Žalgirio pergalės parko vizija – atspindėti visą Lietuvos istoriją


Žalgirio pergalės parko vizija – atspindėti Lietuvos istoriją nuo seniausių iki šių laikų. Kauno r. sav. nuotr.

Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, šalia greitkelio ties Cinkiškės viaduku įkurtas Žalgirio pergalės parkas praturtėjo naujais meniniais akcentais. Trys ąžuoliniai stogastulpiai įamžino pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, karalienę Mortą ir po karaliaus nužudymo valstybės vairą perėmusį jų sūnų Vaišvilką. Tai – dar vienas žymaus tautodailininko Algimanto Sakalausko darbas, kuris darniai įsipina į jau esančių parke 15-kos stogastulpių visumą.
 
Žalgirio pergalės parko klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis ir profesorius Aleksandras Vitkus, pritarus klubo valdybai, kreipėsi į Lietuvos kultūros tarybą, kuri parėmė šį projektą. Kauno rajono savivaldybė ir Babtų seniūnija taip pat padeda gražinti ir garsinti šį istorinį parką. Patriotiškų visuomenininkų pastangomis plėtojamo parko ryškiausius momentus G. Tamulaitis ir prof. A. Vitkus sudėjo į iliustruotą leidinį „Žalgirio pergalės parkas 2018-2020“, kurį padėjo išleisti Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Žalgirio mūšio inscenizacija. Vytauto Visocko nuotr.
 
ELTA yra skelbusi, kad 2018 metais čia pasodinta 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams skirta ąžuolų alėja pagal Lietuvos kultūros tarybos patvirtintą ir Žalgirio pergalės parko klubo pateiktą projektą. Klubo narių pastangomis pernai pastatytas 12 tonų paminklinis akmuo Žalgirio mūšio pergalei atminti. Jo viršūnėje atsirado du kalavijai, įsmeigti į akmenį, kuris atitinka istorinį faktą, nurodytą Jono Dlugošo kronikoje.
Karalius Mindaugas. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Tolumoje – Lietuvos nacionalinis muziejus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
G. Tamulaitis pabrėžė, kad Žalgirio pergalės parko statinių visuma siekiama atspindėti Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šiandienos. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Tad parke įgyvendintas naujas projektas, pagerbiantis pirmojo Lietuvos valstybės valdovo karališkąją giminę.
 
„Mindaugas tapo pirmuoju Lietuvos valstybės vadovu, tai pripažįsta visi istorikai. Jo atminimas įamžintas ne vienoje vietoje. Tai – paminklinis akmuo Juozapinės kalne (1990 m.), Vilniaus centre (2003 m.), paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonoje (2015 m.). Mindaugo 750-osioms metinėms nukalta 200 litų moneta (2003 m.). Tačiau visos valdovo giminės iki šiol niekas nevaizdavo”, – pasakojo G. Tamulaitis, prisiminęs ir po projekto pristatymo kilusias diskusijas klubo valdyboje: ar neužtektų pateikti tik karalių Mindaugą ir karalienę Mortą?
 
„Kyla klausimas: ar mes norime atkartoti Agluonoje (2015 m.) pastatyto paminklo kompoziciją, ar surasti naują vaizdinį? Juk Agluonoje pavaizduota ne visa karaliaus Mindaugo šeima, čia nėra vyriausiojo sūnaus Vaišvilko, ir tai iškraipo istoriją. Vaišvilkas, dar esant gyvam Mindaugui, gavo valdyti Naugarduką, tapo stačiatikiu, todėl po tėvo mirties negalėjo tapti karaliumi (taip nurodė popiežius). Tačiau jis tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir trejus metus išlaikė vientisą karalystę. Be reikalo mūsų istorikai jį bando sumenkinti”, – dėstė argumentus G. Tamulaitis.
 
2016 m. Nacionalinė ekspedicija, plaukdama Nemunu, ieškojusi senųjų Lietuvos paribių, surado ir aplankė Laurušavo vienuolyną, kurį 1255–1259 m., kaip nurodo Lietuvos metraštis, apie 25 km į šiaurės rytus nuo Naugarduko, įkūrė Vaišvilkas.
Paminklas Žalgirio mūšio didvyriams Lenkijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Žalgirio parko kūrėjai nemažai diskutavo ir dėl regalijų. Karaliaus regalijos – tai karūna, valdžios rutulys, skeptras ir kalavijas. Įprasta, kad karūnavimo metu ant valdovo galvos karūną uždėdavo aukšto rango dvasininkas. Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. 1253 m. liepos 6-ąją Mindaugas ir jo žmona Morta buvo vainikuota, pasak istoriko, knygų „Lietuvos valstybės ištakos”, „Viduramžių Lietuvos viešpačiai” bei kitų autoriaus Tomo Baranausko, Rygos meistrų nukaldintomis karūnomis.
 
Valdžios rutulys – ideali forma, neturinti nei pradžios, nei pabaigos, primenanti dangaus šviesulius, liudijanti pilnatvę. Kaip nurodo Vitalijus Michalovskis, 1255 m. prie Lietuvos karaliaus Mindaugo akto prisegtame antspaude mūsų krašto valdovas vaizduojamas laikantis rankoje valdžios rutulį ir heraldinę leliją – senuoju karališkos valdžios simboliu papuoštą skeptrą.
 
Valstybės kalavijas – ketvirtoji pagrindinė monarcho regalija – simbolizavo ne tik valdovo rankoje sutelktą karinę jėgą, bet ir ryžtą ginti tikėjimą, Bažnyčią bei savo kraštą.
 
Karalienės Mortos portretą yra nupiešęs dailininkas Artūras Slapšys. Politiniame gyvenime, anot istorikų Tomo ir Ingos Baranauskų, ji pasireiškė kaip uoli Lietuvos krikšto rėmėja, todėl prie karūnos ji dar pasipuošė ir kryžiumi.
 
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių regalijos nėra apibrėžtos, todėl pavaizduoti Vaišvilką nėra paprasta. Tautodailininkas A.Sakalauskas jį pavaizdavo ir kaip valdovą, ir kaip stačiatikį, kairėje rankoje laikantį skydą, dešinėje – kalaviją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.09; 00:30
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.