Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį dėl teismo išlaidų apmokėjimo.
„Akivaizdu, kad atsisakymas žurnalistams pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą negalėjo būti nederintas su premjeru Sauliumi Skverneliu ir jo paskirtu kancleriu Algirdu Stončaičiu. Jie yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už šį gėdingą poelgį ir, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtą sprendimą. Manau, būtų teisinga ir garbinga, kad priteistas atlyginti teismo išlaidas sumokėtų ne Vyriausybės kanceliarija iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, bet asmeniškai S. Skvernelis ir A. Stončaitis. Tikiuosi, kad ateityje tai sustabdys ir privers atidžiau galvoti prieš nutariant piktnaudžiauti administracine ir politine galia naudojant viešuosius pinigus, institucijų ir valstybės tarnautojų laiką”, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Parlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymi, kad tiek S. Skvernelis, tiek A. Stončaitis yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už susidariusią situaciją, tad būtų kilnu ir garbinga, kad priteistas teismo išlaidas sumokėtų asmeniškai, o ne iš biudžeto naudodama mokesčių mokėtojų, tuo pačiu ir žurnalistų, pinigus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad Vyriausybės atsisakymas pateikti žurnalistams 2018 m. spalio 3 d. vykusio Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, pažeidė žurnalistų teisę gauti bei skleisti informaciją. Tačiau nors Vyriausybė teigia, kad ji gerbia teismo sprendimą ir ketina vykdyti teismo nutartį „Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjoms B. D., R. M., V. D., J. D. S. po 207,39 Eur kiekvienai iš jų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose“, tai ketina padaryti iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pusę turto sudaro nekilnojamasis turtas. Gyvenamųjų namų, esančių Lietuvoje, vertė pernai siekė 128,3 tūkst. eurų.
Premjeras deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 93,7 tūkst. eurų. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma premjero deklaracijoje siekia 29,3 tūkst. eurų.
Premjeras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų Lietuvoje, kurių vertė – 5792 eurai.
Finansų ministras Vilius Šapoka deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 26,3 tūkst. eurų. Jo žmona Edita Šapokienė tuo tarpu deklaravo butus daugiabučiuose namuose už 211,4 tūkst. eurų bei 185 tūkst. eurų skolos.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas butų daugiabučiuose namuose deklaravo už 100 tūkst. eurų, o gyvenamųjų namų už 150 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 111 tūkst. eurų skolos.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tuo tarpu deklaravo turįs žemės sklypų už 258 tūkst. eurų bei kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 184 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs po 40 tūkst. eurų vertės butų bei gyvenamųjų namų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė deklaravo turinti gyvenamųjų namų už 20,4 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų, kurių vertė – 18,5 tūkst. eurų. Jos deklaracijoje taip pažymima 147,2 tūkst. eurų santaupų bei 25,3 tūkst. eurų skolos.
Ekonomikos ir inovacijų ministro pozicijoje esantis Rimantas Sinkevičius deklaravo nekilnojamojo turto už daugiau nei 70 tūkst. eurų, taip pat 115 tūkst. eurų santaupų.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis deklaravo nekilnojamojo turto už beveik 100 tūkst. eurų, taip pat 110 tūkst. eurų santaupų ir 90 tūkst. eurų skolos.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas deklaravo turįs butų už 100 tūkst. eurų bei gyvenamųjų namų už 40 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 23,6 tūkst. eurų skolos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis savo metinėje turto deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų už 182 tūkst. eurų ir butų už beveik 73 tūkst. eurų. Taip pat ministras deklaravo turįs žemės sklypų už beveik 50 tūkst. eurų bei 22 tūkst. eurų skolos.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nekilnojamojo turto deklaravo už beveik 200 tūkst. eurų. 150 tūkst. eurų vertės sudaro gyvenamieji namai, 27 tūkst. eurų – butai, nebaigti statyti statiniai – 20 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų už 120 tūkst. eurų. J. Narkevičiaus kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 20,3 tūkst. eurų, taip pat deklaruota 43,7 tūkst. eurų skolos.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuo tarpu nekilnojamojo turto deklaravo tik už 18,8 tūkst. eurų (gyvenamųjų namų). Ministro pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 41 tūkst. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius savo deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų, kurių vertė – 52 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs 10,5 tūkst. eurų santaupų bei 83,4 tūkst. eurų skolos.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius deklaravo gyvenamųjų namų, kurių vertė – 210 tūkst. eurų, taip pat kitų statinių už 107 tūkst. eurų. Ministras taip pat pateikė turįs žemės sklypų už 129 tūkst. eurų. Skolų E. Jankevičius nedeklaravo.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius deklaravo turįs gyvenamųjų namų už 231,8 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų už beveik 58 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 30 tūkst. eurų, tačiau taip pat turįs ir 231,6 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis deklaravo turį butų už beveik 50 tūkst. eurų, taip pat – akcijų už 23 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų ministras deklaravo 58 tūkst. eurų.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdyje sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė siūlo sprendimus, neieškodama juose logikos.
„Yra būdas kuo greičiau išleisti skolintus ir kitus netikėtai perkritusius milijardus be diskusijų, pusiau slapta ir pusiau papirkinėjant, net nesivarginant juos išleisti ten ir tam, kur krizės metu labiausiai reikia. Kaitalioti sprendimus ir siūlyti neieškoti juose logikos.
Bet yra ir kitas būdas: veikti suprantant, kad visus milijardus galiausiai kažkas uždirbo ir sumokėjo, net jeigu tai yra ne Lietuvos, o Vokietijos ar Švedijos mokesčių mokėtojas. Todėl netikėtai atsivėrusi galimybė daugiau išleisti nėra tiesiog galimybė išleisti bet kaip, pamaloninant sau artimas interesų grupes. Būtina bandyti paaiškinti visus savo sprendimus, o ne globėjiškai šyptelėti, kad didžiųjų sprendimai plačiajai visuomenei yra nepažinūs“, – šeštadienį posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.
„Yra būdas išvadinti žmones nežmonėmis, o verslą – neverslu“, – pridūrė ji.
Anot jos, nors pandemija laikinai atrodė įveikta, situacija išlieka ypatinga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
„Vyriausybė toliau siekia kaip įmanoma labiau veikti vyriausybinio valdymo sąlygomis, tokį veikimą skatina ir daugumos šeimininkas. Gyvename tokiu „pusiau galima, pusiau draudžiama“ režimu, kai tą pačią dieną mažinami reikalavimai renginiams, ir kalbama, kad tuoj galbūt vėl privalomai reikės dėvėti kaukes. Pandemija parodė, kad Lietuvoje yra stebėtinai nemenkas noras pilietinės visuomenės krūtine pridenginėti viešojo valdymo skyles. Tai nėra normalu, nes neretai kažkieno didvyriškumas rodo, kad kažkas kitas tiesiog nedaro savo darbo taip, kaip turėtų“, – teigė I. Šimonytė.
Antradienį TS-LKD prezidiumas patvirtino galutinį reitinguotą daugiamandatės apygardos sąrašą. Jame – 241 pavardė.
Pirmoje vietoje yra Ingrida Šimonytė, antroje – Gabrielius Landsbergis, trečioje – Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas, šeštoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgis Razma, dešimtoje – Monika Navickienė.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsaką dėl vyriausybės atleidimo.
„Prezidentas priėmė sprendimą dėl dabartinės sudėties vyriausybės atleidimo. Atitinkamas įsakas pasirašytas“, – pranešė trečiadienį valstybinis televizijos kanalas „Belarus 1“.
Trečiadienį A. Lukašenka surengė pasitarimą, kuriame buvo apsvarstyti pasiūlymai dėl naujos vyriausybės sudėties. Valstybės vadovas pažadėjo, kad revoliucinių pertvarkymų ministrų kabinete nebus.
Kaip jau buvo pranešta, gegužės 25 d. A. Lukašenka informavo apie planus sudaryti naują vyriausybę iki prezidento rinkimų, kurie įvyks rugpjūčio 9 d.
Vėliau jis patvirtino savo planus. „Aš apie tai kalbėjau ir tai padarysiu“, – pareiškė prezidentas, pridurdamas, kad artimiausiu metu jis paskirs laikinąjį ministrą pirmininką.
Dabartinės sudėties vyriausybė dirbo nuo 2018 metų rugpjūčio 18 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė trečiadienį iki gegužės 11 dienos vidurnakčio pratęsė karantiną ir sušvelnino jo apribojimus viešojo maitinimo, grožio, kultūros ir sporto sritims.
Kaip feisbuke pranešė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, nuo ketvirtadienio leidžiama dirbti parduotuvėms, taip pat kioskams, kurių patalpose ir teritorijose ribojamas pirkėjų bei kitų lankytojų srautas, užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.
Nuo ketvirtadienio taip pat leidžiama augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekyba lauko sąlygomis, specialiai tokiai prekybai skirtose prekybos vietose, turgavietėse, taip pat naudojant laikinuosius prekybos įrenginius kitose viešosiose prekybos vietose.
Viešojo maitinimo, grožio, kultūros ir sporto sritims reikalavimai švelninami nuo balandžio 27 dienos.
Leidžiama veikti lauko restoranams, kavinėms, barams ir kitiems subjektams, vykdantiems viešąjį maitinimą. Nebus reikalaujama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose.
Taip pat atsisakoma nuostatos, kad veikti galės tik tos parduotuves, į kurias patekti įrengtas atskiras įėjimas. Tai reiškia, kad galės veikti prekybos centruose esančios parduotuvės.
Taip pat leista teikti plaukų ir nagų priežiūros paslaugas, užtikrinant paslaugų gavėjų ir lankytojų srauto ribojimą – ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam lankytojui, arba vienu metu paslaugą teikiant ne daugiau kaip vienam paslaugos gavėjui. Šios paslaugos galės būti teikiamos tik darbuotojams ir lankytojams laikantis būtinų apsirūpinimo apsaugos priemonėmis sąlygų.
Nutarimo projektu užtikrinant ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam lankytojui ir lankantis ne didesnėmis kaip 2 asmenų grupėmis bei išlaikant atstumą tarp asmenų leidžiama lankytis golfo ir lauko teniso aikštynuose, lauko šaudyklose, vandenlenčių parkuose, pažintiniuose ir mokomuosiuose takuose (išskyrus apžvalgos bokštus), parkuose, zoologijos, botanikos soduose ir muziejų ekspozicijose, esančiose atvirose lauko erdvėse, bibliotekose ir muziejuose, treniruotėms vykdomose atvirose sporto bazėse.
Taip pat leidžiama atrankos į olimpines ir paralimpines žaidynes reikalavimus įvykdžiusiems sportininkams ir olimpinių rinktinių kandidatams, kurčiųjų, pasaulio ar Europos čempionatams besirengiantiems sportininkams treniruotis uždarose sporto bazėse.
Laikantis visų saugumo reikalavimų leidžiama organizuoti transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo egzaminus ir aviacijos mokymus.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis apgailestauja dėl kritiką Vyriausybei žeriančio opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio viešojoje erdvėje išsakytų pareiškimų. Priešingai nei deklaruoja konservatorių primininkas, S. Skvernelis yra atviras visų pasiūlymams, sako premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Todėl, tęsia jis, perduodamas ministro pirmininko nuomonę, G. Landsbergio pareiškimai, esą Ministrų Kabinetas nėra linkęs opozicijos klausytis, yra arba melas, arba tiesiog veidmainiavimas.
„Premjeras yra atviras visiems pasiūlymams ir visiškai nesvarbu, ar juos teiktų valdantieji, ar opozicija – ypač šiuo sudėtingu metu. Gaila, kad opozicijos lyderis, kuris skundžiasi, kad esą Vyriausybė nieko neklauso ir, kad Vyriausybei nieko nereikia, premjerui ne tik kad neteikė jokių konkrečių pasiūlymų, bet net nėra kvietęs apie juos pasikalbėti“, – premjero nuomonę Eltai perdavė T. Beržinskas.
Pasak jo, tai, ar G. Landsbergis kalbėjo nuoširdžiai, atstovaudamas valdantiesiems oponuojančių jėgų nuomonei, turėtų atsakyti pats Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas.
„Ar tokios kalbos yra veidmainystė, ar melagystė, ko gero, pats opozicijos lyderis geriausiai galėtų pasakyti. Lygiai kaip ir tai, ar šį kartą jis kalbėjo visos opozicijos, ar tik savo vadovaujamos partijos vardu“, – teigė T. Beržinskas.
Kaip penktadienį teigė TS-LKD pirmininkas, jo vedama partija turėtų nemažai patarimų Vyriausybei, tačiau S. Skvernelio Ministrų Kabinetas nėra linkęs jų klausyti. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Reikia neturėti iliuzijų. Ši Vyriausybė tikrai nėra klausianti (patarimų – ELTA) Vyriausybė. Tai juk yra žinanti Vyriausybė, o kaip jai pavyksta visą tai padaryti, yra jau kitas klausimas. Jie tikrai nėra žmonės, kurie ieškotų ekspertizės už savo kabineto ribų“, – „Žinių radijui“ sakė jis.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuva pasuko Vengrijos keliu, nes Vyriausybei vadovauja žmonės, mėgstantys absoliučią galią.
TS-LKD lyderis tai pat paragino Seimą pradėti reguliarų darbą, kad būtų užtikrinta parlamentinė kontrolė Vyriausybei. G. Landsbergis neslepia, kad šiuo metu konservatorių gretose jau ruošiamas planas, kaip valstybei išeiti iš koronaviruso krizės.
Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas ketvirtadienį parlamentui pavedė suformuoti šalies vyriausybę po to, kai parlamento pirmininkui Benny Gantzui nepavyko susitarti su premjeru Benjaminu Netanyahu.
Po kovo 2 d. įvykusių rinkimų B. Gantzui buvo pavesta per keturias savaites suformuoti stabilią valdančiąją koaliciją. Praėjusį mėnesį tapęs parlamento pirmininku, jis pažadėjo suformuoti laikinąją vyriausybę su šalies premjeru. B. Gantzas sutiko, kad Izraelio vyriausybei vadovautų B. Netanyahu, bent jau iš pradžių, kol pasibaigs šalyje kilusi COVID-19 krizė.
B. Gantzui ir B. Netanyahu paskelbus, kad iki visiško susitarimo jiems trūksta labai nedaug, prezidentas R. Rivlinas terminą pratęsė iki trečiadienio vakaro. Tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.
Prezidentas pabrėžė, kad nei B. Gantzas, nei B. Netanyahu šiuo metu neturi daugumos Izraelio parlamente, kurį sudaro 120 narių, palaikymo. Tačiau šaliai kovojant prieš koronavirusą, R. Rivlinas nurodė parlamentarams išspręsti šią situaciją. Jie turės suformuoti vyriausybę, kad būtų išvengta ketvirtųjų rinkimų.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.. Buvusi finansų ministrė ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė teigia, kad sutikusi vesti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą Seimo rinkimuose, šiai partijai elektoratą išplėsti neleidžiančių „stiklinių lubų“ „pramušti“ nesistengs.
Politikės tvirtinimu, rinkimuose vesdama konservatorių sąrašą bei kartu siekdama Vyriausybės vadovės posto, taikysis į tuos žmonės, kurie yra pasiilgę racionalesnės politikos.
Panašius reikalavimus, tvirtina ji, keltų ir politiniams partneriams, jei visgi konservatoriams tektų formuoti valdančiąją daugumą.
Eltai duotame interviu I. Šimonytė taip pat teigė, kad kol kas per anksti įvardinti tas politines jėgas, su kuriomis ji matytų ar priešingai – net neįsivaizduotų bendradarbiavimo po rudenį įvyksiančių rinkimų. Politikė tikra tik dėl to, kad tai, jog ji, eidama ministrės pirmininkės pareigas, nesusidurtų su problema, kuri ištiko dabartinį premjerą Saulių Skvernelį. Tai, kad ji nepriklauso partijai, akcentuoja I. Šimonytė, priešingai nei S. Skverneliui, tikrai nėra problema. Politikės įsitikinimu, dabartinės valdžios darbas strigo ne dėl to, kad premjeras nepriklauso „valstiečiams“, bet dėl to, kad pats siekė tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu.
Daug kalbama apie tai, ar Ingridai Šimonytei pavyks pramušti konservatorių lubas. Einate su šia mintimi kaip tikslu ar tiesiog sutikusi vesti partijos sąrašą turite kitų interesų?
Aš iš savo politinės patirties žinau: kad ir ką darytum, visada bus teorijų, kurių tu negali nugalėti. Tad šias teorijas aš paliksiu politologams, jų reikalas yra analizuoti, daryti išvadas, prognozuoti. Aš neinu lubų mušti, tiesiog apsvarsčiau ir priėmiau šį pasiūlymą, manau, kad žmonės pasirinks, o kiek tokių žmonių bus – pamatysime. Per prezidento kampaniją taip pat buvo prognozuojama daug visokiausių dalykų: kai kurie iš jų pasitvirtino, kai kurie ne. Manau, kad šiame procese visada smagiausias dalykas yra netikėtumas ir galimybė neįsipaišyti į teoriją. Aš neinu tam, kad kažką gelbėčiau, kaip kažkam gali pasirodyti… Tai buvo mano sprendimas, ar aš galiu prisiimti tokią atsakomybę, ar negaliu, ar aš galėsiu kažką žmonėms pasiūlyti per kampaniją ir po jos, ar ne.
Tokiu atveju, kokia yra jūsų vizija, paskatinusi eiti konservatorių sąrašo priekyje. Jūs tapsite šios partijos rinkimų kampanijos veidu, jūs transliuosite pagrindines partijos idėjas. Kokie yra tikslai, kurių sieksite rudenį?
Daugiau bus galima apie tai pakalbėti, kai bus pristatyta programa ir sąrašas. O pačios politinės idėjos… Man atrodo, kad aš nenueisiu labai toli nuo tų dalykų, kurie buvo man asmeniškai svarbūs per prezidento rinkimų kampaniją… Prezidentinėje kampanijoje daug kas sakydavo, kad tai, ką aš kalbu, yra neįmanoma padaryti, nes tai gali padaryti tik Vyriausybė. Tai galbūt dabar bus galima pasižiūrėti, ar Vyriausybei bus įmanoma tai padaryti.
O kalbant tiksliau, tai mano pagrindinis noras būtų per kampaniją neformuoti kažkokių lūkesčių stebuklinėms pasakoms. Problemos, kurias mes turime spręsti: ar tai būtų žema ekonomikos (kuriama – ELTA) pridėtinė vertė, ar iš to kylančios problemos – mažas biudžetas ir gana sudėtingos padėties viešasis sektorius… Visi šie iššūkiai nėra kažkokiu stebukliniu būdu išsprendžiami. Aš nesu tas žmogus, kuris pasakytų, kad ateisiu ir iš nieko neimsiu, visiems duosiu, kad pensijų dydis bus toks, algos bus tokios… Aš manau, kad reikia užsibrėžti keletą esminių dalykų, kuriuos galima bent jau pradėti daryti per kadenciją, o ne šimtą reformų pradėti šimte sričių. Tik tuomet galima tikėtis, kad daliai žmonių, kurie yra pasiilgę nuosaikesnės ir racionalesnės politikos, tai atrodys svarbu.
Jūs prisiminėte prezidento kampaniją ir jos tąsą. Visgi dabar bent jau vienu atžvilgiu bus tam tikras, gal net esminis skirtumas. Kai jūs dalyvavote prezidento rinkimuose, konservatoriai jus rėmė iškeldami kaip savo kandidatę, o šiuo atžvilgiu jūs dalyvausite kartu su konservatoriais, kaip jų vedlė rinkimuose. Maža to, šiuo metu kalbama, kad konservatoriai liberalėja, kad esą yra du sparnai: vienas labiau konservatyvus, kitas – liberalus. Jūs matote tai kaip problemą? Bent jau iki Seimo rinkimų pabaigos jūs nebūsite tikrai partijos pirmininke, konservatoriai jį rinks po parlamento rinkimų. Įsivaizduojate savo funkciją, pavyzdžiui, telkti konservatorių partiją, šių dviejų, partijoje esamų ideologinių paradigmų, atžvilgiu?
Aš manau, kad žmonėms, kurie yra už (konservatorių – ELTA) partijos ribų, dažniau atrodo, o gal kartais jie net norėtų matyti, kad tos skirtys yra kažkokios labai didelės ir labai reikšmingos. Iš tiesų, aš jau ne pirmus metus būdama šioje bendruomenėje, dirbdama su tais, kurie turi galbūt kiek radikalesnį požiūrį ir tais, kurie turi ne tokį radikalų požiūrį, nematau didelės problemos bendradarbiaujant ir randant sutarimo taškus, atitinkančius konservatyvų požiūrį. Yra svarbu tradicija, yra svarbu istorija, yra svarbu šeima, tikėjimas yra svarbu. Yra svarbu tai, ką mes atsinešame iš savo praeities. Man regis, kad nėra didelės idėjinės skirties. Visada bus žmonių, kuriems vienas ar kitas žmogus asmeniškai yra nepriimtinas, gal viena kita nuostata. Bet čia reikėtų kelti klausimą, ar mes galime dirbti kitais klausimais. Praktikoje mes neturime kokių nors didelių nesutarimų, dėl kurių būtų iškilusi grėsmė frakcijos vienybei. Taip, buvo vienas ar kitas atvejis, kai mes turėjome skirtingas nuomones, buvo kolega Rimantas (Dagys – ELTA), kuris tiesiog pasitraukė iš frakcijos. Bet tokių dalykų atsitinka visoms politinėms jėgoms.
O galėtumėte įvardinti jau dabar asmenis ar asmenų tam tikrą ratą, su kuriais daugiausiai ir vyks jūsų darbas rinkimų kampanijoje ir po jos?
Manau, kad visi žmonės, kurie turi gerą valią ir talentų bei noro dalyvauti, ras savęs pritaikymą. Tiek ruošiant programą, tiek pretenduojant į kažkokias pozicijas vykdomojoje valdžioje, jei taip susiklostytų. Bet tai nėra šios dienos klausimas. Su savo komanda, su kuria aš daugiausiai laiko praleidžiu, bendradarbiauju ketvirtus metus. O kur jie suras sau pritaikymą, priklausys nuo to, kokie bus rinkimų rezultatai. Manau, kad šešėlinis kabinetas tikrai bus pristatytas kampanijos eigoje, matysime, kokios turėtų būti partijos pozicijos. Didelė dalis atsakymų susidėlios per rinkiminę kampaniją, o visi atsakymai – tik po rinkimų.
Dar vienas klausimas, kuris viešojoje erdvėje dažnai keliamas – tai jūsų partinė priklausomybė.Nemažai kritikos susilaukė premjeras Saulius Skvernelis, kad jis, nebūdamas „valstiečių“ partijoje, jų dominuojamame Seime yra premjeras. Jei susiklostytų taip, kad konservatoriai laimi ir jūs tampate premjere, nors nesate nei partijos pirmininkė, nei apskritai konservatorė… Yra problema tai, kad nepartiniai žmonės yra valdančiųjų lyderiai?
Tas, kas nori sakyti, kad tai yra problema – taip ir sakys. Man tai nėra problema dėl vienos paprastos priežasties. Tarp manęs ir pono Skvernelio yra vienas esminis skirtumas – aš niekada nebuvau tas žmogus, kuris išėjo į vadinamųjų politinių agentūrų rinką ir kuris žiūrėjo, kas gali duoti geresnį pasiūlymą 2016 m. sąrašui. Taip, aš partijai nepriklausiau, bet buvau Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, 2016 m. su ta pačia politine jėga nuėjau į Seimą ir, nepaisant visų spekuliacijų ir patarimų, ką man daryti, buvau šios partijos kandidatė prezidento rinkimuose. Niekada nesvarsčiau kitokios politinės afiliacijos. Aš svarsčiau tik tai, ar dalyvauti rinkimuose apskritai, ar tiesiog pasirinkti kitus dalykus. Tai (partinės priklausomybės klausimas – ELTA) man mažai svarbus dėl vienos priežasties – aš truputį kitaip matau partijų vietą.
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Man labai svarbu partijos, kaip demokratijos, institutas, bet aš kitaip matau jų vietą dabartiniame gyvenime. Daugeliui žmonių formali narystė neteikia didelės pridėtinės vertės. Tiesiog politika dėl to ir įdomi, kad tu nori joje dalyvauti, bet pati partinė karjera kaip tokia nėra pats įdomiausias dalykas. Man atrodo, kad partijoms yra neišvengiama ieškoti būdų, kaip atsiverti savo simpatikams – tiems, kurie norėtų dalyvauti rengiant programą, generuojant idėjas. Tad aš tuos dalykus matau truputėlį ramiau nei kiti žmonės, bandantys mane įspausti į kažkokį kampą.
O jei pažiūrėtume į tai struktūriškai? Sutikite, juk susiklosto specifiniai santykiai tarp valdančiosios jėgos ir jos į Vyriausybę deleguoto, tačiau partijai nepriklausančio asmens. Daugelis teigia, kad keista, kai valdančiosios partijos lyderis yra Seime, o tuo tarpu Vyriausybės galva nepriklauso partijai. Čia tarsi atsiranda užprogramuoti konfliktai. Kaip jūs manote – jei jūs tapsite Vyriausybės vadove ir liksite nepartine, galėtumėte išvengti politikos procesui trukdančių susipriešinimų su valdančiąja dauguma?
Politikoje visko gali būti. Tokių precedentų Lietuvoje taip pat yra buvę, kai partijos pirmininkas buvo vienoje vietoje, o premjeras buvo kitas žmogus. Kai kurie iš jų baigėsi gana nesėkmingai. Bet mano nuomone, tai yra išminties klausimas. Ar gali du politikai savo ambicijas įžeminti tiek, kad jie dviese padarytų didesnę vertę nei kiekvienas atskirai? Mano nuomone, tai yra įmanoma. Bent jau mano būdui tai yra įmanoma.
Aš nesieksiu konkurencijos dėl konkurencijos. Man atrodo, kad tais nesėkmingais atvejais problema buvo ir tame, kad premjeras, nesantis partijos pirmininku visgi siekė tapti partijos pirmininku, siekė politinės karjeros ir turėjo aiškiai išreikštą partijos lyderio ambiciją. Aš ne kartą esu sakiusi, kad man tai nėra svarbu. Man svarbu turėti galimybę ten, kur galima daryti dalykus. Manau, kad mes tikrai sugebėtume sėkmingai ir aiškiai su Gabrieliumi Landsbergiu savo kompetencijas apsibrėžti ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Nekonkuravome iki šiol, tai kodėl turėtume tą daryti toliau.
Ar jau matytumėte koalicijos partnerius iš to, ką mes dabar galime matyti, žvelgdami į politikos procesą iš matomų reitingų tendencijų? Gal jau dabar turite nuostatas, su kuo būtų be galo sunku ar net neįmanoma bendradarbiauti, statyti koaliciją?
Aš manau, kad labai daug kas priklausys nuo to, kokios bus programinės dalyvaujančių partijų nuostatos. Manau, kad sudėtinga būtų bendradarbiauti su politinėmis jėgomis, kurių programos apsiribos – „bus gerai visiems“. Man atrodo, kad nėra didelės prasmės šiandien užsikalti kažkokius kuolus ir sakyti, kad su šitais tikrai eisime, nes jie yra laisvi žmonės. Netgi kalbant apie tuos, kurie atrodytų visiškai natūralūs koalicijos partneriai, tarkime, kaip Liberalų sąjūdis ar Laisvės partija, jeigu jos bus Seime, o tikiu, kad bus…
Bet yra ir tokių jėgų, kurios pačios pasisako, kad su konservatoriais jokiais atvejais neitų… Tai didelė dalis socialdemokratų. Tačiau yra nemažai dalykų, kuriuos aš su ne vienu socialdemokratu matau gana panašiai. Pavyzdžiui, kai mes kalbame apie viešojo sektoriaus būklę ir apie tai, kad mes nevykdome savo įsipareigojimų arba nedarome sprendimų, kurie leistų atliepti žmonių poreikį turėti gerą infrastruktūrą ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Tad bendrų taškų būtų galima surasti. Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taigi nėra didelio tikslo nusipaišyti koalicijas iš anksto. Man regis, tai 2016 m. buvo tam tikra prasme ir Tėvynės sąjungos klaida, kai koalicija buvo labai aiškiai nupiešta ir vėliau gyvenimas parodė, kad viskas yra visiškai kitaip.
Apibendrinkime, koks, jūsų nuomone, yra pagrindinis kylantis iššūkis konservatoriams šiuose rinkimuose? Ar apskritai šiuo metu galėtumėte tokį įvardinti?
Manau, kad reikia tiesiog koncentruotis ne į tai, kad tau reikia kažkokį specialų iššūkį įveikti, o tiesiog eiti į rinkimus ir siūlyti tą darbotvarkę, kuri tau atrodo svarbi. Jeigu tu iš karto pradėsi galvoti, kad tu eini kovoti su kažkuo, tai tuomet tavo darbotvarkė bus gynybinė. Man atrodo, kad reikia darbotvarkės, kuri vestų tiesiog į priekį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Kaip rodo naujausios atliktos gyventojų apklausos, pastarąjį mėnesį labiausiai traukėsi Lietuvos piliečių dalis, kuri teigia, kad pasitiki Vyriausybe. Didinti žmonių pasitikėjimo, rodo apklausų duomenys, Vyriausybei nesisekė ir į visuomenės nuomonių dinamiką žvelgiant į 2019 metus ar net paskutinių 3 metų perspektyvoje.
Nepaisant „valstiečių“ dominuojamos valdžios dar 2016 m. rudenį deklaruotų pažadų rodyti aukštesnės kokybės valdymo standartus, tiek Seimu, tiek Vyriausybe pasitikinčių gyventojų dalis per pastaruosius trejus metus tirpo sparčiausiai.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, pasitikėjimas Sauliaus Skvernelio vadovaujamu Ministrų Kabinetu, lyginant su analogiškos lapkričio mėnesį darytos apklausos rezultatais, krito 6 procentiniais punktais. Šiuo metu Vyriausybe pasitiki 37 proc. gyventojų, o 58 proc. teigia priešingai. Kiek mažiau – 5 procentiniais punktais – sumažėjo gyventojų dalis, pasitikinti Lietuvos policija (pasitiki 70 proc., o nepasitiki 26 proc.), o 4 procentiniais punktais pablogėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vertinimas (atitinkamai 62 proc. ir 22 proc.).
Šalies gyventojai ir toliau labiausiai nepasitiki Seimu (nepasitiki 71 proc., o pasitiki 25 proc.) bei Lietuvos Vyriausybe (nepasitiki 58 proc., o pasitiki 37 proc.).
Tuo metu kilusiu pasitikėjimo reitingu gali pasigirti Lietuvos teismai. Lyginant su apklausa, daryta prieš mėnesį, pasitikėjimas teismais ūgtelėjo 6 procentiniais punktais. Šiuo metu teismais pasitiki 40 proc., o nepasitiki 47 proc. Komerciniais bankais pasitikėjimas augo 5 procentiniais punktais: šiuo metu komerciniais bankais pasitiki 48 proc., o nepasitiki 40 proc. Pasitikėjimas Lietuvos banku ūgtelėjo 4 procentiniais punktais (pasitiki 62 proc., o nepasitiki 26 proc.). 3 procentiniais punktais pagerėjo Bažnyčios vertinimas (atitinkamai 72 proc. ir 19 proc.).
2019 m. įvykę pokyčiai: augo pasitikėjimas Prezidentūra, žymiau kritiko tik Vyriausybės reitingai
Žvelgiant į institucijų vertinimo pokyčius per pastaruosius metus, labiausiai – 13 procentinių punktų – padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Prezidento institucija. 2019 metų pradžioje Prezidentūra pasitikėjo 64 proc., o priešingai manančių buvo 29 proc. Šiuo metu Prezidento institucija pasitiki 77 proc., o priešingai manančių – 16 proc.
Per paskutinius 11 mėnesių 9 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies savivaldybėmis, o 8 procentiniais punktais augo pasitikėjimas „Sodra“. Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Bėgant 2019 metams, teigiamai augo Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimas. Šią instituciją palankiai vertinančių 7 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Per metus 6 procentiniais punktais padidėjo pasitikėjimas Bažnyčia. 5 procentiniais punktais pagerėjo Konstitucinio Teismo ir Valstybės saugumo departamento vertinimas, o 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos žiniasklaida.
Tuo metu per pastaruosius metus krito tik vienos institucijos pasitikėjimo reitingas – 3 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Vyriausybe.
Prezidento, Seimo ir Vyriausybės vertinimo pokyčiai per pastaruosius trejus metus
Valdantiesiems skaičiuojant paskutinius kadencijos mėnesius, galima įvertinti visuomenės nuomonės pokyčius Seimu ir Vyriausybe nuo jų darbo pradžios. 2016 m. rudenį valdančiąją daugumą ir Vyriausybę formavusių politinių jėgų lyderiai akcentavo naujus valdymo standartus, pasak jų, turėsiančius kelti visuomenės pasitikėjimą vykdomosios ir leidžiamosios valdžios struktūromis. Tačiau, žvelgiant į visuomenės nuomonių pokyčius per pastaruosius 3 metus, matyti, kad šalies piliečiai per šį laikotarpį Vyriausybe ir Seimu tik nusivylė.
Nuo 2016 metų gruodžio mėnesio pasitikinčių Viktoro Pranckiečio pirmininkaujamu Seimu sumažėjo net 15 procentinių punktų, o S. Skvernelio Vyriausybe – 13 procentinių punktų. Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu pastaraisiais metais perrinktos savivaldybės ir vadovą pakeitusi Prezidentūra visuomenės vertinama geriau: per paskutinius 3 metus 5 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Prezidento institucija bei 4 procentiniais punktais labiau pasitikima savivaldybėmis.
Palankiausiai vertinamų institucijų dešimtukas
Naujausių apklausų duomenys rodo, kad šiuo metu labiausiai Lietuvos gyventojai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 90 proc., o nepasitiki 8 proc.), Prezidento institucija (atitinkamai 77 proc. ir 16 proc.), Bažnyčia (72 proc. ir 19 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc. ir 20 proc.), Konstituciniu Teismu (70 proc. ir 22 proc.), policija (70 proc., 26 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc., 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida (63 proc. ir 33 proc.), Valstybės saugumo departamentu (62 proc. ir 22 proc.) bei Lietuvos banku (62 proc. ir 26 proc.).
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima: tai „Sodra“ (pasitiki 61 proc. ir nepasitiki 30 proc.), Specialiųjų tyrimų tarnyba (atitinkamai 58 proc. ir 26 proc.), savivaldybės (58 proc. ir 36 proc.), Valstybės kontrolė (55 proc. ir 30 proc.), komerciniai bankai (48 proc. ir 40 proc.) ir profsąjungos (45 proc. ir 35 proc.).
Apklausa vyko 2019 m. gruodžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Rusijos vyriausybė atsistatydina pagal šalies konstitucijos 117-ąjį straipsnį. Tai trečiadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinio pranešimo Federaliniam Susirinkimui pareiškė ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, informuoja naujienų agentūra „Interfax“.
Pasak agentūros, V. Putinas įpareigojo senos sudėties ministrų kabinetą eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja vyriausybė. Kaip sakė D. Medvedevas, tolesnį sprendimą dėl naujos ministrų kabineto sudėties priims valstybės vadovas.
Per susitikimą su Rusijos vyriausybės nariais V. Putinas paskelbė nusprendęs įsteigti Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo postą ir pasiūlyti šias pareigas D. Medvedevui.
V. Putinas padėkojo D. Medvedevo vyriausybei už atliktą darbą.
Ugniagesių gelbėtojų sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) piktinasi Vyriausybės skleidžiama informacija, kad ugniagesių darbo užmokestis kitais metais didės 125 ar net 140 eurų. Ugniagesių teigimu, pateikta informacija yra neteisinga.
„Žinote, aš ir mano kolegos ugniagesiai, pasiklausę šių kalbų, jaučiamės taip, lyg mums rodytų špygą, tačiau žiūrėdami į akis sakytų, jog tai duonos kepalas. Man tikrai skaudu, kad valdantieji Seime ir Vyriausybėje ne tik spjovė į savo įsipareigojimus pasiekti tai, kad kitais metais kiekvienas statutinis pareigūnas per mėnesį uždirbtų ne mažiau nei 1000 eurų, tačiau dabar šią savo impotenciją dar bando pridengti nežinia iš kur paimtais ir iš konteksto ištrauktais skaičiais”, – pranešime spaudai teigia UGPS pirmininkas Saulius Džiautas.
Išplatintame pranešime akcentuojama, kad UGPS pirmininką ypač piktina Vidaus reikalų ministerijos paskleista informacija, kad visų grandžių ugniagesių pareigūnų vidutinis atlyginimas į rankas 2020 metais turėtų didėti apie 125 eurus ir siektų apie 931 eurą, o pirminės grandies pareigūnų vidutinis atlyginimas didėtų apie 127 eurus ir siektų apie 851 eurą.
„Pamačius tokius skaičius man mintyje kirba dvi mintys: ar ministrė ir jo komanda visiškai nežino realios situacijos, arba mums ir visai Lietuvai tiesiog ciniškai meluoja. Ministrė, aišku, tokių dalykų gal ir neišmano, bet premjeras tikrai tikrai supranta. Todėl, manau, mes, tariant liaudiškai, tiesiog esame mulkinami. Štai, rankoje laikau tikro mūsų pareigūno tikrą šių metų rugsėjo mėnesio algalapį, pagal kurį į rankas jam buvo išmokėta 523 eurų suma. Labai norėčiau, kad ministrė ar kantrusis premjeras man ir visiems ugniagesiams paaiškintų, kaip ši suma jau kitų metų pradžioje taps tais 851 euru”, – spaudos pranešime teigia S. Džiautas.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) reikalavo nuo 2020 metų ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui, 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadas Vladimiras Banelis po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu penktadienį sakė, kad statutinių pareigūnų poreikius tenkinantis sprendimas nepriimtas. Pasak NPPSS pirmininko, susitikime buvo tik apsikeista nuomonėmis, o kitą savaitę laukia tolesnės protesto akcijos.
„Dar kartą paaiškinome savo skaičius labai aiškiai. Mes mėgstame konkrečiai kalbėti, ne apie vidurkius, ne apie kažkokius menamus ar būsimus dalykus, bet kalbame apie „Programos 1000” įgyvendinimą ir įsipareigojimus. Programai reikalinga suma yra 78 mln. eurų“, – kalbėjo V. Banelis.
Anot jo, statutiniai pareigūnai supranta lėšų būtinybę ir kitoms sritims, todėl buvo susitaikyta, kad šiais metais „Programos 1000” įgyvendinti nepavyks. V. Banelio teigimu, dėl šios priežasties prašomos lėšos buvo sumažintos iki būtinos sumos.
„Visos sritys svarbios, todėl mes ir nekalbame apie 78 mln. eurų. Suprasdami ir kitas sritis, ir galimybes, šiandieną suprantame, kad Vyriausybė gali tiek, kiek gali, dėl to dirbame toliau ir Seime, kur ir bus padėti tie galutiniai taškai“, – kalbėjo profsąjungų susivienijimo vadas.
V. Banelio teigimu, NPPSS reikalaujama suma dabar sudaro 19,6 mln. eurų.
„Yra tiksliniai pinigai, kurie turi būti skirti darbo užmokesčiui, mes apie juos ir kalbame. Jie suskaičiuoti pagal kiekvieną tarnybą, ir visas poreikis sudaro nepilnus 20 mln. Jeigu visiškai tiksliai – 19,6 mln. eurų“, – sakė jis.
Anot NPPSS pirmininko, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
Visgi NPPSS viliasi, kad statutinius pareigūnus tenkinantys sprendimai bus pasiekti tikslingai dirbant su Seimu.
„Mums labai aiškiai pasakė, kad galutiniai sprendimai ir biudžetas nėra Vyriausybės. Biudžetas yra Seimo reikalas, tai mes ten dirbame ir su frakcijų lyderiais, ir su partijų lyderiais“, – sakė V. Banelis.
NPPSS lyderis taip pat patvirtino, kad gruodžio 17 dieną numatomas protestas tikrai įvyks, nes jokių realių susitarimų kol kas nepasiekta.
„Protestas bus kitoks, negu buvo šią savaitę ir masiškumo prasme, ir programos prasme. (…) Leidimas užsakytas 300 (žmonių – ELTA)“, – patvirtino V. Banelis.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė buvo kitos nuomonės ir Vyriausybėje vykusį susitikimą įvardino kaip produktyvų. Ministrė pripažino, kad siekiant užtikrinti statutinių pareigūnų darbo patrauklumą atlyginimai turi atitikti šio darbo pavojingumą ir svarbą.
„Mūsų susitikimas tikrai buvo produktyvus. Matome, kad turime daug užduočių ateičiai, įsiklausome į profsąjungų nuomonę, į profsąjungų interesus ir manome, kad (norint – ELTA) užtikrinti pareigūnų profesijos patrauklumą, motyvaciją ir natūralią kaitą tikrai atlyginimai turi atitikti mūsų pareigūnų atliekamas pareigas, vertinant jų pavojingumą ir svarbą, užtikrinant viešąjį saugumą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
R. Tamašunienės teigimu, 2020 metais statutinių pareigūnų atlyginimams bus skiriami 26 mln. eurų, 5,8 mln. eurų finansavimą atlyginimams ir techniniam aprūpinimui gaus ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.
„Didesnę dotaciją gaus savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Jiems šiais metais skiriama 5,8 mln. – 1 mln. yra techniniam aprūpinimui, visa kita – darbo užmokesčiui ir vidutiniškai 20 proc. jiems pakils darbo užmokestis. Būtent šie ugniagesiai gaudavo mažiausiai“ , – patikino R. Tamašunienė.
Vidaus reikalų ministrė taip pat akcentavo, kad buvo sutarta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui papildomai skirti 1 mln. eurų.
„Svarbu, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bus skirtas milijonas būtiniausiam aprūpinimui, kasdieninėms aprangos bei apsaugos priemonėms, kurios reikalingos vykstant į gaisrus ir įvykius“, – teigė R. Tamašunienė.
ELTA primena, kad Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį prie Seimo organizavo įspėjamąją protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Profsąjungų susivienijimo vadovo V. Banelio teigimu, statutinių pareigūnų prašomos lėšos yra sumažintos iki minimumo, o neįgyvendinus šių reikalavimų, kaip perspėjama, gruodžio 17 dieną planuojama surengti visuotinį statutinių pareigūnų protestą.
NPPSS ketvirtadienį taip pat kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atkreipti dėmesį į valdančiosios Seimo daugumos Vyriausybės planuojamą „niekinį“ statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais.
Profesinės sąjungos vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Per 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją ekspertai ir apžvalgininkai svarstė, kas yra „profesionalai“, kas jais nėra, kurie politikai atitinka tokius kriterijus, o kurie ne. Valstiečiai buvo garsiai apsiskelbę, kad Vyriausybė bus sudaroma visiškai kitaip. Praėjo treji metai ir jau niekam nėra likę abejonių, kad iš visų pažadų išėjo šnipštas!
„Profesionalas dažnai blogiau nei partinis“
Valstiečiai ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis daug žadėjo, kad ministrais nedirbs Seimo nariai, kad nebus sąjungų su teisiamomis partijomis, kad Vyriausybė bus formuojama profesionalios atrankos pagrindais ir bus visai kitoks parlamento bei vykdomosios valdžios santykis…
Viskas buvo arba rinkiminis melas, arba naivus politinis neraštingumas. Jokie pažadai neištesėti. Paskutiniai griuvėsiai tokių iliuzijų pasimatė po naujojo Prezidento Gitano Nausėdos darbo pradžios. Už tikro profesionalo Roko Masiulio kėdę vyko tikras turgus su spalvingiausiomis asmenybėmis ir jų interesais. Laimėjo Lenkų rinkimų akcija, pasiūliusi visai ne „profesionalą“, o tikrą ilgametį partinį kadrą Jaroslavą Narkevičių.
„Profesionalui“ ar „ne profesionalui“ pagal valstiečių terminiją, ministrui svarbiau politinis palaikymas ir noras siekti ambicingų tikslų. R. Masiulis darbais įrodė, kad jo tikslai ir vertybės: kova su korupcija, efektyvumas, skaidrumas, valstybės interesai jam svarbūs ir tai davė naudos visai šaliai. Suardytas ne vienas valstybei žalą daręs voratinklis, atverti duomenys, net suvaldytas mokytojų streikas, kas buvo tapę visos valstybės krize. Rodos, geriausias ministras, bet būtent jo postas buvo išmainytas. Tai kam reikėjo R. Karbauskiui tiek kalbėti apie „profesionalų vyriausybę“, kai tikras profesionalas aukojamas pirmiausia?
Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Naujasis ministras ponas Narkevičius tikrai kelia abejonių, ar jam labiausiai rūpės valstybės interesas? Lenkų rinkimų akcija ne kartą yra įvardijusi, kad jiems prioritetas yra Vilniaus rajono ir Šalčininkų keliai. Tiesa, naujakurių Vilniaus priemiesčių bendruomenių interesų p. Narkevičius neatstovauja. Tas matoma iš Vilniaus r. savivaldybės darbų. Taigi galima tikėtis, kad kelių asfaltavimas ir remontas susitelks aplink savo rinkėjus, na gal dar kokį vieną kitą partinį ar partijos bičiulį įdarbins, kas irgi yra labai būdinga Lenkų rinkimų akcijai. Tai dėl to vertėjo mainyti postą?
Liko metai nedarbo
2016 m. suformavus Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetą, prisijungus ne vienam gabiam jaunam ir ne visai jaunam talentui, atrodė, kad Vyriausybė bus viena iš geriausių, kokią Lietuva yra turėjusi. Visgi atskiri neblogi specialistai netapo gera komanda. Žadėtos rimtos reformos neįgavo pavidalo, ambicingi pažadai neįgyvendinti, o kadencija baigiasi … tiesiog naujais automobilių ir NT mokesčiais. O juk per rinkimų kampaniją S. Skvernelis sakė, kad neįves naujų mokesčių, kol galioja tiek lengvatų, kol veikia „gyvulių ūkis“.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Susisiekimo ministerijos nuotr.
Iliuzijų dėl geros valdžios būta daug. Viena iš svarbiausių priežasčių kodėl Vyriausybė, turėjusi neblogų galimybių, taip išsiderino ir pasiekė tiek mažai yra, pirmiausia, vadovybėje. Iš pat pradžių buvo naivu tikėtis, kad R. Karbauskis valdys su S. Skverneliu kaip kunigaikščiai Algirdas su Kęstučiu. Greit susipyko ir vedė savo kovą ne viešai, o šiemet jau pratrūko ir žiniasklaidoje. Kai nėra efektyvios vadovybės, tai ir žemesnės grandys pakriko. Tiesa, Vyriausybę gelbėja spartus Lietuvos ūkio augimas – 4 proc., iš ko galima didinti pensijas, visokius socialines pašalpas ir vaiko pinigus, kas labai patinka rinkėjams.
R. Karbauskis prieš trejus metus žadėjo profesionalus ir kitokią valdžią, o išėjo kaip visada. Partiniai kadrai ir nauji mokesčiai.
Vėl artėja rinkimai, vėl ruošiami nauji pažadai, tik kartą apsijuokus, nebus taip paprasta vėl švaistytis skambiais pareiškimais.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gegužės 22-ąją dieną nagrinėta neįprasta byla. Lietuvos pilietis Ryšardas Maceikianecas reikalauja, kad mūsų Temidė pripažintų kai kuriuos LR Vyriausybės svetainėje „Mano Vyriausybė“ paskleistus teiginius klaidingais, neatitinkančiais tikrovės. Pavyzdžiui, teiginį, esą „Lietuvoje gyvena lenkų tautinė mažuma“. Jis taip pat siekia, kad Temidė pripažintų, jog viešame 2018 metų rugpjūčio 31-osios Ministro Pirmininko pranešime klaidingai pavartota sąvoka „lenkų tautinė mažuma“.
Į teismą Lietuvos Vyriausybę padavęs Ryšardas Maceikianecas įsitikinęs, jog Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos – tėra tik lenkiškai kalbantys lietuviai. Todėl premjeras Saulius Skvernelis neteisus, kai Lietuvoje gyvenančius lenkakalbius lietuvius priskiria lenkams.
Kuo pasibaigs ši byla Vilniaus apylinkės teisme, paaiškės birželio 10 dieną. Šiandien slaptai.lt skelbia R.Maceikianeco komentarą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gegužės 22-ąją dieną nagrinėta neįprasta byla. Lietuvos pilietis Ryšardas Maceikianecas reikalauja, kad mūsų Temidė pripažintų kai kuriuos LR Vyriausybės svetainėje „Mano Vyriausybė“ paskleistus teiginius klaidingais, neatitinkančiais tikrovės. Pavyzdžiui, teiginį, esą „Lietuvoje gyvena lenkų tautinė mažuma“. Jis taip pat siekia, kad Temidė pripažintų, jog viešame 2018 metų rugpjūčio 31-osios Ministro Pirmininko pranešime klaidingai pavartota sąvoka „lenkų tautinė mažuma“.
Į teismą Lietuvos Vyriausybę padavęs Ryšardas Maceikianecas įsitikinęs, jog Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos – tik lenkiškai kalbantys lietuviai. Todėl premjeras Saulius Skvernelis, jo manymu, neteisus, kai Lietuvoje gyvenančius lenkakalbius lietuvius priskiria lenkams.
Kuo pasibaigs ši byla Vilniaus apylinkės teisme, paaiškės birželio 10 dieną. O kol kas slaptai.lt skelbia R.Maceikianeco interesus ginančio advokato Jono Ivoškos komentarą.
Šiandien ministrų kabinetas apsvarstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, kurio vadovaujamas komitetas atlieka parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, (toliau – Parlamentinis ekonominės krizės tyrimas) pateiktą informaciją.
Siekiant tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 metais turėjusių paimtas paskolas būstui įsigyti litais, interesus, Vyriausybė nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su keliais prašymais.
Generalinės prokuratūros prašoma objektyviai, išsamiai ir visapusiškai įvertinti Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl galimo VILIBOR indekso staigaus augimo 2008-2009 metais ir paskolų valiutą pakeitusiems asmenims ženkliai didesnių kredito maržų nustatymo. Prašoma įvertinti, ar valstybės institucijos pagal kompetenciją ėmėsi tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta veiksminga finansų sektoriaus priežiūra ir pašalintos prielaidos galimiems teisės aktų pažeidimams. Siekiama išsiaiškinti, ar buvo tinkamai priimti visi reikiami sprendimai, lemiantys valstybės teisėtų interesų pažeidimo pašalinimą, o nustačius nusikalstamos veikos požymių, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl išaugusio VILIBOR rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra ženklus, o šiems asmenims galimai padaryta žala yra reikšminga, Vyriausybė paprašė Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti veiksmus, siekiant apginti viešąjį interesą dėl šios visuomenės dalies nuostolių atlyginimo, tokiu būdu apginant visuomenės interesus ir valstybės pamatines vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistai paskleidė melagingą
ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie LR Vyriausybės veiklą.
Minėto portalo žurnalistas Šarūnas Černiauskas savo asmeninėje paskyroje „Facebook“ paskelbė, jog „turime informacijos, kad Kultūros ministerijai buvo pavesta ruošti pertvarką, kurios esmė – sujungti žiniasklaidos priežiūros ir finansavimo institucijas į vieną didelį aparatą. Toks aparatas kontroliuotų, kaip žiniasklaida laikosi įstatymų, vertintų žurnalistų etiką (ši funkcija dabar tenka žurnalistų savivaldai, taigi valstybė eliminuotų mūsų bendruomenę iš šių sprendimų priėmimo proceso: kas etiškas, o kas ne – spręstų politikų kontroliuojama institucija. O kad būtų dar maloniau – šis darinys ir visokius paramos pinigus skirstytų. Vyriausybė mums patvirtino, kad ministerijai duoti pavedimai – bet nekonkretizuojant, kokių sprendimų reikalaujama“ (kalba netaisyta).
Kitas minėto portalo žurnalistas Dovydas Pancerovas savo asmeninėje paskyroje „Facebook“ teigia, jog „dabar Vyriausybė svarsto sujungti žiniasklaidą prižiūrinčias institucijas į vieną. Jie galėtų bausti ir mokyti visus žurnalistus, skirstyti valstybės pinigus; panašiai padaryta Vengrijoje. Mano žiniomis, Kultūros ministerija ir Liana Ruokytė Jonsson kol kas nesiėmė vykdyti tokių planų“ (kalba netaisyta).
Informuojame, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikęs parlamentinį tyrimą, pavedė Vyriausybei pagal tyrimo išvadas parengti teisės aktus politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, lobistinės veiklos, civilinio turto konfiskavimo, taip pat visuomenės informavimo priemonių veiklos skaidrumo didinimo srityse.
Gavus šį pavedimą buvo suformuota darbo grupė, kuriai vadovavo Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza. Jo pasiūlymai ir išvados pristatyti šių metų rugpjūčio 29 dieną vykusiame Vyriausybės pasitarime. Jo metu nutarta pavesti atsakingoms ministerijoms, remiantis darbo grupės pateiktomis gairėmis, parengti teisės aktų projektus.
Projektus dėl visuomenės informavimo priemonių veiklos skaidrumo didinimo pagal kompetenciją rengia Kultūros ministerija. Ji remiasi šiomis darbo grupės pateiktomis gairėmis: pareiga žurnalistams, visuomenės informavimo priemonių vadovams ir akcininkams deklaruoti savo turtą ir pajamas bei galimus interesų konfliktus; reklamos ženklinimo socialiniuose tinkluose taisyklės; pareiga visuomenės informavimo priemonėms informuoti visuomenę, kur asmuo, apie kurį paskleista neteisinga ar orumą žeminanti informacija, galėtų kreiptis; pareiga visuomenės informavimo priemonėms, kurių akcininkai valdo ir kitus verslus, tai aiškiai nurodyti ir draudimas politinių partijų nariams, savivaldybių tarybų nariams ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams būti visuomenės informavimo priemonių akcininkais. Visi šie pasiūlymai prieš tai buvo aptarti su visuomenės informavimo priemones vienijančių asociacijų vadovais. Jokių kitų pavedimų, taip pat ir dėl „žiniasklaidos priežiūros ir finansavimo institucijų sujungimo“, nebuvo duota.
Atkreiptinas dėmesys, jog visa aukščiau minėta informacija apie darbo grupę, jos išvadas, pateiktas konkrečias gaires, pagal kurias Kultūros ministerija rengia teisės aktus, pagal oficialią užklausą buvo pateikta naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistui D. Pancerovui. Jam buvo pateiktos ir darbo grupės išvados, tokiame formate, kokiame jos pristatytos Ministrų kabinetui. Darytina išvada, kad žurnalistai disponavo pilna bei pakankama informacija apie Vyriausybės pavedimą bei gaires, pagal kurias rengiami teisės aktai, tačiau savo įrašuose jie vis tiek paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją.
LR Vyriausybės kanceliarija viešai kreipiasi į naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistus Š. Černiauską ir D. Pancerovą, ragina juos pasielgti garbingai, pagal profesinės etikos nuostatas, paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją bei paskelbti apie tai savo asmeninėse „Facebook“ paskyrose.
LR Vyriausybės kanceliarija taip pat svarsto galimybę dėl viešai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos kreiptis į Visuomenės informavimo etikos komisiją ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Pastaruoju metu Prezidentūros ir Vyriausybės santykiai nėra patys geriausi. Žvelgiant į abipusę kritiką susidaro įspūdis, kad nesutarimų esama daugiau nei bendrų interesų.
Prezidentūra kritikuoja Saulių Skvernelį dėl vis labiau ryškėjančių Vyriausybės ir atskirų ministerijų gebėjimų trūkumų įgyvendinti svarbius įstatymus.
Tuo tarpu Ministras Pirmininkas ne tik atmeta kaltinimus kaip nepagrįstus, tačiau negaili kritikos Prezidentei. Jo nuomone, Prezidentė neprisidėjo įgyvendinant svarbias reformas, o jos požiūris į valstybės valdymą primena „buldozerinius“ metodus. Premjero nuomone, Prezidentė į vykstančius procesus žvelgia iš aukšto ir neprisiima atsakomybės dėl problemų įgyvendinant svarbias reformas.
Ekspertų nuomone, trintis tarp šių dviejų institucijų nėra kažkuo išskirtinė ir neįprasta. Nors, pažymi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius, „aukso amžiumi“ dabartinių santykių taip pat apibūdinti negalėtume.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė, aiškindama vykstančias trintis tarp Vyriausybės ir Prezidentūros, teigia, kad nėra aišku, kaip šios dvi institucijos įsivaizduoja viena kitą. Ar jos viena kitą laiko konkurentėmis, ar sąjungininkėmis. Taip pat, sprendžiant iš viešų diskusijų, nėra visiškai aišku, kuri iš šių struktūrų iš tikrųjų nėra linkusi derinti interesus ir ieškoti kompromisų.
Vertindama dabartinę situaciją, politologė sakė, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, jog diskusijos vyksta dėl įstatymų įgyvendinimo. Todėl, pasak jos, būtina įvertinti abiejų institucijų funkcijas priimant ir įgyvendinant įstatymus.
„Prezidentūros ištekliai įvertinti kiekvieno įstatymo implikacijas yra žymiai ribotesni, lyginant su Vyriausybės ir Seimo. Tai yra svarbus niuansas. Kitaip tariant, Prezidentūros funkcijos leidžiant įstatymus yra ganėtinai ribotos. Prezidentas gali inicijuoti teisės aktus, gali vetuoti arba nepasirašyti įstatymo“, – sakė R. Urbonaitė.
Tokia situacija, komentavo MRU politologė, tarsi didesnę atsakomybę įgyvendinant ir reformuojant konkrečias politikos sritis vidaus politikoje suteikia Vyriausybei. „Juk būtent dėl reformų vertinimo pastaruoju metu Vyriausybė ir Prezidentūra nesutaria“, – sakė R. Urbonaitė.
Vyriausybė kur kas geriau nei Prezidentūra privalo matyti bendrą vaizdą. Pavyzdžiui, „Matuko reforma“ yra grandiozinė, nes įtrauks labai daug institucijų. Akivaizdu, kad Prezidentūra įspėjo ir sukritikavo Vyriausybę, suabejojusi, ar Vyriausybė mato tą bendrą paveikslą.
Anot R. Urbonaitės, kritikos ši situacija tikrai buvo verta, nes juk vienu metu nesutapo ir S. Skvernelio bei socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomonės dėl to, ar reforma tinkamai vyksta, ar ne. „Taigi šiandien klausimas ir yra, ar ministerija aiškiai mato visą reformos įgyvendinimo modelį nuo to, kas yra popieriuje iki kiekvieno atskiro veikėjo, nuo kurio ir priklauso reformos sėkmė“, – kalbėjo MRU dėstytoja ir pabrėžė, kad nemažai abejonių kelia ir alkoholio reklamos draudimo įgyvendinimas, kai kyla pagrįstų klausimų, ar viskas tinkamai atliekama politikos parengimo etape.
Tuo tarpu Prezidentūra, kalbėjo R. Urbonaitė, su savo ribotais resursais vidaus politikoje veikiau turėtų padėti ryškinti vidaus politikos problemas, kurias ji mato. Lieka tik klausimas, kokia problemų „išryškinimo“ forma yra pasirenkama, akcentavo MRU dėstytoja.
Panašu, samprotavo R. Urbonaitė, kad Prezidentūra renkasi aštresnes „išryškinimo“ formas. Tai, kalbėjo politologė, galima paaiškinti kaip savotišką apsidraudimą, kad tikrai bus atsižvelgta į tai, kas yra sakoma.
Pavyzdžiui, Prezidentas Valdas Adamkus tikriausiai būtų rinkęsis tylesnę formą, nei tą patį pasakė Dalia Grybauskaitė. Kitas klausimas, kuri forma yra efektyvesnė.
Tačiau pati situacija, kai dvi institucijos pradeda viena į kitą rodyti pirštais, nėra naudinga valstybei. Reikia suprasti, kad Prezidentūra ir Vyriausybė yra tos pačios sistemos dalys. Juk didesnės konfrontacijos atveju pralaimi visuomenė ir valstybė, apibendrino R. Urbonaitė.
Politologė taip pat pažymėjo, kad vykstančiose komunikacinėse trintyse svarbios ne tik išsiskiriančios vertybėmis, bet apskritai Vyriausybei bei Prezidentūrai vadovaujančios asmenybės. Pasak R. Urbonaitės, tiek D. Grybauskaitė, tiek S. Skvernelis yra principingi ir tylėti nelinkę lyderiai. Tai, anot jos, taip pat svarbi egzistuojančių nesutarimų priežastis.
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius teigė, kad esamuose Vyriausybės ir Prezidentūros santykiuose nemato ypatingo konflikto ir įtampų, kur nuomonės būtų dramatiškai priešingos. Nors, pažymėjo profesorius, ir „aukso amžiumi“ Vyriausybės ir Prezidentūros santykių pavadinti negalėtų.
„Nevadinčiau šito laikotarpio aukso amžiumi arba idealiu, žvelgiant per istorinę Vyriausybės ir Prezidento santykių prizmę. Manau, kad būta ir tokių laikotarpių, kai buvo konstruktyvesni ir rezultatyvesni santykiai“.
Komentuodamas jau įprastu tapusį neigiamų vienas kito atžvilgiu vertinimų pasikeitimą, A. Krupavičius aiškino, kad tai greičiau nesutarimai dėl nuomonių.
Profesoriaus nuomone, Prezidentės kritika apskritai yra labai natūralus dalykas. Anot jo, pasakymas, kad Vyriausybė „šlubuoja“ įgyvendindama sprendimus, gali būti taikomas beveik visoms buvusioms Vyriausybėms Lietuvoje.
Profesoriaus nuomone, pradedant įgyvendinti net gerus sprendimus, eigoje gali iškilti daugybė problemų. Vienas iš tokių pavyzdžių, kalbėjo A. Krupavičius, yra receptinių vaistų kontrolė. Kad tokia turi būti, yra faktas, tačiau būdas, kaip buvo sprendimas įgyvendinamas, nebuvo pats geriausias.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį į protesto mitingą rinksis medikai. Medikų sąjūdžio atstovė Urtė Builytė tikisi, kad mitinguoti ateis visi rezidentai, kurių yra apie 2400, prisijungs gydytojai ir pacientai.
Mitingą „Paskutinių medikų žygis į oro uostą“ palaiko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). Ministras Pirmininkas teigia, kad medikų mitingas yra politinė akcija ir politinis pareiškimas.
„Nemanau, kad šitie klausimai sprendžiami aikštėse“, – tvirtino S. Skvernelis.
Praėjusių metų lapkričio pradžioje S. Skvernelis, kalbėdamas apie atlyginimų kėlimą sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms, teigė, kad gydytojų streikų Vyriausybė netoleruos. Komentuodamas Lietuvos medikų sąjūdžio ketinimus atlyginimų didinimo išsireikalauti streikais „Žinių radijui “ Premjeras teigė, kad tokiu šantažu Vyriausybės tikrai nepaspausi.
„Jeigu kažkas bando grasinti įvairiais streikais – tai kelias neperspektyvus“, – sakė Premjeras.
Trečiadienį, po Vyriausybės posėdžio S. Skvernelis tikino, kad dėl svarbiausių klausimų su medikais Vyriausybė susitarė. Jis teigė, kad su Gydytojų sąjunga yra pasirašytas susitarimas, su Medikų sąjūdžiu taip pat diskutuota ir, anot jo, surasti problemos sprendimai.
Premjeras žurnalistams detalizavo planus gerinti medikų darbą šalyje. Anot Premjero, šalia nuosekliai planuojamo didinti atlyginimo medikams Vyriausybėje ir Seime vyksta diskusijos dėl stipendijų ir darbo užmokesčio sujungimo.
Vyriausybės vadovas užsiminė apie svarstomą galimybę rezidentūroje padaryti nemokamą mokslą. Taip pat, kad ieškoma galimybių palengvinti vykdyti tiesiogines gydytojo funkcijas savarankiškai. „Tie dalykai yra darbotvarkėje, jie yra sprendžiami, diskutuojami“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Medikų sąjūdžio atstovės teigimu, protesto akcijos tikslas – išreikšti nepasitenkinimą valdančiųjų sprendimu ignoruoti Seimo narių nutarimą 30 proc. didinti darbo užmokestį rezidentams.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimas praėjusių metų pabaigoje atsisakė padidinti algas gydytojams rezidentams iki tokio lygio, kaip buvo nuspręsta. Rezidentų atlyginimus toliau reglamentuos Vyriausybės nutarimas, o jiems didinti kitais metais papildomai bus skirta 1,4 mln. eurų.
Pasak Medikų sąjūdžio, tai reiškia, kad rezidentų atlyginimas bus tik keliais eurais didesnis nei 2018 m. didėjantis minimalus darbo užmokestis.
„Sieksime parodyti, kad esame stipri jėga, kad mūsų daug ir negalima nesiskaityti su gydytojais“, – Eltai sakė Medikų sąjūdžio atstovė U. Builytė.
Pasak LPSK pirmininko Artūro Černiausko, mitingo organizatorių reikalavimai yra racionalūs ir visiškai suprantami. Apie didelę Lietuvos medikų emigraciją iš Lietuvos dėl socialinių ir ekonominių priežasčių kalbama daug, bet ši problema vis dar neišspręsta.
„Nepateisinama, jei jaunas gydytojas rezidentas teuždirba po 300-400 eurų, t. y. už didžiulės kvalifikacijos reikalaujantį darbą negauna nė minimalios mėnesinės algos. Taip, jei gaunama pusketvirto šimto eurų siekianti stipendija, jaunas specialistas gali gyventi oriau, bet juk ją gauna tik dalis, – pabrėžia A. Černiauskas. – Tiek investuojame į medikų rengimą, o paskui patys juos varome į užsienį, kur jie pasitinkami išskėstomis rankomis“.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė atkreipia dėmesį į kitą didžiulę problemą – prastas rezidentų socialines garantijas. „Jei gaudama tokią algą jauna gydytoja išeina motinystės atostogų, kaip jai verstis?“, – retoriškai klausia profesinės sąjungos pirmininkė. Aldona Baublytė taip pat pažymi, kad praėjusių metų liepą 8 proc. buvo keliamas tik gydytojų ir slaugos specialistų darbo užmokestis, rezidentų algos nekilo, nes jų įdarbinimas finansuojamas vien iš biudžeto.
„Skaičiuojama, kad vien po studijų emigruoja apie dešimtadalį medicinos studentų. Jau kalbama apie prarastą gydytojų kartą. Kiek ilgai valdantieji leis situacijai blogėti, kol pagaliau bus imtasi ryžtingų veiksmų?“, – retoriškai klausia A. Černiauskas.
Ministrų Kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui nustatyti specialią tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas algų didėjimas nuo kitų metų sausio 1 d. Nustatyta, kad skaičiuojant atlyginimus jaunesniajam gydytojui rezidentui turi būti taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas – 3,5, o vyresniajam gydytojui rezidentui – 4.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad nuo kitų metų sausio 10 proc. bus didinamos gydytojų rezidentų algos, tam valstybės biudžete yra papildomai skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 391,5 euro kiltų iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 iki 530 eurų.
Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, ieškoma daugiau galimybių didinti rezidentams algas. Skubos tvarka pateiktas siūlymas Finansų ministerijai įgyvendinti papildomą priemonę ES lėšomis – „Gydytojų rezidentų pakopinių kompetencijų modelio kūrimas ir diegimas“ bei „Gydytojų rezidentų motyvacijos skatinimas diegiant pakopinių kompetencijų modelį“. Pritarus teiktam siūlymui, įgyvendinant pakopinių kompetencijų modelį, būtų nuolatos tikrinamas gydytojų rezidentų pasiruošimas ir skatinama rezidentų motyvacija, projekto įgyvendinimo metu iš ES lėšų keliant jiems darbo užmokestį, susietą su įgytomis kompetencijomis.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės iniciatyva Seime sausio 3-iąją surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje pavyko susitarti dėl rezidentų darbo užmokesčio didinimo: ketinama pereiti prie „studento be stipendijos“ finansinio modelio, kai visos rezidento pajamos būtų draudžiamosios. Be to, nuspręsta kuo greičiau įgyvendinti žalos be kaltės modelį ir etapinių kompetencijų teisinį reglamentavimą.
„Matome akivaizdžių problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar. Kreipsiuosi į Vyriausybę ir prašysiu iki sausio pabaigos parengti planą, į kurį įeis teisės aktai, datos, finansiniai šaltiniai ir kitos reikalingos detalės dėl nuoseklaus gydytojų rezidentų darbo užmokesčio didinimo kartu užtikrinant, kad visos rezidentų pajamos būtų draudžiamosios, taip pat įdiegti gydytojų rezidentų etapinių kompetencijų ruošimo modelį, laipsniškai auginant jų kompetencijas ir plečiant atsakomybių ribas“, – sako A. Kubilienė.
Pasak Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės, gydytojų ir gydytojų rezidentų atlyginimai didės, ir tam yra ir bus išnaudojamos visos šiandien turimos galimybės. Nuo sausio gydytojų rezidentų algos didinamos 10 proc. Tam valstybės biudžete numatyta 1,4 mln. eurų. Nuo šio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 391,5 euro kyla iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 euro iki 530 eurų plius stipendija.
Seime prie rezidentų atlyginimų didinimo klausimo bus sugrįžta pavasario sesijoje, nes turi būti numatyti labai aiškūs teisiniai įrankiai, kad jie augtų stabiliai.
Premjeras, vieną praėjusios savaitės rytą, eilinį kartą „pakalbėjo“ – apie Rusijos „įtaką“ mokytojų streikui. Kitą rytą savo žodžius atšaukė. Ir atsiprašė.
Šiokia tokia pažanga palyginti su ankstesniais kartais. Vis tiek man skambina užsienio, tarp jų ir Rusijos, žurnalistai bei ironiškai šypsodamiesi prašo komentarų. Ginu Premjerą, sakydamas, kad visiems pasitaiko suklysti, nors labai norisi pasakyti, ką iš tikrųjų galvoju.
