
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį dėl teismo išlaidų apmokėjimo.
Per 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją ekspertai ir apžvalgininkai svarstė, kas yra „profesionalai“, kas jais nėra, kurie politikai atitinka tokius kriterijus, o kurie ne. Valstiečiai buvo garsiai apsiskelbę, kad Vyriausybė bus sudaroma visiškai kitaip. Praėjo treji metai ir jau niekam nėra likę abejonių, kad iš visų pažadų išėjo šnipštas!
„Profesionalas dažnai blogiau nei partinis“
Valstiečiai ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis daug žadėjo, kad ministrais nedirbs Seimo nariai, kad nebus sąjungų su teisiamomis partijomis, kad Vyriausybė bus formuojama profesionalios atrankos pagrindais ir bus visai kitoks parlamento bei vykdomosios valdžios santykis…
Viskas buvo arba rinkiminis melas, arba naivus politinis neraštingumas. Jokie pažadai neištesėti. Paskutiniai griuvėsiai tokių iliuzijų pasimatė po naujojo Prezidento Gitano Nausėdos darbo pradžios. Už tikro profesionalo Roko Masiulio kėdę vyko tikras turgus su spalvingiausiomis asmenybėmis ir jų interesais. Laimėjo Lenkų rinkimų akcija, pasiūliusi visai ne „profesionalą“, o tikrą ilgametį partinį kadrą Jaroslavą Narkevičių.
„Profesionalui“ ar „ne profesionalui“ pagal valstiečių terminiją, ministrui svarbiau politinis palaikymas ir noras siekti ambicingų tikslų. R. Masiulis darbais įrodė, kad jo tikslai ir vertybės: kova su korupcija, efektyvumas, skaidrumas, valstybės interesai jam svarbūs ir tai davė naudos visai šaliai. Suardytas ne vienas valstybei žalą daręs voratinklis, atverti duomenys, net suvaldytas mokytojų streikas, kas buvo tapę visos valstybės krize. Rodos, geriausias ministras, bet būtent jo postas buvo išmainytas. Tai kam reikėjo R. Karbauskiui tiek kalbėti apie „profesionalų vyriausybę“, kai tikras profesionalas aukojamas pirmiausia?
Naujasis ministras ponas Narkevičius tikrai kelia abejonių, ar jam labiausiai rūpės valstybės interesas? Lenkų rinkimų akcija ne kartą yra įvardijusi, kad jiems prioritetas yra Vilniaus rajono ir Šalčininkų keliai. Tiesa, naujakurių Vilniaus priemiesčių bendruomenių interesų p. Narkevičius neatstovauja. Tas matoma iš Vilniaus r. savivaldybės darbų. Taigi galima tikėtis, kad kelių asfaltavimas ir remontas susitelks aplink savo rinkėjus, na gal dar kokį vieną kitą partinį ar partijos bičiulį įdarbins, kas irgi yra labai būdinga Lenkų rinkimų akcijai. Tai dėl to vertėjo mainyti postą?
Liko metai nedarbo
2016 m. suformavus Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetą, prisijungus ne vienam gabiam jaunam ir ne visai jaunam talentui, atrodė, kad Vyriausybė bus viena iš geriausių, kokią Lietuva yra turėjusi. Visgi atskiri neblogi specialistai netapo gera komanda. Žadėtos rimtos reformos neįgavo pavidalo, ambicingi pažadai neįgyvendinti, o kadencija baigiasi … tiesiog naujais automobilių ir NT mokesčiais. O juk per rinkimų kampaniją S. Skvernelis sakė, kad neįves naujų mokesčių, kol galioja tiek lengvatų, kol veikia „gyvulių ūkis“.
Iliuzijų dėl geros valdžios būta daug. Viena iš svarbiausių priežasčių kodėl Vyriausybė, turėjusi neblogų galimybių, taip išsiderino ir pasiekė tiek mažai yra, pirmiausia, vadovybėje. Iš pat pradžių buvo naivu tikėtis, kad R. Karbauskis valdys su S. Skverneliu kaip kunigaikščiai Algirdas su Kęstučiu. Greit susipyko ir vedė savo kovą ne viešai, o šiemet jau pratrūko ir žiniasklaidoje. Kai nėra efektyvios vadovybės, tai ir žemesnės grandys pakriko. Tiesa, Vyriausybę gelbėja spartus Lietuvos ūkio augimas – 4 proc., iš ko galima didinti pensijas, visokius socialines pašalpas ir vaiko pinigus, kas labai patinka rinkėjams.
R. Karbauskis prieš trejus metus žadėjo profesionalus ir kitokią valdžią, o išėjo kaip visada. Partiniai kadrai ir nauji mokesčiai.
Vėl artėja rinkimai, vėl ruošiami nauji pažadai, tik kartą apsijuokus, nebus taip paprasta vėl švaistytis skambiais pareiškimais.
2019.08.21; 15:00
Vilniaus miesto apylinkės teisme gegužės 22-ąją dieną nagrinėta neįprasta byla. Lietuvos pilietis Ryšardas Maceikianecas reikalauja, kad mūsų Temidė pripažintų kai kuriuos LR Vyriausybės svetainėje „Mano Vyriausybė“ paskleistus teiginius klaidingais, neatitinkančiais tikrovės. Pavyzdžiui, teiginį, esą „Lietuvoje gyvena lenkų tautinė mažuma“. Jis taip pat siekia, kad Temidė pripažintų, jog viešame 2018 metų rugpjūčio 31-osios Ministro Pirmininko pranešime klaidingai pavartota sąvoka „lenkų tautinė mažuma“.
Į teismą Lietuvos Vyriausybę padavęs Ryšardas Maceikianecas įsitikinęs, jog Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos – tėra tik lenkiškai kalbantys lietuviai. Todėl premjeras Saulius Skvernelis neteisus, kai Lietuvoje gyvenančius lenkakalbius lietuvius priskiria lenkams.
Kuo pasibaigs ši byla Vilniaus apylinkės teisme, paaiškės birželio 10 dieną. Šiandien slaptai.lt skelbia R.Maceikianeco komentarą.
2019.05.22; 19:45
Vilniaus miesto apylinkės teisme gegužės 22-ąją dieną nagrinėta neįprasta byla. Lietuvos pilietis Ryšardas Maceikianecas reikalauja, kad mūsų Temidė pripažintų kai kuriuos LR Vyriausybės svetainėje „Mano Vyriausybė“ paskleistus teiginius klaidingais, neatitinkančiais tikrovės. Pavyzdžiui, teiginį, esą „Lietuvoje gyvena lenkų tautinė mažuma“. Jis taip pat siekia, kad Temidė pripažintų, jog viešame 2018 metų rugpjūčio 31-osios Ministro Pirmininko pranešime klaidingai pavartota sąvoka „lenkų tautinė mažuma“.
Į teismą Lietuvos Vyriausybę padavęs Ryšardas Maceikianecas įsitikinęs, jog Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos – tik lenkiškai kalbantys lietuviai. Todėl premjeras Saulius Skvernelis, jo manymu, neteisus, kai Lietuvoje gyvenančius lenkakalbius lietuvius priskiria lenkams.
Kuo pasibaigs ši byla Vilniaus apylinkės teisme, paaiškės birželio 10 dieną. O kol kas slaptai.lt skelbia R.Maceikianeco interesus ginančio advokato Jono Ivoškos komentarą.
2019.05.22; 19:45
Siekiant tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 metais turėjusių paimtas paskolas būstui įsigyti litais, interesus, Vyriausybė nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su keliais prašymais.
Generalinės prokuratūros prašoma objektyviai, išsamiai ir visapusiškai įvertinti Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl galimo VILIBOR indekso staigaus augimo 2008-2009 metais ir paskolų valiutą pakeitusiems asmenims ženkliai didesnių kredito maržų nustatymo. Prašoma įvertinti, ar valstybės institucijos pagal kompetenciją ėmėsi tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta veiksminga finansų sektoriaus priežiūra ir pašalintos prielaidos galimiems teisės aktų pažeidimams. Siekiama išsiaiškinti, ar buvo tinkamai priimti visi reikiami sprendimai, lemiantys valstybės teisėtų interesų pažeidimo pašalinimą, o nustačius nusikalstamos veikos požymių, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl išaugusio VILIBOR rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra ženklus, o šiems asmenims galimai padaryta žala yra reikšminga, Vyriausybė paprašė Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti veiksmus, siekiant apginti viešąjį interesą dėl šios visuomenės dalies nuostolių atlyginimo, tokiu būdu apginant visuomenės interesus ir valstybės pamatines vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos VyriausybėNaujienų portalo „15min.lt“ žurnalistai raginami paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.
Naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistai paskleidė melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie LR Vyriausybės veiklą.
Minėto portalo žurnalistas Šarūnas Černiauskas savo asmeninėje paskyroje „Facebook“ paskelbė, jog „turime informacijos, kad Kultūros ministerijai buvo pavesta ruošti pertvarką, kurios esmė – sujungti žiniasklaidos priežiūros ir finansavimo institucijas į vieną didelį aparatą. Toks aparatas kontroliuotų, kaip žiniasklaida laikosi įstatymų, vertintų žurnalistų etiką (ši funkcija dabar tenka žurnalistų savivaldai, taigi valstybė eliminuotų mūsų bendruomenę iš šių sprendimų priėmimo proceso: kas etiškas, o kas ne – spręstų politikų kontroliuojama institucija. O kad būtų dar maloniau – šis darinys ir visokius paramos pinigus skirstytų. Vyriausybė mums patvirtino, kad ministerijai duoti pavedimai – bet nekonkretizuojant, kokių sprendimų reikalaujama“ (kalba netaisyta).
Kitas minėto portalo žurnalistas Dovydas Pancerovas savo asmeninėje paskyroje „Facebook“ teigia, jog „dabar Vyriausybė svarsto sujungti žiniasklaidą prižiūrinčias institucijas į vieną. Jie galėtų bausti ir mokyti visus žurnalistus, skirstyti valstybės pinigus; panašiai padaryta Vengrijoje. Mano žiniomis, Kultūros ministerija ir Liana Ruokytė Jonsson kol kas nesiėmė vykdyti tokių planų“ (kalba netaisyta).
Informuojame, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikęs parlamentinį tyrimą, pavedė Vyriausybei pagal tyrimo išvadas parengti teisės aktus politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, lobistinės veiklos, civilinio turto konfiskavimo, taip pat visuomenės informavimo priemonių veiklos skaidrumo didinimo srityse.
Gavus šį pavedimą buvo suformuota darbo grupė, kuriai vadovavo Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza. Jo pasiūlymai ir išvados pristatyti šių metų rugpjūčio 29 dieną vykusiame Vyriausybės pasitarime. Jo metu nutarta pavesti atsakingoms ministerijoms, remiantis darbo grupės pateiktomis gairėmis, parengti teisės aktų projektus.
Projektus dėl visuomenės informavimo priemonių veiklos skaidrumo didinimo pagal kompetenciją rengia Kultūros ministerija. Ji remiasi šiomis darbo grupės pateiktomis gairėmis: pareiga žurnalistams, visuomenės informavimo priemonių vadovams ir akcininkams deklaruoti savo turtą ir pajamas bei galimus interesų konfliktus; reklamos ženklinimo socialiniuose tinkluose taisyklės; pareiga visuomenės informavimo priemonėms informuoti visuomenę, kur asmuo, apie kurį paskleista neteisinga ar orumą žeminanti informacija, galėtų kreiptis; pareiga visuomenės informavimo priemonėms, kurių akcininkai valdo ir kitus verslus, tai aiškiai nurodyti ir draudimas politinių partijų nariams, savivaldybių tarybų nariams ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams būti visuomenės informavimo priemonių akcininkais. Visi šie pasiūlymai prieš tai buvo aptarti su visuomenės informavimo priemones vienijančių asociacijų vadovais.
Jokių kitų pavedimų, taip pat ir dėl „žiniasklaidos priežiūros ir finansavimo institucijų sujungimo“, nebuvo duota.
Atkreiptinas dėmesys, jog visa aukščiau minėta informacija apie darbo grupę, jos išvadas, pateiktas konkrečias gaires, pagal kurias Kultūros ministerija rengia teisės aktus, pagal oficialią užklausą buvo pateikta naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistui D. Pancerovui. Jam buvo pateiktos ir darbo grupės išvados, tokiame formate, kokiame jos pristatytos Ministrų kabinetui. Darytina išvada, kad žurnalistai disponavo pilna bei pakankama informacija apie Vyriausybės pavedimą bei gaires, pagal kurias rengiami teisės aktai, tačiau savo įrašuose jie vis tiek paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją.
LR Vyriausybės kanceliarija viešai kreipiasi į naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistus Š. Černiauską ir D. Pancerovą, ragina juos pasielgti garbingai, pagal profesinės etikos nuostatas, paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją bei paskelbti apie tai savo asmeninėse „Facebook“ paskyrose.
LR Vyriausybės kanceliarija taip pat svarsto galimybę dėl viešai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos kreiptis į Visuomenės informavimo etikos komisiją ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2018.12.07; 13:20
Pastaruoju metu Prezidentūros ir Vyriausybės santykiai nėra patys geriausi. Žvelgiant į abipusę kritiką susidaro įspūdis, kad nesutarimų esama daugiau nei bendrų interesų.
Prezidentūra kritikuoja Saulių Skvernelį dėl vis labiau ryškėjančių Vyriausybės ir atskirų ministerijų gebėjimų trūkumų įgyvendinti svarbius įstatymus.
Tuo tarpu Ministras Pirmininkas ne tik atmeta kaltinimus kaip nepagrįstus, tačiau negaili kritikos Prezidentei. Jo nuomone, Prezidentė neprisidėjo įgyvendinant svarbias reformas, o jos požiūris į valstybės valdymą primena „buldozerinius“ metodus. Premjero nuomone, Prezidentė į vykstančius procesus žvelgia iš aukšto ir neprisiima atsakomybės dėl problemų įgyvendinant svarbias reformas.
Ekspertų nuomone, trintis tarp šių dviejų institucijų nėra kažkuo išskirtinė ir neįprasta. Nors, pažymi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius, „aukso amžiumi“ dabartinių santykių taip pat apibūdinti negalėtume.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė, aiškindama vykstančias trintis tarp Vyriausybės ir Prezidentūros, teigia, kad nėra aišku, kaip šios dvi institucijos įsivaizduoja viena kitą. Ar jos viena kitą laiko konkurentėmis, ar sąjungininkėmis. Taip pat, sprendžiant iš viešų diskusijų, nėra visiškai aišku, kuri iš šių struktūrų iš tikrųjų nėra linkusi derinti interesus ir ieškoti kompromisų.
Vertindama dabartinę situaciją, politologė sakė, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, jog diskusijos vyksta dėl įstatymų įgyvendinimo. Todėl, pasak jos, būtina įvertinti abiejų institucijų funkcijas priimant ir įgyvendinant įstatymus.
„Prezidentūros ištekliai įvertinti kiekvieno įstatymo implikacijas yra žymiai ribotesni, lyginant su Vyriausybės ir Seimo. Tai yra svarbus niuansas. Kitaip tariant, Prezidentūros funkcijos leidžiant įstatymus yra ganėtinai ribotos. Prezidentas gali inicijuoti teisės aktus, gali vetuoti arba nepasirašyti įstatymo“, – sakė R. Urbonaitė.
Tokia situacija, komentavo MRU politologė, tarsi didesnę atsakomybę įgyvendinant ir reformuojant konkrečias politikos sritis vidaus politikoje suteikia Vyriausybei. „Juk būtent dėl reformų vertinimo pastaruoju metu Vyriausybė ir Prezidentūra nesutaria“, – sakė R. Urbonaitė.
Vyriausybė kur kas geriau nei Prezidentūra privalo matyti bendrą vaizdą. Pavyzdžiui, „Matuko reforma“ yra grandiozinė, nes įtrauks labai daug institucijų. Akivaizdu, kad Prezidentūra įspėjo ir sukritikavo Vyriausybę, suabejojusi, ar Vyriausybė mato tą bendrą paveikslą.
Anot R. Urbonaitės, kritikos ši situacija tikrai buvo verta, nes juk vienu metu nesutapo ir S. Skvernelio bei socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomonės dėl to, ar reforma tinkamai vyksta, ar ne. „Taigi šiandien klausimas ir yra, ar ministerija aiškiai mato visą reformos įgyvendinimo modelį nuo to, kas yra popieriuje iki kiekvieno atskiro veikėjo, nuo kurio ir priklauso reformos sėkmė“, – kalbėjo MRU dėstytoja ir pabrėžė, kad nemažai abejonių kelia ir alkoholio reklamos draudimo įgyvendinimas, kai kyla pagrįstų klausimų, ar viskas tinkamai atliekama politikos parengimo etape.
Tuo tarpu Prezidentūra, kalbėjo R. Urbonaitė, su savo ribotais resursais vidaus politikoje veikiau turėtų padėti ryškinti vidaus politikos problemas, kurias ji mato. Lieka tik klausimas, kokia problemų „išryškinimo“ forma yra pasirenkama, akcentavo MRU dėstytoja.
Panašu, samprotavo R. Urbonaitė, kad Prezidentūra renkasi aštresnes „išryškinimo“ formas. Tai, kalbėjo politologė, galima paaiškinti kaip savotišką apsidraudimą, kad tikrai bus atsižvelgta į tai, kas yra sakoma.
Pavyzdžiui, Prezidentas Valdas Adamkus tikriausiai būtų rinkęsis tylesnę formą, nei tą patį pasakė Dalia Grybauskaitė. Kitas klausimas, kuri forma yra efektyvesnė.
Tačiau pati situacija, kai dvi institucijos pradeda viena į kitą rodyti pirštais, nėra naudinga valstybei. Reikia suprasti, kad Prezidentūra ir Vyriausybė yra tos pačios sistemos dalys. Juk didesnės konfrontacijos atveju pralaimi visuomenė ir valstybė, apibendrino R. Urbonaitė.
Politologė taip pat pažymėjo, kad vykstančiose komunikacinėse trintyse svarbios ne tik išsiskiriančios vertybėmis, bet apskritai Vyriausybei bei Prezidentūrai vadovaujančios asmenybės. Pasak R. Urbonaitės, tiek D. Grybauskaitė, tiek S. Skvernelis yra principingi ir tylėti nelinkę lyderiai. Tai, anot jos, taip pat svarbi egzistuojančių nesutarimų priežastis.
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius teigė, kad esamuose Vyriausybės ir Prezidentūros santykiuose nemato ypatingo konflikto ir įtampų, kur nuomonės būtų dramatiškai priešingos. Nors, pažymėjo profesorius, ir „aukso amžiumi“ Vyriausybės ir Prezidentūros santykių pavadinti negalėtų.
„Nevadinčiau šito laikotarpio aukso amžiumi arba idealiu, žvelgiant per istorinę Vyriausybės ir Prezidento santykių prizmę. Manau, kad būta ir tokių laikotarpių, kai buvo konstruktyvesni ir rezultatyvesni santykiai“.
Komentuodamas jau įprastu tapusį neigiamų vienas kito atžvilgiu vertinimų pasikeitimą, A. Krupavičius aiškino, kad tai greičiau nesutarimai dėl nuomonių.
Profesoriaus nuomone, Prezidentės kritika apskritai yra labai natūralus dalykas. Anot jo, pasakymas, kad Vyriausybė „šlubuoja“ įgyvendindama sprendimus, gali būti taikomas beveik visoms buvusioms Vyriausybėms Lietuvoje.
Profesoriaus nuomone, pradedant įgyvendinti net gerus sprendimus, eigoje gali iškilti daugybė problemų. Vienas iš tokių pavyzdžių, kalbėjo A. Krupavičius, yra receptinių vaistų kontrolė. Kad tokia turi būti, yra faktas, tačiau būdas, kaip buvo sprendimas įgyvendinamas, nebuvo pats geriausias.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.02.09; 01:30
Ketvirtadienį į protesto mitingą rinksis medikai. Medikų sąjūdžio atstovė Urtė Builytė tikisi, kad mitinguoti ateis visi rezidentai, kurių yra apie 2400, prisijungs gydytojai ir pacientai.
Mitingą „Paskutinių medikų žygis į oro uostą“ palaiko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). Ministras Pirmininkas teigia, kad medikų mitingas yra politinė akcija ir politinis pareiškimas.
„Nemanau, kad šitie klausimai sprendžiami aikštėse“, – tvirtino S. Skvernelis.
Praėjusių metų lapkričio pradžioje S. Skvernelis, kalbėdamas apie atlyginimų kėlimą sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms, teigė, kad gydytojų streikų Vyriausybė netoleruos. Komentuodamas Lietuvos medikų sąjūdžio ketinimus atlyginimų didinimo išsireikalauti streikais „Žinių radijui “ Premjeras teigė, kad tokiu šantažu Vyriausybės tikrai nepaspausi.
„Jeigu kažkas bando grasinti įvairiais streikais – tai kelias neperspektyvus“, – sakė Premjeras.
Trečiadienį, po Vyriausybės posėdžio S. Skvernelis tikino, kad dėl svarbiausių klausimų su medikais Vyriausybė susitarė. Jis teigė, kad su Gydytojų sąjunga yra pasirašytas susitarimas, su Medikų sąjūdžiu taip pat diskutuota ir, anot jo, surasti problemos sprendimai.
Premjeras žurnalistams detalizavo planus gerinti medikų darbą šalyje. Anot Premjero, šalia nuosekliai planuojamo didinti atlyginimo medikams Vyriausybėje ir Seime vyksta diskusijos dėl stipendijų ir darbo užmokesčio sujungimo.
Vyriausybės vadovas užsiminė apie svarstomą galimybę rezidentūroje padaryti nemokamą mokslą. Taip pat, kad ieškoma galimybių palengvinti vykdyti tiesiogines gydytojo funkcijas savarankiškai. „Tie dalykai yra darbotvarkėje, jie yra sprendžiami, diskutuojami“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Medikų sąjūdžio atstovės teigimu, protesto akcijos tikslas – išreikšti nepasitenkinimą valdančiųjų sprendimu ignoruoti Seimo narių nutarimą 30 proc. didinti darbo užmokestį rezidentams.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimas praėjusių metų pabaigoje atsisakė padidinti algas gydytojams rezidentams iki tokio lygio, kaip buvo nuspręsta. Rezidentų atlyginimus toliau reglamentuos Vyriausybės nutarimas, o jiems didinti kitais metais papildomai bus skirta 1,4 mln. eurų.
Pasak Medikų sąjūdžio, tai reiškia, kad rezidentų atlyginimas bus tik keliais eurais didesnis nei 2018 m. didėjantis minimalus darbo užmokestis.
„Sieksime parodyti, kad esame stipri jėga, kad mūsų daug ir negalima nesiskaityti su gydytojais“, – Eltai sakė Medikų sąjūdžio atstovė U. Builytė.
Pasak LPSK pirmininko Artūro Černiausko, mitingo organizatorių reikalavimai yra racionalūs ir visiškai suprantami. Apie didelę Lietuvos medikų emigraciją iš Lietuvos dėl socialinių ir ekonominių priežasčių kalbama daug, bet ši problema vis dar neišspręsta.
„Nepateisinama, jei jaunas gydytojas rezidentas teuždirba po 300-400 eurų, t. y. už didžiulės kvalifikacijos reikalaujantį darbą negauna nė minimalios mėnesinės algos. Taip, jei gaunama pusketvirto šimto eurų siekianti stipendija, jaunas specialistas gali gyventi oriau, bet juk ją gauna tik dalis, – pabrėžia A. Černiauskas. – Tiek investuojame į medikų rengimą, o paskui patys juos varome į užsienį, kur jie pasitinkami išskėstomis rankomis“.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė atkreipia dėmesį į kitą didžiulę problemą – prastas rezidentų socialines garantijas. „Jei gaudama tokią algą jauna gydytoja išeina motinystės atostogų, kaip jai verstis?“, – retoriškai klausia profesinės sąjungos pirmininkė. Aldona Baublytė taip pat pažymi, kad praėjusių metų liepą 8 proc. buvo keliamas tik gydytojų ir slaugos specialistų darbo užmokestis, rezidentų algos nekilo, nes jų įdarbinimas finansuojamas vien iš biudžeto.
„Skaičiuojama, kad vien po studijų emigruoja apie dešimtadalį medicinos studentų. Jau kalbama apie prarastą gydytojų kartą. Kiek ilgai valdantieji leis situacijai blogėti, kol pagaliau bus imtasi ryžtingų veiksmų?“, – retoriškai klausia A. Černiauskas.
Ministrų Kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui nustatyti specialią tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas algų didėjimas nuo kitų metų sausio 1 d. Nustatyta, kad skaičiuojant atlyginimus jaunesniajam gydytojui rezidentui turi būti taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas – 3,5, o vyresniajam gydytojui rezidentui – 4.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad nuo kitų metų sausio 10 proc. bus didinamos gydytojų rezidentų algos, tam valstybės biudžete yra papildomai skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 391,5 euro kiltų iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 iki 530 eurų.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, ieškoma daugiau galimybių didinti rezidentams algas. Skubos tvarka pateiktas siūlymas Finansų ministerijai įgyvendinti papildomą priemonę ES lėšomis – „Gydytojų rezidentų pakopinių kompetencijų modelio kūrimas ir diegimas“ bei „Gydytojų rezidentų motyvacijos skatinimas diegiant pakopinių kompetencijų modelį“. Pritarus teiktam siūlymui, įgyvendinant pakopinių kompetencijų modelį, būtų nuolatos tikrinamas gydytojų rezidentų pasiruošimas ir skatinama rezidentų motyvacija, projekto įgyvendinimo metu iš ES lėšų keliant jiems darbo užmokestį, susietą su įgytomis kompetencijomis.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės iniciatyva Seime sausio 3-iąją surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje pavyko susitarti dėl rezidentų darbo užmokesčio didinimo: ketinama pereiti prie „studento be stipendijos“ finansinio modelio, kai visos rezidento pajamos būtų draudžiamosios. Be to, nuspręsta kuo greičiau įgyvendinti žalos be kaltės modelį ir etapinių kompetencijų teisinį reglamentavimą.
„Matome akivaizdžių problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar. Kreipsiuosi į Vyriausybę ir prašysiu iki sausio pabaigos parengti planą, į kurį įeis teisės aktai, datos, finansiniai šaltiniai ir kitos reikalingos detalės dėl nuoseklaus gydytojų rezidentų darbo užmokesčio didinimo kartu užtikrinant, kad visos rezidentų pajamos būtų draudžiamosios, taip pat įdiegti gydytojų rezidentų etapinių kompetencijų ruošimo modelį, laipsniškai auginant jų kompetencijas ir plečiant atsakomybių ribas“, – sako A. Kubilienė.
Pasak Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės, gydytojų ir gydytojų rezidentų atlyginimai didės, ir tam yra ir bus išnaudojamos visos šiandien turimos galimybės. Nuo sausio gydytojų rezidentų algos didinamos 10 proc. Tam valstybės biudžete numatyta 1,4 mln. eurų. Nuo šio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 391,5 euro kyla iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 euro iki 530 eurų plius stipendija.
Seime prie rezidentų atlyginimų didinimo klausimo bus sugrįžta pavasario sesijoje, nes turi būti numatyti labai aiškūs teisiniai įrankiai, kad jie augtų stabiliai.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.01.04; 00:30
Premjeras, vieną praėjusios savaitės rytą, eilinį kartą „pakalbėjo“ – apie Rusijos „įtaką“ mokytojų streikui. Kitą rytą savo žodžius atšaukė. Ir atsiprašė.
Šiokia tokia pažanga palyginti su ankstesniais kartais. Vis tiek man skambina užsienio, tarp jų ir Rusijos, žurnalistai bei ironiškai šypsodamiesi prašo komentarų. Ginu Premjerą, sakydamas, kad visiems pasitaiko suklysti, nors labai norisi pasakyti, ką iš tikrųjų galvoju.
Continue reading „Andrius Kubilius. Ar Lietuva dar turi Vyriausybę?”