VTEK: Varėnos rajono savivaldybės meras A.Kašėta pažeidė įstatymą. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimus naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti.

Nustatyta, kad A. Kašėta sistemiškai pažeidinėjo šias nuostatas: jis nepagrindė kelionių į Vilnių tarnybinio būtinumo, buvo aplaidžiai pildomi kelionės lapai, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes. To, kad A. Kašėta pateikė savo poros mėnesių darbotvarkę ir kelis Vilniuje esančioms institucijoms adresuotus raštus, VTEK nelaiko pakankamais įrodymais.

Pagal VTEK formuojamą praktiką, kurią patvirtina ir teismai, tokiais atvejais, kai nepateikiami pakankami tarnybinio būtinumo įrodymai, laikoma, kad automobilis buvo naudotas ne tarnybinei veiklai.

A.Kašėta neginčija fakto, kad į Vilnių buvo atvykęs dieną prieš suplanuotus renginius. Jis nurodo, kad tai yra vienos dienos komandiruotė, kurios nereikia įforminti įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad A. Kašėta turi nekilnojamojo turto Vilniuje, šiame mieste dirba bei gyvena jo sutuoktinė, o jis pats tarnybiniu automobiliu atvyksta į jam priklausantį butą, visuomenei gali kilti pagrįstų abejonių dėl A. Kašėtos tarnybinio automobilio naudojimo ne tarnybos tikslams.

VTEK atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad A. Kašėta į Vilnių bent vieną kartą buvo atvykęs savivaldybės skiriamaisiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu.

Vadovaudamasi minėto įstatymo nuostatomis, VTEK rekomenduoja Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pakeisti Varėnos rajono savivaldybės administracijos tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo tvarką, atsisakant nuostatų, kad savivaldybės meras tarnybiniu automobiliu gali naudotis nuolat. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą tarnybinių automobilių žymėjimą bei stiprinti tarnybinių automobilių naudojimo kontrolę.

Tyrimas atliktas žiniasklaidos reportažo pagrindu, kuriame teigta, kad Varėnos rajono savivaldybės meras galbūt naudoja tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, kai, esą, kas savaitę atvyksta į Vilnių ir palieka transporto priemonę prie daugiabučio namo, kuriame yra jam priklausantis butas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.11; 06:00

Politikas Algis Kašėta. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos elgesio.

Komisija aiškinsis, ar politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai bei vengti interesų konflikto.

Tyrimas pradėtas LNK televizijos eteryje rodytos laidos „KK2“ reportažo pagrindu (2018 m. sausio 4 d.). Jame teigta, kad Varėnos rajono meras galbūt naudoja tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, kai esą kas savaitę atvyksta į Vilnių ir palieka šią transporto priemonę prie daugiabučio namo, kuriame neva yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.12; 00:01

Gautą pranešimą dėl Seimo nario Vytauto Juozapaičio elgesio Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė perduoti nagrinėti savireguliacijos principu veikiančiai Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (SEPK).

Teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų vertinti Seimo narių veikos atitiktį Politikų elgesio kodeksui, Seimo Statutui ar pareigą nusišalinti įtvirtinančioms Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Šis teisės aktas numato išimtį, kad šią pareigą apibrėžiančios jo nuostatos (11 straipsnis) Seimo nariams taikomos tiek, kiek viešųjų interesų viršenybės neužtikrina Seimo narių veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Seimo narių prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti reglamentuoja Seimo statutas (18 straipsnis). Iškilus interesų konfliktui, Seimo nariai privalo elgtis taip, kaip nurodo šis statutas bei SEPK ir VTEK rekomendacijos. Statute taip pat įtvirtinta, kad SEPK prižiūri, kaip laikomasi šio bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Gavusi pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo Statuto reikalavimų, SEPK turi teisę atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą.

Atsiųstame pranešime Kultūros ministerija teigia, kad politikas galbūt pažeidžia Politikų elgesio kodekso bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Esą Seimo narys galbūt nenusišalina įstatymo nustatyta tvarka, daro įtaką dėl lėšų skyrimo organizacijoms, kurioms priklauso, daro įtaką renkant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą, tinkamai nedeklaruoja privačių interesų ir kt.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.09; 02:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Ingrida Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamos išaiškinti, ar aplinkos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo.

Tokį kreipimąsi paskatino žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kurioje teigiama, kad aplinkos ministro įsakymu sudaryta komisija jo buvusiai darbovietei VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) nutarė skirti 3,4 mln. eurų paramą projektams.

„Pažymėtina, kad politinė ministerijos vadovybė yra susijusi su VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“: ministras yra buvęs darbuotojas bei šioje įstaigoje dirba dabartinio aplinkos viceministro Mindaugo Gudo žmona, todėl kyla klausimas, ar šie ryšiai formaliai ar neformaliai nedarė įtakos Aplinkos ministerijos sprendimui dėl paramos skyrimo šiai įstaigai“, – sako viena iš kreipimosi autorių I. Šimonytė.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidos iškeltos ir kitos detalės liudija, jog ministras K. Navickas palaiko ryšius su buvusios darbovietės atstovais. Be to, ministro bandymas sukurti aplinkybes, kad konkurso rezultatus pasirašytų kitas kolega ministras, šiuo atveju – Bronius Markauskas, akivaizdžiai liudija bandymus išsisukti nuo atsakomybės dėl paties nulemtų sprendimų.

Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas numato pareigą nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, taip pat tarnybinių teisių apribojimą, kai asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.

Parlamentarėms kyla abejonių, ar K. Navickas tinkamai įgyvendino šio įstatymo nuostatas ir ar buvo visiškai užtikrintas nusišalinimas nuo sprendimo, bei apribotas poveikis, kylantis iš Aplinkos ministerijos vadovybės ryšių su paramos gavėju.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.29; 07:10

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Norvaišis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas atliktas Teisingumo ministerijos pranešimo pagrindu. Teigta, jog R.Norvaišis nedeklaravo ryšio su Kalėjimų departamento Mokymo centre (KDMC) dirbančiu savo svotu. Esą jam galėjo iškilti interesų konflikto grėsmė, kai 2016 m. liepą jis laikinai pavadavo Mokymo centro direktorę jos atostogų metu ir galimai nenusišalino nuo sprendimų dėl savo svoto.

Kalėjimas

Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad, laikinai vadovaudamas KDMC, R.Norvaišis būtų priėmęs ar dalyvavęs priimant kokius nors su šiame centre dirbančio savo svoto darbo eiga susijusius sprendimus. Vien aplinkybė, kad juos sieja minėtasis ryšys, savaime nesuponuoja interesų konflikto atsiradimo, kadangi R.Norvaišio dukters sutuoktinio tėvas nėra priskirtinas artimų asmenų kategorijai, kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

Be to, tyrimo metu nenustatyta kitų duomenų (pvz., tarp jųdviejų sudarytų sutarčių, paskolų ar kt.), patvirtinančių tiesioginį R.Norvaišio privatų interesą. Atsižvelgiant į tai, jam nekilo pareiga savo privačių interesų deklaracijoje nurodyti ryšio su savo svotu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teigimu, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, VTEK kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.07; 03:00

Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusios apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) bei Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, informuodama, kad Seimo narys M. Bastys nedeklaravo savo sutuoktinės Renatos Bastienės sandorio. 

VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Pasak A. Širinskienės, R. Bastienė šių metų kovo 15 d. perleido UAB „Jungtinė grupė“ akcijas Rasai Pachomovienei – tiek R. Pachomovienės, tiek jos vyro Vadimo Pachomovo pavardės minimos Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitose, kurias nagrinėjo specialioji tyrimo komisija.

VSD pateiktame dokumente nurodoma, kad V. Pachomovo atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriame V. Pachomovui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 222 str. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir 300 str. (dokumentų klastojimas). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teismui perdavė dvi bylas, kuriose V. Pachomovas yra kaltinamas nusikalstomomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 24 str. (bendrininkavimas), 228 str. (piktnaudžiavimas) ir 226 str. (prekyba poveikiu).

„VSD apklausų metu M. Bastys pripažino žinantis apie galimai nelegalią V. Pachomovo veiklą, taip pat apie V. Pachomovo ir jo šeimos ryšius Rusijoje bei su šios šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis. VSD yra konstatavusi, kad artimi V. Basčio ir V. Pachomovo ryšiai daro Seimo narį M. Bastį pažeidžiamu. Pats M. Bastys VSD yra nurodęs V. Pachomovą kaip asmenį, kuris, atsižvelgiant į jų bendravimo pobūdį, galėtų turėti „svertus“ spaudimo darymui“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.

Ji yra įsitikinusi, kad Seimo nariai privalo deklaruoti savo interesus, o ypač tokius, kurie sulaukia didelio rezonanso visuomenėje.

„Toks sandorio nedeklaravimas meta dar didesnį šešėlį Seimo nario M. Basčio veiklai ir dar kartą parodo, kad joje trūksta skaidrumo ir noro laikytis priesaikoje duoto įsipareigojimo sąžiningai tarnauti Tėvynei“, – teigia A. Širinskienė.

Kaip ELTA skelbė birželio 1 d., nutarimo projektas dėl apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) jau įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Jeigu parlamentarai pritartų, Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Komisijos nuomone, M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, „kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą“.

Komisija mano, kad yra pagrindas pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 02:00

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus, konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Tyrimų metu nustatyta, kad pastarąją kadenciją LEU rektoriaus pareigas A.Gaižutis eina nuo 2013 m. kovo mėnesio, tačiau privačių interesų deklaraciją pateikė tik šių metų kovo pradžioje – jau VTEK pradėjus tyrimą. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis deklaruoti privačius interesus elektroninėmis priemonėmis per 30 kalendorinių dienų nuo asmens priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, pažymima pranešime spaudai.

Tyrimą dėl galimo interesų konflikto A. Gaižučio veikloje VTEK nutraukė suėjus trejų metų senaties terminui. Teisę vertinti rektoriaus veiksmus VTEK turi tik nuo 2014 m. vasario – tai yra, per trejus pastaruosius metus iki VTEK gauto pranešimo dėl jo skundžiamų veiksmų dienos.

Tyrimą VTEK atliko gautos užklausos pagrindu. Joje keltas klausimas dėl pareigos teikti privačių interesų deklaracijas LEU rektoriui, tarybos bei senato nariams. Taip pat VTEK aiškinosi, ar A. Gaižutis nepažeidė minėtojo įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam iškilus – nusišalinti, kai LEU vardu pasirašė sutartį su Lietuvos olimpine akademija, kurioje sutarties pasirašymo metu dirbo jo sūnus, teigiama pranešime spaudai.

VTEK taip pat konstatavo, kad nedeklaruodami ryšių su LEU įstatymą pažeidė Gražina Drėmaitė, Miša Jakobas ir Ramutė Mečkauskienė, kuriems administravimo įgaliojimus suteikia pareigos kitose biudžetinėse įstaigose.

Dėl kitų keturių LEU tarybos narių – Marijonos Barkauskaitės, Simonos Batakytės, Henriko Algirdo Juškevičiaus bei Antano Kiverio – elgesio atitikties minėtojo įstatymo reikalavimams nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus VTEK tyrimus nutraukė.

Tyrimus VTEK atliko gautos užklausos pagrindu. Tyrimų metu nustatyta, jog LEU tarybos nariai neturi administravimo ar viešojo administravimo įgaliojimų – su jais yra sudarytos tik narystės LEU taryboje sutartys. Dėl to jie nepriskirtini valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, o Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos jiems netaikytinos.

Tačiau tyrimo duomenys taip pat rodo, kad G. Drėmaitė, būdama Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė bei jos pirmininkė, savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė ryšių su LEU. To nepadarė ir M. Jakobas, einantis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriaus pareigas. R. Mečkauskienė, einanti Vilniaus Viršuliškių progimnazijos direktorės pareigas, ryšį su LEU deklaravo, tačiau tą padarė nesilaikydama nustatytų terminų.

Privačių interesų deklaravimą reglamentuojančius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus pažeidę valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.01; 01:30

stt

Lobistas Andrius Romanovskis su dviem bendrininkais įtariamas Seimo nariui Vitui Matuzui davęs 55 tūkst. litų kyšį.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Panevėžio apygardos prokuratūros A.Romanovskiui pareikštuose įtarimuose nurodyta, kad lobistas pinigus perdavė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su vienos asociacijos prezidentu bei vienos privačios bendrovės korporatyvinių reikalų vadovu.

Nusikalstamos veikos, kuriomis įtariamas A.Romanovskis, buvo padarytos nuo 2009-ųjų rugsėjo iki 2011-ųjų gruodžio 22-osios. Kyšis parlamentarui buvo duotas per penkis kartus už tai, kad V.Matuzas Seimui pateiktų su alkoholiu, akcizais ir pinigų plovimu susijusias įstatymo pataisas bei už jas balsuotų.

Continue reading „Vitui Matuzui ir Andriui Romanovskiui – nauji įkalčiai“

snoras

Esu atsargus žmogus (nepatikėsit?). Tad išgirdęs šokiruojančią žinią, visų pirma pamanau: gal tai gandas? Gal tai tik provokacija, šmeižtas ar šiaip skandalų mėgėjų iš piršto laužta nesąmonė? Gal informacija netrukus bus paneigta?

Taip galvojau ir praėjusį gruodį, kai žiniasklaida pranešė apie įtartinus generalinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros sandorius. Vasarą, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai ėmė eiti aukštas pareigas, jis su žmona gavo mažiausiai 300 000 litų paskolą iš garsiojo pokerio lošėjo Antano Guogos. Kaip tik tomis dienomis Generalinė prokuratūra sužlugdė šiam asmeniui labai svarbią teisminę bylą dėl azartinių lažybų internete.

Continue reading „Pokeris iš „Snoro“ prokuratūroje“

songaila_m

Seimo narys Gintaras Songaila Seimo sekretoriatui pateikė 55 Seimo narių pasirašytą reikalavimą, kad į balandžio 19 d. Seimo posėdžių darbotvarkę būtų vėl įtrauktas klausimas dėl „lenko kortos“, bei tuo pačiu būtų sprendžiama kreiptis į ES institucijas dėl politikų elgesio etikos standartų Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse.

Reikalaujama, kad Seimas vėl svarstytų galimybę kreiptis į Konstitucinį teismą prašydamas išaiškinti, ar „lenko kortos“ turėjimas yra suderinamas su Seimo nario priesaika būti ištikimam tik Lietuvos valstybei. Kaip žinia, „lenko kortas“ be Lietuvos Respublikos sutikimo dalina Lenkijos Respublikos diplomatai ir kurios jos turėtojams suteikia įvairias privilegijas Lenkijoje, lyginant su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais. Lenkijos Respublikos konsulo tarnyba Lietuvoje gali tokią kortą iš asmens net ir atimti, jei jis nelojalus Lenkijos Respublikai. Prieš metus tokiam Seimo kreipimuisi į Konstitucinį teismą priimti pritrūko kelių Seimo narių balsų.

Continue reading „Grupė Seimo narių siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl lenko kortų“

radzevicius_tttttttt

Pastaruoju metu tenka vis dažniau pavartyti miestų ir rajonų spaudą. Jau dabar galima drąsiai teigti, kad juntami artėjantys savivaldos rinkimai.

Žiniasklaidos ir politikų ryšys visada buvo ypatingas. Rinkimų kampanijos metu jis tampa tokiu “artimu”, kad ir plika akimi matomi ryšiai, kuomet konkretus politikas pats ar dėl savo šeimos artimų ryšių su kokiu leidiniu susikuria “palankaus” informavimo modelį. Ir kaip dažnai nesiseka tokio politiko konkurentams įtikinti leidinio darbuotojus, kad ir konkuruojančioje partijoje siekiama gerų tikslų. Na nesiseka ir tiek.

Continue reading „Ar savivaldos rinkimų kampanija jau prasidėjo? Panašu į tai“