Zelenskis
G. Nausėda: V. Zelenskiui išdėsčiau, kodėl esame susirūpinę dėl Astravo AE statybos
G. Nausėda: Lietuva pasiryžusi padėti Ukrainai siekti konkurencingumo regiono rinkoje
Kastytis Stalioraitis. Mokyklų kalbinė padėtis slaviškoje buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalyje
Pagrindinis išskirtinis šiuolaikinės tautos bruožas yra gimtoji kalba. Ne nosies ar akių forma, ne plaukų ar odos spalva, ne religija, ne vietiniai papročiai. Netrukus į Lietuvą žada atvykti Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis, kurio gimtoji kalba – rusų, tačiau nors sunkiai, bet ukrainietiškai jis kalba.
Pasidžiaukime. 2020 metais Ukrainoje nebus nei vienos rusakalbės mokyklos. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „theБабель“
2020 metų rugsėjį visos Ukrainos vidurinės mokyklos privalo pereiti prie dėstymo ukrainiečių kalba.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis šiemet, palyginus su 2014 metais rusakalbių mokyklų skaičius sumažėjo trissyk – buvo 621, tapo 194 (iš jų 43 – privačios). Daugiausiai tokių mokyklų išlieka Charkovo srityje (66), Zaporožės (35), Odesos (34) ir Dniepropetrovsko (31) srityse.
Žinoma, gimtąja kuri nors kalba tampa ne savarankiškai ją studijuojant, net ne mokyklose žinias ta kalba įgyjant. Ji tokia tampa tik su motinos pienu. Praeis dar nemažai laiko, kol visų ukrainiečių gimtąja taps ukrainiečių kalba.
Labai liūdna mokyklų kalbinė padėtis yra Baltarusijoje. Baltarusių patriotams kol kas belieka pavydėti Ukrainos kolegoms.
Praėjusių metų vasarį spaudos konferencijoje Minske Švietimo ministerijos Bendrojo vidurinio, ikimokyklinio ir specialaus išsilavinimo valdybos vyriausioji specialistė Irina Bulavkina pranešė, kad Švietimo ministerija žino nepakankamo mokyklų su dėstomąja baltarusių kalba miestuose skaičiaus problemą. Jos žodžiais, šalyje veikia 2845 bendrojo vidurinio išsilavinimo mokyklos, iš kurių 1325 (46,6%) mokymas vyksta baltarusių kalba. „Tokių baltarusiškų mokyklų skaičius didelis, tačiau jos daugiausiai veikia kaimo vietovėse. Mes turime vidurinio išsilavinimo su dėstoma baltarusių kalba mokyklų steigimo sričių centruose, miestuose, kurių skaičius nežymus, problemą“, – sakė pareigūnė.
Ji pažymėjo, kad Baltarusijoje veikia įstatymas, pagal kurį tėvai gali pasirinkti, į kokią mokyklą leisti savo vaiką. „Mes atkreipiame tėvų dėmesį, kad jie turi teisę pateikti pareiškimą, nurodant baltarusių kalbą, kaip dėstomąją“, – sakė ji.
https://news.tut.by/society/581852.html
Galima padaryti liūdną išvadą, kad dauguma miestų gyventojų – tėvų jau nesieja Baltarusijos ateities su baltarusių kalba, net ir turėdama šalia savęs puikų Ukrainos pavyzdį.
Taip jau atsitiko, kad 2000 m. teko išklausyti Saugumo studijų kursą vadovaujantiems darbuotojams Džordžo Maršalo Europos Centre Vokietijoje (Garmisch-Partenkirchen‘e netoli Miuncheno ir sienos su Austrija) su pažintinėmis išvykomis į JAV ir NATO gynybos būstines Pentagone, Briuselyje ir Berlyne.
„Studentų“ kontingentas buvo labai margas. Daugumą sudarė Rytų Europos valstybių piliečiai, atstovaujantys demokratines idėjas.
Susidraugavau su viena ukrainiete ir viena baltaruse. Kadangi tuometiniame Seimo Informacijos ir analizės skyriuje šalia kitų užduočių „kuravau“ Ukrainą ir Baltarusiją, tai teko pramokti skaityti ir klausyti ukrainietiškai ir baltarusiškai. Atsitiktinai tapau tų dviejų merginų gana ilgo pokalbio liudininku. Kiekviena iš jų kalbėjo savo kalba ir puikiai viena kitą suprato. Pagalvojau, vargu ar taip susišnekėtų jos su ruse, nemokančia jų kalbos.
Neretai mūsų žiniasklaidoje priekaištaujama mūsų užsienio politikos formuotojams ir vykdytojams, kad jie deda per mažai pastangų „traukiant Baltarusiją už ausų“ iš Rusijos liūno, stipriau remiant opoziciją, kokia maža ji bebūtų, Aleksandrui Lukašenkai. Tik ką jau kalbėti apie mus, jei ir Ukrainoje, tikrai broliškoje Baltarusijai bent jau kalbiniu požiūriu, aš nematau, nors seku įvykius joje, pastangų tai daryti.
Gal, sakau, bendromis jėgomis?
2019.11.25; 06:00
Numatytas susitikimas su Ukrainos Prezidentu
Lapkričio 27 d. Vilniuje vyks Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdis. Dvišalė Prezidentų Taryba rengiama jau dvylika metų, pirmą kartą joje dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Su Ukrainos vadovu Prezidentas aptars dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.
Taip pat Prezidentai susitikime didelį dėmesį skirs Ukrainoje vykdomoms reformoms, ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties praktiniam įgyvendinimui. Šalių vadovai aptars ES Rytų partnerystę ir Ukrainos bendradarbiavimą su NATO. Susitikime šalių vadovai kalbėsis apie santykius su Rusija, situaciją Donbase bei planuojamą Normandijos ketverto susitikimą.
Prezidentų Tarybos metu ketinama pasirašyti Prezidentų deklaraciją bei du tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimus dėl kibernetinio saugumo bei elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.
V. Zelenskis: rinkimai Donbase įvyks, kai Ukraina kontroliuos visą jo teritoriją
Rusijos prezidentas V. Putinas giria V. Zelenskį
Viršūnių susitikimas Ukrainos krizei aptarti – gruodžio 9-ąją Paryžiuje
Donaldas Trumpas užsipuolė jo apkaltos siekiančius demokratus
Česlovas Iškauskas. Ukraina vėl slysta į meškos glebį?
Vadinamasis „Ukrageitas“ įgauna apsukas. D. Trumpui šis skandalas, susijęs su artėjančia nuožmia rinkimine kova, kaip nuo žąsies vanduo, o štai Ukraina nuo jo gali smarkiai nukentėti.
Įsivėlęs į vidines peštynes JAV, V. Zelenskis ne nepajuto, kad Ukrainos fronte jis praranda pozicijas. Galbūt iš didelio noro įtikti Vakarams, ypač D. Trumpui, skubėdamas vykdyti savo rinkiminius pažadus – atkurti taiką Donbase, jis net nepastebėjo, kad ima pataikauti V. Putinui. Teisingai kritikuodamas Paryžių ir Berlyną ir priešpastatydamas juos Vašingtonui, buvęs komiško serijalo herojus praranda populiarumą kaip prezidentas. Jis dar labiau pastūmėjo Merkel ir Macroną į Putino draugiją, o šis trina rankomis: jo Kijevui numestas „Stainmeierio formulės“ kabliukas nepatyrusio 41-rių metų V. Zelenskio buvo tučtuojau prarytas…
Jis žino, ko laukia ukrainiečiai: taikos Donbase, kad nežūtų ten jų sūnūs ir vyrai, kad pagaliau liautūsi sproginėti minos, poškėti šūviai, kad būtų galima nekliudomai susisiekti su ten gyvenančiais artimaisiais. Krymas palauks, nes pusiasalio susigražinimas – nereali arba ne šio laikmečio idėja. Ir V. Zelenskis verčiasi per galvą, atsisakydamas savo rinkiminių pažadų – besąlygiškai išvesti Rusijos karines pajėgas iš separatistų kontroliuojamo regiono ir jame atkurti Ukrainos jurisdikciją. Dabar juos pakeičia „kompromisine“ „Stainmeierio formule“, kuri, pasirodo, tenkina ir konjuktūrinę Europą, ir Maskvą, ir diplomatijos subtilybių nepramokusį buvusį komiką.
Kijevas mano, kad pirmas laimėjimas pasiektas – rugsėjį su Rusija apsikeista kaliniais. Kita pergalė turėtų būti keturių lyderių – Putino, Macrono, Zelenskio ir Merkel – susitikimas vadinamuoju „Normandijos ketverto“ formatu. Jo data dar nenumatyta, bet jis turėtų patvirtinti taikos proceso Ukrainoje pažangą ir iš esmės revizuoti Minsko susitarimus, kurie nėra vykdomi. Kol kas vykęs gynybos ir užsienio reikalų ministrų pokalbis formatu “2+2”, kaip pastebi Paržiaus „Le Monde“, praėjo šaltai…
„Bet dabar kamuolys yra Putino rankose, – komentuoja prancūzų laikraštis. – Jis mano, kad yra gera proga užbaigti krizę Donbase. Bet kokiomis sąlygomis? Amerikos demokratijos suterštas įvaizdis ir Trumpo diplomatijos traukimasis iš Ukrainos tik stiprina tą Putino ranką…“
Buvusio Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio pateiktas Ukrainos krizės sureguliavimo planas numato Donbasui suteikti ypatingą Ukrainos teritorijos statusą, kurį jis gautų po ESBO pripažintų rinkimų. Bet kodėl jis dar vadinamas „Putino planu“?
Apžvalgininkai daro septynias Kremliui palankias išvadas:
1.Neabejojama, kad ESBO pripažins rinkimų į vietinius valdžios organus teisėtumą, galų gale abi separatines respublikas toliau kontroliuos prorusiška administracija, o tvarką palaikys vietos policija.
2.Ukrainos-Rusijos sieną Donbaso ir Luhansko respublikose saugos „savanorių korpusai“, suformuoti DLR ir LLR, o ne Ukrainos pasienio tarnyba.
3.„Normandijos formato“ susitikime V. Zelenskis pakartos pritarimą „Stainmeierio formulei“, po to jis jau negalės trauktis atgal, nes Kremlius iškart sakys Vakarams: štai perspėjome, kad su Ukraina negalima turėti reikalų…
4.Ukrainiečiai negali masiškai priešintis naujiems susitarimams, nes jie yra pavargę nuo karo. Vidaus reikalų ministrui A. Avakovui nebus problemų atskirus protestus, kurie Ukrainoje jau prasidėjo, neutralizuoti.
5.V. Zelenskis bandys visuomenei šį žingsnį pateikti kaip „taiką vietoj reformų ir pagreitintos kovos su korupcija“, o šis delsimas padės ateiti Rusijos verslui.
6.Po šios pergalės Rusija gali tikėtis sankcijų sušvelninimo ir galimybės daryti įtaką Ukrainos politinei sistemai, dabar jau – per įmontuotą „Donbaso saugiklį“.
Taigi, Ukraina pateko į pavojingą pasaulinio masto akivarą. Skandalas JAV ją aptaškė purvu, nepatyręs V. Zelenskis, atrodo, gavo gerą diplomatijos pamoką, tačiau daug svarbiau, kad jis nebūtų „išdurtas“ kitame – visos Ukrainos likimą galinčiame nulemti – fronte.
Kai Vakarų šalys mieliau spaudžia ranką V. Putinui, o nusisuka nuo Ukrainos krizės, reiktų prisiminti taurią trijų Rytų ir Vidurio Europos lyderių misiją, kai Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovai – Adamkus, Kwasniewskis ir Juščenka – derindavo savo pagalbos šiai šaliai veiksmus ir taip ją atvedė į Maidaną.
Nejaugi šiandien kaimynai liks tik stebėtojais, kaip Ukraina vėl slysta į Rusijos glėbį?
Skaitykite – www.iskauskas.lt
2019.10.05; 07:17