydovinių nuotraukų, stotis Novo-Ogariove buvo pastatyta 2015 metais – ji yra už 400 metrų nuo V. Putino rezidencijos Maskvos srityje. Žemė stočiai tuomečio ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo sprendimu buvo paimta iš privačios nuosavybės Federalinės apsaugos tarnybos reikmėms. Pati stotis skirta nedideliam vagonų skaičiui ir aptverta aukšta tvora, ant kurios kas 10 metrų sumontuotos stebėjimo kameros.
Prie V. Putino rezidencijos „Bočiarov ručej“ Sočyje platforma traukiniui sustoti ir nauja geležinkelio atšaka atsirado apie 2017 metus. Šį objektą taip pat slepia aukšta tvora.
Putino fizionomija
Kaip rašo UNIAN, Rusijos diktatorius V. Putinas nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios vis dažniau naudojasi šarvuotuoju traukiniu.
2022 metų gruodžio pradžioje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad V. Putinas turi platų slaptų bunkerių tinklą, kuris driekiasi nuo Maskvos iki Uralo.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, vasario 12 d. (ELTA). Per artimiausias savaites Ukraina turi skubiai sulaukti karinės technikos. Jeigu ji jos negaus, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali laimėti karą. Tokią nuomonę išsakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, rašo RBK-Ukraina remdamasi jo interviu leidiniui „Le Figaro“.
„Taip, gali. Jeigu Ukraina labai greitu metu nesulauks pagalbos. Ten nėra šiuolaikinės karinės infrastruktūros, bet yra žmonės! Jei per artimiausias savaites nenusiųsime Ukrainai karinės technikos, Putinas gali laimėti. Jis gali laimėti, ir mes nežinome, kur jis sustos“, – sakė jis atsakydamas į klausimą, ar gali rusai laimėti karą.
Kiek anksčiau Lenkijos prezidentas A Duda pareiškė, kad naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai gali tapti „rimtu iššūkiu“. Anot jo, Lenkija pasirengusi atkurti geležinę uždangą, jeigu rytuose bus agresyvi valstybė, kuri yra nusiteikusi žudyti ir kėsintis į savo kaimynų laisvę.
„Mano nuomone, vienintelis kelias sustabdyti Rusiją yra palaikyti Ukrainą“, – pareiškė A. Duda.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Kyjivas, vasario 8 d. (ELTA). Tarptautinė tyrėjų komanda, besiaiškinanti „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 m. aplinkybes, skelbia aptikusi įtikinamų įrodymų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai patvirtino šį lainerį numušusios raketų sistemos „BUK-TELAR“ nusiuntimą į vadinamąją Donecko „liaudies respubliką“ (DLR).
Apie tai rašo „Sky News“.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Nepaisant to, tyrėjai pažymi, kad šių įrodymų nepakanka, jog būtų galima inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą.
Per šią nelaimę 2014 m. liepos 17 d. žuvo visi 298 lėktuvu skridę žmonės. Reiso MH17 orlaivis tuo metu buvo pakeliui iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą.
Praėjusių metų lapkritį dėl šios nelaimės buvo nuteisti du rusai ir vienas ukrainietis. Trijulei buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos. Visi jie buvo pripažinti kaltais dėl nužudymo.
