Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 23 d. (ELTA). Rusijos planai perimti Pietų Ukrainos kontrolę ir taip įgauti prieigą prie Moldovos sienos patvirtina įtarimus, kad Maskva savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniu ir vėliau sieks užimti ir daugiau valstybių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja portalas „Ukrinform“.
„Šiandien paskelbtos žinios, kad Rusijos kariuomenė dabar neva sieks užimti Ukrainos pietus ir pasiekti Moldovos sieną, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės. Tai tik patvirtina, ką jau esu ne kartą sakęs: Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pradžia, jie nori užimti ir daugiau valstybių“, – vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. Rusijos tankai Moldavijos Padniestrėje
Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai ginsis tiek, kiek reikės, kad Rusija atsisakytų šių siekių. Tačiau V. Zelenskis kartu pažymėjo, kad visos valstybės turi padėti Ukrainai, nes ji yra pirmoji Rusijos kelyje. „Kas bus kitas? Jei kitais galintys tapti šiandien išliks neutralūs, kad nieko neprarastų, jie labai rizikuoja. Nes jūs prarasite viską“, – tikino V. Zelenskis.
Penktadienį Rusijos generolas Rustamas Minekajevas pareiškė, kad antrajame karo etape vienas iš Rusijos kariuomenės tikslų yra visiškai perimti Rytų ir Pietų Ukrainos kontrolę. Jis pažymėjo, kad, užėmus Ukrainos pietus, būtų galima pasiekti nuo Moldovos atskilusią Padniestrę, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės.
V. Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Donbase. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Santykiai tarp Vakarų ir Ukrainos dėl ginklų tiekimo „tapo šiltesni“, per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Karinės technikos atvykimo į Ukrainą terminai „tapo aiškesni“, sakė V. Zelenskis, Kyjive kalbėdamas kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu.
„Vakarų požiūris į Ukrainą šiltesnis“, – pridūrė jis, bet paragino Europos Sąjungos valstybes nares vengti delsimo ir taikyti sankcijas Rusijos naftos ir dujų importui. Vokietija nepasirengusi sankcijoms Rusijos energetikos importui, sakė V. Zelenskis, kritikuodamas vėlavimą.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Kyjivas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad padėtis Mariupolio uostamiestyje yra „rimčiausia, kokia tik gali būti“. Rusų pajėgos blokuoja visus mėginimus suorganizuoti humanitarinius koridorius iš išgelbėti Ukrainos piliečius, sakė V. Zelenskis vaizdo įraše, kuris paskelbtas naktį į trečiadienį.
Miesto gyventojus, esančius Rusijos dalinių rankose, anot jo, mėginama „deportuoti“ ar mobilizuoti į rusų pajėgas. Deja, sakė V. Zelenskis, negaunama atsakymo į pasiūlymą dėl apsikeitimo, kuris leistų išgelbėti civilius ir miesto gynėjus. Šio pasiūlymo detalių prezidentas nekonkretizavo. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.
Padėtis smarkiai sugriautame Mariupolyje laikoma dramatiška. Rusija nori visiškai perimti strategiškai svarbaus uostamiesčio kontrolę ir antradienį dar kartą paragino Ukrainos kovotojus „Azovstal“ plieno gamykloje kapituliuoti, tačiau šie atsisakė. Mariupolis nepasiduoda. EPA – ELTA foto
Maskva antradienio vakarą pranešė, kad iki 22.00 val. (21 val. Vidurio Europos laiku) niekas nepasinaudojo koridoriais. Taip pat paskelbta apie vienašališkas paliaubas, įskaitant „humanitarinį koridorių“ iš plieno gamyklos trečiadienį 14.00 val. Maskvos laiku (13.00 val. Vidurio Europos laiku). Per šias paliaubas Ukrainos kovotojai gali pasiduoti, o civiliai – būti evakuoti, sakoma Rusijos generolo pulkininko Michailo Mizincevo pranešime antradienio vakarą.
Praėjusiomis savaitėmis abi pusės kaltino viena kitą sabotuojant civilių evakuaciją.
V. Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Donbase. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 19 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Ukrainos rytuose.
„Galime patvirtinti, kad rusų daliniai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam seniai rengėsi, – sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą kalboje, paskelbtoje „Telegram“ kanale. – Šiam puolimui dabar bus panaudota labai didelė visos Rusijos kariuomenės dalis“.
„Tai pragaras. Puolimas, apie kurį kalbame kelias savaites, prasidėjo“, – feisbuke rašė ir Luhansko srities gubernatorius Sergijus Haidajus.
Anot jo, mūšiai vyksta Rubižnėje ir Popasnoje, taip pat „nesiliaujantys mūšiai kituose taikiuose miestuose“.
Ukraina pranešė apie sprogimus palei rytinį frontą ir atakas kitose šalies dalyse. Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, serija sprogimų nugriaudėjo Donecko regione. Vietos institucijos taip pat skelbia apie sprogimus Charkive, Mykolajive ir Zaporižėje.
Rusijos atakos, pasak mero Vitalijaus Klyčko, toliau gresia ir Ukrainos sostinei Kyjivui. „Kyjivas buvo ir lieka agresoriaus taikinys“, – sakė jis pirmadienio vakare „Telegram“ kanale. Jis primygtinai paragino iš miesto pabėgusius gyventojus geriau pasilikti saugesnėje vietoje.
„Remdamiesi kariniais duomenimis ir atsižvelgdami į dabartinę situaciją, negalime atmesti tikimybės, kad Kyjivui ir toliau grės raketų raketos“, – pabrėžė V. Klyčko.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, balandžio 16 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad eliminavus paskutinius Ukrainos karius, įstrigusius apgultame Mariupolio mieste, derybos su Maskva bus nutrauktos.
„Mūsų karių, mūsų vyrų (Mariupolyje) likvidavimas užbaigs bet kokias Ukrainos ir Rusijos derybas“, – sakė V. Zelenskis interviu naujienų tinklalapiui „Ukrayinska pravda“. – Tai bus aklavietė, nes mes nesiderame nei dėl savo teritorijų, nei dėl savo žmonių“.
Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis nukentėjo bene labiausiai.
Mariupolis – po barbarų atakų
Miesto užėmimas leistų Rusijai sausuma sujungti 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį ir Maskvos remiamų separatistų valdomus regionus Ukrainos rytuose.
Netrukus po invazijos Rusijos kariai apsupo uostamiestį, tačiau menkiau ginkluota ir ne tokia gausi Ukrainos kariuomenė atsilaikė.
Rusijos kariai pamažu žengė į miestą, tačiau ukrainiečių pajėgų grupės ir toliau laikosi miesto milžiniškose metalurgijos ir sunkiosios technikos gamyklose, kurios turi didžiulį požeminių tunelių tinklą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus toliau tiekti ginklus jo šaliai. „Mums skubiai reikia sunkiosios artilerijos, sunkiųjų tankų, oro gynybos sistemų ir lėktuvų“, – sakė jis trečiadienį instagrame paskelbtame vaizdo įraše anglų kalba.
V. Zelenskis konkrečiai įvardijo 155 mm ir 152 mm kalibro haubicas, sovietinio tipo „Grad“, „Smerč“ raketų sistemas ar amerikietiškas M142 HIMARS, taip pat sovietinius T-72 modelio tankus – „ar panašius amerikietiškus ar vokiškus“.
Toliau V. Zelenskis minėjo sovietų gamybos S-300 ar BUK oro gynybos sistemas – „arba lygiavertes modernias Vakarų priešlėktuvines sistemas“.
Prezidentas savo žinutę užbaigė žodžiais: „Apginkluokite Ukrainą dabar, kad apgintumėte laisvę“.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 14 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė ketinąs aptarti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu jo žodžius, kad Rusijos veiksmai nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai – broliai, praneša UNIAN.
V. Zelenskis tai sakė per spaudos konferenciją, skirtą susitikimo su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais rezultatams.
„Aš negirdėjau pono Prancūzijos prezidento. Šis pareiškimas, jeigu tai tiesa… Mes nepraleidžiame nė vienos detalės. Tokie dalykai mums labai skausmingi. Todėl aš būtinai padarysiu visa, kad šiandien ar rytoj aptarčiau su juo šį klausimą“, – teigė V. Zelenskis.
Kaip pranešė UNIAN, Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai yra broliai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus.
Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Viktoras Medvedčukas. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė norįs iškeisti sulaikytą prorusiškos opozicijos šalyje lyderį, artimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką Viktorą Medvedčuką į Ukrainos karo belaisvius.
V. Medvedčukas slėpėsi po uniforma, todėl su juo reikėtų elgtis atitinkamai, savo naktiniame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.
„Siūlau Rusijos Federacijai iškeisti savo berniuką į mūsų berniukus ir mergaites Rusijos nelaisvėje“, – nurodė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 12 d. (ELTA). Ukraina negauna tiek ginklų, kiek reikia, kad galėtų atblokuoti Mariupolį ir kuo greičiau užbaigti šį karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame vaizdo kreipimesi, apibendrindamas 47-osios karo dienos rezultatus, praneša UNIAN.
„Esminis uždavinys tiek šiandien, tiek kiekvieną dieną pastaruoju metu – imtis konkrečių gynybinių priemonių. Konkrečiai didinti mūsų galimybes atremti visas Rusijos kariuomenės atakas. Esu įsitikinęs, žmonės tai irgi mato. Kaip mato ir tai, kad priešo karinės ir techninės galimybės vis dar gana didelės. Taip, ukrainiečiai nepalyginamai narsesni. Mūsų ginkluotosios pajėgos muša okupantus Rusijos kariškiams nepasiekiamu sumanumu ir apgalvota taktika. Bet jei kalbėsime apie būtiną ginkluotę, mes vis dar esame priklausomi nuo tiekimo, nuo mūsų partnerių. Deja, mes jos negauname tiek, kiek reikia, kad kuo greičiau užbaigtume šį karą. Kad visiškai sunaikintume priešą mūsų žemėje. Ir kad įvykdytume tuos uždavinius, kurie kiekvienam Ukrainos žmogui akivaizdūs. Pavyzdžiui, kad atblokuotume Mariupolį“, – sakė prezidentas.
Anot V. Zelenskio, jeigu Ukraina gautų lėktuvų ir sunkiosios šarvuotosios technikos, artilerijos, ji galėtų tai padaryti.
„Bet vis dar tenka dėl to tartis. Vis dar tenka įtikinėti. Vis dar tenka išspausti reikiamus sprendimus. Neabejoju, kad mes gausime beveik viską, ko reikia. Bet prarandamas ne tik laikas. Prarandamos ukrainiečių gyvybės. Gyvybės, kurių jau nebesugrąžinsi. Ir už tai atsakingi ir tie, kurie iki šiol laiko sandėliuose Ukrainai reikalingą ginkluotę. Ši atsakomybė amžiams liks istorijoje. Kaip liks istorijoje ir mūsų dėkingumas. Dėkingumas toms valstybėms ir tiems politikams, kurie realiai padėjo, kurie nedelsė“, – pabrėžė V. Zelenskis.
V. Zelenskis susitiko su Austrijos kancleriu. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 10 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Kyjive susitiko su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu, informuoja dpa.
V. Zelenskis sako siekiąs taikos derybų su Maskva, nepaisant to, kad paaiškėjo Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai.
„Deja, tuo pačiu metu mes regime pasiruošimą svarbiam, o kai kurie sako lemiamam, mūšiui mūsų šalies rytuose“, – Ukrainos prezidentas kalbėjo per susitikimą su Austrijos kancleriu.
Nors stebimas Rusijos pajėgų sukoncentravimas Ukrainos rytuose ir pietuose, Ukraina bent jau šiuo metu vis tiek pasiruošusi derėtis su Rusija.
V. Zelenksis dėkojo K. Nehammeriui už apsilankymą Kyjive, teigdamas, kad Europos lyderių vizitai yra puikus paramos ženklas ne vien žodžiais.
Politikai taip pat aptarė Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą. Austrijos kancleris pareiškė paramą „aiškiai Ukrainos narystės perspektyvai kaip įmanoma greičiau“.
Šeštadienį Kyjive lankėsi ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, o penktadienį – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pristatė naują interneto svetainę, kurioje galima pranešti apie Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus. Tikimasi, kad tai padės įvykdyti teisingumą ir kad kaltieji bus nubausti. Šiame puslapyje pateikiami vaizdai ir liudininkų pranešimai apie Rusijos pajėgų įvykdytas civilių žudynes, kankinimus ir prievartavimus.
Nuo karo pradžios beveik 4,5 milijono iš 44 mln. Ukrainos gyventojų pasitraukė iš gimtosios šalies. Austrijoje užregistruota apie 51 000 ukrainiečių pabėgėlių, daugiausiai moterų ir vaikų.
Galų gale pradėkime sakyti tiesą, kokia ji karti bebūtų. Tik tiesą ir nieko daugiau. Tiesą privalome rėžti į akis visiems – draugams, partneriams, priešams. Pirmiausia – sau.
Tai – Ukrainos prezidento administracijos patarėjo kariniams reikalams Aleksejaus Arestovičiaus mintis. Ji buvo pagarsinta viename iš video interviu. A. Arestovičius džiaugėsi, kad jo šalies prezidentas Volodymiras Zelenskis būtent taip ir daro – visiems sako karčią teisą. Neišskiria nei Maskvos, nei Vašingtono, nei Briuselio.
Taip, paskutinieji keli dešimtmečiai buvo paženklinti melo ženklu. Mes visi visiems melavome. Nesakėme visos tiesos. Europos Sąjunga ir NATO dėjosi esančios pačios sąžiningiausios, garbingiausios organizacijos. Šiandien paaiškėjo, jog padorumą ir sąžiningumą dažnusyk nurungia godumas, atsargumas, bailumas. Ukrainą buvo galima išgelbėti nuo baisaus karo senų seniausiai, bet Vakarų politikai pabijojo ryžtingai, garbingai, dorai elgtis. Neiškastravo Vladimiro Putino nei 2008-aisiais, nei 2014-aisiais. Užtat išaušo 2022-ųjų vasario 24-oji.
Dabar jau akivaizdu, jog Europoje – gausu labai gražiai pliurpiančių politikų, kurie moka dirbti tik šiltnamio sąlygomis. Vos tik užgriūna rimtesni sukrėtimai – čia pat tampa bailiais ir pragmatikais.
Akivaizdu: Europa labai drąsiai, atmesdama bet kokius kompromisus, gina seksualinių mažumų teises. O štai Ukrainoje nuo rusų karių bombų žūstančių vaikų, rusų karių prievartaujamų moterų apginti, – nepajėgia. kartais – net ne itin stengiasi.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Šį Europos gėdos sąrašą tęsčiau ir tęsčiau…
Bet baisiausia, kad šiandieniniai Europos politikai dedasi nežinantys, kas yra tikroji atsakomybė už karo nusikaltimus. Be abejo, Vladimiras Putinas ir visa jo šutvė privalo sėdėti teisiamųjų suole. Geriausiu atveju – kalėjimas iki galvos pačiomis griežčiausiomis, sunkiausiomis sąlygomis. O dar geriau – mirties bausmės. Jokio pasigailėjimo šitiems išgamoms.
Tačiau už tai, kad Ukrainoje žūsta vaikai, moterys, seneliai, atsakomybę turėtų jausti ir tie, kurie nesilaikė Budapešto memorandume duotų įsipareigojimų, kurie neskubėjo Ukrainai tiekti rimtų ginklų, kad ši veiksmingiau apsigintų nuo agresoriaus. Kaltos Vakarų žvalgybos, kurios manė, jog užpulta Ukraina po dviejų parų kris. Kalta buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy, flirtavę su V.Putinu. Kalti Vakarų ambasadoriai, karo išvakarėse sprukę iš Ukrainos tarsi žiurkės iš skęstančio laivo. Kalti politikai, neįvedę žiaurių ekonominių sankcijų Rusijai tą pačią dieną, kai 2008-aisiais buvo užpulta Gruzija, kai 2014-aisiais buvo atakuojama Ukraina. Kaltas buvęs JAV prezidentas Barakas Obama, kadaise nedavęs deramo atkirčio Kremliui. Kaltas Nobelio komitetas, davęs B. Obamai taikos premiją kaip avansą.
Džo Baidenas – dešinėje
O vertinant JAV prezidentą Joe Bideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, viešai skelbiančius, ko amerikiečiai nesiims daryti gelbėdami Ukrainą, – tiesiog trūksta žodžių. Kodėl J. Bidenas viešai, o dabar – ir J. Stoltenbergas, kartoja, esą NATO nesiųs savo karių Ukrainai ištiesiant tvirtą pagalbos ranką? Juk tai – NATO karinės paslapties išdavimas. Jei JAV – teisinė valstybė, jei NATO – teisinė organizacija, J. Bidenui ir J. Stoltenbergui turėtų būti surengtos apkaltos – juos derėtų teisti už valstybės paslapčių išdavimą. Bent jau už tai, kad jų ilgas liežuvis atriša rankas žiauriam, ciniškam agresoriui dar labiau siautėti, o sunkiai, bet didvyriškai besiginančiai šaliai nuo jų pliurpalų – tik sunkiau.
Džulijaną Asandžą už „WikiLeaks“ erdvėje atskleistas paslaptis amerikiečiai štai kaip atkakliai persekioja! Tebeieško ir, jei tik galėtų, labai griežtai baustų Edvardą Snoudeną, besislapstantį Rusijoje! O JAV preizdentui ir NATO generaliniam sekretoriui nelaikyti liežuvio už dantų – leistina?
Taip, Vakarams šiandien privalu dėkoti, jog vis tik po truputį atsikvošėja ir dabar remia Ukrainą konkrečiau, solidžiau, ne vien apgailestavimais bei užuojautomis, ne vien ligoninių įranga ir maistu. Už tai – nuoširdus ačiū, nuoširdi pagarba. Kur elgiamasi gražiai – pagirkime. Kur niekingai – smerkime.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Ir vis tik, sakau, gal imkime rengti specialias kasmetines apklausas, kurios ES šalies politikai – patys bailiausi? Gal, sakau, tokios apklausos taptų bent mažyte paskata ES lyderiams elgtis sąžiningiau ir principingiau? Rinkimai – rinkimais, o užsimaukšlinti ant galvos simbolinę niekingiausio Europos Sąjungos ir NATO politiko karūną – menkas malonumas. Tokie „mini“ referendumai parodytų, kaip sąvokas „bailys“ ar „išdavystė“ suvokia, pavyzdžiui, lietuviai, vokiečiai, prancūzai, italai.
Europos Sąjungos prezidentams, pirmininkams, komisarams, europarlamentarams nūnai, deja, dalinami vien meduoliai. Bizūnas – tik rikimų dieną kas ketverius ar penkerius metus. O „bailio“ ir „išdaviko“ titulas liktų įrašytas į asmeninę biografiją visiems laikams. Juk taip nusprendė ne keletas istorikų, ne keletas politologų, taip nusprendė ES piliečiai oficialios apklausos metu.
Žuvęs civilis Bučoje. EPA – ELTA fotoV. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, balandžio 4 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis baiminasi, kad Rusijos karių vis dar kontroliuojamose srityse „gali įvykti dar baisesnių dalykų“ nei Bučoje.
„Nes toks yra į mūsų šalį įžengusios Rusijos kariuomenės būdas. Jie yra žvėrys, kurie nemoka elgtis kitaip“, – sekmadienio vakarą vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. Jis tikino norįs, kad kiekvieno rusų kario motina pamatytų nužudytųjų lavonus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose.
„Kuo jie nusikalto? Kodėl jie buvo nužudyti? Kuo nusikalto vyras, gatve važiavęs dviračiu?“ – klausė V. Zelenskis. – Kodėl buvo kankinami paprasti civiliai, gyvenę paprastame taikiame mieste? Kodėl moterys buvo smaugiamos, o iš jų ausų lupami auskarai? Kaip jie gali prievartauti moteris ir tada nužudyti jas jų vaikų akivaizdoje? Išniekinti jų kūnus net ir po jų mirties? Kodėl jie pervažiavo jų kūnus tankais? Ką Buča padarė Rusijai?“
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Visą pasaulį apskriejo nuotraukos iš netoli Kyjivo išsidėsčiusio nedidelio Bučos miestelio, kur po Rusijos karių pasitraukimo gatvėse buvo rasti daugybės civilių lavonai. Ukraina teigia, kad dėl to kalti miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi. Nikolia Sarkozy. EPA-ELTA nuotr.
V. Zelenskis pridūrė, kad Bučoje turėtų apsilankyti buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir pažiūrėti į savo žlugusios politikos Rusijos atžvilgiu padarinius. „Kviečiu ponią A. Merkel ir poną N. Sarkozy atvykti į Bučą ir pažiūrėti, ką lėmė 14 metų vykdyta nuolaidžiavimo politika“, – teigė V. Zelenskis.
2008 metais NATO šalys svarstė priimti Ukrainą į Aljansą, tačiau dėl Rusijos tokio žingsnio atsisakė.
V. Zelenskis kreipėsi į „Grammy” apdovanojimų ceremonijos dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
Las Vegasas, balandžio 4 d. (PA Media/dpa-ELTA). Volodymyras Zelenskis specialiame kreipimesi, skambėjusiame 64-ojoje „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje, paragino muzikantus palaikyti Ukrainą „bet kokiu būdu, tik ne tyla“.
Ukrainos prezidentas sakė, kad muzika „pralauš“ tylą, kurią jo šalyje lėmė Rusijos pajėgų siautėjimas ir destrukcija.
Jo kalba skambėjo Kremliaus puolimui Ukrainoje tebesitęsiant ir toliau didėjant civilių gyventojų aukų skaičiui, o Jungtinėms Tautoms skaičiuojant, kad aukų skaičius jau siekia tūkstančius.
V. Zelenskis pasirodė vaizdo ryšiu prieš specialų Johno Legendo pasirodymą ir kalbėjo poetės iš Donbaso Liubos Jakimčiuk žodžiais.
„Karas. Kas galėtų būti didesnė priešingybė muzikai. Sugriautų miestų ir nužudytų žmonių tyla“, – sakė V. Zelenskis.
„Mūsų vaikai piešia skriejančias raketas, o ne krentančias žvaigždes. Daugiau kaip 400 vaikų buvo sužeisti, o 153 vaikai žuvo. Ir mes niekada nepamatysime jų piešiančių“.
„Mūsų tėvai džiaugiasi atsibudę ryte. Bombų slėptuvėse. Bet gyvi. Mūsų artimieji nežino, ar vėl susitiksime. Karas neleidžia mums pasirinkti, kas išgyvens, o kas liks amžinoje tyloje“.
Jis tęsė: „Mūsų muzikantai dėvi ne smokingus, o šarvines liemenes. Jie dainuoja sužeistiesiems. Ligoninėse. Net tiems, kurie jų negirdi, bet muzika vis tiek prasiveržia.
„Mes giname savo laisvę gyventi, mylėti, skambėti. Savo žemėje kovojame su Rusija, kuri savo bombomis neša siaubingą tylą. Mirtiną tylą“.
„Užpildykite tylą savo muzika. Užpildykite ją šiandien. Kad papasakotumėte mūsų istoriją. Pasakokite tiesą apie šį karą savo socialiniuose tinkluose, per televiziją. Palaikykite mus visais įmanomais būdais. Tik ne tyla“.
„Ir tada ateis taika. Į visus mūsų miestus, kuriuos karas naikina… Jie jau dabar yra legendos. Bet aš turiu svajonę, kad jie būtų gyvi. Ir laisvi. Laisvi, kaip jūs ant „Grammy“ scenos“.
Įrašų akademija vėliau parašė „Twitter“ tinkle: „Mūsų širdyse ir ant scenos ypatinga vieta skiriama Ukrainos žmonėms“.
Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, balandžio 3 d. (ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad 2008 metais įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas galėjo užkirsti kelią dabartiniams Rusijos okupantų žiaurumams Ukrainoje.
Ukrainos vadovas Rusijos karius pavadino žudikais, plėšikais ir skerdikais, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Bukareštas, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija. Balandžio 3 d. Lygiai prieš 14 metų. Tada buvo galimybė užkirsti kelią Rusijos atėjimui. Buča, Kyjivo sritis. Dabar. Rusija atėjo“, – feisbuke sekmadienį rašė V. Zelenskis.
„Rusų karių motinos turėtų tai pamatyti. Tik pažiūrėkite, kokius išperas užauginote. Žudikai, plėšikai, skerdikai“, – Ukrainos vadovas kreipėsi į rusus jų kalba.
2008 metais NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Bukarešte darbotvarkėje buvo numatyta suteikti Ukrainai ir Gruzijai narystės veiksmų planą (MAP). Ukrainos vyriausybė tikėjosi gauti NATO MAP, tačiau taip neįvyko dėl dalies sąjungininkų prieštaravimo.
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Praha, balandžio 1 d. (ELTA). Čekijos katalikų kunigas, teologas ir filosofas Tomášas Halíkas ir buvęs diplomatas, Václavo Havelo bibliotekos direktorius Michaelis Žantovský`is pasiūlė šįmet skirti Nobelio taikos premiją Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Tai pranešė naujienų agentūra ČTK.
Laiške Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkei Berit Reiss-Andersen jo autoriai pažymi, kad, vadovaudamas Rusijos agresiją atremiančiai ukrainiečių tautai, V. Zelenskis gina taiką visai Europai. Pasak Čekijos visuomenės veikėjų, jis tapo „kovos už bendražmogiškas vertybes simboliu“.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Laiško autoriai primena, kad V. Zelenskis karo pradžioje turėjo galimybę išvykti iš šalies, bet liko tėvynėje kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, milijonams ukrainiečių parodydamas, jog sunkią valandą jų nepaliko.
„Jis pademonstravo narsumo, vienos iš svarbiausių žmogiškųjų savybių, pavyzdį. Tai žmogus, įkvepiantis pasaulį savo humaniška pozicija ir įsitikinimais“, – sakoma laiške.
Anksčiau grupė Europos politikų kreipėsi į Nobelio komitetą, siūlydami nominuoti Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir ukrainiečių tautą Nobelio taikos premijai.
Nobelio taikos premijos laureatas bus paskelbtas spalio pradžioje.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 28 d. (AFP-ELTA). Jau galbūt pirmadienį Rusijos ir Ukrainos derybininkai atnaujins taikos derybas akis į akį, tikimasi, kad jos parodys, ar beveik aklavietėje atsidūrusios kovos privertė Maskvą sušvelninti savo reikalavimus.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino naujas derybas, vildamasis, kad jos atneš taiką „neatidėliojant“. Per antrą mėnesį trunkančią Rusijos invaziją žuvo tūkstančiai žmonių, nusiaubta daugybė Ukrainos miestų.
Prancūzija, Graikija ir Turkija tikisi pradėti „humanitarinę operaciją“, kad per kelias dienas būtų evakuoti civiliai, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekiantis gauti Rusijos kolegos Vladimiro Putino sutikimą.
Keli ankstesni taikos derybų ratai nesugebėjo sustabdyti kovų ar įveikti esminių nesutarimų dėl Kyjivo krypties į Vakarus ir Rusijos vykdomos Ukrainos teritorijos okupacijos. Tačiau įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas pristabdė Rusijos kariuomenę ir privertė nutraukti pastangas užimti Kyjivą, o tai atgaivino derybų viltį. „Mūsų tikslas akivaizdus – taika ir kuo greičiau atkurti normalų gyvenimą mūsų gimtojoje valstybėje“, – sakė V. Zelenskis vėlyvo vakaro vaizdo žinutėje ir taip pat išdėstė savo derybines raudonąsias linijas.
„Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių. Veiksmingos saugumo garantijos mūsų valstybei yra privalomos“, – sakė jis.
Anksčiau V. Zelenskis sakė „nuodugniai“ svarstąs Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos „neutralumo“. „Šis derybų punktas man yra suprantamas ir jis yra svarstomas, atidžiai nagrinėjamas“, – sakė V. Zelenskis per interviu kelioms nepriklausomoms Rusijos naujienų organizacijoms. V. Putinas vengia detalizuoti savo invazijos tikslus ir tik pareiškė, kad nori „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą.
Apžvalgininkai tikisi, kad neapibrėžtumas suteiks jam daugiau erdvės pritarti susitarimui, paskelbti pergalę ir baigti karą.
Daugeliui Ukrainos gyventojų tebekelia įtarimų tai, kad Maskva gali pasinaudoti derybomis kaip galimybe persigrupuoti ir išspręsti rimtas taktines ir logistines Rusijos kariuomenės problemas. Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad V. Putinas vis dar gali siekti padalyti šalį panašiai kaip yra padalyta Korėja – „nustatyti atskyrimo liniją tarp okupuotų ir neokupuotų regionų“. „Nepavykus užimti Kyjivo ir nušalinti Ukrainos vyriausybę, V. Putinas keičia savo operatyvinės veiklos kryptis. Dabar jos yra pietūs ir rytai, – feisbuke parašė jis. – Tai bus bandymas įkurti Ukrainoje Pietų ir Šiaurės Korėjas“.
Rusija de facto kontroliuoja pietinį Krymo regioną ir nepriklausomomis pasiskelbusias Donecko bei Luhansko respublikas šalies rytiniame Donbaso regione. Ukrainos Luhansko separatistinio regiono vadovas sakė, kad gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Pasipriešinimas apgultame Mariupolyje yra pagrindinė kliūtis, trukdanti Maskvai kontroliuoti sausumą nuo Donbaso iki Krymo. Tačiau akivaizdu, kad pirminės Rusijos viltys nekliudomai nušluoti Ukrainą išblėso. Rusijos pajėgos padarė menką pažangą siekiant užimti svarbiausius miestus, todėl perėjo prie civilių bombardavimo iš oro. Su Vakarų tiekiamais ginklais Ukrainos kovotojai ir toliau sulaiko Rusijos armiją arba net stumia ją atgal.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Kyjivas, kovo 28 d. (ELTA). Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apkaltino Vakarus, kad šiems stinga ryžto.
Tokius prezidento komentarus cituoja portalas „Sky News“.
Savo kreipimesi V. Zelenskis vėl prašė naikintuvų ir tankų Rusijos invazijai atremti ir sukritikavo Vakarų „žaidžiamus žaidimus, kas ir kaip mums turėtų perduoti lėktuvus ir kitus gynybai skirtus ginklus“, kol tuo pat metu rusų raketos žudo civilius gyventojus.
Ukrainos prezidentas taip pat nurodė sekmadienį pasikalbėjęs su Mariupolio gynėjais. „Jų ryžtas, didvyriškumas ir tvirtumas stebina. O jei tik tie, kurie jau 31 dieną galvoja, kaip perduoti dešimtis lėktuvų ir tankų, turėtų bent 1 proc. jų ryžto“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas Ukrainos puolimas nuožmaus ukrainiečių pasipriešinimo, prie kurio prisideda JAV ir Vakarų šalių siunčiami ginklai, akivaizdoje daugelyje šalies teritorijų stagnuoja. Tačiau Vakarai iki šiol nepatiekė Ukrainai naikintuvų. Vašingtonas neseniai atmetė Lenkijos siūlymą atiduoti šaliai savo naikintuvus, NATO baiminantis, kad Aljansas gali būti įtrauktas į karą.
V. Zelenskis: Rusija kursto branduolinio ginklavimosi varžybas. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 26 d. (AFP-ELTA). Rusija, „girdamasi“ apie savo turimus branduolinius ginklus, kursto pavojingas ginklavimosi varžybas, šeštadienį Dohos forumui teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jie giriasi, kad savo branduoliniais ginklais gali sunaikinti ne tik kurią nors šalį, tačiau ir visą planetą“, – forumo metu parodytame vaizdo įraše teigė V. Zelenskis. Pasak jo, kai Ukraina dešimtajame dešimtmetyje išardė savo branduolinių ginklų arsenalą, Kyjivas sulaukė „pažadų dėl saugumo iš galingiausių pasaulio šalių“, įskaitant Rusiją.
„Tačiau šie pažadai nevirto garantijomis. Iš tiesų viena iš šių valstybių, turėjusių duoti vieną didžiausių pažadų dėl saugumo, pradėjo veikti prieš Ukrainą, ir tai yra didžiausia neteisybės apraiška“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat paragino Katarą, kuris yra vienas iš trijų didžiausių gamtinių dujų gamintojų pasaulyje, dėl Rusijos sukelto karo padidinti gamybos apimtis.
„Europos ateitis priklauso nuo jūsų pastangų, – sakė jis auditorijai, kurioje sėdėjo Kataro emyras Tammimas bin Hamadas Al-Thanis. – Ji priklauso nuo jūsų gamybos apimčių. Prašau jūsų padidinti energetikos išteklių gamybos apimtis, kad būtų galima užtikrinti, jog visi Rusijoje suprastų, kad jokia šalis negali naudoti energetikos kaip ginklo.“
Prieš tai Europos šalys pasižadėjo atsiriboti nuo rusiškos naftos ir dujų ir jau atsigręžė į Katarą, tikėdamosi alternatyvaus tiekimo šaltinio. Vokietija įsipareigojo pastatyti du didžiulius terminalus, kuriais šaliai iš Kataro bus tiekiamos suskystintosios gamtinės dujos (SGD), po Vokietijos ministrų vizito praėjusią savaitę paskelbė ši Persijos įlankos valstybė.
Prancūzijos parlamente. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino Prancūzijos bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir DIY mažmenininką „Leroy Merlin“ trauktis iš Rusijos.
„Prancūzijos įmonės turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukusį vaizdo kreipimąsi, vilkėdamas jo prekės ženklu jau tapusiais žaliais marškinėliais. „Renault, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir kiti turi nustoti remti Rusijos karo mašiną“.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Praėjus mėnesiui po Rusijos invazijos Ukraina pakartotinai kreipėsi į Vakarų lyderius, ragindama aprūpinti Kyjivą pažangiais ginklais kovai su lėtai į priekį besistumiančia Maskvos kariuomene.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos ir piliečiai laikosi su antžmogiška drąsa, tačiau mes negalime laimėti karo be puolamųjų ginklų, be vidutinio nuotolio raketų, kurios gali būti atgrasymo priemonė“, – antradienį vėlai vakare per diskusiją sakė Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas.
„Mūsų atveju tai būtų atgrasymas, o ne agresija“, – pabrėžė jis.
Šis kreipimasis nuskambėjo netrukus po to, kai Rusija paskelbė panaudojusi hipergarsines raketas mūšio lauke, netoli Ukrainos sienos su NATO nare Rumunija, ir, analitikų teigimu, tai buvo pirmasis tokių ginklų panaudojimas pasaulyje.
A. Jermakas sakė, kad Ukrainai „neįmanoma“ veiksmingai gintis be patikimos „oro gynybos sistemos, kuri numuša priešo balistines raketas iš didelio atstumo“.
JAV prezidentas J. Bidenas ir kiti NATO lyderiai didina karinę paramą Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, kurie padėjo sulaikyti Rusijos pajėgas.
Ukrainos prašymas suteikti dar didesnę karinę paramą iš Vakarų sąjungininkių yra viena svarbiausių temų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbose, skirtose Europos ir Vakarų valstybių įstatymų leidėjams.
Trečiadienį V. Zelenskis turi kreiptis į Japonijos ir Prancūzijos parlamentus, o ketvirtadienį – į specialų NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Ukrainos vadovas neseniai pripažino, kad Kijevas greičiausiai netaps bloko nariu.
„Jie nenori mūsų matyti NATO. Ši eskalacijos baimė yra suprantama. Tačiau ji mūsų neišgelbės“, – antradienį savo kalboje pridūrė A. Jermakas.
