Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad, rugsėjį kariams suteikus didesnius įgaliojimus, pasienyje siekiant suvaldyti nelegalių migrantų srautus, jie gali vykdyti tokias pačias funkcijas ir atlikti tuos pačius veiksmus, kaip ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai.
„Rugsėjo mėnesį įgaliojimai buvo suteikti. Iki tol jie galėjo lydimi sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, vykdydami jų nurodymus, teikti jiems pagalbą. Suteikus papildomus įgaliojimus, iš pradžių prezidento dekretu, o vėliau Seimui tai patvirtinus, kariai turi teisę lygiai taip pat, kaip ir sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, taikyti, jeigu reikia, prievartos veiksmus, sulaikyti nelegalus, apieškoti, patikrinti jų dokumentus ir t. t.“, – antradienį LRT radijui sakė A. Anušauskas.
„Iki tol kariai tokių įgaliojimų tiesiog neturėjo, bet tie įgaliojimai galioja toje pasienio zonoje, arba ten, kur teikiama parama saugant laikinas apgyvendinimo vietas“, – patikslino jis.
Tuo metu kalbėdamas apie agresyvius veiksmus iš Baltarusijos tarnybų pusės, ministras tvirtino, kad su tokia agresyvia taktika, su kokia susiduria Lenkijos pareigūnai, lietuviai iki šiol nesusidūrė. Vis dėlto ministras akcentavo, kad Lietuvos kariams yra suteikta galimybė panaudoti ginklą, jeigu jiems iškiltų pavojus gyvybei.
Dar vienas pistoletas. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu grėstų mūsų karių gyvybei pavojus – jie naudotų ginklą. Be abejo, savo teritorijoje, bet jie tam turi teisę, tos teisės yra suteiktos ir iki gruodžio vidurio, tai yra Seimo nutarimu (greičiausiai tas nutarimas irgi bus pratęstas) dėl karių didesnių įgaliojimų“, – aiškino jis.
Pasak krašto apsaugos ministro, kariams suteiktų papildomų įgaliojimų iki šiol pasitelkti dar neteko, tačiau jie, politiko vertinimu, vis tiek jau reikšmingai prisidėjo valdant į Lietuvą ketinančių patekti nelegalių migrantų srautus.
„Kariuomenė, žiūrint, ar dalyvauja, sulaiko nelegalų, tai taip, tikrai sulaiko. Buvo toks laikas, rugpjūtį (kariuomenė – ELTA) sulaikydavo kas antrą, mėginusį patekti į Lietuvos teritoriją. Dabar tie santykiai gal yra pasikeitę, tačiau bet kokiu atveju kariai tikrai veiksmingai prisideda prie sienos apsaugos“, – tikino A. Anušauskas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad tiek jis, tiek ir kiti Lietuvos – Baltarusijos pasienį saugantys pareigūnai sulaukia grasinimų. Jo teigimu, tai, ko gero, Baltarusijos specialiųjų tarnybų inicijuota spaudimo priemonė. Kita vertus, pažymi R. Liubajevas, tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl VSAT nenori, kad žiniasklaida pasienyje fiksuotų, kaip vykdomi nelegaliai sieną kirsti ketinančių migrantų „neįleidimo veiksmai“.
„Kol kas mes nelabai norėtume, kad būtų fiksuojami neįleidimo veiksmai. Tai yra susiję su dviem pagrindiniais aspektais. Pirmiausiai su mūsų pareigūnų saugumo aspektu. Mūsų pareigūnai, kurie dalyvavo šioje veikloje, gali susilaukti grasinimų. Ir tokių atvejų yra. Daugelis iš mūsų gauna grasinimų, asmeniškai aš gavau jų tikrai nemažai. Tačiau aš esu pakankamai viešas asmuo ir tikrai nesunku mane identifikuoti kaip tarnybos vadą ir žinutes siųsti man. Tačiau pakankamai dažnai tai buvo daroma ir su pareigūnais, kurie dalyvavo arba neįleidimo procedūroje, arba tiesiog organizuojant valstybės sienos apsaugą“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Liubajevas.
VSAT patruliai. VSAT nuotr.
„Kitas aspektas yra susijęs su taktiniais dalykais. Mūsų pareigūnai, vykdydami tuos neįleidimus, atlieka veiksmus, kurie turi didelę reikšmę taktikos prasme. Tikrai nenorėtume, kad ta informacija būtų lengvai prieinama Baltarusijos Respublikos specialiosioms tarnyboms“, – teigė VSAT vadas.
R. Liubajevas neabejojo, kad šie grasinimai yra organizuojami būtent Baltarusijos specialiųjų tarnybų.
„Pagal mūsų informaciją ir praktiką, tai yra Baltarusijos specialiųjų tarnybų poveikio priemonė. Ji mane šiek tiek juokina, kadangi jei man rašytų arabų teroristinių organizacijų atstovai, jie tai parašytų arba arabų kalba, arba lietuvių, arba rusų kalba. Bet dabar sulaukiu tik angliškai parašytų pranešimų. Labai juokingo turinio pranešimai“, – sakė R. Liubajevas.
VSAT vado teigimu, jam rašyta iš netikrų paskyrų, kurios buvo sukurtos vos kelios minutės iki grasinamos žinutės išsiuntimo. Išsiuntus laišką, akcentavo jis, paskyros buvo ištrinamos.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad Lietuvos nevyriausybinės organizacijos dažnai apie nelegalius migrantus teikia klaidingą informaciją.
„Turime pagrindą manyti, kad galimai tos organizacijos gali talkinti tokių migrantų atvykimui į Lietuvą. Mes pakankamai dažnai gauname pranešimus apie tai, kad viena ar kita grupė yra įstrigusi prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Tikrai mes šiais atvejais patikriname informaciją ir dažniausiai tos grupės yra arba Baltarusijos Respublikos teritorijoje, arba jų visai nėra“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Liubajevas. Jo teigimu, tokios informacijos iš nevyriausybinių organizacijų gaunama pakankamai nemažai.
„Tarptautinė ir ES praktika rodo, kad pakankamai dažnai nevyriausybinės organizacijos, vėlgi nenorėčiau kaltinti visų tų organizacijų, bet tikrai aktyviai dalyvauja net plukdydamos neteisėtų migrantų grupes į vieną ar kitą ES šalį“, – pridūrė VSAT vadas.
Vis dėlto, anot R. Liubajevo, pakankamai įrodymų, kad nevyriausybinės organizacijos yra įsitraukusios į nelegalių migrantų gabenimą, kol kas nėra.
„Aš manau, kad iš tikrųjų reikia daugiau orientuotis į tą pozityvų bendradarbiavimą, kurį mes tikrai turėjome krizės metu, kai nevyriausybinės organizacijos padėjo ir teikdavo pagalbą neteisėtiems migrantams. Kalbėti apie rimtą įsitraukimą mes kol kas neturime pakankamai informacijos ir rimtų ikiteisminių tyrimų mes šiuo atveju nevykdome“, – sakė R. Liubajevas.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sekmadienį į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai bandė patekti keturios dešimtys migrantų, tačiau pasieniečiai nė vienam iš jų to padaryti neleido. Per paskutinius kiek daugiau kaip du mėnesius VSAT pareigūnai iš Baltarusijos neleistinose vietose neleido patekti pusketvirto tūkstančio tokių užsieniečių.
Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose neleido iš Baltarusijos įeiti 39 migrantams. Šeštadienį tokių buvo 56, penktadienį – 47, ketvirtadienį – vienas, trečiadienį – 61, pirmadienį ir antradienį – po 28.
Rugpjūčio 2 d. pasieniečiams buvo suteikta teisė neįleisti į Lietuvą iš Baltarusijos draudžiamose vietose bandančių sieną kirsti užsieniečių. Nuo tada į Europos Sąjungą, vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenimis, VSAT pareigūnai neleido patekti 3493 neteisėtiems migrantams.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų taktiškai brandžiai veikusiems Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Augustinas Normantas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimo kontrolierių įstaiga pateikė atskaitą, kurioje atkreipiamas dėmesys į nelegaliai sieną kirtusių migrantų apgyvendinimo sąlygas. Kontrolierių teigimu, valstybė neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų migrantams.
Įvertinęs užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose žmogaus teises, Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Augustinas Normantas pateiktoje atskaitoje rekomenduoja Vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei atkreipti dėmesį į konstatuotus pažeidimus ir imtis visų priemonių, kad užsieniečių priėmimas vykdant Lietuvos sienos apsaugą visiškai atitiktų Europos ir tarptautinę teisę, ypač Europos žmogaus teisių konvenciją ir 1951 metų Konvenciją dėl pabėgėlių statuso.
Seimo kontrolierius ataskaitoje pastebi, kad migrantų laisvės suvaržymas, trukęs vidutiniškai keturiasdešimt parų, tinkamai neužtikrinant materialinių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, higienos, oro sąlygas atitinkančių rūbų, apavo bei teisės į asmens privatumą, prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Tokią pat išvadą Seimo kontrolierius priėjo ir įvertinęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose teisės į tinkamą maitinimą užtikrinimą.
A. Normantas taip pat atkreipė dėmesį, kad užsieniečių apgyvendinimo vietose užsieniečių teisės į aukščiausią prieinamą sveikatos priežiūros standartą įgyvendinimas nėra tinkamai užtikrinamas, o procedūros dėl užsieniečių pažeidžiamumo vertinimo ir specialiųjų poreikių identifikavimo jų laikino apgyvendinimo vietose nėra aiškios ir vienodos. Be to, ne visų pažeidžiamų asmenų specialieji poreikiai, vaiko teisės ir teisėti interesai yra užtikrinami, todėl užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose yra sudarytos pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui draudžiamos nežmoniškos ir žmogaus orumą žeminančios sąlygos.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Atskaitoje Seimo kontrolierius pastebi, kad prašytojų teisė į informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat į informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, nėra tinkamai užtikrinama, o asmenys Lietuvos pasienyje atgrasančiais veiksmais nukreipiami link Baltarusijos, neįsitikinus, kad jiems ten negresia kankinimas, nežmoniškas ar orumą žeminantis elgesys, taip pat kad nėra rizikos veiksnių, dėl kurių kiltų grėsmė šių asmenų gyvybei arba sveikatai dėl ko yra pažeidžiama asmenų teisė kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir juo naudotis.
Seimo kontrolierius taip pat pastebi, kad VSAT pareigūnai ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis, užsieniečių laikinas apgyvendinimas ir jiems reikalingų paslaugų teikimas nebuvo organizuojamas koordinuotai, buvo nepaisyta asmenų lygiateisiškumo principo bei tuo pažeistos tiek užsieniečių, tiek ir pareigūnų žmogaus teisės.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Abiem savaitgalio dienomis į Lietuvą neįleistų neteisėtų migrantų skaičius neviršijo pusšimčio. Nė vienam užsieniečiui VSAT pareigūnai neleido draudžiamoje vietoje kirsti sienos.
Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 49 migrantams. Šeštadienį tokių buvo 40, penktadienį – 84, ketvirtadienį – 93, trečiadienį – 54, antradienį – 63, pirmadienį – 17.
Nė vienas neteisėtas migrantas sekmadienį nebuvo įleistas į Lietuvą.
Sekmadienį migrantai iš Baltarusijos neleistinose vietose ėjo ties Ignalinos, Varėnos ir Lazdijų rajonais. Per du pastaruosius rajonus į Vakarų Europą bandė patekti didžioji dalis tokių užsieniečių – atitinkamai 19 ir 20. Varėnos rajone nebuvo įleista didžiausia grupė migrantų, kurią sudarė 11 asmenų.
Sekmadienio naktį prie sienos ties Lazdijų rajonu Baltarusijos gilumoje girdėjosi kelios serijos šūvių, teigiama VSAT pranešime.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Sekmadienio vakarą dviem neteisėtiems migrantams mėginant pasišalinti iš Pabradės užsieniečių registracijos centro, sulaikymo metu nukentėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas.
Policijos departamento pranešime sakoma, kad apie 17 val. 30 min. bandė pasišalinti ir buvo sulaikyti du neteisėti migrantai. Sulaikymo metu nukentėjo tarnybos metu uniformuotas VSAT pareigūnas (g. 1978 m.), kuris paguldytas į ligoninę.
Pasienio ruožas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug dešimčiai neteisėtų migrantų. Panašus jų skaičius šią savaitę buvo ir penktadienį bei antradienį. Ketvirtadienį, trečiadienį ir pirmadienį tokių užsieniečių buvo apie 20.
Šeštadienį dėl humanitarinių priežasčių du užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvą. Iki tol paskutinį kartą užsieniečiai buvo įleisti tik praėjusį antradienį – 5 afganistaniečiai Ignalinos rajone, primena VSAT.
Praėjusią parą migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Ignalinos, Švenčionių ir Lazdijų rajonais. Ties Lazdijais, kaip jau tapo įprasta pastaruoju metu, iš Baltarusijos pusės šeštadienį vėl pasirodė daugiau kaip pusė iš visų į Lietuvą norėjusių neteisėtai patekti asmenų.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad istorija su 5 afganistaniečiais, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, yra gana keista. Šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad Lietuvos institucijos neturi EŽTT sprendimą pagrindžiančių faktų, todėl, pasak jos, šią „nutartį reikėtų skųsti ir aiškintis toliau“.
„Ši istorija su 5 afganistaniečiais, sakyčiau, gana keista, nes Lietuvos atitinkamos institucijos neturi faktų, pagrindžiančių tai, apie ką rašoma Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartyje. Tai vien tuos faktus reikia išnagrinėti atidžiau, reikia suprasti, ar tai yra teisybė, ar tai nėra visiškai teisybė“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Na, toje šviesoje sprendimas, sakyčiau, būtų skųsti šią nutartį ir aiškintis toliau“, – pridūrė prezidento patarėja.
ELTA primena, kad EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai pirmadienį sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
Vis tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį Eltai teigė neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
Belgų aviganis Goras Varėnos rajone surado dingusį berniuką. VSAT nuotr.
Druskininkų užkardoje tarnaujantis belgų aviganis Goras Varėnos rajone surado netikėtai dingusį aštuonerių berniuką. Vaikas, kurio ieškojo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnio įgula, aptiktas Ūlos upės pakrantėje, brendantis seklioje vietoje.
Sekmadienį popiet į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnus pagalbos kreipėsi Alytaus policininkai. Jie pranešė, kad Varėnos rajone nepavyksta rasti dingusio aštuonmečio. Anot policijos, berniukas su tėvais leido laiką gamtoje, o vėliau netikėtai dingo iš jų akiračio.
Vaiko ieškoti ėmėsi policijos pareigūnai, o už poros valandų į pagalbą atsiųstos VSAT pajėgos – Druskininkų užkardos kinologas su belgų aviganiu Goru ir Aviacijos valdybos sraigtasparnis „Eurocopter“.
Gorui, kaip pažymima VSAT pranešime, yra tiek pat metų kaip ir dingusiam berniukui – aštuoneri.
Į vietą, kurioje paskutinį sykį matytas nepilnametis, atvykęs Druskininkų užkardos kinologas Gorui davė komandą sekti pėdsakais. Keturkojis juos iškart užuodė ir nuvedė pasieniečius netoliese plytinčiomis pievomis, o vėliau – ir mišku. Apylinkes iš oro žvalgyti pradėjo VSAT sraigtasparnio įgula.
Po poros valandų Goro vedina paieškose dalyvavusi pareigūnų grupė pasiekė Ūlos upės pakrantę. Čia Goras lojimu pranešė aptikęs žmogų.
Dingęs aštuonmetis pastebėtas seklioje Ūlos vietoje, netoli kranto įbridęs į vandenį. Netrukus vaikas buvo saugiai ištrauktas iš vandens ir perduotas atvykusiems tėvams. Medikų pagalbos berniukui neprireikė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
„Neturime objektyvių duomenų, kad jie Lietuvos Respublikos teritorijoje yra. Iš tikrųjų situacija kartojasi, kokia ji buvo ketvirtadienį. Neturime duomenų, kad jie būtų arba prie valstybės sienos, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai negaliu patvirtinti, mes tokios informacijos neturime“, – Eltai teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas tikina, kad afganistaniečius ginančiai advokatei pranešus, kad migrantai yra Lietuvoje, ši informacija buvo tikrinta.
„Mes tikrinome. Irgi buvo specialiai atliktas stebėjimas, buvo panaudotos ir transporto priemonės, specialiosios priemonės. Tai nenustatyta, kad jie būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje, bent jau mums nepavyko to nustatyti“, – sakė jis.
R. Liubajevas taip pat informuoja, kad penktadienį šie 5 afganistaniečiai galimai buvo pastebėti Lietuvos pasienyje, Baltarusijos teritorijoje. VSAT vado teigimu, šie asmenys, turimais duomenimis, Baltarusijos pasieniečių buvo išgabenti į šalies gilumą.
„Mes pagal informaciją, kuri buvo pateikta vairuotojų, važiuojančių per valstybės sieną, žinome, kad 5 migrantai buvo pastebėti Dverečiaus kontrolės punkte iš Baltarusijos pusės, tačiau tai buvo tik vairuotojo pastebėjimai, kiek yra žinoma mums irgi iš tų pačių vairuotojų, tie 5 piliečiai Baltarusijos pasieniečių buvo išvežti į Baltarusijos gilumą“, – sakė R. Liubajevas.
„Neaišku, ar tai tie patys afganistaniečiai, bet mes manome, kad tai galėjo būti būtent jie“, – pridūrė VSAT vadas.
ELTA primena, kad EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai laikosi pozicijos, kad pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas dėl fizinio barjero statymo pasienyje su Baltarusija įgyvendinimo tik patvirtina išsakytus nuogąstavimus dėl terpės tam tikriems neskaidriems veiksmams.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nesantis tikras, kad numatytų 152 mln. tikrai pakaks šiam projektui. Ekspremjeras tikina nematantis logikos valdančiųjų sprendime pavesti tvorą statyti Energetikos ministerijai. Tuo metu LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kelia klausimą kodėl tvoros statyba buvo pavesta būtent energetikos įmonių grupei „Epso-G“, kuri, politikės vertinimu, yra pavaldi ne vieną projektą, susilaukusį „įvairiapusiško“ vertinimo visuomenėje, įgyvendinusiai ministerijai.
„Jau priimant įstatymą dėl fizinio barjero statymo mes išsakėme abejones būtent dėl neskaidrumo, kad nenurodytas konkretus laikas, pati suma. Nors valdantieji sako, kad bus speciali prižiūrinti darbo grupė, kuri informuos visuomenę, bet mes matome, jog mūsų nuogąstavimai pradeda pildytis“, – Eltai sakė A. Norkienė.
Parlamentarė teigė, kad opozicijos atstovai, įstatymą dėl tvoros statybos pavedimo Vyriausybei svarstant Seime, sakė pasigendantys konkrečių kriterijų ir aiškių terminų bei sumų. A. Norkienės vertinimu, priėmus šį įstatymą, valdantieji pasiliko visišką laisvę įgyvendinant sienos statybą. Didžiausios opozicinės frakcijos seniūnė tikina, kad išsakyti nuogąstavimai dabar pasitvirtina, kadangi projekto įgyvendinimas pavestas Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei.
„Mums keista, kad tai bus pavesta kažkokiai energetikos įmonei. Tai galbūt suponuoja, kad iš praeities iškyla tokie žmonės, kurie vis dalyvauja įgyvendinant tokius įvairiapusiškai vertinamus projektus valstybėje“, – savo įžvalgas išsakė „valstietė“.
Politikė sako nežinanti, ar tai, kad projektą įgyvendinti pavesta 2011 m. po viešo prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikšto nepasitikėjimo iš ūkio ministro pareigų atsistatydinusio, dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio ministerijai, tėra sutapimas. „Valstietė“ akcentavo, kad prie didžiausio masto projektų įgyvendinimo neretai prisideda ir S. Skvernelio Vyriausybėje energetikos ministro pareigas ėjęs dabartinis AB „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Energetikos projektuose, projektas po projekto keliauja kad ir pats Rokas Masiulis ar jo draugai. Ta pati LEO LT, Visagino atominė elektrinė, SGD terminalo statyba. Mes tas sąsajas lyg ir matome. Mums keistai atrodo, kad statybas vykdys energetikai, nors pats projektas su tuo nieko bendro neturi“, – mano A. Norkienė, kartu pridūrusi, kad lauks viešųjų pirkimų rezultatų.
Opozicijos lyderis: nematau logikos tvoros statybą pavesti Energetikos ministerijos įmonei
Ekspremjeras S. Skvernelis tikina, kad pirmadienį priimtas Vyriausybės nutarimas dėl projekto įgyvendinimo neatsako į kritiką, kuri buvo išsakyta Seime priiminėjant įstatymą dėl fizinio barjero.
„Tai yra įstatymo įgyvendinimas. Kas buvo išsakyta priiminėjant įstatymą, tai tas pats ir liko. Aišku, dabar sukonkretino. Apie terminus kalba, apie kainą, kokia galima, bet iš esmės tos visos abejonės, kurios buvo, jos yra išlikę. Bet matysime, gal jas ir paneigs statybos procese“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis sako nematantis logikos sprendime pavesti nieko bendro su energetika neturintį projektą Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai. Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
„Aš manau, kad nelabai tos logikos daug yra, bet, matyt, ta įmonė, kuri statys, jos atstovai jau ne viename panašiame projekte dalyvavo. Tai „patikimi“, išbandyti statytojai ir toliau statys šitą projektą“, – sakė LVŽS frakcijos parlamentaras.
Jo nuomone, šį projektą ir pigiau, ir greičiau galėjo įgyvendinti viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi privati verslo įmonė, turinti pajėgumus pastatyti fizinį barjerą. Atsakydamas į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės mintį, kad iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks, kadangi valstybė padengs tik statybos kaštus, opozicijos lyderis sutiko, kad pasipelnyti gali pavykti nebūtinai valstybinėms įmonėms.
„Valstybės įmonėms užsidirbti gal ir nepavyks. Gal kažkam kitam užsidirbti pavyks“, – svarstė jis.
Pats valdančiųjų sprendimas tvoros statybai priimti atskirą įstatymą, ekspremjero nuomone, tebuvo bandymas pridengti tam tikras problemas. Kadangi įstatyme nėra numatyti nei konkretūs aukščio kriterijai, darbų pabaigos terminai bei visa projektui skiriama suma, LVŽS frakcijos narys neatmeta, kad tvoros kaina dar gali išaugti.
„Nereikėjo to tvoros įstatymo. Jeigu toks įstatymas daromas, tada norima įstatymu uždengti visas problemas arba rizikas, kurios kyla. Tai čia nieko nuostabaus. Dėl kainos irgi nebūčiau tikras, kad į tą 152 mln. sutilps. Bus gerokai didesnė kaina“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
ELTA primena, kad pirmadienį Ministrų Kabineto posėdyje priimtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimto įstatymo, reglamentuojančio fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, įgyvendinimo. Tvoros statybą nuspręsta pavesti valstybės energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) planuojama įgalioti atstovauti valstybei kaip užsakovą, įgyvendinant projektą.
„Vienas svarbiausių sprendimų šio projekto įgyvendinimui – projekto vykdytojo pasirinkimas. Energetikos ministerija pateikė pasiūlymą dėl valstybės valdomos bendrovės „Epso-G“ pasirinkimo projekto vykdytoju ir pagrindė bendrovės atitikimą įstatyme numatytiems kriterijams. Kitų pasiūlymų dėl galimų projekto vykdytojų nebuvo gauta“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tuo metu ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad „Epso-G“ tenka didelis iššūkis, ir tuo pažymėjo, jog iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks.
„Primenu, kad pagal įstatymą, kuris iš esmės yra įpareigojimas, o ne kokia nors komercinė veikla, kuri galėtų leisti papildomai užsidirbti. Priešingai, įmonė užsidirbti iš šito projekto negali, tiesiog pasidengs projekto administravimo valdymo kaštus, bet nieko daugiau“, – aiškino I. Šimonytė.
508 kilometrų pasienio ruože numatytam fizinio barjero statymui 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų. Pagal nutarimo projektą, fizinio barjero statybos pabaigos terminas iš pradžių buvo numatytas iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybės posėdyje nuspręsta pavesti Energetikos ministerijai galutinį siūlomą terminą įvardinti po rinkos konsultacijų.
Tvora turės atitikti nutarimo projekte numatytus reikalavimus: bendras apsauginės tvoros aukštis virš žemės paviršiaus turės būti ne mažiau kaip 3 metrai, nors pirminiame nutarimo projekto variante siūlytas 4 metrų aukštis. Ji turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvos gamtinėms sąlygoms. Spiralinė viela turės būti sumontuota tvoros viršuje bei prie jos, iš Baltarusijos pusės. Dalis tvoros turi būti įgilinta į gruntą. Taip pat bus įrengti vartai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Taip pat bus suformuota tarpinstitucinė Projekto priežiūros komisija, kurią sudarys: ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministras, Vyriausybės kancleris, energetikos, finansų, aplinkos, krašto apsaugos, žemės ūkio ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas ir projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis Komisijos veikloje galės dalyvauti Seimo Audito, Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) atstovai.
Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir ministrą, kurio valdymo sričiai priskirtas būsimas projekto vykdytojas, planuojama įgalioti teikti informaciją apie Projekto įgyvendinimą Seimui ir NSGK, kaip numatyta parlamento priimtame fizinio barjero įstatyme.
Rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtą įstatymo projektą dėl fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje palaikė 80 Seimo narių, prieš balsavo 2 parlamentarai, dar 2 susilaikė.
Nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai į šalį neįleido keliolikos neteisėtų migrantų.
Kaip skelbia VSAT, migrantai valstybės sieną draudžiamose vietose bandė peržengti Ignalinos ir Varėnos rajonuose.
Iš viso šiemet nelegaliai sieną perėjusių migrantų sulaikyta 4137. Tai yra 55 kartus daugiau nei per visus 2020 metus ir 110 kartų daugiau nei per visus 2019 metus.
Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2800. Taip pat sulaikyti 205 Kongo, 134 Kamerūno, 130 Sirijos, 93 Rusijos, 91 Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Pasienyje toliau patruliuoja sustiprintos VSAT ir jiems talkinančios karių pajėgos. Tarnyba vykdoma sklandžiai, incidentų prie valstybės sienos su Baltarusija nebuvo.
Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad yra ženklų, jog iš Baltarusijos pusės pasienyje yra galimi didesni pajėgų įsitraukimai. Todėl, pasak jo, reikalinga ir atitinkama Lietuvos parengtis.
Šalies vadovo patarėjas priminė ir antradienį įvykusį incidentą, kai dvylika Baltarusijos pasieniečių įžengė į Lietuvos teritoriją.
„Visi matėme, visi žinome ir vakar dienos incidentą ir vėlgi situacija yra akylai stebima. Yra ženklų, kad iš Baltarusijos pusės yra galimi ir didesni pajėgų įsitraukimai ir atitinkamai yra reikalinga ir mūsų parengtis. Tai mūsų parengtis yra atitinkamai padidinta“, – žurnalistams trečiadienį, po prezidento ir krašto apsaugos ministro susitikimo, sakė patarėjas D. Kuliešius.
ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) informavo, jog antradienį po vidurdienio riaušių malšinimo ekipuotę dėvėję Baltarusijos pareigūnai Šalčininkų rajone, vadinamojoje Dieveniškių kilpoje, įstūmė 35 migrantų grupę į Lietuvą ir patys neteisėtai peržengė valstybės sieną.
VSAT teigimu, fiksuota, jog Lietuvos pusėje atsidūrė 12 Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnų. Po pakartotinių Lietuvos pasieniečių įspėjimų visi pažeidėjai grįžo į kaimyninės valstybės teritoriją. VSAT pareigūnai padėtį deeskalavo be prievartos panaudojimo.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad pareigūnai dėl Baltarusijos pasieniečio, ketvirtadienio vakarą įžengusio į Lietuvos teritoriją, pradės tyrimą, o Užsienio reikalų ministerija (URM) įteiks notą Baltarusijai. Visgi VSAT vadas sakė kol kas neturįs duomenų, kodėl Baltarusijos pasienietis nusprendė įžengti į Lietuvos teritoriją.
„Pareigūnas įžengė Į Lietuvos Respublikos teritoriją, priėjo prie sienos ženklo kalbėdamas ryšio priemonėmis. Šiuo momentu atsakyti, kas įvyko, kodėl tas pareigūnas pasielgė taip, mes neturime (informacijos – ELTA)“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Liubajevas.
VSAT vadas pažymėjo, kad Baltarusijos pasieniečiai buvo informuoti apie šį incidentą, bus pradėtas įvykio tyrimas, o URM įteiks notą Baltarusijai.
„Pagal susitarimą su Baltarusijos Respublika, atitinkamais kanalais, sienos įgaliotinių lygiu Baltarusija buvo informuota apie šį incidentą, mes inicijuojame šio incidento tyrimą, taip pat vidaus reikalų ministrė minėjo apie tai, kad artimiausiu metu Užsienio reikalų ministerija parengs notą ir įteiks Baltarusijos Respublikai“,– sakė jis.
VSAT vado nenustebino ir tai, kad baltarusių pasienietis su savimi turėjo kilimėlį ir miegmaišį arba suvyniotą palapinsiaustę.
„Tikrai nestebina, nes per tą visą laikotarpį mes pastebėjome nemažai aktyvumo prie valstybės sienos ir ten dalyvauja įvairių institucijų atstovai, bent jau tai galima spręsti iš jų aprangos. Taip pat yra žinoma, kad Lietuvos Respublikoje pasieniečių ir kitų institucijų veiksmai yra stebimi ir fiksuojami“,– tvirtino R. Liubajevas.
VSAT vaizdo kameromis fiksavo į Lietuvą įžengusį Baltarusijos pasienietį
ELTA primena, kad vėlų ketvirtadienio vakarą Šalčininkų rajone, vadinamojoje Dieveniškių kilpoje, VSAT pareigūnai stacionaria vaizdo stebėjimo įranga užfiksavo Baltarusijos pasienietį, kuris apie pusantro metro įžengė į Lietuvos teritoriją ir tuoj pat grįžo atgal, sakoma VSAT pranešime.
Šio įvykio metu už maždaug šimto metrų taip pat buvo mobilus VSAT patrulis.
Baltarusijos pasienietis buvo vienas ir po padaryto pažeidimo pasišalino į savo šalies teritoriją.
Vaizdo įraše matoma ir pažeidėjo ekipuotė – jis per petį persimetęs kilimėlį ir miegmaišį arba suvyniotą palapinsiaustę.
Lietuvos VSAT tokį Baltarusijos pareigūno elgesį vertina kaip neatsakingą ir neprofesionalų.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, šeštadienį, Statistikos departamento duomenimis, nesulaikytas nė vienas Baltarusijos sieną neteisėtai kirtęs migrantas. Atgal į Baltarusiją grąžinta beveik 80 neteisėtose vietose bandžiusių sieną kirsti migrantų. Didžioji dalis jų grąžinta Šalčininkų, Varėnos rajonų, Druskininkų savivaldybės ribose.
Iš viso šiemet nelegaliai sieną perėjusių migrantų sulaikyta 4112.
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Šiuo metu tokie užsieniečiai yra apgyvendinami VSAT padaliniuose – Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokyklos bendrabučiuose Medininkuose (Vilniaus r.), pasienyje su Baltarusija veikiančiose užkardose ir Druskininkų savivaldybėje esančio Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje.
Medininkuose, Pasieniečių mokyklos teritorijoje, pradėti statyti moduliniai nameliai, kuriuose jau kitą savaitę turėtų būti apgyvendinami neteisėti migrantai. Šiame namelių miestelyje bus apgyvendinti apie 1000 migrantų. Ruklos miestelyje prie jau veikiančio Pabėgėlių priėmimo centro irgi ruošiamasi įrengti naują nelegalių migrantų stovyklą, kurią, planuojama, sudarys daugiau kaip 100 namelių.
Taip pat migrantai, be Rūdninkų stovyklos, yra apgyvendinti ir savivaldybių suteiktuose objektuose Alytaus mieste ir rajone, Ignalinos, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, šalyje paskelbta ekstremali padėtis, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“, Estijos ir Austrijos pareigūnai. Lietuvos pasienį padeda saugoti per 100 pareigūnų iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat atvyko „Frontex“ automobiliai, sraigtasparniai bei termovizorinė įranga.
Lietuva pradėjo tiesti ir fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.
Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.
Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad pirmadienį Vyriausybei priėmus sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą buvo neįleista apie 180 migrantų.
„Galima kalbėti apie 180 asmenų. Kalbu apie tuos, kurie buvo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams antradienį teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas akcentavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vietoje esantys pareigūnai priima sprendimą dėl atgrasymo veiksmų arba kitų poveikio priemonių panaudojimo.
„Galiu pasakyti, kad pareigūnai, turėdami įgaliojimus, turėdami galimybę įvertinti kiekvieną situaciją atskirai, priima sprendimus, ir tie sprendimai yra vykdomi mūsų pasienio sargybų pareigūnų. Šiuo atveju mūsų sargybų vyresnieji užkardų vadovai bei rinktinių vadovai turi visus įgaliojimus, turi instrukcijas, kaip reikia vykdyti šiuos sprendimus ir tuos sprendimus vykdo“, – sakė VSAT vadas.
„Tačiau šiuo metu tikrai negalėčiau ir nenorėčiau komentuoti taktinių sprendimų“, – pridūrė jis.
Daugiausiai nelegalūs migrantai, pasak jo, buvo apgręžti Varėnos pasienio rinktinės ruože. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Ten, kur daugiausia, kaip visada, ir vyko valstybės sienos pažeidimų. Tai yra Druskininkų, Aleksandro Barausko bei Gintaro Žagunio ruožai“, – teigė R. Liubajevas.
„Mano žiniomis, nebuvo panaudotos specialiosios priemonės vykdant šias operacijas. Organizuojant ir vykdant fizinius veiksmus, tie piliečiai neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – informavo jis.
VSAT vadas taip pat teigė kol kas neturįs jokių duomenų apie migrantus, į Lietuvą prisistačiusius per pasienio punktus.
Reaguodamas į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą spartinti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą, R. Liubajevas pripažino, kad šį procesą galima paspartinti. Vis tik jis akcentuoja, kad fizinis barjeras neatsiras per kelias dienas.
„Be jokios abejonės, šį procesą būtų galima paspartinti, tačiau turime suprasti, kad siena, tvora ar kitokia inžinerinė kliūtis neatsiras per vieną dieną arba per dvi dienas. Šiandien mes turime laikytis visų procedūrų, kurios yra numatytos mūsų įstatymuose, turime užtikrinti visų šių procedūrų skaidrumą ir efektyvų piniginių lėšų panaudojimą“, – teigė R. Liubajevas.
Baltarusijos sieną kirtę migrantai. VSAT nuotr.
Per parą, trečiadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 118 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3 145. Pagal pilietybes tarp jų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių asmenų – jų skaičius trečiadienį perkopė 2 tūkst., skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Visiems sulaikytiesiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 484 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2 005. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 84 Sirijos, 83 Rusijos, 81 Irano, 79 Gvinėjos, 77 Afganistano bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Šalčininkų rajone – 703. Druskininkų savivaldybės ribose įkliuvo 664 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 659, Ignalinos – 440, Švenčionių – 323, Lazdijų – 176, Vilniaus – 145, Zarasų – 35.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Paveikslas sostinės centre. Slaptai.lt nuotr.
Per parą, t. y. visą sekmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Vien liepą tokių užsieniečių jau sulaikyta daugiau kaip 2 tūkst. Druskininkų savivaldybėje vienas irakietis bandė pulti tarnybinį šunį, todėl gindamasis belgų aviganis jam įkando. Be to, Kabelių ir Druskininkų užkardose apgyvendinti migrantai įsivėlė į tarpusavio konfliktus, kuriuos pareigūnai apramino.
Sekmadienį vienoje iš netoli Druskininkų savivaldybės Latežerio kaimo sulaikytų migrantų grupių buvo 17 asmenų. Vieni turėjo Irako piliečių dokumentus, kiti buvo be jų, bet irgi vėliau prisistatė irakiečiais. Sulaikymo metu 2 vyrai iš šios grupės nepakluso teisėtiems pasieniečių reikalavimams ir bandė bėgti. Juos VSAT pareigūnai ir kartu patruliavęs tarnybinis belgų aviganis Iksas prisivijo. Sulaikymo metu vienas irakietis bandė Iksui įspirti ir trenkti ranka. Ją gindamasis belgų aviganis krimstelėjo. Abu bėglius, kurie ir toliau nenorėjo vykdyti nurodymų, VSAT pareigūnai jėga suguldė ant žemės ir surakino antrankiais. Sulaikytas užsienietis dėl šuns įkandimo medikų pagalbos atsisakė.
Be to, sekmadienį Kabelių ir Druskininkų užkardų teritorijose apgyvendinti migrantai sukėlė tarpusavio konfliktus. Kabeliuose, pirminiais duomenimis, užkardos teritorijoje pastatytame angare gyvenantys užsieniečiai susiginčijo dėl kultūrinių ir religinių priežasčių. Raminti maždaug apie 40 konfliktavusių migrantų buvo skubiai pasitelkti ne tik šios užkardos pasieniečiai, bet atskubėjo patruliai ir iš gretimų užkardų.
Druskininkų pasieniečiams ir jiems talkinantiems Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams teko raminti Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje pastatytame palapinių miestelyje gyvenančius migrantus. Apie 60 užsieniečių sukėlė konfliktą dėl vietų palapinėse – atsirado nemažai nepatenkintųjų dėl to, kas ir su kuo turi gyventi vienoje erdvėje.
Sekmadienį sulaikytiems migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį bandė patekti 2 730 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 34 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 070 migrantų. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 631. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 81 Irano, 78 Gvinėjos, po 77 Afganistano, Rusijos ir Sirijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 631. Šalčininkų rajone sulaikyti 599 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 532, Ignalinos – 421, Švenčionių – 284, Lazdijų – 157.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.
Pasieniečių profesinė sąjunga, dar prieš metus įspėjusi dėl dėmesio valstybės sienai trūkumo ir būtinybės ją stiprinti ruože su Baltarusija, šiandien sako, kad nors Prezidentūroje ir įvyko Valstybės gynimo tarybos posėdis, apie valstybės sieną vis dar kalbama kaip apie inžinerinį objektą, o tai kas vyksta šiuo metu, vadina tik sienos lopymu.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, valdžios atstovų, tiek opozicijos, tiek valdančiųjų, pozicija vis dar netoliaregiška.
„Valstybės politikai turėtų permąstyti dar kartą, o ką gi reiškia krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo sąvokos bei iki galo suvokti, jog tai – ne tik inžineriniai įrenginiai, ne tik Krašto apsaugos ministerija su visa kariuomene, ši sąvoka apima visumą priemonių, kurių tikslas – neleisti kilti karinėms ir nekarinėms, vidinėms ir išorinėms grėsmėms, galinčioms trukdyti laisvai plėtotis visiems valstybės gyvenimo procesams. Kai kėlėme nesutvarkytos sienos problemą, tikėjomės sprendimų, tačiau buvo pažiūrėta pro pirštus. Dabar yra pasekmės ir krizė, kurią bandoma spręsti paskubomis, padaryti tai, kam pritrūko valios ištisus dešimtmečius“, – sako R. Liepa.
Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, pareigūnų bendruomenės netenkina nežinia, pasigendama aiškumo, konkrečių sienos įrengimo terminų, globalesnio požiūrio, nes reikia pagaliau susirūpinti ne tik fizine valstybės siena, bet ir jos saugotojais – pareigūnais, kurių, deja, trūksta.
„Ir dabar dar nėra koncepcijos, kaip pritraukti naujus pareigūnus, populiarinti profesiją ir didinti jos prestižą, tai rodo ir pareigūnų trūkumas. Kariai ar šauliai nuolat sienos nesaugos, būtina spręsti ir pasieniečių trūkumo problemą“, – įsitikinęs R. Liepa. Anot jo, jau dabar pasieniečiams tenka didžiulis krūvis tiek dėl nuolat kintančios COVID-19 situacijos pasaulyje, tiek dėl migrantų sukeltos ekstremalios situacijos. Pasieniečiai dažnai dirba viršvalandžius, o pasienio užkardos yra perpildytos migrantų, tarp kurių bet kada gali kilti ir COVID-19 židiniai, sako pasieniečių profsąjungos pirmininkas.
Tačiau Nacionalinę pasieniečių profesinę sąjungą visgi džiugina tai, kad pagaliau atsirado politinė valia konkretiems veiksmams, apie tai byloja ir teisės aktų, kuriuos padiktavo šiandieninė situacija, skubus keitimas bei priėmimas.
„Pritariame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko iniciatyvai ir rezoliucijai dėl hibridinės agresijos atrėmimo. Kaip ir gerbiamas L. Kasčiūnas, mes taip pat manome, kad prieš Lietuvą vykdoma hibridinė agresija ar net teroristiniai išpuoliai, o migrantai tėra ginklas, pasitelktas padėčiai Lietuvoje destabilizuoti. Todėl svarbu nepamiršti ir rudenį vyksiančių pratybų „Zapad“, kurių metu galime sulaukti daugiau įvairių provokacijų. Be to, kas gali paneigti, kad tai, kas šiuo metu vyksta nėra pratybų „Zapad“ dalis“, – pranešime cituojamas pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė mano, kad prie valstybės sienos įrengimo finansavimo galėtų prisidėti ir privatus verslas.
„Mes kalbame apie tas įmones, kurios yra patikimos, lojalios valstybei ir kurių skirtas finansavimas nekeltų dviprasmybių ar abejonių dėl jų suinteresuotumo. Mūsų žiniomis, tokio finansavimo iniciatyvos iš verslo yra, tad reikia tik politinės valios“, – sakė L. Soščekienė.
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga viliasi, kad pajudėjęs problemų, susijusių su valstybės sienos apsauga, sprendimas nebus vienadienis, joms spręsti bus skirta lėšų tiek, kiek jų reikia, o pati krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo strategija bus veiksminga ne tik skaitant planus popieriuje, o realiai susidūrus su išorės grėsmėmis.
„Grėsmių akivaizdoje tikimės visų politinių partijų susitelkimo ir bendro siekio stiprinti ne tik valstybės sieną, bet ir visą nacionalinį saugumą, kad grėsmių akivaizdoje neatrodytume pasimetę ir nustebę. Tada nereikės ieškoti kaltų kas, ko nepadarė praeitose ar šiose kadencijose. Šiandieninė situacija yra gera galimybė pasimokyti iš netinkamai atliktų namų darbų“, – teigia R. Liepa.
