Žalgirio pergalės parko vizija – atspindėti Lietuvos istoriją nuo seniausių iki šių laikų. Kauno r. sav. nuotr.

Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, šalia greitkelio ties Cinkiškės viaduku įkurtas Žalgirio pergalės parkas praturtėjo naujais meniniais akcentais. Trys ąžuoliniai stogastulpiai įamžino pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, karalienę Mortą ir po karaliaus nužudymo valstybės vairą perėmusį jų sūnų Vaišvilką. Tai – dar vienas žymaus tautodailininko Algimanto Sakalausko darbas, kuris darniai įsipina į jau esančių parke 15-kos stogastulpių visumą.
 
Žalgirio pergalės parko klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis ir profesorius Aleksandras Vitkus, pritarus klubo valdybai, kreipėsi į Lietuvos kultūros tarybą, kuri parėmė šį projektą. Kauno rajono savivaldybė ir Babtų seniūnija taip pat padeda gražinti ir garsinti šį istorinį parką. Patriotiškų visuomenininkų pastangomis plėtojamo parko ryškiausius momentus G. Tamulaitis ir prof. A. Vitkus sudėjo į iliustruotą leidinį „Žalgirio pergalės parkas 2018-2020“, kurį padėjo išleisti Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Žalgirio mūšio inscenizacija. Vytauto Visocko nuotr.
 
ELTA yra skelbusi, kad 2018 metais čia pasodinta 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams skirta ąžuolų alėja pagal Lietuvos kultūros tarybos patvirtintą ir Žalgirio pergalės parko klubo pateiktą projektą. Klubo narių pastangomis pernai pastatytas 12 tonų paminklinis akmuo Žalgirio mūšio pergalei atminti. Jo viršūnėje atsirado du kalavijai, įsmeigti į akmenį, kuris atitinka istorinį faktą, nurodytą Jono Dlugošo kronikoje.
Karalius Mindaugas. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Tolumoje – Lietuvos nacionalinis muziejus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
G. Tamulaitis pabrėžė, kad Žalgirio pergalės parko statinių visuma siekiama atspindėti Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šiandienos. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Tad parke įgyvendintas naujas projektas, pagerbiantis pirmojo Lietuvos valstybės valdovo karališkąją giminę.
 
„Mindaugas tapo pirmuoju Lietuvos valstybės vadovu, tai pripažįsta visi istorikai. Jo atminimas įamžintas ne vienoje vietoje. Tai – paminklinis akmuo Juozapinės kalne (1990 m.), Vilniaus centre (2003 m.), paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonoje (2015 m.). Mindaugo 750-osioms metinėms nukalta 200 litų moneta (2003 m.). Tačiau visos valdovo giminės iki šiol niekas nevaizdavo”, – pasakojo G. Tamulaitis, prisiminęs ir po projekto pristatymo kilusias diskusijas klubo valdyboje: ar neužtektų pateikti tik karalių Mindaugą ir karalienę Mortą?
 
„Kyla klausimas: ar mes norime atkartoti Agluonoje (2015 m.) pastatyto paminklo kompoziciją, ar surasti naują vaizdinį? Juk Agluonoje pavaizduota ne visa karaliaus Mindaugo šeima, čia nėra vyriausiojo sūnaus Vaišvilko, ir tai iškraipo istoriją. Vaišvilkas, dar esant gyvam Mindaugui, gavo valdyti Naugarduką, tapo stačiatikiu, todėl po tėvo mirties negalėjo tapti karaliumi (taip nurodė popiežius). Tačiau jis tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir trejus metus išlaikė vientisą karalystę. Be reikalo mūsų istorikai jį bando sumenkinti”, – dėstė argumentus G. Tamulaitis.
 
2016 m. Nacionalinė ekspedicija, plaukdama Nemunu, ieškojusi senųjų Lietuvos paribių, surado ir aplankė Laurušavo vienuolyną, kurį 1255–1259 m., kaip nurodo Lietuvos metraštis, apie 25 km į šiaurės rytus nuo Naugarduko, įkūrė Vaišvilkas.
Paminklas Žalgirio mūšio didvyriams Lenkijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Žalgirio parko kūrėjai nemažai diskutavo ir dėl regalijų. Karaliaus regalijos – tai karūna, valdžios rutulys, skeptras ir kalavijas. Įprasta, kad karūnavimo metu ant valdovo galvos karūną uždėdavo aukšto rango dvasininkas. Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. 1253 m. liepos 6-ąją Mindaugas ir jo žmona Morta buvo vainikuota, pasak istoriko, knygų „Lietuvos valstybės ištakos”, „Viduramžių Lietuvos viešpačiai” bei kitų autoriaus Tomo Baranausko, Rygos meistrų nukaldintomis karūnomis.
 
Valdžios rutulys – ideali forma, neturinti nei pradžios, nei pabaigos, primenanti dangaus šviesulius, liudijanti pilnatvę. Kaip nurodo Vitalijus Michalovskis, 1255 m. prie Lietuvos karaliaus Mindaugo akto prisegtame antspaude mūsų krašto valdovas vaizduojamas laikantis rankoje valdžios rutulį ir heraldinę leliją – senuoju karališkos valdžios simboliu papuoštą skeptrą.
 
Valstybės kalavijas – ketvirtoji pagrindinė monarcho regalija – simbolizavo ne tik valdovo rankoje sutelktą karinę jėgą, bet ir ryžtą ginti tikėjimą, Bažnyčią bei savo kraštą.
 
Karalienės Mortos portretą yra nupiešęs dailininkas Artūras Slapšys. Politiniame gyvenime, anot istorikų Tomo ir Ingos Baranauskų, ji pasireiškė kaip uoli Lietuvos krikšto rėmėja, todėl prie karūnos ji dar pasipuošė ir kryžiumi.
 
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių regalijos nėra apibrėžtos, todėl pavaizduoti Vaišvilką nėra paprasta. Tautodailininkas A.Sakalauskas jį pavaizdavo ir kaip valdovą, ir kaip stačiatikį, kairėje rankoje laikantį skydą, dešinėje – kalaviją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.09; 00:30

Žalgirio mūšio inscenizacija. Vytauto Visocko nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda vyksta į 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje, Griunvalde. Šventinėje ceremonijoje, vyksiančioje istorinėje mūšio vietoje, šalies vadovas sakys sveikinimo kalbą.
 
Sveikinimo žodį iškilmingoje ceremonijoje tars ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda bei Varmijos Mozūrų vaivadijos maršalas Gustawas Marekas Brzezina.
 
Prie Griunvaldo paminklo prezidentai padės vainiką mūšio aukoms atminti, taip pat numatomas Lenkijai dovanojamo simbolinio paminklinio akmens atidengimas.
Paminklas Žalgirio mūšio didvyriams Lenkijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Šis paminklas – Lietuvos dovana Lenkijai – skirtas Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai Lietuvos ir Lenkijos tautų pergalei atminti. Jis gegužės pabaigoje atgabentas iš Utenos rajone esančio Jono Šimonėlio skulptūrų parko. Akmenį puošia lietuviškas Vytis ir užrašas lietuvių ir lenkų kalbomis „Nuo lietuvių tautos už bendrą pergalę“.
 
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės ir Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacijos iniciatyvą įamžinti pergalės atminimą įgyvendino liaudies menininkas Valentinas Šimonėlis. Apie 14 tonų sveriantį akmenį dovanojo kupiškėnas Alfredas Aidukas.
 
Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas. Planuojama aptarti regiono saugumo situaciją, transatlantinį bendradarbiavimą, bendrus infrastruktūros projektus elektros tinklų sinchronizacijos, transporto srityse.
Istorinėse Žalgirio mūšio minėjimo iškilmėse dalyvaus ir Lietuvos bei Lenkijos ministrai pirmininkai.
 
1410 m. liepos 15 d. vykęs Žalgirio mūšis yra vienas reikšmingiausių ir didžiausių mūšių Lietuvos istorijoje, pasibaigęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos Karaliaus Jogailos kariuomenių pergale prieš Kryžiuočių ordiną. Žalgirio mūšio pergalė – ne tik Lietuvos ir Lenkijos pasididžiavimas, bet ir tarptautinį įvertinimą pelnęs karinės strategijos aktas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 00:55

Premjeras Saulius Skvernelis su žmona Silvija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir jį lydinti delegacija liepos 14–15 dienomis su vizitu vyksta Lenkiją.
Paminklas Žalgirio mūšio didvyriams Lenkijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Tai labai reikšmingas dvišalių santykių plėtrą per pastaruosius metus liudijantis vizitas, ir čia nemenkas abiejų valstybių vyriausybių indėlis. Susitikimuose su Lenkijos valstybės vadovais bus aptarta bendra pozicija dėl istorinės atminties ir priemonės, stiprinančios atsparumą istorijos iškraipymams. Didelį dėmesį skirsime sėkmingai vykdomiems europinės reikšmės infrastruktūros projektams: „Via Baltica“, „Rail Baltica“, „Harmony Link“ ir kitiems. Darbotvarkės akiratyje – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas atsakant į COVID-19 ir siekiant išlaikyti regiono konkurencingumą. Taip pat numatome aptarti saugumo ir gynybos klausimus, pabrėžiant transatlantinių ir santykių su JAV svarbą, kitus bendrus projektus“, – sako premjeras.
 
Antradienį Varšuvoje Vyriausybės vadovas susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
 
Trečiadienį S. Skvernelis dalyvaus Žalgirio mūšio metinių minėjimo renginyje Griunvalde.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.14; 08:44

Popiežius Pranciškus jaunimui: pasipriešinkime individualizmui. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šventasis Tėvas susirinkusius Katedros aikštėje ragino nebijoti klysti, sakydamas, kad nereikia bijoti būti pargriautam likimo – svarbiausia atsikelti.

„Nepasiduokite pagundai susitelkti į save pačius, žiūrėdami tik savo pilvo. Pagunda tapti savanaudžiais ar paviršutiniškais žmonėmis yra skausmas, sunkumas ir trumpalaikė sėkmė. Tai, kas įvyksta kitam – įvyksta ir man. Kartokime tai. Pasipriešinkime individualizmui, kuris daro mus egocentriškus ir pasipūtusius“, – kreipdamasis į jaunimą sakė Šventasis Tėvas.

Pontifikas ragino mažiau laiko skirti sau, dažniau rūpintis aplinkiniais ir pamiršti veidrodžius. „Negražus gyvenimas stovint prieš veidrodį. Gražus jis su kitais – su šeima, su draugais, kovojant kartu su tauta. Taip gyvenimas tampa gražus“, – Katedros aikštėje susirinkusiesiems sakė pontifikas.

Popiežius Pranciškus savo kalboje daug laiko skyrė kalbai apie tautos šaknų išsaugojimo svarbą. Jis jaunimui sakė, kad tikroji žmogaus tapatybė kuriasi einant koja kojon su kitu žmogumi, kartu kovojant ir rūpinantis.

Dideliam minios džiaugsmui, popiežius paklausė, kuri krepšinio komanda geresnė – Kauno „Žalgiris“ ar Vilniaus „Rytas“. Į ovacijomis ir juoku pasitiktą Šventojo Tėvo klausimą šis atsakė pats: „nesvarbu, kuri pirma, nesvarbu, koks rezultatas. Svarbu, kad Viešpats su mumis ir tampa paspirtimi gyvenime padėti kitiems.“

Petro įpėdinis priminė jaunimui Lietuvos bėdas – emigraciją, didelį savižudybių skaičių ir psichologines problemas. „Jūs, jaunime, galite atliepti šiuos iššūkius, susitikdami vieni su kitais. Jėzus kviečia mus rizikuoti susitikti akis į akį. Stengtis nėra paprasta“, – ragino popiežius Pranciškus.

Popiežius Pranciškus atvyko į Katedros aikštę Vilniuje pasveikinti su juo susitikti atvykusių dešimčių tūkstančių jaunų žmonių. Iš papamobilio tikinčiuosius laiminantį pontifiką susirinkusieji pasitiko entuziastingais šūksniais, mojuodami vėliavomis.

Emocionalioje kalboje, pontifikas ragino nepabijoti jaunus žmones dalyvauti švelnumo revoliucijoje. Pasak popiežiaus, gyvenimą dažnai įsivaizduojame nelyg spektaklį ar žaidimą – turintį aiškią pradžią ir pabaigą.

„Tačiau gyvenimas, jo laikas matuojamas kitaip. Gyvenimo tempai, gyvenimo laikas suderintas su Dievo ritmu. Kartais skubama, kartais vėluojama, kartais išbandomi kiti keliai. Atrodo, neryžtingumas veikti kyla iš baimės, kad ta uždanga tuoj nusileis. Tačiau gyvenimas yra nuolatinis ėjimas, ieškant krypties“, – sakė popiežius Pranciškus.

Lietuvos jaunimas laukia Popiežiaus Pranciškaus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tačiau pontifikas perspėjo jaunimą – nesunku ėjimą pirmyn supainioti su paklydimu labirintuose, tuščiu ėjimu ratu aplink save, nerandant pirmyn vedančio kelio. „Prašau jūsų, nesileiskite įviliojami į labirintą, iš kurio sunku išeiti“, – kreipėsi į jaunimą popiežius.

Šventais Tėvas susirinkusius ragino nepamiršti savo tauto šaknų ir istorijos, bendrauti su senoliais, kurie gali jaunus žmones labai daug ko išmokyti. „Tegul jie jums papasakoja apie jūsų tautos šaknis – džiaugsmą, kančias, vertybes ir išgyvenimus. Pasiekdami savo šaknis, jūs tęsite savo tautos istoriją. Jei norite būti laisva, didžia tauta – semkitės atminties iš šaknų ir perduokite jas ateičiai“, – kreipimąsi užbaigė popiežius Pranciškus.

„Aikštėje tvyro rimties nuotaika – žmonės susimąstę, tačiau nusiteikę linksmai. Gausu įvairiausių tautybių žmonių – vien greta manęs stovi vokiečiai, italai ir lenkai“, – Eltai sakė Katedros aikštėje popiežiaus Pranciškaus laukianti Giedrė.

Jaunimo atstovai specialiai popiežiaus vizitui skyrė giesmę „Kristus Jėzus – mano viltis“. Ji buvo pasirinkta po balandį skelbto teminės giesmės konkurso, kurio metu buvo renkamasi iš septyniolikos kūrinių. Giesmė buvo dainuojama keliomis kalbomis į ką Petro įpėdinis atkreipė dėmesį – išgirdęs giesmę anglų kalba, popiežius Pranciškus pradėjo šypsotis.

Šeštadienį į susitikimą su popiežiumi Pranciškumi susirinkęs jaunimas užpildė ne tik Vilniaus Katedros aikštę, bet ir jos prieigas.

„Prie Katedros labai daug žmonių – gausu šeimų su vaikais, kurie pontifiką išvysti bando pasilipę ant kėdžių. Nuotaika labai pakili. Popiežius Pranciškus važiuodamas šypsojosi, dėl to susirinkusieji tapo tik dar labiau laimingesni“, – džiaugėsi Katedros aikštėje į Šventojo Tėvo susitikimą su jaunimu atvykusi Inesa.

Dar vasarą į šį susitikimą internetu išdalyta apie 30 tūkst. nemokamų kvietimų. Tai vienintelis Vatikano valstybės vadovo susitikimas su katalikiškuoju jaunimu Baltijos šalyse.

Aikštėje įrengtos dvi scenos. Viena skirta Šventajam Tėvui ir jo palydai, kita – jaunimo programai. Pastaroji papuošta votais ir gėlėmis – padėkos bei maldos ženklais. Šventajam Tėvui skirtoje scenoje pastatytas Dievo Gailestingumo paveikslo originalas, nutapytas pagal šv. Faustinos Vilniuje patirtas vizijas. Šio paveikslo kopijos išplitusios visame pasaulyje.

Susitikimą veda šeši jauni žmonės: kunigas, sesė vienuolė, šokio mokytoja, teisininkas ir du aktoriai. Susitikimo programa aktuali ir įdomi tiek paaugliui, tiek studentui ar jaunai šeimai.

Laukiant popiežiaus Pranciškaus skamba liudijimai, paliestos savižudybės ir depresijos, smurto šeimoje, priklausomybių temos. Taip pat dalijamasi lytiškumo, savivertės ir tapatybės paieškų, patyčių klausimais.

Šokėjai ir muzikantai atspindi istorijas, tad kiekvienas liudijimas lydimas meninio kūrinio.

Susirinkusius Katedros aikštėje ir prie Aušros Vartų suvienijo Gailestingumo vainikėlio malda, kuri skambėjo lietuvių, lenkų, latvių, rusų ir anglų kalbomis.

Ekrane buvo rodomas Gailestingumo paveikslas, sudarytas iš daugybės žmonių portretų, surinktų iš viso pasaulio. Vilnius yra Gailestingumo miestas ir garbingo Svečio atvykimo proga padovanojo šią maldą visoms pasaulio tautoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.23; 08:00

Buvęs Lietuvos saugumo (VSD) vadovas Jurgis Jurgelis išsišaipė iš prezidento Valdo Adamkaus, profesoriaus Vytauto Landsbergio, Seimo narės Rasos Juknevičienės, vienaip arba kitaip pagerbusius partizaną Kraujalį, vadindamas jį nėščių moterų žudiku, o ne sektinu herojumi.

Beveik tuo pat metu televizija parodė partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago įtariamuosius išdavikus. Moteris į teismą buvo vežama lovoje, ji iš tiesų ar apsimestinai jau nieko nesuvokia. Nesvarbu: teismas juos išteisins ar nuteis – realios bausmės jie jau nepatirs.

Continue reading „Krinta kaip lapai rudens…“

Interviu imti iš akademiko Antano Kudzio – didžiausias malonu­mas. Seniai buvau turėjęs tokį atvirą, drąsų, konkretų pašnekovą. Dėstydamas savo politines, kultūrines, dvasines nuostatas portalui Slaptai.lt, akademikas A. Kudzys nė sykio neužsiminė, esą galbūt kai kurių pa­vardžių, faktų ar situacijų nereikėtų skelbti, esą galbūt kai kuriuos momentus derėtų sušvelninti, padailinti.

Šnekėdamasis su aka­demiku A. Kudziu buvau maloniai nustebintas, kai šis, garbaus am­žiaus sulaukęs mokslininkas, visą gyvenimą gilinęsis į patikimumo te­orijos paslaptis, kategoriškai paprašydavo: „šį faktą būtinai paminėkite, šią pavardę būtinai įrašyk". Akademikas A. Kudzys nė sykio neištarė žodžių „galbūt nereikia, galbūt per aštru".

Continue reading „Kai valdžia ignoruoja mokslininkų rekomendacijas…“

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012.07.15

sabtajus_1

Lapkričio 2 dieną Maskvoje nušautas Rusijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse gerai žinomas verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. Jo automobilį „Mercedes“, važiavusį Maskvos centre, pasivijo automobilis „Lada Priora“. Du užpuolikai pradėjo šaudyti iš automatų. Į Š.Kalmanovičių pataikė 20 kulkų, jis žuvo vietoje. Jo vairuotojas Piotras Tumanovas sužeistas ir gydomas ligoninėje. Š.Kalmanovičius buvo ne tik žinomas verslininkas ir sporto mecenatas (buvęs Kauno „Žalgirio komandos savininkas, paskutiniu metu valdęs įvairias Rusijos moterų krepšinio komandas), bet ir užėmė įvairias atsakingas pareigas valdžios žinybose. 1999-2002 metais jis ėjo Maskvos srities gubernatoriaus B.Gromovo patarėjo pareigas. 2002-2008 metais Š.Kalmanovičiaus užėmė prezidento V.Putino patarėjo pareigas, nuo šių metų gegužės mėnesio ėjo susisiekimo ministro patarėjo pareigas.

 

Continue reading „Mįslinga buvusio KGB agento Šabtajaus Kalmanovičiaus mirtis“