Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, balandžio 22 d. (ELTA). Artimiausiu metu Vokietija nusiųs Ukrainai prieštankinių priemonių, minų ir artilerijos šaudmenų. Be to, Berlynas ketina prisidėti prie jos gynybinio pajėgumo stiprinimo Vakaruose pagaminta ginkluote.
Tai ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Spiegel“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.
Pasak jo, galimybės tiekti Ukrainai ginkluotę iš Bundesvero atsargų iš esmės yra išnaudotos.
„Mes būtinai dar patieksime prieštankinių priemonių, prieštankinių minų ir artilerijos šaudmenų, gynybinės ginkluotės ir minosvaidžių. Mes mokame už ginklų tiekimą. Vokietija tam skyrė iš viso 2 mlrd. eurų“, – pažymėjo O. Scholzas.
Anot kanclerio, prieštankines priemones ir artileriją galima greitai permesti į Ukrainos rytus. Berlynas taip pat pasirengęs išmokyti Ukrainos karius naudoti vokišką ginkluotę.
„Karinė technika turi būti naudojama be ilgo pasirengimo, be papildomos logistikos, be karių iš kitų šalių. Šį tikslą greičiausiai galima pasiekti su sovietine ginkluote, su kuria ukrainiečiai yra gerai susipažinę. Todėl neatsitiktinai kai kurios NATO šalys Rytų Europoje dabar tiekia Ukrainai tokią ginkluotę“, – pridūrė Vokietijos vyriausybės vadovas.
Vytautas landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prie Vokietijos ambasados Vilniuje vykusio protesto metu kalbėjęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis kritikavo Vakarų valstybių pasyvumą, stebint Kremliaus režimo vykdomus žudymus Ukrainoje.
„Vyksta žudymas. Žmonių. Bet kokių. Ir vaikų, ir senelių, ir motinų, ir naujagimių. Žudymas vyksta. O tiek daug tartum civilizuoto pasaulio veikėjų ir gyventojų žiūri. Stovi ir žiūri. Žiūri į tą baisų spektaklį, kuris vyksta ne taip toli nuo mūsų, toje pačioje Europoje“, – pirmadienį mitinge kalbėjo V. Landsbergis.
Profesorius pažymi, kad Ukrainą naikina „teroristas-sadistas“, o ukrainiečiai yra priversti tiesiog stebėti, kadangi turėdami pakankamai rankų, jie nesulaukia užtektinai ginklų iš galinčių padėti valstybių.
„Mes ginsimės patys. Mes turime rankų. Mes turime širdis. Mums trūksta ginklų, tinkamų ginklų, kuriuos jūs turite, ten kažkur pasaulyje. Jūs turite tuos ginklus, tai duokite mums. Mes neprašome, kad jūs ateitumėte patys, su savo jaunuoliais, su savo kareivėliais. Gal jų labiau gaila. Bet duokite mums tiesiog ginklų ir mes apsiginsime nuo to brudo, nuo tų niekšų, išsigimėlių“, – ukrainiečių mintis įgarsino Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Pasak V. Landsbergio, Ukraina sulaukia nepakankamai arba pavėluotos paramos. Profesorius kelia klausimą ar ukrainiečiai apskritai sulauks pagalbos, reikiamų ginklų bent rytoj, kuomet „galbūt Mariupolis jau bus sutriuškintas“, o aukų skaičius taps dar didesnis.
„Prisiminkime nors jau nužudytus vaikus, kurie kaip ir nesuprato, kodėl jie yra kankinami, kodėl jie negauna kasnelio, gurkšnelio vandens subombarduotuose griuvėsiuose, kurie ir toliau bombarduojami. Kas tą daro, kokie išsigimėliai, kokie nužmogėję padarai“, – retoriškai klausė jis.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas neabejoja, kad karo akivaizdoje buvo galima įsitikinti, jog Ukraina yra tikroji Europa. Todėl profesorius paragino Vakarus gelbėti tikrąją Europą ir nebijoti laikinai paaukoti savo komforto, siekiant padėti Kremliaus režimui besipriešinantiems ukrainiečiams.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Tie, kurie dar žmonės, jie turi apsispręsti, kur jie stovi. Atsistokite ten, kur galite ginti ne tik žodžiu, ne iš tolo. Ne rezoliucijomis. Ponai politikai, ministrai, generolai. Ar matysite, kai naktį ateis tie nužudyti vaikai ir žiūrės jums į akis ir klaus, kur tu dėde buvai, kai mane žudė.
Kodėl tu nesustabdei, kodėl tu nedavei ginklų, kuriais mano broliai, mano tėvai galėjo mane apginti. Bet jiems trūko, stokojo ginklų, o tu nedavei, nes rūpinaisi, o gal žudikui tai nepatiks, gal žudikas ant manęs supyks“, – tikino V. Landsbergis.
ELTA primena, kad pirmadienį prie Vokietijos ambasados Vilniuje keli šimtai žmonių susirinko į protesto akciją „Berlyne, pabusk!“, kuria mitingo dalyviai siekė paraginti šią Europos valstybę dar aktyviau padėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
Renginio iniciatoriai skatino Berlyną nestabdyti ginklų pardavimo Ukrainai, atsisakyti rusiškos naftos ir dujų pirkimo bei apriboti Kremliaus propagandos sklaidą Vokietijos sostinėje.
Ukrainos vėliavomis ir simbolika pasipuošę sostinės Z.Sierakausko gatvėje susirinkę mitinguotojai atsinešė plakatus, skelbiančius ,,Scholz, be like Boris”, viena moteris laikė plakatą su užrašu „Genocide in Ukraine is real”, o kita jį papildančiu „and your money made it possible”. Taip pat, dalis protestuotojų atsinešė nuotraukas su Bučos žudynių vaizdais.
Vokietijos kancleris žadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir aptarė Ukrainai reikalingą pagalbą, praneša naujienų agentūra dpa.
Vėliau V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ rašė paraginęs O. Scholzą padėti rasti už Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingus žmones. Abu politikai sutarė, kad karo nusikaltėlius reikia nustatyti ir nubausti.
Jie taip pat aptarė sankcijas prieš Rusiją ir karinę bei finansinę paramą Ukrainai.
O. Scholzo atstovė spaudai vėliau sakė, kad kancleris pasmerkė Rusijos kariuomenės žiaurius karo nusikaltimus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose. Jis taip pat pažadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina sekmadienį skelbė norinti įsigyti pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesiogiai iš Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag“.
Diuseldorfe įsikūrusi Vokietijos bendrovė pasirengusi iki metų pabaigos Ukrainai pristatyti 35 šarvuočius, informuoja naujienų agentūra „Deutsche Welle“.
Iš pradžių „Rheinmetall“ siūlė, kad Vokietijos karinės pajėgos nedelsiant Ukrainai perduotų savo turimus „Marder“, o vėliau bendrovė kariuomenei tiektų naujus šarvuočius. Tačiau tokiam pasiūlymui paprieštaravo Vokietijos gynybos ministerija. Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Be to, bendrovė kovo pabaigoje kreipėsi į gynybos ministrę Christine Lambrecht dėl 4 mln. šarvuočiams reikalingų šaudmenų perpirkimo ir tiekimo Ukrainai, tačiau atsakymo iš jos nesulaukė.
Tuo metu kita Vokietijos bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ pasiūlė Kyjivui įsigyti 100 savaeigių haubicų PzH 2000. Pasiūlymas perduotas Vokietijos vyriausybei. Naujos haubicos galėtų būti tiekiamos po 30 mėnesių nuo kontrakto pasirašymo dienos, tai yra ne anksčiau nei antrą 2024 m. pusmetį. O visos ginkluotės perdavimas būtų baigtas ne anksčiau kaip 2027 m. Apie tai laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė neįvardijami Ukrainos valdžios atstovai.
Borisas Džonsonas ir Olafas Šolcas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija siunčia Ukrainai daugiau „aukštos kokybės karinės įrangos“, įskaitant priešlėktuvines raketas „Starstreak“ ir 800 prieštankinių raketų, po „protu neaprėpiamos“ atakos geležinkelio stotyje, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Ataka Kramatorske „parodo, kiek giliai įklimpusi (Vladimiro) Putino kadaise šlovinga armija“, sakė B. Johnsonas žurnalistams greta Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, pavadinusio Rusijos smūgį „žiauriu“.
„Aukštos kokybės karinės įrangos“ vertė – 150 milijonų svarų sterlingų (180 milijonų eurų), sakė B. Johnsonas.
O. Scholzas taip pat gynė Vokietiją nuo kritikos, kad ji vilkina Rusijos energijos importo nutraukimą kaip dalį Vakarų sankcijų dėl V. Putino invazijos į Ukrainą. „Darome viską, ką galime, ir darome daug“, – sakė kancleris, atkreipęs dėmesį į ilgalaikę Vokietijos diversifikaciją į alternatyvią energiją ir kitus gamtinių dujų tiekėjus.
Po derybų su O. Scholzu Dauning Stryte B. Johnsonas sakė, kad Didžioji Britanija ir Vokietija dirbs kartu, kurdamos atsinaujinančias technologijas. „Negalime per naktį transformuoti savo energetikos sistemų, bet taip pat žinome, kad ir V. Putino karas nesibaigs per naktį“, – sakė premjeras.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas apkaltino Rusijos kariuomenę įvykdžius žiaurius išpuolius prieš Ukrainos civilius ir paragino atlikti išsamų tyrimą.
„Reikalauju, kad tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas būtų sudaryta galimybė pasiekti šias teritorijas ir nepriklausomai dokumentuoti žiaurumus. Privalome principingai ištirti Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus“, – sekmadienį Berlyne sakė F. Scholzas.
„Nusikaltimus įvykdę asmenys, taip pat tie, kurie davė įsakymus, privalo būti patraukti atsakomybėn“, – sakė kancleris, visgi susilaikydamas nuo termino „karo nusikaltimai“.
Kyjivo priemiestyje Bučoje, kurią vos prieš kelias dienas kontroliavo Rusijos kariškiai, buvo aptikta dešimtys nušautų civilių gyventojų ir masinė kapavietė.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 18 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas gynė Rusijos žmones sakydamas, jog „ne Rusijos žmonės priėmė lemtingą sprendimą įsiveržti į Ukrainą“. „Šis karas yra Putino karas“, – ketvirtadienio vakarą politiniame renginyje sakė O. Scholzas.
Pasak Mychailo Podoliako, šis atskyrimas, nors plačiai paplitęs Europoje, yra klaidingas, nes dauguma Rusijos gyventojų palaiko karą, susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ parašė jis.
M. Podoliakas atsakingas už Ukrainos prezidento kanceliarijos užsienio politikos pareiškimus, taip pat skelbia Kyjivo ir Maskvos taikos derybų naujienas. Jis kritikavo O. Scholzą kitą dieną, kai V. Zelenskis asmeniškai kreipėsi į Vokietijos kanclerį, ragindamas Berlyną teikti daugiau paramos Ukrainai, atremiančiai plataus masto Rusijos puolimą ir šalyje daugėjant civilių aukų. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Suteikite Vokietijai vadovaujantį vaidmenį, kurio Vokietija nusipelno“, – ragino V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipdamasis į Bundestagą. Vėliau O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, bet pakartojo NATO atsisakymą įsikišti į karą Ukrainoje.
O. Scholzo vyriausybė sulaukė viso politinio spektro opozicinių partijų pasipiktinimo, kai po V. Zelenskio kalbos blokavo pasiūlymą surengti specialius debatus dėl Ukrainos. Vietoj to, Bundestagas grįžo prie įprastos darbo tvarkos, o įstatymų leidžiamosios institucijos pirmininko pavaduotoja Katrin Göring-Eckardt nerangiai perėjo prie dviejų įstatymų leidėjų gimtadienio sveikinimų iškart po aistringos V. Zelenskio kalbos.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, kad, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasaulyje prasidėjo „nauja era“.
Kancleris kartu pažymėjo, kad Vakarų sąjungininkams šiuo metu keliamas klausimas, ar jie gali sukaupti pakankamai jėgų, jog nustatytų ribas tokiems „karo kurstytojams“, kaip Vladimiras Putinas.
„Iš esmės tai yra klausimas, ar galia gali palaužti teisę“, – specialioje parlamento sesijoje teigė O. Scholzas.
Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, vasario 4 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis buvo paskirtas į Rusijos valstybinės dujų bendrovės „Gazprom“ stebėtojų tarybą, penktadienį pranešė bendrovė.
1998–2005 metais Vokietijai vadovavęs G. Schröderis yra socialdemokratas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas. Jo ryšiai su Rusija dažnai yra nesutarimų šaltinis, be kita ko, ir jo paties partijoje, kuri vadovauja naujajai koalicinei vyriausybei.
Jo paskyrimas į „Gazprom“ stebėtojų tarybą turėtų būti patvirtintas per metinį visuotinį susirinkimą birželio 30 dieną.
G. Schröderis pakeis Timurą Kulibajevą, buvusio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo žentą. T. Kulibajevas buvo nušalintas iš pareigų po sausį Kazachstane kilusių kruvinų neramumų.
77 metų G. Schröderis jau užima nemažai aukštų pozicijų Rusijos versle. Jis yra valstybinės energetikos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininkas.
Jis taip pat yra „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas ir „Nord Stream 2 AG“ direktorių tarybos pirmininkas.
Abu dujotiekiai per Baltijos jūrą jungia Rusiją ir Vokietiją. Rusijos kritikai, ypač JAV, teigė, kad „Nord Stream 2“, kuris dar neveikia, gali būti panaudotas kaip svertas prieš Maskvą, jei ji surengtų karinę invaziją į Ukrainą.
Ukrainos reikalavimus tiekti ginklus iš savo šalininkų Vakaruose, tvyrant įtampai prie sienos su Rusija, G. Schröderis apibūdino kaip „žvanginimą ginklais“.
Jis taip pat kaltino NATO dėl Rusijos masinio karių telkimo prie sienos.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, sausio 18 d. (dpa-ELTA). Po Didžiosios Britanijos sprendimo tiekti Ukrainai ginklų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Berlynas to nedarys.
„Vokietijos federalinė vyriausybė daug metų vykdo vienodą strategiją šiuo klausimu. Tai reiškia, kad mes neeksportuojame letalinių ginklų“, – sakė jis antradienį Berlyne po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
„Praėjusių metų gruodį pasikeitus vyriausybei, ši pozicija nepasikeitė“, – pridūrė O. Scholzas.
Ukraina daug metų reikalauja ginklų iš Vokietijos, kad galėtų apsiginti nuo galimo Rusijos puolimo – tačiau iki šiol nesėkmingai.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock jau pirmadienį lankydamasi Kijeve atmetė ginklų tiekimą Ukrainai. Didžioji Britanija tą pačią dieną paskelbė, kad aprūpins šalį lengvaisiais prieštankiniais ginklais. Būtina gerinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, sakė britų gynybos ministras Benas Wallace‘as. Tai esą nėra strateginiai ginklai, ir jie nekelia pavojaus Rusijai.
Maskva griežtai kritikuoja ginklų tiekimą Ukrainai.
Vokietijos socialdemokratams vadovaus S. Esken ir L. Klingbeilis. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, gruodžio 11 d. (ELTA). Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) vadove perrinkta Saskia Esken, o organizacijos antruoju pirmininku tapo Larsas Klingbeilis, iki šiol ėjęs generalinio sekretoriaus pareigas. Tokį sprendimą šeštadienį priėmė partijos suvažiavimo delegatai.
SPD laimėjo rugsėjo 26 d. surengtus Bundestago rinkimus ir pasiūlė į Vokietijos kanclerio postą Olafą Scholzą. Partiją į pergalę atvedė S. Esken ir Norbertas Walteris Borjansas, kuris nusprendė trauktis iš pirmininko posto. Jo vietą užims L. Klingbeilis.
S. Esken surinko 76,7 proc. balsų, o L. Klingbeilis, kuris dabar atsisakys generalinio sekretoriaus įgaliojimų, – 86,3 proc. Iš viso balsavo 606 delegatai.
Abu politikai pagal reglamentą pareiškė, kad pripažįsta rinkimų rezultatus. Jie padėkojo partijos bičiuliams už pasitikėjimą.
Manoma, kad SPD generaliniu sekretoriumi taps buvęs socialdemokratų jaunimo organizacijos vadovas Kevinas Kühnertas.
SPD turi daugiausiai vietų naujos sudėties parlamente – 206. Partija sudarė valdančiąją koaliciją su žaliaisiais, turinčiais 118 vietų, ir Laisvąja demokratų partija (FDP), kuriai atstovauja 92 parlamentarai.
Trys Vokietijos partijos susitarė dėl bendros koalicinės sutarties. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, lapkričio 24 d. (dpa-AFP-ELTA). Trys Vokietijos partijos – socialdemokratai (SPD), žalieji ir Laisvoji demokratų partija (FDP) – susitarė dėl bendros koalicinės sutarties, kurios pavadinimas – „Drįskime siekti didesnės pažangos“. Partijos baigė koalicines derybas, dabar koaliciniai sutarčiai turi pritarti kiekvienos partijos taryba.
Būsimasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad tai bus „lygiavertė koalicija“. Tikslas esą yra ne „mažiausio bendro vardiklio“ politika, o „visuomeninės sanglaudos stiprinimas, kad gyvenimas taptų geresnis“.
„Mus vienija tikėjimas pažanga“, pabrėžė O. Scholzas. Partijos sieks, kad Vokietija taptų lydere klimato apsaugos srityje. Konkrečiai koalicijos partneriai, be kita ko, susitarė dėl 400 000 naujų būstų statybos Vokietijoje kasmet. Minimali valandinė alga augs iki 12 eurų. Šalis sieks iki 2030 atsisakyti anglies – aštuoneriais metais anksčiau nei iki šiol planuota.
Be to, ketinama iki 16 metų sumažinti amžiaus cenzą, nuo kurio galima balsuoti rinkimuose. Iki 2030-ųjų šalies keliais turėtų riedėti mažiausiai 15 mln. elektromobilių. Bus mažinamos kliūtys užsieniečiams įgyti Vokietijos pilietybę. Ją bus galima gauti jau praėjus 5 metams.
Partijos dėl 177 puslapių koalicinės sutarties susitarė praėjus beveik dviem mėnesiams po Bundestago rinkimų. Kas vadovaus ministerijoms, kol kas oficialiai neskelbiama.
Buvusio Vokietijos federalinio kanclerio Gerhardo Schroderio pavardė atsidūrė Ukrainos „valstybės priešų“ sąraše. Vyriausybei artimas portalas „Mirotvorec“ („Taikdarys“), turintis ryšių su Vidaus reikalų ministerija Kijeve, priskyrė socialdemokratų politiką „antiukrainiečiams“.
Buvęs kancleris į sąrašą veikiausiai įtrauktas po interviu Vokietijos laikraščiui „Aachener Nachrichten“, kuriame jis demonstravo supratimą Rusijos įvykdytai Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijai 2014 metais.
„Negi jūs rimtai manote, kad kuris nors Rusijos prezidentas ateityje tai vėl atšauks? Šią realybę vieną dieną reikės pripažinti“, – sakė G. Schroderis. Jis, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad pusiasalį 1954-aisiais tuometinis sovietų premjeras Nikita Chruščiovas padovanojo Ukrainai. Ir Rusija, ir Ukraina tada buvo TSRS dalis.
G. Schroderis palaiko draugiškus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nuo Krymo aneksijos Rusijos ir Ukrainos santykiai yra sudėtingi. Jau kovą Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas užsiminė apie sankcijas G. Schroderiui.
„Valstybės priešų“ sąraše yra tūkstančiai pavardžių, tarp jų – buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko. Du sąraše buvę opozicionieriai 2015 metais buvo nužudyti Kijeve.
G. Schroderio žmona teigė esanti sunerimusi. „Mano šalyje ir mano kultūroje mes nesuprantame tokių išpuolių prieš demokratišką politiką, ypač – buvusį federalinį kanclerį“, – sakė iš Pietų Korėjos kilusi Soyeon Schroder-Kim.
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) paskirtas didžiausios Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ direktorių valdybos pirmininku, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros TASS ir „Interfax“.
Tačiau valstybės valdomos „Rosneft“ atstovas agentūrai dpa telefonu galėjo patvirtinti tik tiek, kad Sankt Peterburge vykusio akcininkų susirinkimo metu G. Šrioderis buvo išrinktas įmonės valdybos nariu.
Pastaruosius trejus metus „Rosneft“ yra taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kurios buvo įvestos kaip atsakas į Rusijos kišimąsi į Ukrainos konfliktą.
G. Šrioderis, Vokietijos kanclerio pareigas ėjęs nuo 1998 iki 2005 metų, praėjusį mėnesį pareiškė, kad įsidarbinimas „Rosneft“ – jo asmeninis reikalas.
Dėl artimų ryšių su Rusijos naftos milžine G. Šrioderį kritikavo ne tik kanclerė Angela Merkel, bet ir jo paties partijos, socialdemokratų, vadovybė.
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) turi naują širdies draugę, ketvirtadienį pranešė šalies žiniasklaida.
Naujoji keturis kartus vedusio buvusio Socialdemokratų partijos (SPD) lyderio draugė – 48-erių metų Sojon Kim (Soyeon Kim) iš Pietų Korėjos, skelbia dienraštis „Bild“ ir žurnalas „Bunte“.
73-ejų metų G. Šrioderio atstovai naujienų agentūrai dpa šiuos pranešimus komentuoti atsisakė.
Buvusio kanclerio dabartinė žmona Doris Šrioder-Kiopf (Doris Schroeder-Koepf), pernai pradėjusi gyventi atskirai nuo vyro, feisbuke parašė, kad žinia, jog jos sutuoktinis galbūt susirado naują partnerę, reiškia, kad jiedu gali tęsti santuokos nutraukimo procesą.
Pati D. Šrioder-Kiopf šiuo metu susitikinėja su Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministru, taip pat SPD nariu Borisu Pistorijumi (Boris Pistorius).
Sojon Kim yra sėkminga verslininkė. Ji gyvena Seule, kur konsultuoja Pietų Korėjos bendroves, norinčias atidaryti parduotuves Vokietijoje.
„Septynerius metus Gerhardas Šrioderis buvo tankiausiai apgyvendintos demokratijos Vakarų Europoje lyderis, – rašo Rikas Noakas amerikiečių laikraštyje „The Washington Post“. – Jis modernizavo šalies socialinio aprūpinimo sistemą, įsiutino Džordžą Bušą – jaunesnįjį, atsisakęs dalyvauti įsiveržiant į Iraką, ir buvo nušalintas pritrūkus tik trupučio balsų, todėl pralaimėjo rinkimuose Angelai Merkel 2005 metais“.
Pasak autoriaus, Šrioderis galėjo lengvai praleisti likusią savo karjeros dalį būdamas nusipelnęs valstybės veikėjas, lankydamasis viršūnių susitikimuose bei rašydamas prisiminimų knygas. Bet vietoj to – jis Vladimiro Putino draugas: jis užstojo Rusijos lyderį kaip „nepriekaištingą demokratą“ – pasirinko karjerą rusiškame biznio pasaulyje, sakoma straipsnyje.
„Didžiąją dalį praėjusio dešimtmečio Šrioderis praleido darbuodamasis Rusijos energetikos pramonei: jis ėjo svarbias pareigas keleto konsorciumų valdybose, kuriose Rusijos vyriausybės kontroliuojama energetikos kompanija „Gazprom“ yra arba mažoritarinė, arba vienintelė akcininkė“, – pažymi žurnalistas.
„Ir vis dėlto, nepaisant jo akivaizdžių ryšių su Rusijos vyriausybe, kuriuos daugelis vokiečių laiko nepatogiais, Šrioderis neseniai vėl išpopuliarėjo tarp vokiečių socialdemokratų, arba VSDP, – sakoma toliau. – Partijos nariai plojo buvusiam kancleriui per retą rinkiminę kalbą partijos suvažiavime birželį“.
„Tai, kas dedasi JAV, reikia atvirai ir griežtai kritikuoti“, – kalbėjo Šrioderis. Nors, kaip perduoda autorius, jis pareiškė, kad nenusistatęs prieš Ameriką, bet vis tik sukritikavo „siaubingą“ JAV politinę įtaką ir paragino vokiečius ignoruoti Donaldo Trumpo reikalavimus išleisti gynybai bent jau 2 proc. nuo BVP.
„Dabar Šrioderio balansavimas tarp Vokietijos politikos kuluarų ir su Kremliumi susijusios prekybos avangardo stebina taip pat, kaip ir kelias, kuriuo jis ėjo, kad iki to prieitų“, – rašo žurnalistas. Būdamas kancleris Šrioderis gynė sandėrį su Rusija dėl dujotiekio „Šiaurės srautas“, pasakoja Noakas. Paskui, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai paliko politiką, Šrioderis pats ėmė vadovauti dujotiekio projekto realizavimui – tąsyk kaip verslininkas Rusijoje ir kaip Nord Stream AG akcininkų komiteto vadovas.
2014 metais, tęsia autorius, „Ukrainos krizės įkarštyje, Šrioderis atšventė savo septyniasdešimtmetį su Putinu, sukeldamas neigiamą tarptautinę reakciją. Pasirinkęs po politikos verslo karjerą Rusijoje, Šrioderis iš esmės nusprendė prisidėti prie Putino administracijos, sakė jo kritikai. Buvusi jo paties partija tuo pasipiktino“.
„Ir vis dėlto po trejų metų vis daugiau žmonių tarp vokiečių kairiųjų vėl žavisi Šrioderiu“, – praneša žurnalistas.
Tuo metu, kai pasaulio pasitikėjimas JAV laisvai krenta dėl Trumpo administracijos politikos, Šrioderiui ir kitiems prorusiškiems balsams Vokietijoje vis lengviau ginti Putiną, pareiškė autoriui tarptautinės politikos profesorius iš Regensburgo universiteto Štefanas Birlingas, – taip pat, kaip ir daugeliui vokiečių, kurie labai lengvai atleidžia ir užmiršta, kai prabylama apie jų buvusį lyderį.
Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis. Reuters nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį Europos Parlamente Strasbūre dalyvaus iškilmingoje ceremonijoje, skirtoje buvusiam Vokietijos federaliniam kancleriui ir Europos garbės piliečiui Helmutui Koliui (Helmut Kohl) pagerbti.
Ilgametis Vokietijos vyriausybės vadovas ir vienas įtakingiausių Europos bei pasaulio politikų mirė birželio 16 dieną savo namuose Liudvigshafene. Jam buvo 87-eri. H. Kolis Vokietijos kancleris buvo nuo 1982 iki 1998 metų – ilgiau už bet kurį savo pirmtaką.
Jo atminimui pagerbti rengiama pirmoji valstybinė Europos Sąjungos (ES) ceremonija, į kurią susirinks visų ES valstybių ir vyriausybių vadovai. Po ceremonijos ES sostinėje Strasbūre H. Kolio palaikai tą pačią dieną bus pervežti į Špejerį, vieną seniausių, Romos imperijos laikus menančių Vokietijos miestų, ir ten iškilmingai palaidoti.
H.Kolis į istoriją įėjo kaip Vokietijos suvienijimo architektas, tvirtai rėmęs bei puoselėjęs ir visos Europos vienybės idėją. Kancleris daug prisidėjo prie politinių procesų, lėmusių, kad Lietuva ir kitos, už geležinės uždangos įkalintos valstybės sugrįžo į Europos tautų šeimą ir tapo transatlantinės bendruomenės narėmis.
Ilgametis Vokietijos kancleris buvo stiprios ES šalininkas, daug prisidėjęs prie jos integracijos ir visų Europos žmonių gerovės, saugumo ir taikaus tarpusavio sugyvenimo. H. Kolis aktyviai pasisakė už bendros ES valiutos įvedimą ir buvo stipri euro varomoji jėga.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentui Joachimui Gauckui dėl buvusio Vokietijos Kanclerio Helmuto Schmidto netekties.
„Helmutas Schmidtas buvo atsakingas ir išmintingas politikas, valstybės tarnautojas, ilgus metus atsidavusiai dirbęs savo šalies ir jos žmonių labui. Kancleris Schmidtas buvo ypač gerbiamas ir vertinamas ne tik kolegų politikų, bet ir Vokietijos žmonių – jis buvo telkiantis politikas, savo valdymo metais šalį vedęs augimo ir visapusiško stiprėjimo keliu“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.
Dabar jau akivaizdu ir nėra ko slėpti – JAV Nacionalinio saugumo agentūra intensyviai klausėsi buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Fritz Kurt Schröder) pokalbių. Pagal tyrimo rezultatus, kuriuos atliko Voietijos televizijos kanalas NDR ir laikraštis Süddeutche Zeitung, amerikiečių specialioji tarnyba dar 2002 metais įrašė šį vokiečių politiką į vadinamąjį numanomų šnipinėjimo taikinių sąrašą. Įrašė 388-uoju numeriu.
Kaip tvirtina šaltiniai, artimi Amerikos vyriausybei ir NSA, G.Šrioderis pradėtas sekti dėl jo konfrontacinio kurso rengiantis Amerikos įsiveržimui į Iraką ir dėl galimo NATO skilimo. „Mes turėjome pagrindo manyti, kad G.Šrioderis netalkino būsimai Šiaurės Atlanto aljanso sėkmei“, – pareiškė vienas iš šaltinių, turinčių tiesioginės informacijos apie pasiklausymus.
„Skirtingai nuo daugelio KDS (Krikščionių demokratų sąjunga) karštakošių – šaltojo karo šalininkų, Helmutas Kolis savo politikoje buvo realistas ir 1991 metų pradžioje buvo SSSR kaip nuspėjamos partnerės išsaugojimo šalininkas“.
Taip rašo “Der Spiegel”, remdamasis neseniai išslaptintomis ir paskelbtomis buvusio VFR kanclerio kalbomis, pasakytomis jo partijos – KDS – prezidiume.
Anot Uvės Klusmanno, Droste leidyklos išspausdintas kalbų rinkinys dažnai „toks pat įdomus, kaip JAV Valstybės departamento diplomatinės depešos, paskelbtos 2010 metais WikiLeaks svetainėje“.
