Leidykla „Briedis“ pristato garsių istorikų dr. Jurijaus Felštinskio (JAV) ir prof. dr. Michailo Stančevo (Ukraina) veikalą „Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“.
Kas lėmė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą? Įtraukiantis istorikų pasakojimas perteikia visą Ukrainos istoriją nuo jos ištakų iki šių dienų karo. Ar mūšis dėl Ukrainos peraugs į pasaulinį karą, ar taps naujuoju Rusijos Afganistanu ir prives prie Putino režimo žlugimo?
„Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“ – tai Jurijaus Felštinskio ir Michailo Stančevo bandymas atskleisti imperinius Rusijos užmojus ir paaiškinti konflikto su Ukraina priežastis. Bendraautoriai drąsiai vadina Putiną rusų Hitleriu, peržengusiu Rubikoną dar 2014 m. kovą. Būtent po Krymo okupacijos ir buvo parašyta ši knyga, netrukus tapusi bestseleriu ir iki šiol nepraradusi savo aktualumo.
Vedžiodami skaitytojus po Ukrainos istoriją nuo senovės iki šių dienų, autoriai daugiausia dėmesio skiria Ukrainos nepriklausomybės laikotarpiui, žlugus Sovietų Sąjungai. Išsamiai aptariami nepriklausomos Ukrainos prezidentų Leonido Kravčuko, Leonido Kučmos, Viktoro Juščenkos ir Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikai. Analizuojamos rezonansinės žmogžudystės ir pasikėsinimai, palikę gilų pėdsaką Ukrainos politinėje istorijoje, pavyzdžiui, žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymas ir bandymas nunuodyti V. Juščenką.
Knygoje pasakojama apie Ukrainos integracijos į Europą problemas, Rusijos pasipriešinimą Ukrainos ketinimams stoti į Europos Sąjungą ir tapti NATO nare, ekonominį ir dujų šantažą, kurį Rusija taiko Ukrainai ir visai Europai, Rusijos bandymus iš Ukrainos sukurti placdarmą tolesniems žygiams į Rytų Europos valstybes, pasitelkus Hitlerio Vokietijos ir Stalino Sovietų Sąjungos metodus bei taktiką. Nors blogio imperija SSRS išnyko iš žemėlapio, bet imperinė sąmonė Rusijoje išliko.
Bendraautorių teigimu, besitęsiantis Rusijos ir Ukrainos karas yra didelio – Trečiojo pasaulinio – karo preliudija. Dar 2015 m. autoriai spaudoje prognozavo, kad Rusijos invazija yra tik šešerių metų rusų kariuomenės pasirengimo klausimas ir įvyks 2021 m. (tiesa, invaziją šiek tiek nutolino nenumatyta koronaviruso pandemija). Tad sunku nesutikti su šių autorių argumentais: „Rusija yra didelė degalinė ir dujų saugykla. Jei perkama rusiška nafta ir dujos, Rusija turi pinigų. Jei jos neperka, perka ne iš Rusijos arba perka už mažesnę kainą, Rusija neturi pinigų. Tai banali tiesa. Būtent tai įrodo visa Rusijos dujų karo prieš Ukrainą istorija.“
Nors knyga parašyta 2015 m., pastaruoju metu ją perleidžiant įvairiomis kalbomis, J. Felštinskis teigia, kad nekeistų joje nė vieno žodžio, nes jau tada buvo akivaizdu, kas nutiks ateityje. Visgi, rengiant knygą lietuvių kalba, 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje prasidėjo nauja Rusijos invazija, tad autoriams teko papildyti šį leidimą naujais skyriais ir informacija.
Šią knygą rekomenduojama perskaityti tiems, kurie nori sužinoti nerašytas politinių žaidimų taisykles, tikrąsias hibridinio karo priežastis ir galimas pasekmes ne tik Ukrainai ir Rusijai, bet ir visai pasaulio bendruomenei.
Knygos pratarmėje J. Felštinskis rašo: „Neįmanoma neužsiminti apie vieną žmogų, kuris visai nesąmoningai tapo laisvos Ukrainos ir pasipriešinimo Putinui simboliu. Tai – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kad ir kas dabar nutiktų, jis įeis į istoriją kaip valstybės veikėjas, kuris gynė savo šalies nepriklausomybę nuo beprotiško tirono, naikinusio viską savo kelyje. Zelenskis jau laimėjo šią kovą, nes Putino karas yra pralaimėtas. Tiesiog Putinas to dar nežino.“
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot Kremliaus, „nesvarsto“ galimybės vykti į karalienės Elžbietos II laidotuves Londone. „Ši galimybė nesvarstoma“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė nežinąs, ar apskritai kas nors iš Rusijos vyriausybės dalyvaus laidotuvėse, nes naujojo karaliaus Karolio III biuras esą dar nepranešė detalių apie ceremoniją. Visa tai „vienokiu ar kitokiu būdu dar turi paskelbti karaliaus biuras, britų institucijos“, sakė D. Peskovas.
Kremliaus atstovas gyrė karalienės „išmintį“ ir „autoritetą“ visame pasaulyje, o „šios savybės tarptautinėje scenoje šiandien retos“. Tačiau, anot D. Peskovo, jis manąs, kad mirusi britų karalienė neužima „ypatingos vietos rusų širdyse“.
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis teisis su Bundestagu dėl gegužę iš jo atimtų privilegijų. Socialdemokratų politikas reikalauja, kad jam vėl būtų skirtas biuras su darbuotojais, pranešė jo advokatas Michaelis Nagelis.
Ieškinys pateiktas Berlyno administraciniam teismui.
Bundestago Biudžeto komiteto sprendimas nefinansuoti G. Schröderio biuro Bundestage išlaikymo yra neteisėtas, sakoma agentūrai dpa advokatų kontoros pateiktame pareiškime.
G. Schröderis daug mėnesių yra kritikuojamas dėl savo ryšių su Rusijos energetikos koncernais ir artumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Gegužę Bundestago Biudžeto komitetas nusprendė nebefinansuoti jo biuro ir darbuotojų išlaikymo. Argumentuota, kad G. Schröderis nebevykdo vadinamų „tęstinių įsipareigojimų, susijusių su buvusiomis federalinio kanclerio pareigomis“. Čia turima omenyje tokios užduotys, kaip, pavyzdžiui, buvimas renginių ar projektų globėju, kalbų sakymas.
G. Schröderio biuro ir jo personalo išlaikymas pernai valstybei atsiėjo per 400 000 eurų.
Minėdamas Kristaus krikšto šventę, V. Putinas pasinėrė į ledinį vandenį. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, liepos 21 d. (ELTA). Kremlius ketvirtadienį paneigė gandus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai serga, ir pareiškė, jog valstybės vadovas sveikata nesiskundžia, praneša agentūra „Reuters“.
„Su jo sveikata viskas gerai, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą. – Ukrainiečių, amerikiečių ir britų informacijos specialistai pastaraisiais mėnesiais skleidžia įvairias melagienas apie prezidento sveikatos būklę, tačiau tai yra tik pramanai.“
Trečiadienį Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ citavo V. Putiną, kuris pareiškė, kad antradienį per vizitą Irane lengvai peršalo. „Vakar Teherane buvo labai karšta, 38 laipsniai Celsijaus, ir ten esantys oro kondicionieriai veikė labai dideliu stiprumu“, – teigė 69-erių prezidentas.
Vladimiras Putinas – dziudistas. EPA – ELTA nuotr.
Pastaruoju metu vis dažniau aptariama Kremliaus šeimininko sveikatos būklė. Visuomenėje sklinda įvairios teorijos apie galimas jo diagnozes, įskaitant vėžį ir Parkinsono ligą. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. V. Putinas dažnai rodosi viešumoje ir dirba nepakitusiu tvarkaraščiu.
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Williamas Burnsas trečiadienį viename saugumo forume sulaukė klausimo šia tema. Jis pareiškė, kad V. Putinas netgi yra „pernelyg sveikas“.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Kyjivas, birželio 25 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtai laikosi savo požiūrio į karą, kurį sukėlė. Žvalgybos nuomone, Rusijoje iki metų pabaigos nebus perversmo.
Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.
Pasak pareigūno, Putinas supranta, kad karas su Ukraina nesibaigs per dvi savaites, kaip jis norėjo.
„Jo planas – žingsnis po žingsnio užgrobti mūsų teritorijas ir paskui kažką su jomis daryti. Jis turi patarėjų. Bet tikriausiai artimiausiu metu nei perversmo, nei jo pozicijos pasikeitimo nebus. Bent jau iki šių metų pabaigos – vienareikšmiškai“, – teigė V. Skibickis.
Jis priminė, kad užsienio lyderių vizitai į Maskvą nieko neduoda. Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
„Iš pat pradžių matome, kad Putinas iš esmės nieko negirdi. Putinas užsibrėžė sau tikslą ir pamažu artėja prie jo. Jis tiesia istorines paraleles su Rusijos imperija, su Petru I, išvedusiu Rusiją į Europą. Jis jau kalba apie Rusijos karą su Švedija, trukusį 21 metus“, – sakė V. Skibickis.
Jo nuomone, artimiausiais metais neverta tikėtis, kad Putinas mirs nuo ligos.
„Viskas priklausys nuo jo sveikatos. Bet čia irgi reikia kalbėti apie 2-3 metus. Taigi, laikas veikia okupantų naudai, ir jie tai supranta. Net jei turėsime omenyje gyventojų skaičių – Rusijos ištekliai kur kas didesni“, – pažymėjo V. Skibickis.
Slaptai.lt skaitytojai prisimena – į Ameriką pasprukusio KGB darbuotojo Jurijaus Šveco spaudoje skelbiamus komentarus stebiu nuo 2015-ųjų. Iki 2022-ųjų pradžios paskelbiau per trisdešimt savų pastabų apie J. Šveco įžvalgas. Negaliu sakyti, jog šio JAV įsikūrusio buvusio KGB agento pastebėjimai visuomet patikdavo, su visomis jo versijomis sutikdavau. Bet ten rasdavau vertingų palyginimų, sugretinimų, duomenų.
Tačiau kuo toliau, tuo labiau kildavo įtarimų, kodėl J. Švecas taip nepagarbiai, taip paniekinančiai atsiliepia apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Neva V. Putino jau gerokai anksčiau niekas negerbė, nelaikė rimtu saugumiečiu, rimtu politiku. Traktavo jį esant nevykėliu, vidutinybe. Pusiau atvirai, pusiau slapta V. Putiną net pakrikštijo paniekinančia „nuorūkos“ pravarde. Taip, V. Putinas – niekšas, menkysta, karo nusikaltėlis, kokių reta, tik koks jis „nuorūka“, jei taip ilgai išsilaikė didžiojoje politikoje ir iki šiol pagal savo išsigimimus šokdina visus Vakarus. V. Putinas – joks „nuorūka“, V. Putinas – Blogio genijus. Paniekinančiai „nuorūkos “ vardu derėtų vadinti Vakarų politikus, kurie kelis dešimtmečius V. Putinui tik pataikavo, lankstėsi prieš jį, nuolaidžiavo jam, dovanodavo baisiausius jo nusikaltimus. Pavyzdžiui, įsiveržimą į Gruziją, Krymo okupaciją, Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą. „Nuorūkos” – tai tie Vakarų politikai, kurie skambina ir skambina V. Putinui, naiviai tikėdami, jog V. Putinas vieną sykį liausis melavęs…
Tad jau tada kildavo įtarimų, kodėl J. Švecas taip demonstratyviai menkina V. Putiną ir specialiai aukština NATO bei Europos Sąjungos lyderius? Gal šitaip slopinamas mūsų budrumas: neva neverta į Kremliaus šeimininką rimtai žiūrėti? O šis, kol mes į jį spoksojome kaip į suglamžytą „nuorūką“, sukėlė, vaizdžiai tariant, Trečiąjį pasaulinį karą. Užmigdyti pastebėjimų, esą V. Putinas – didžiausias nevykėlis, kokį tik galima įsivaizduoti, mes pamiršome, kad ir nuorūka retsykiais sukelia milžinišką gaisrą, pražudo tūkstančius žmonių, pelenais paverčia didžiausius, gražiausius namus.
Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas
Dabar, 2022-aisiais, J. Šveco komentarai dar labiau nepatinka. Suklusti verčia komentavimo maniera: ką daro Vakarai – viskas teisinga, padoru ir sąžininga, o Ukraina – nuodėminga, korumpuota, nepamatė to, nepastebėjo ano, per daug reikalauja iš kitų, pamiršta savo pareigas.
Ar tikrai Vakarai – šventa karvė, o Ukraina – nevykėlių gauja?
Viename iš paskutiniųjų ypač nustebinusių interviu J. Švecas polemizuoja su klausytoju, pasipiktinusiu, kodėl Amerika taip mažai padeda Ukrainai. J.Švecas šį sykį labai atvirai pateikė argumentų, kodėl jis nekritikuoja nei Vašingtono, nei Joe Bideno. J. Švecas baiminasi, jog Amerika galinti įsižeisti, ir tuomet pagalba Ukrainai dar sumažės. O be Vakarų ginklų Ukraina nelaimės dvikovos su Rusija. Būtent J. Švecas pavartojo sąvoką „nedėkingi prašytojai“. Jis nenorėtų, kad Ukrainai priliptų ši etiketė.
Šios baimės, žinoma, ne iš piršto laužtos. Asmeninės simpatijos ir antipatijos – taip pat svarbus argumentas. Jei per daug įsiaudrinsime kritikuodami, priekaištaudami, JAV tikrai gali įsižeisti. Beje, taip manančiųjų – ne vien J. Švecas. Tokių esama visur – ir JAV, ir Lietuvoje. Nepiktinkime, neerzinkime amerikiečių, nes bus dar blogiau.
Tačiau persistenkti nederėtų tiek kritikuojant, tiek dėkojant. Man regis, J. Švecas persistengia būtent dėkodamas ir pataikdaudamas. Ypač akis bado J. Šveco ironiškas klausimas, o kodėl JAV turėtų padėti Ukrainai. Šių eilučių autoriui šis nusistebėjimas visiškai nepriimtinas. Šį J. Šveco retorinį gūžtelėjimą pečiais suprasčiau, jei JAV nebūtų padėjusios Vietnamui, Kuveitui, Kosovo albanams, nebūtų įsivėlusi į karus dėl Afganistano, Irako, nereikštų susirūpinimo Taivano ateitimi. Tuomet klausimas dėl pagalbos Ukrainai tikrai būtų kvailas. Amerika niekam nepadeda, Amerika niekur nesikiša. Tad atstokite nuo jos.
Bet Amerika tarptautinėje arenoje – labai aktyvi. Iki šiol. Bent kol kas Baltieji rūmai nepareiškė, esą dabar jiems jau nerūpi nei demokratijos, nei laisvės. Amerika užsidaro savyje. Taip juk J. Bidenas niekad niekur netvirtino.
Antra, Budapešto memorandumą pasirašydamas JAV prezidentas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, bet vėlesni JAV prezidentai nesugebėjo apsaugoti amerikietišku pažadu patikėjusio Kijevo. Kalbant priekabiai, Vašingtonas apgavo Kijevą, išviliodamas iš ukrainiečių atominį ginklą. Padorūs politikai mėgintų visomis išgalėmis ištaisyti šią klaidą.
Trečia, visiems senų seniausiai aišku, kad jei Vladimirui Putinui pavyks ant kelių parklupdyti Ukrainą, Kremlius nesustos – „mėgins atkurti visą SSRS“. O tai reiškia, kad Vašingtonas, per menkai padėdamas Ukrainai, silpnina savo rytinių sąjungininkių NATO alanse padėtį. Kuo silpnesnė Ukraina, tuo mažiau saugi Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija.
Ketvirta, Ukraina ne sykį viešai prašė, kad ją priimtų į NATO ir Europos Sąjungą, skirtingai nei Kuveitas ar Vietnamas; todėl ukrainiečius reikėtų traktuoti kaip ypač artimus draugus. Juolab jie įsikūrę ne kur nors anapūs jūrų ir kalnų. Juolab jų valstybė – turtinga ištekliais. Kodėl NATO ir ES nenori sustiprėti, įsileisdama Ukrainą?
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Žodžiu, keistoki J. Šveco pamokymai. Ypač keistoki pastebėjimai, esą Ukraina pati labiau privalėjo stengtis naikindama šalyje korupciją bei stiprindama savąją kariuomenę. Tokie demagogiški virkavimai tarsi byloja, jog Amerika – ideali valstybė, o Ukraina – iki ausų korumpuota egoistė, panorusi laimėti svetimomis rankomis. Nejaugi buvusiam KGB darbuotojui nėra aišku, kaip pastaraisiais dešimtmečiais V. Putinas atkakliai mezgė Ukrainoje savų įtakos agentų tinklą? Vargu ar buvo galima labiau priešintis Kremliaus brukamiems šnipams nei tai pastaraisiais metais darė ukrainiečiai.
Ypač juoką kelia įrodinėjimai, esą per įsisenėjusią korupciją Ukraina nepajėgi pasiekti NATO ir Europos Sąjungos standartų. Tarsi korupcijos Vakaruose nebūtų nė trupinio. Jei giliau pažvelgtume į Vakarus pro „korupcijos prevencijos“ akinius, pamatytume, jog korupcijos kirminas mus visus graužia. Jei tokius reikalavimus, kokius keliam Ukrainai, keltume sau, tai Europos Sąjungoje neliktų akmens ant akmens. Norite pasakyti, jog Italija nėra korumpuota, jos pietuose nebesiautėja mafija? O gal tvirtinate, jog Slovakijoje nebuvo nužudytas žurnalistas, narpliojęs korupcinius ryšius tarp šalies politikų? Nejaugi Malta nepardavinėjo Rusijos turtuolams europietiškų pasų? O gal rusų oligarchai sąžiningai įsigijo nekilnojamojo turto Londone? Kokias paslaptis slepia Vatikano archyvai? Ar mes žinome, ką iš tiesų Ukrainoje veikė JAV prezidento Joe Bideno atžala verslininkas? Toje byloje – viskas skaidru, viskas gražu? O gal manote, jog Lietuva – be nuodėmių?
Vladimiro Putino advokatai: Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai
Šių eilučių autoriui labiau priimtini tie, kurie tvirtina, jog už gerus darbus – dėkokime, o už tai, kad ginklų duodate du sykius mažiau nei mums reikia, jog nuolat vėluojate, – leiskite piktintis. Nes kiekviena uždelsta diena – tai šimtai žuvusių ukrainiečių karių ir civilių.
Ukraina turi moralinę teisę piktintis, kuomet Vakarai neskuba siųsti ginklų ar perša kapituliantiškus „taikos planus“. Beveik ketveri karo mėnesiai įrodė, jog ukrainiečiai brangina laisvę, garbę, o tai reiškia, kad jie myli ir demokratiją, padorumą, sąžiningumą. Galbūt net labiau nei išlepinti, išpaikinti, ištižę Paryžiaus, Berlyno ir Romos ponai. Bepigu J. Švecui iš jaukių namų mokyti ukrainiečius gyvenimiškų tiesų. Iš požeminių bunkerių, apkasų, kurie nuolat apšaudomi, pasaulis atrodo visai kitaip nei pro Baltųjų rūmų langus.
O štai Vakarams nervuotis dėl ukrainietiškų priekaištų – nedera. Vakarams labiau tiktų analizuoti savas klaidas. Tų klaidų – labai daug ir jos labai bjaurios. NATO ir Europos Sąjunga neatliko svarbiausio savo darbo – nepažabojo kaimynines šalis skriaudžiančio V. Putino. Nors V. Putino tramdymui turėjo užtektinai ir laiko, ir jėgų.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Kyjivas, birželio 15 d. (ELTA). Pranešimai apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ligas, operacijas ir komas dirba Kremliaus naudai. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas, praneša UNIAN.
Pasak jo, pranešimai apie Rusijos diktatoriaus sveikatos bėdas skelbiami specialiai prieš planuojamus jo pasirodymus viešumoje.
„Kiekvieną sykį prieš Putino pasirodymą viešumoje atsiranda informacija apie sunkią jo būklę. Kaip tik prieš Peterburgo forumą, kuriame birželio 17 d. turėtų dalyvauti Rusijos vadovas, buvo išplatinta informacija, kad esą jį ištiko koma“, – sakė patarėjas. Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Anot V. Andrusivo, tokios Kremliaus melagienos kelia nepasitikėjimą žiniasklaida ir visais, kurie platina pranešimus.
„Po tokių viešų pareiškimų paaiškėja, kad Putinas yra „gyvesnis už visus gyvus“, kaip rusai sako apie savo vadus. Taip Rusijai pavyksta niveliuoti informacijos poveikį. Todėl neverta tikėti tokiomis melagienomis. Bet jei taip nutiks, tai atšvęsime“, – pridūrė V. Andrusivas.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, birželio 9 d. (ELTA). Italijos žiniasklaidoje sklando gandai apie galimą popiežiaus Pranciškaus atsistatydinimą rugpjūčio mėnesį.
Atitinkamas spėliones kursto pontifiko sveikatos problemos, sprendimas pačiame vasaros įkarštyje Romoje sušaukti kardinolų susirinkimą ir numatyta viešnagė L’Akvilos mieste, kur palaidoti Celestino – pirmojo 1294 metais atsistatydinusio popiežiaus palaikai, rašo austrų naujienų agentūra APA.
Pranciškų kamuoja sveikatos problemos. Jis jaučia tokius stiprius dešiniojo kelio skausmus, kad vos gali paeiti. Audiencijose 85-erių pontifikas pasirodo sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Teigiama, kad Pranciškus atsisako operacijos nerimaudamas dėl narkozės. „Aš geriau atsistatydinsiu nei ryšiuosi kelio operacijai“, – esą taip neseniai privačiame susitikime su italų vyskupais kalbėjo popiežius, ketvirtadienį rašo Romos dienraštis „Il Messaggero“.
„Popiežiaus žodžiai sukėlė sumaištį Vatikane“, – komentuoja paprastai gerai informuotas leidinys. 2021 metų liepą, taikant pilną narkozę, popiežiui buvo atlikta žarnyno operacija. Ir tada pasigirdo spėlionių apie jo atsistatydinimą. V. Putinas į susitikimą su popiežiumi 2013 ir 2015 atvyko pavėlavęs daugiau nei 50 minučių. EPA-ELTA nuotr.
Spėlionių yra ir apie rugpjūčio 27-ąją sušauktą konsistoriją, kurioje bus paskirtas 21 naujas kardinolas. 16 jų tuomet turėtų teisę rinkti popiežių. Po šių paskyrimų Pranciškus kolegijoje bus palikęs ryškų savo pėdsaką. Iš šiuo metu 132 balsavimo teisę turinčių kardinolų 83, t. y, beveik du trečdaliai, yra paskirti jo.
Vatikano ekspertai spėlioja, kodėl popiežius konsistoriją paskyrė būtent atostogų mėnesį rugpjūtį – kai Romoje tvyro karščiai. „Neįprasta, kad popiežius kardinolus iš viso pasaulio kviečia į Romą karščiausiu metu“, – komentuoja „Il Messaggero“.
Stebėtojai kraipo galvą ir dėl to, kodėl Pranciškus praėjus dienai po konsistorijos vyks į L’Akvilos miestą Italijos Abrucų regione. Čia jis bus apskritai pirmasis popiežius, dalyvausiantis vadinamojoje „Perdonanza Celestiniana“.
Tai atleidimo šventė, kurią inicijavo popiežius Celestinas V. Celestinas buvo pirmasis naujųjų laikų popiežius, atsistatydinęs 1294-aisiais vos po penkių mėnesių pontifikato. Pranciškaus pirmtakas Benediktas XVI 2009-aisiais meldėsi prie Celestino kapo. Vėliau tai traktuota kaip nuoroda į po ketverių metų įvykusį jo atsistatydinimą. 95-erių Benediktas nuo tada gyvena viename Vatikano vienuolyne.
Vis dėlto daugelis Vatikano ekspertų mano, kad gandai apie galimą popiežiaus atsistatydinimą neturi pagrindo. Pranciškus dar turi daug planų ir, be kita ko, ketina liepą lankytis Kanadoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane. Jis taip pat tvirtai įsipareigojęs skatinti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Maskva, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Tradicinio „Tiesioginio ryšio“, kurio metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakinėja į gyventojų klausimus, šį birželį nebus. Parengiamieji darbai vyksta, tačiau konkreti data dar nėra nustatyta, trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Tačiau atstovas atmetė „Tiesioginio ryšio“ galimybę birželio mėnesį. Pastaraisiais metais klausimų valanda, išskyrus kovidinius 2020 metus, visad vykdavo pirmąjį vasaros mėnesį. Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
„Tiesioginis ryšys“ yra kelių valandų tiesioginė transliacija, kurios metu Rusijos gyventojai prezidentui gali išsakyti savo asmeninius rūpesčius. TV maratonas suteikia V. Putinui galimybę parodyti save kaip rūpestingą tautos tėvą. Dažniausiai jis telefonu paskambinusiems žmonėms ar žiūrovams pažada išspręsti problemas, ar tai būtų neišmokėti atlyginimai, kelių remontas ar trūkstama dujų jungtis. Tačiau V. Putinas sulaukdavo ir politinių klausimų.
Neaišku, ar „Tiesioginis ryšys“ atidėtas dėl Rusijos karo Ukrainoje, kuriame, anot stebėtojų, rusų pajėgoms sekasi daug prasčiau nei planuota.
V. Putinas nuo vasario pabaigoje pradėto karo retai rodosi viešumoje.
Lygos partijos vadovas Matteo Salvinis. EPA – ELTA foto
Roma, birželio 1 d. (AFP-ELTA). Italijos prieš imigrantus nusistačiusios Lygos partijos vadovas Matteo Salvinis trečiadienį gynėsi atsakydamas į klausimus apie nesankcionuotus susitikimus su rusais po invazijos į Ukrainą.
Parlamento saugumo komitetas „Copasir“ pradėjo tyrimą dėl derybų, surengtų, atrodo, be ministro pirmininko Mario Draghio, tvirtai parėmusio sankcijas Maskvai, žinios. „Kad pasiektumėte taiką, turite dirbti su daugelio šalių ambasadoriais ir vyriausybėmis“, – tviteryje parašė M. Salvinis, kurio partija yra M. Draghio valdančiosios koalicijos narė.
Kaip rašo dienraštis „Domani“, kovo 1 d., praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, M. Salvinis vakarieniavo su Rusijos ambasadoriumi Italijoje Sergejumi Razovu. Laikraštis nurodė, kad ambasada Romoje patvirtino, kad tokio susitikimo būta. Taip pat pranešta, kad pora susitiko dar tris kartus.
M. Salvinis seniai palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir praeityje išdidžiai pozavo apsivilkęs marškinėlius su Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretu. Teigiama, kad per derybas jį lydėjo neformalus patarėjas užsienio politikos klausimais Antonio Capuano, kuris sako esąs teisininkas, turintis patirties diplomatijos srityje. A. Capuano teigia padėjęs M. Salviniui surengti vizitą į Maskvą pristatyti keturių punktų taikos plano.
Trečiadienį M. Salvinis sakė per kelionę į Maskvą neplanavęs susitikti su V. Putinu, tačiau kontaktavo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. „Rusai suprato, kad M. Salvinis nori iš paskutiniųjų kovoti“ dėl taikos, „ir jie pakvietė jį imtis kitų žingsnių“, – dienraščiui „Corriere della Sera“ sakė A. Capuano. Tačiau, pasak „Domani“, M. Draghis ir užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio nieko nežinojo apie M. Salvinio susitikimus su S. Razovu ar planuojamą kelionę į Maskvą.
M. Draghio biuras neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Italijos premjeras Mario Draghis. EPA – ELTA foto
A. Capuano tvirtino, kad M. Draghis būtų buvęs informuotas prieš imantis bet kokių veiksmų ir pridūrė: „Mes būtume laikęsi jo sprendimo“.
Šią savaitę žurnalistų paklaustas apie M. Salvinio veiklą, M. Draghis sakė, kad svarbu, jog santykiai su Rusija būtų „skaidrūs“.
„Copasir“ vadovas Adolfo Urso sakė, kad tyrimo komitetas apklaus A. Capuano kaip numato „standartinė procedūra, kai iškyla su respublikos saugumu susiję klausimai“.
Ši afera supurtė M. Salvinio Lygą prieš vietos rinkimus šį mėnesį. „Turime veikti išvien su vyriausybe“, – sakė Giancarlo Giorgettis, svarbus partijos narys ir ekonomikos plėtros ministras. Centro kairioji Demokratų partija (PD), kuri taip pat įeina į valdančiąją koaliciją, apkaltino A. Capuano esant „Rusijos ambasados konsultantu“. „Krizei ištikus, vyko (…) Rusijos įsibrovėlio ir Italijos vyriausybės partijos derybos“, – sakė PD lyderis Enrico Letta. „Norime atsakymų“, – pareikalavo jis.
Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Biškekas, gegužės 27 d. (AFP-ELTA). Ant Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu pavadintos viršukalnės Kirgizijoje nežinomi asmenys iškėlė Ukrainos vėliavą – tačiau Kirgizijos alpinistų sąjungos nariai ją vėl pašalino. Vietoj jos jie iškėlė Kirgizijos vėliavą. Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Ukrainos vėliava pašalinta sąjungos sprendimu, tame nėra jokios politikos, sakė sąjungos vadovas Eduardas Kubatovas. Jis teigė esą įsitikinęs, kad „virš Kirgizijos kalnų turėtų plazdėti tik Kirgizijos vėliavos“.
4 446 metrų viršūnė Tian Šanio kalnuose 2011 metais V. Putino garbei buvo pavadinta jo vardu. Šios savaitės pradžioje tviteryje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti šalia lentelės su pavadinimu plevėsuojanti Ukrainos vėliava.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Viena, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri prieš keletą metų per savo vestuves šoko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasitraukė iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ valdybos narių, pirmadienį pranešė bendrovė.
K. Kneissl pateikė atsistatydinimo raštą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, sakoma „Rosneft“ pranešime.
57 metų moteris pateko į laikraščių antraštes, kai 2018 metais pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir buvo nufotografuota per pokylį šokanti su juo.
Kitais metais ji pasitraukė iš Austrijos vyriausybės, o praėjusių metų birželį prisijungė prie „Rosneft“ valdybos kaip nepriklausoma direktorė.
Jos atsistatydinimas įvyko po to, kai penktadienį „Rosneft“ paskelbė, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis palieka valdybą po penkerių metų darbo. Diena anksčiau Vokietija dėl ryšių su Rusija atėmė iš jo oficialias privilegijas.
Penktadienį K. Kneissl agentūrai AFP sakė, kad ketina užbaigti savo vienerių metų kadenciją, tačiau kovo mėnesį pranešė „Rosneft“, kad nesieks dar vienos kadencijos valdyboje.
K. Kneissl asmeninėje interneto svetainėje paskelbti keli interviu Rusijos valstybės finansuojamam transliuotojui RT; paskutinis interviu duotas likus dviem dienoms iki vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje.
Savo pareiškime „Rosneft“ padėkojo K. Kneissl už jos darbą „sudėtingos“ tarptautinės situacijos metu ir teigė, kad tikisi ateityje bendradarbiauti su ja kaip su eksperte.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, gegužės 17 d. (ELTA). Rusija supranta tik jėgos kalbą, ir kiekvienas pasaulio lyderių skambutis Vladimirui Putinui išplėšia Maskvą iš tarptautinės izoliacijos. Geriausias dialogas su Kremliumi – naujas sankcijų paketas ir ginklai Ukrainai.
Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, kurį cituoja portalas „rbc.ua“.
„Kam džiuginti agresorių įkalbinėjimais?“ – parašė tviteryje M. Podoliakas.
Jis pridūrė, kad Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas „kelia teisingus klausimus“.
Pirmadienį Estijos premjerė K. Kallas paragino Vakarų šalių vadovus nebeskambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kadangi šie pokalbiai neduoda rezultatų, o Rusijos lyderis jaučiasi esąs dėmesio centre.
„Kiekvienas pasaulio lyderių skambutis išplėšia Rusiją iš civilizacinės izoliacijos. Maskva supranta tik jėgos kalbą. Jiems dialogas – silpnumas. Geriausias derybininkas – naujas ginkluotės ir sankcijų paketas“, – pabrėžė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas M. Podoliakas.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Maskva, gegužės 14 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šaukia Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių lyderius į susitikimą Maskvoje gegužės 16 d.
Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos administracijos tinklalapiu.
Jame sakoma, kad gegužės 16 d. Maskvoje įvyks KSSO šalių lyderių susitikimas, skirtas Kolektyvinio saugumo sutarties pasirašymo 30-osioms metinėms ir organizacijos įkūrimo 20-osioms metinėms.
„Be jubiliejinės tematikos, šalių lyderiai keisis nuomonėmis aktualiais dabartinės padėties regione ir pasaulyje klausimais, aptars bendro reagavimo į įvairius iššūkius ir grėsmes priemones“, – pažymima pranešime.
Taip pat pranešama, kad planuojamos dvišalės V. Putino ir A. Lukašenkos derybos.
KSSO priklauso Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas. Pastaroji bendra šios organizacijos operacija vyko šių metų pradžioje Kazachstane.
Anksčiau Ukrainos žvalgyba pranešė, kad KSSO šalys atsisakė dalyvauti Rusijos invazijoje į Ukrainą.
Vėliau Kazachstano gynybos ministerija patvirtino nesiųsianti savo kariuomenės į Ukrainą.
Suomijos prezidentas Sauli Niinistö. EPA – ELTA foto
Helsinkis, gegužės 14 d. (ELTA). Suomijos prezidentas Sauli Niinistö šeštadienį paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir pareiškė, kad ši Šiaurės šalis artimiausiomis dienomis priims sprendimą siekti narystės NATO, praneša „Bloomberg“.
„Suomijos prezidentas kalbėjosi su Rusijos prezidentu. S. Niinistö pareiškė V. Putinui, kad Suomija pasirengusi stoti į NATO“, – sakoma pranešime.
Kremliaus šeimininko reakcija kol kas nežinoma.
Anksčiau Rusija grasino Suomijai ir Švedijai „kariniais žingsniais“ ir kitomis poveikio priemonėmis, jeigu jos prisijungs prie Aljanso. Maskva vadina abiejų valstybių euroatlantinius siekius grėsme Rusijos nacionaliniam saugumui.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 13. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį per 75 minutes trukusį pokalbį telefonu su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu pareikalavo kuo greičiau paskelbti paliaubas Ukrainoje, pranešė vyriausybės atstovas žiniasklaidai.
O. Scholzas taip pat paragino gerinti humanitarinę padėtį ir siekti pažangos ieškant diplomatinio konflikto sprendimo, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.
O. Scholzas atmetė Rusijos kaltinimus, kad Ukrainoje paplitęs nacizmas, teigiama Vokietijos paskelbtoje pokalbio išklotinėje.
Anksčiau Kremlius teigė, kad V. Putinas Vokietijos kancleriui nurodė „šiurkščius tarptautinės teisės normų pažeidimus, kuriuos daro nacistinę ideologiją išpažįstantys kovotojai“.
Rusija ne kartą bandė pateisinti savo karą prieš Ukrainą teigdama, kad jo tikslas – kaimynės „denacifikacija“, nors tokiam teiginiui pagrįsti nėra jokių įrodymų.
S. Hebestreitas sakė, kad abu vadovai taip pat kalbėjo apie pavojų pasauliniam maisto tiekimui dėl karo Ukrainoje, kuri yra viena svarbiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje. Vladimiro Putino fizionomija
„Kancleris pakartojo, kad Rusijai čia tenka ypatinga atsakomybė“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.
Kremlius teigė, kad V. Putinas pateikė „išsamią“ informaciją apie Rusijos siekius Ukrainoje, daugiausiai akcentuodamas humanitarinius tikslus. Buvo sutarta, kad diskusija bus tęsiama „įvairiais kanalais“.
Penktadienio rytą įvykęs pokalbis telefonu buvo pirmas abiejų lyderių pokalbis per daugiau nei šešias savaites.
O. Scholzas informavo įstatymų leidėjus apie savo planą susisiekti su V. Putinu anksčiau penktadienį, teigė Bundestago gynybos komiteto posėdžio dėl Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai dalyviai.
O. Scholzas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu telefonu po vasario 24 dienos, paskutinį kartą tai įvyko kovo 30 dieną. Po kelių dienų pasirodė žinia apie žudynes Bučos mieste netoli Kyjivo.
Kurį laiką su V. Putinu nebendravo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau gegužės 3 dieną jie vėl kalbėjosi telefonu, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas balandžio mėnesį aplankė V. Putiną Maskvoje, siekdamas deeskaluoti konfliktą.
Vladimiro Putino fizionomija
Kjivas, balandžio 29 d. (dpa-ELTA). Kyjivo meras Vitalijus Klyčko naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę pavadino aiškia žinute Jungtinėms Tautoms. „Ponas V. Putinas parodė vidurinį pirštą“, – pareiškė V. Klyčko penktadienį paskelbtame vaizdo įraše.
Rusų pajėgos ketvirtadienį apšaudė Kyjivą, kai čia viešėjo JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Jis Ukrainos sostinėje susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o prieš tai Maskvoje kalbėjosi ir su V. Putinu.
Per raketų ataką ketvirtadienį Kyjive buvo apgadintas 15 aukštų gyvenamasis namas maždaug už 3 km nuo centro. Per ataką žuvo Laisvosios Europos radijo žurnalistė Vira Hyryč, 10 žmonių buvo sužeisti.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, buvo smogta raketų fabrikui „Artem“. Tai buvo jau antroji ataka prieš gamyklą.
Daugiau kaip du mėnesius trunkančiame kare, V. Klyčko duomenimis, Ukrainos sostinėje žuvo apie 100 žmonių ir daugiau kaip 430 buvo sužeista.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA foto
Maskva, balandžio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę susitiks su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, penktadienį pranešė Kremlius.
„Antradienį, balandžio 26 d., JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu“, – valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pranešama, kad jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tai paskelbta 58-ąją Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dieną, kai tūkstančiai žuvo ir daugiau nei 12 milijonų žmonių buvo perkelti, netekę namų, per didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
JT atstovas trečiadienį sakė, kad A. Guterresas paprašė susitikti su Rusijos ir Ukrainos prezidentais. Jungtinės Tautos per šią krizę iš esmės buvo nustumtos į šalį nuo tada, kai vasario 24 d. V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
A. Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad užbaigtų konfliktą, nurodė JT.
V. Putinas neatsiliepė į A. Guterreso telefono skambučius ir nepalaikė su juo jokio kontakto, kai JT vadovas pareiškė, kad Rusijos karinė kampanija pažeidžia JT chartiją. Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet penktadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje gali prilygti karo nusikaltimams.
Maskva, balandžio 18 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį suteikė garbės vardą brigadai, kurią Ukraina apkaltino žiaurumais Bučos mieste.
V. Putino pasirašytas dekretas suteikė 64-ajai motorizuotai šaulių brigadai „gvardiečių“ titulą už jos narių „masinį didvyriškumą ir narsumą, atkaklumą ir drąsą“.
Apie tai paskelbta 54-ąją Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dieną – tūkstančiai jau žuvo ir 12 milijonų žmonių pabėgo iš savo namų arba šalies per didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Balandžio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad dalinys okupavo miestą prie sostinės Kyjivo ir įvykdė „karo nusikaltimus“. Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos direktoratas paskelbė brigados narių pavardes, laipsnius ir pasų duomenis sakydamas, kad jie bus teisiami.
Dauguma Bučos žmonių mirė nuo šautinių žaizdų, praėjusią savaitę pranešė Ukrainos policija. Pasak AFP, po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti gatvėse išmėtyti civiliais drabužiais apsirengusių vyrų kūnai, kai kurie surištomis rankomis.
Viktoras Medvedčiukas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 18 d. (AFP-ELTA). Ukrainos saugumo tarnybos pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sulaikytas prorusiškas Ukrainos magnatas ir politikas Viktoras Medvedčiukas ragina jį iškeisti į Ukrainos karius, kovojančius apgultame Mariupolio uostamiestyje.
„Noriu paprašyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iškeisti mane į Ukrainos gynėjus ir Mariupolio gyventojus“, – sakė jis vaizdo įraše, vilkėdamas juodus drabužius ir žiūrėdamas tiesiai į kamerą.
Mariupolis tapo netikėtai įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai vasario 24 d. Rusijos kariuomenė įsiveržė į provakarietišką demokratinę šalį. V. Medvedčiukas, po Rusijos invazijos pabėgęs iš namų arešto ir praėjusią savaitę sulaikytas, sakė, kad ten esantys kariai ir gyventojai „neturi galimybės saugiai išeiti per humanitarinius koridorius“.
V. Medvedčukas yra vienas turtingiausių Ukrainos žmonių ir žinomas dėl glaudžių ryšių su V. Putinu. Jis taip pat yra politikas ir sako, kad V. Putinas yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis. Kremlius anksčiau atmetė mintį iškeisti jį į Rusijos sulaikytus ukrainiečius, tokią mainų idėją iškėlė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Atskirai pirmadienį Rusijos valstybinė televizija transliavo vaizdo įrašą, kuriame, kaip ji apibūdino, užfiksuoti už Ukrainą kovojantys ir į nelaisvę paimti „britai“ bei reikalaujama, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas derėtųsi dėl jų paleidimo. Abu vaizdo įraše rodomi vyrai prašė juos iškeisti į V. Medvedčiuką, kaltinamą išdavyste ir mėginimu pavogti gamtos išteklius iš Rusijos aneksuoto Krymo bei Ukrainos karinių paslapčių perdavimu Maskvai.
