Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kijevas, lapkričio 26 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėja, kad padedant veikėjams iš Rusijos netrukus šalyje bus bandoma įvykdyti perversmą, praneša agentūra „Reuters“.
Jis turįs žvalgybinės informacijos, kad pučas įvyks gruodžio 1 ar 2 dienomis, sakė V. Zelenskis penktadienį spaudos konferencijoje. „Mūsų laukia iššūkiai – ne tik iš Rusijos Federacijos pusės (…). Mes turime vidaus iššūkių“, – kalbėjo prezidentas.
Ukraina, anot V. Zelenskio, visiškai kontroliuoja savo sienas ir yra pasirengusi, jei kiltų eskalacija santykiuose su Rusija.
NATO, JAV ir Europos šalys yra pareiškusios susirūpinimą dėl Rusijos dalinių judėjimo Ukrainos pasienyje. Maskva neigia planus pulti Ukrainą.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, lapkričio 5 d. (TASS-dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė anksčiau jo inicijuotą ir parlamente priimtą įstatymą dėl su oligarchų įtaka susijusių grėsmių nacionaliniam saugumui prevencijos. Apie tai šalies vadovas paskelbė penktadienį.
„Demokratija – tai įstatymas ir lygybė. Pasirašiau antioligarchinį įstatymą, kuris iš esmės keičia stambiojo verslo ir politikų santykius. Dabar visi ekonomikos žaidėjai bus lygūs prieš įstatymą ir negalės nusipirkti sau politinių privilegijų“, – parašė V. Zelenskis tviteryje. Kartu jis pridūrė, kad neleis „laužyti įstatymo“.
Teisės aktas numato oligarchų registro sukūrimą. Sąraše esantys asmenys artimiausius 10 metų nebeturės teisės finansiškai remti politinių partijų, dalyvauti privatizavime ir bus įpareigoti atskleisti savo turtą.
Oligarchais bus pripažinti asmenys, jei atitiks tris iš keturių kriterijų, įskaitant politinę įtaką, žiniasklaidos priemonių ir įmonių, kurios turi monopolį arba kurių vertė viršija 90 mln. dolerių, nuosavybę. Ihoris Kolomoiskis. AFP/Scanpix nuotr.
Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba, kurią tiesiogiai skiria prezidentas, turi nustatyti, kas vertas įtraukimo į oligarchų registrą – daugeliui kelia nerimą tai, kad juo galima piktnaudžiauti.
Petro Porošenka. EPA-ELTA nuotr.
Įstatymas paveiks V. Zelenskio globėją, milijardierių Ukrainos oligarchą ir buvusį valstybės pareigūną Igorį Kolomoiskį. Jis taip pat palies jo oponentą Petro Porošenką, buvusį prezidentą ir milijonierių, įstatymų leidėją nuo 2019 metų ir kelių televizijos kanalų savininką.
Įstatymo pasirašymas buvo atidėtas, nes neseniai atleistas Dmitrijus Razumkovas paragino, kad projektą ištirtų nepriklausomas komitetas.
Vis dėlto pasirašyta įstatymo versija numato, kad Saugumo taryba, kurioje dominuoja V. Zelenskis, nuspręs, ką įtraukti į viešą oligarchų registrą.
Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas: Briuselis žada Kijevui paramą energetinio saugumo srityje
Kijevas, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Bendrame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą energetinio saugumo srityje. Kartu su ukrainiečių ekspertais, be kita ko, ieškoma galimybių padidinti naftos tiekimo pajėgumus iš ES, spaudos konferencijoje antradienį Kijeve sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Dėl didelės įtampos Ukraina nuo 2015 metų neperka gamtinių dujų tiesiogiai iš Rusijos, o daro tai per tarpininkus, pirmiausiai – iš Slovakijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po 23-iojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo gyrė virtinę pasirašytų susitarimų, įskaitant dėl bendros oro erdvės. Kijevas tikisi, kad tai leis vykdyti daugiau skydžių į ES valstybes. V. Zelenskis taip pat patvirtino Ukrainos siekį įstoti į ES.
Dar viena pokalbių, kuriuose dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, tema buvo situacija Rytų Ukrainos konflikto teritorijoje. V. Zelenskis dėl nepasiekiamos pažangos įgyvendinant taikos planą dar kartą apkaltino Rusiją. U. von der Leyen paragino Maskvą, „kaip konflikto šaliai prisiimti atsakomybę“.
Per mūšius tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijai ištikimų separatistų pastaraisiais metais žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. 2015 metais tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai pasiektas taikos planas yra įšaldytas. Tačiau Rusija nuo 2014 metų vykstančiame konflikte laiko save tik tarpininke ir visą kaltę verčia Ukrainai.
Ukraina paminėjo 80-ąsias Babij Jaro žudynių metines. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus 80 metų po vokiečių okupantų įvykdyto daugiau kaip 30 000 žydų nužudymo Babij Jaro raguvoje prie Kijevo Ukrainos žmonės pagerbė aukų atminimą.
Babij Jaro tragedija „negali pasikartoti – nei Ukrainoje, nei kur kitur Europoje, niekur pasaulyje“, – per ceremoniją vietoje trečiadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pats yra žydų kilmės.
1941 metų rugsėjo 29 ir 30 dienomis, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, esesininkai Babij Jare nužudė per 33 000 vaikų, moterų ir vyrų.
Iki 1943-ųjų slėnyje nužudyta dar iki 100 000 žmonių, tarp jų – žydų, romų ir sovietų karo belaisvių.
Gegužę Bbaij Jaro žudynių memorialo vietoje buvo atidengta simbolinė medinė knygos formos sinagoga.
Oligarchai – galinga jėga
Ketvirtadienį Kijeve šalies parlamentas aiškia daugumą priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, kuriuo siekiama apriboti politinę ir ekonominę Ukrainos oligarchų įtaką.
Teisės aktas numato sukurti vadinamąjį oligarchų registrą. Per ateinančius 10 metų sąraše esantiems asmenims nebebus leidžiama finansiškai remti politinių partijų, dalyvauti privatizavime, jie privalės atskleisti savo turtą.
Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba, kurią tiesiogiai skiria prezidentas, turi nustatyti, kas nusipelno būti įtrauktas į oligarchų registrą.
Daugeliui tai kelia nerimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pasinaudojo taryba, kad užblokuotų opozicines televizijos stotis ir svetaines. Oponentai kaltina jį bandymu išvalyti žiniasklaidos kraštovaizdį ir pašalinti galimus varžovus prieš vėl kandidatuojant į prezidentus 2024 metais.
Prieš priimant įstatymo projektą parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova raštu perspėjo narius, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai.
Parlamento pirmininkas Dmytro Razumkovas norėjo, kad įstatymo projektą išnagrinėtų Venecijos komisija, teikianti valstybėms nepriklausomas konsultacijas dėl siūlomų teisės aktų. Nepaisant to, kad Venecijos komisija gruodį sutiko peržiūrėti įstatymą, V. Zelenskio parlamentinė frakcija nusprendė surengti balsavimą.
Ukrainos policija trečiadienį teigė matanti politinių motyvų atakoje prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiąjį padėjėją Sergejų Šefirą.
Į padėjėją galimai nusitaikyta dėl jo darbo, siekiant daryti spaudimą aukščiausiai Ukrainos vadovybei ar destabilizuoti „politinę situaciją mūsų šalyje“, reporteriams sakė policijos vadas Igoris Klimenka.
Trečiadienį buvo pasikėsinta į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiojo padėjėjo gyvybę, buvo apšaudytas jo automobilis, pranešė pareigūnai.
„Šiandien apie 10 val. ryto netoli Lesnikų kaimo buvo apšaudytas prezidento vyriausiojo padėjėjo Sergejaus Šefiro automobilis, – „Facebook“ tinkle pranešė šalies vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka. – Į automobilį pataikė daugiau kaip 10 kulkų. Vairuotojas sunkiai sužeistas“.
Jis pridūrė, kad policija surengė specialią operaciją aplink sostinę Kijevą.
„Nenustatyti asmenys paleido apie 10 šūvių iš 7,62 kalibro automatinio ginklo”, – „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.
Ji pridūrė, kad atliekamas tyrimas dėl „pasikėsinimo nužudyti“.
Oficialiuose pranešimuose nenurodoma, ar S. Šefiras buvo sužeistas, tačiau V. Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“ atstovaujantis įstatymų leidėjas sakė, kad jam viskas gerai.
„Trumpai su juo kalbėjausi, viskas gerai, jis gyvas ir sveikas“, – Davydą Arachamiją citavo Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
57 metų S. Šefiras gimė pramoniniame vidurio Ukrainos mieste Kryvyj Rihe.
Jis studijavo metalurgijos specialybę, tačiau dar būdamas studentas kartu su broliu Borisu pradėjo vaidinti populiarioje humoro laidoje KVN.
2003 metais kartu su broliu Borisu ir V. Zelenskiu, buvusiu komedijos aktoriumi, 2019 metais išrinktu prezidentu, įkūrė prodiuserinę kompaniją „Kvartal 95“.
S. Šefiras prodiusavo ir parašė scenarijų komediniam serialui „Liaudies tarnas“, kuriame V. Zelenskis vaidino mokytoją, tapusį prezidentu.
Štai ir sulaukėme JAV – Ukrainos prezidentų akistatos. Keletą sykių dėl Vašingtono kaltės atidėliotas Dž. Baideno (Joe Biden) ir Volodymiro Zelenskio pokalbis vis tik buvo surengtas.
Kaip tvirtina Ukrainos prezidento kanceliarijos atstovas, Ukrainos karinės žvalgybos karininkas Aleksijus Arestovičius (jo videokomentarų gausu įvairiausiuose internetiniuose kanaluose, įskaitant youtube.com), Ukraina turinti teisę džiūgauti. Ukrainos delegacija net nesitikėjo, jog bus tiek daug pasiekta.
Pirma, JAV prezidentas jau nebetvirtina, esą Ukraina privalanti laikytis Minsko susitarimų taip, kaip juos supranta Kremlius. Jei susitikęs su Vladimiru Putinu ar Vokietijos kanclere Angela Merkel ponas Dž.Baidenas kadaise dažnokai prisimindavo sąvoką „Minsko susitarimai“, tai po griežtų V.Zelenskio pareiškimų, jog Ukraina niekad nežais pagal Kremliaus primestas taisykles, nūnai nė sykio nepaminėjo Minsko vardo. Vašingtone suprato, jog beprasmiška prieavartauti Ukrainą laikytis Maskvos sukonstruotų žaidimo taisyklių, kurios prorusiškų separatistų teises vertina rimčiau nei ukrainiečių teises.
Antra, Ukraina sulaukė griežtų Amerikos patikinimų, jog Baltieji rūmai tebegerbia Ukrainos teritorinį vientisumą, ukrainiečius laiko savo sąjungininkais, neatmeta galimybės, jog kada nors Ukraina taps NATO nare, papildomai Kijevui duoda keliasdešimt milijonų dolerių gynybos reikmėms.
V.Zelenskis ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vadinasi, galima džiūgauti? Džiaugtis dar anksti. Tikroji padėtis tampa aiški tik tuomet, kai politikų viešai ištarti žodžiai vertinami pagal nuveiktus darbais, kai gretinami optimistiškai ir pesimistiškai pasaulio ateitį matančių politikos ir karo ekspertų pareiškimai. Palyginkime ir mes karinio eksperto A.Arestovičiaus ar JAV gyvenančio buvusio KGB karininko Jurijaus Šveco komentarus su JAV gyvenančių Amerikos atsargos karininko Garry Tabaxo ir buvusio Rusijos prezidento patarėjo Andrėjaus Ilarionovo, taip pat gyvenančio ir dirbančio JAV, įžvalgomis.
Kaip diena ir naktis. JAV skiriama finansinė parama Ukrainai bent šiuo metu niekingai menka su tuo, kiek pinigų Vašingtonas skirdavo pasaulio žiniasklaidos puslapiuose šiandien kasdien išsamiai aprašomo Afganistano reikmėms. Apibendrinus Ukraina iš amerikiečių per metus dabar sulaukia tiek dolerių, kiek dar visai neseniai Afganistanui būdavo atseikėjama per vieną parą. Ukrainai skiriama parama sąlyginai menkesnė net už Palestinai duotus pinigus. Todėl kelis šimtus milijonų dolerių, kuriuos Dž.Baidenas sutiko skirti, galima laikyti pasityčiojimu iš su Rusija jau beveik dešimtmetį kovojančios Ukrainos.
Dž.Baideno pareiškimai, esą Vašingtonas laiko Ukrainą drauge, partnere, sąjungininke, – kol kas tėra žodžiai, neparemti konkrečiais žingsniais. Net jei tie žodžiai būtų patvirtinti Dž.Baideno parašu, – dar nieko nereiškia. Štai JAV su Afgaistanu buvo sudarę strateginės partnerystės sutartį, bylojančią ypatingą JAV dėmesį afganistaniečiams. Dž.Baidenas, įsakęs kuo greičiau bėgti iš Afganistano, sulaužė šiuos susitarimus pačiu bjauriausiu būdu. Taip, iš anksto neperspėjo oficialiojo Kabulo, nors padorūs politikai, nusprendę atsisakyti priimtų strateginio partnerio įsipareigojimų, privalėjo įspėti antrąją pusę kur kas anksčiau, nei prieš, vaizdžiai tariant, kelias dienas.
Ką ten – Afganistanas? Nusprendęs kuo greičiau nešdintis iš Afganistano ponas Dž.Baidenas neįspėjo net NATO sąjungininkų. Pavyzdžiui, britų kariškiai po vienpusiškų Dž.Baideno sprendimų buvo atsidūrę labai pavojingoje padėtyje. Kaltinti Afganistano prezidentus, esą šie korumpuoti, todėl neverti paramos, – taip pat nesąžininga. Mat pastaruosius keliolika metų Afganistanui vadovavę premjerai ir prezidentai buvo … Vašingtono parinkti bei prastumti asmenys. Nekompetencija kaltinamas Afganistano prezidentas – Barako Obamos administracijos (taigi – ir Dž.Baideno) palaimintas kandidatas.
Štai kokių kontrargumentų įvairiose ukrainietiškų televizijų studijose pažėrė Amerikoje gyvenantys ir dirbantys G.Tabaxas ir A.Ilarionovas. Viena iš svarbių pastabų – Dž.Baidenas neturi stuburo. Pasišnekėjo su V.Putinu, – prabilo apie Minsko susitarimus. Diskutavo su V.Zelenskiu, – apie Minsko susitarimus nė neprasižiojo. Rytoj susitiks su Donbaso ir Luhansko separatistais – vėl kitaip suoks?
Viliaus Bražėno paskaita. Vytauto Vocko nuotr.Vilius Bražėnas. Vytauto Visocko nuotr.
Chaotiški Amerikos žingsniai – blogą lemiantis ženklas. Tai byloja apie neteisingus Baltųjų rūmų pasirinkimus užsienio ir vidaus politikoje. Jūs norite paklausti manęs, ar galima aklai pasitikėti G.Tabaxu ir A.Ilarionovu? Juk esama manančiųjų, pavyzdžiui, taip įsitikinęs J.Švecas, kad tie du ponai specialiai juodina Dž.Baideną, mėgindami Ukrainą supriešinti su JAV. Savo asmeniniame TV kanale ponas J.Švecas maždaug taip pasakęs: „Kremlius, pasitelkęs pagalbon Ukrainoje ir aplink Ukrainą užimaskavusius savo agentus, stumte stumia Ukrainą į Amerikos vidaus rietenas“.
Neatmetu tokios galimybės. Bet tą patį galima pasakyti ir apie beatodairiškai Dž.Baideną liaupsinančius vyrus ir moteris (jie dažniausiai beatodairiškai keikia Donaldą Trampą). Per didelis optimizmas – taip pat žalingas. Kiek jau matėme situacijų: regis, viskas klostosi kuo puikiausiai, sąjungininkai – patys sąžiningiausi, patys ištikimiausi, tačiau staiga paaiškėja, jog stovime ant prarajos krašto ir tuoj tuoj nusirisime žemyn.
Suprasti, kur link krypsta Amerika, – labai svarbu. Naudodamasis proga norėčiau prisiminti jau senokai Anapilin iškeliavusį, Amerikoje ilgus dešimtmečius gyvenusį Vilių Bražėną. Su šiuo oratoriumi, politines paskaitas skaičiusiu tiek Amerikoje, tiek paskui – Lietuvoje, buvau asmeniškai pažįstamas. Esu skelbęs jo straipsnių, videointerviu. Prisipažinsiu, tuomet, su juo važinėdamas po Lietuva, nenorėjau tikėti, kad JAV – didžiuliame pavojuje. O juk V.Bražėnas nuolat kartojo, jog šią puikią šalį norima sugriauti iš vidaus. Ją ardo kairiosios, komunistinės jėgos, kiršinančios juoduosius su baltaisiais, moteris su vyrais, tradicinės orientacijos atstovus su seksualinėmis mažumomis, darbščiuosius su veltėdžiauti tetrokštančiais, Dievą tikinčiais ir ateistais, šeimos instituciją branginančiais ir ją niekinančiais… Prisipažinsiu, anuomet maniau, jog Ameriką iš vidaus gerai pažįstantis V.Bražėnas gerokai sutirština spalvas. Buvau įsitikinęs, jog Amerika – nesugriaunama.
Dabar nusprendžiau dar sykį atidžiai perskaityti V.Bražėno knygas apie tai, kaip JAV teritorijoje kryptingai keliamas chaosas. Omenyje turiu „Naują pasaulio santvarką“ ir „Priminimus bendražygiams“.
Gal tuomet bus aiškiau?
JAV leidžiamas lietuvių laikraštis www.draugas.org
V.Zelenskis ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos pažadėjo Ukrainai daugiau karinės paramos pastarosios konflikte su Rusija.
Po prezidento Joe Bideno ir jo kolegos Ukrainoje Volodymyro Zelenskio trečiadienį vykusio susitikimo Baltieji rūmai paskelbė apie naują, 60 mln. dolerių vertės saugumo paketą.
Jis apima papildomas „Javelin“ prieštankines sistemas ir kitas gynybines priemones, kad Ukraina „galėtų veiksmingiau apsiginti nuo Rusijos agresijos“, sakoma po susitikimo paskelbtame bendrame prezidentų pareiškime.
„Jungtinės Valstijos palaiko Ukrainą ir toliau sieks, kad Rusija atsakytų už savo agresiją. Amerika tvirtai palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – priduriama pareiškime.
„JAV nuo 2014 m. skyrė Ukrainos pajėgų paramai 2,5 mlrd. dolerių, įskaitant daugiau kaip 400 mln. dolerių šiais metais“, – nurodoma prezidentų pareiškime.
Nuo tada, kai Maskva aneksavo Krymą, Kijevas rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja su Rusijai ištikimais separatistais. Anot JT skaičiavimų, karinis konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
JAV ir Ukraina taip pat teigė toliau besipriešinsiančios Baltijos jūros dugnu tiesiamo „Nord Stream 2“ dujotiekio projektui, „kurį mes laikome grėsme Europos energetiniam saugumui“.
JAV ketina toliau dėti pastangas „šiuo pereinamuoju energetikos laikotarpiu išlaikytų Ukrainos vaidmenį tranzite, užtikrintų tiekimo saugumą ir neleistų Kremliui naudoti energetikos kaip geopolitinio ginklo“.
Kijevas baiminasi galįs prarasti svarbius dujų tranzito mokesčius, jei Rusija, apeidama Ukrainą, tieks dujas Vokietijai tik „Nord Stream 2“ dujotiekiu, kurio tiesimas jau netrukus bus užbaigtas.
Rytoj, rugsėjo 1-ąją, numatytas JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio susitikimas Vašingtone. Rašau žodį „numatytas“ todėl, kad jis, nepaisant didelių Ukrainos pastangų, nuolat atidedamas. Nukėlimo iniciatorė – ne V.Zelenskio, o Dž.Baideno komanda. Tad dar nežinia, ar artimiausiomis valandomis nenutiks nieko tokio, kas leistų Dž.Baidenui ir vėl pareikšti neturint laiko šnekučiuotis su Ukrainos vadovu. Priežasčių, kodėl Amerikos vadovas galėtų atsisakyti paspausti ranką Ukrainos vadovui, – daug. Tai ir chaotiškas amerikiečių pasitraukimas iš Afganistano, ir šiuo metu Ameriką teriojantys taifūnai bei uraganai.
Vadovaujantis sveiku protu, keblu perprasti JAV vadovo Dž.Baideno veiklos motyvus. Norint susigaudyti, ką išties daro šis Baltųjų rūmų šeimininkas, derėtų prisiminti, kaip jis, būdamas JAV politiku, kadaise važiavo į Sovietų Sąjungą peikti komunistus, esą šie neturį teisės taip žiauriai persekioti didisdentų ir politinių kalinių. Minėtą pareiškimą Dž.Baidenas tikrai nuvežęs į Maskvą. Bet ką jis burbtelėjo neoficialių pokalbių metu? Šis Amerikos politikas anuomet ramino sovietinius gensekus: nepergyvenkite dėl amerikietiškos kritikos, mes jus kritikuojame tik dėl akių, siekdami įtikinti savąją visuomenę, jog mums rūpi demokratija, o jūs jau elkitės kaip tinkami, kaip jums patogiau. Maždaug taip. Ši dvivediška, išdavikiška Dž.Baideno laikysena užfiksuota vieno tuometinio Kremliaus atstovo prisiminimuose.
Bet tai – dar ne visos Dž.Baideno keistenybės. Prisiminkime, kaip Amerikos kariškiai traukėsi iš Vietnamo, atiduodami valdžią SSRS kariškių palaikomiems Šiaurės vietnamiečiams?! Tuomet, traukdamiesi iš Saigono (kaip dabar ir iš Kabulo) amerikiečiai parsivežė tūkstančius jiems talkinusių vietnamiečių. Atsidūrę Amerikoje JAV sąjungininkai vietnamiečiai neprašė pašalpų iki gyvos galvos. Jie maldavo suteikti jiems teisę legaliai gyventi Amerikoje bei sulaukti JAV pilietybės. O dabar atspėkite, kas iš Amerikiečių senatorių ir kongresmenų priešinosi, jog prieš komunistus kovojusiems vietnamiečiams būtų suteikta teisė legaliai gyventi Amerikoje? Vienas iš aršiausiųjų – Dž.Baidenas!
Ši informacija – ne mano surasta. Ją iškapstė JAV gyvenantis politikos apžvalgininkas, ekonomistas, buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas Andrejus Ilarionovas. Duodamas interviu JAV gyvenančiam atsargos kariškiui Garry Tabax, jis retoriškai klausė: ką tai galėtų reikšti?
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Beje, vien dairantis po lietuviškąją žiniasklaidą neįmanoma susidaryti išsamaus vaizdo, kas gi dedasi JAV į valdžią atėjus Dž.Baidenui. O štai išklausius keletą dešimčių A.Ilarionovo komentarų, skelbiamų youtube.com, – kur kas aiškiau. Užuolaidos praskleistos plačiau. A.Ilarionovas žiūri pirmiausia, ką politikas daro, ir tik po to – ką jis pliurpia. Mat politikai visi gražiai kalba. Juos išlukštenti įmanoma tik lyginant pažadus su konkrečiais darbais. Pavyzdžiui, visus pastaruosius keletą dešimtmečių Amerika skirdavo Afganistanui per metus apie 4 milijardus JAV dolerių karinėms reikmėms. O štai už Afganistaną kur kas didesnei ir svarbesnei Ukrainai – tik trupiniai. Per metus – vos keli šimtai milijonų. Ir tai juos tenka plėšte plėšti iš Dž.Baideno rankų. Vašingtonas dosnesnis net, pasirodo, Palestinos autonomijai nei Ukrainai (lyginant, kiek pinigų atseikėjama vienam gyventojui). Tad, turint šiuos skaičius, akivaizdu, jog Amerika laiko Ukrainą podukros vietoje. Gėdinga laikysena: Amerika kadaise pasirašė memorandumą įsipareigodama saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Tačiau šiuos savo pažadus labai greit pamiršo.
Keista ir tai, pasak A.Ilarionovo, kad Dž.Baidenas, suplanavęs amerikiečių karių išvedimą iš Afganistano, neperspėjo net artimiausių savo sąjungininkų – britų. Nors patys ruošėsi nešti kudašių kur kas anksčiau, nei viešai paskelbė. Dž.Baidenas puikiai žinojo, kad taip skubėdamas jis sukels milžinišką pavojų ne tik Afganistane esantiems savo sąjungininkams, bet ir savo kariškiams. Nepaisant šių pavojų jis ryžosi skubiam pasitraukimui, sukeldamas didelį chaosą. O tada veidmainiškai šūkaliojo, jog Afganistane žuvę amerikiečių kariai – didvyriai, Amerika jų niekad neužmirš, Amerika už juos atkeršys.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Keistų Dž.Baideno sprendimų sąrašas ilgokas: nesipriešino Nord Stream 2 dujotiekio tiesimui, tačiau sustabdė JAV teritorijoje tiesiamo dujotiekio statybas, liovėsi statęs sieną su Meksika, nors į JAV per šiuos metus jau prasiveržė apie du milijonus meksikiečių. Amerikoje nusikalstamų gaujų nepaliaujamai daugėja, banditai – vis įžūlesni, tačiau Dž.Baidenas mažina atlyginimus JAV policininkams.
Kodėl Dž.Baidenas būtent taip elgiasi, A.Ilarionovas nežino. Tačiau A.Ilarionovas, skirtingai nei kiti, linkę žvelgti vien pro rožinius akinius, vis kelia nepatogius, šokiruojančius klausimus. Vienoje laidoje net nuskambėjo mintis, ar JAV prezidentas Dž. Baidenas nenusipelnė apkaltos? Juk jei šį rudenį Rusija pradės plataus mąsto karinę kampaniją prieš Ukrainą, tai bus būtent Dž.Baideno kaltė.
Tad ar jau galima sakyti, jog Dž.Baidenas išduoda savo sąjungininkus? Ukraina palikta likimo valioje (nesulaukia nei pinigų, nei ginklų, nei vilties tapti strategine JAV partnere, toleruojamas jai kenkiantis dujotiekis Nord Stream 2), Afganistanas atiduotas talibams. Kokius sąjungininkus Dž.Baidenas paaukos artimiausiu metu? Baltijos kraštus? Ko jis iš tiesų siekia?
Galbūt po Dž.Baideno ir V.Zelenskio susitikimo taps aiškiau?
Ukrainos leidinys „Gordonua.com” praneša, esą JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio susitikimas, numatytas rupjūčio 30-ąją Vašingtone, nukeliamas į rugsėjo 1 dieną. Suprask, JAV vadovas labai užsiėmęs dėl paskutiniųjų tragiškų įvykių Afganistane.
Taip, Baltųjų rūmų vadovas turi rūpesčių dėl padėties Afganistane. Tačiau esama ir kitokio paaiškinimo – Dž.Baidenas asmeniškai nemėgsta Ukrainos; Ženevoje susitikęs su Rusijos prezidentu Dž.Baidenas akivaizdžiai stojo Kremliaus, o ne Kijevo pusėn. Greičiausiai tai ir yra tikroji priežastis, kodėl Ukrainai gyvybiškai svarbus pokalbis vėl nukeliamas, tegul tik kelioms dienoms (sykį jis jau buvo atidėtas). Belieka tikėtis, kad bent rugsėjo 1-ąją nieko Amerikai labai svarbaus nenutiks, ir V.Zelenskiui vis tik pavyks nuoširdžiai pasišnekėti su Dž.Baidenu.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau Amerikos ir Ukrainos lyderių pokalbis gali būti labai sunkus. Mat vos tik įžengęs į Baltuosius rūmus 2021-ųjų pradžioje Dž.Baidenas kardinaliai pakeitė nuomonę dėl Ukrainos – neduoda nei lėšų, nei ginklų, nei vilties, jog artimiausiu metu suteks vilties tapti strategine JAV partnere. Atšaukė net sankcijas Ukrainą žlugdantį dujotiekį Nord Stream -2 tiesusioms Vokietijos firmoms. Viešėdamas Ženevoje jis net užsiminė, jog Ukraina privalanti laikytis jai pražūtingų Minsko susitarimų (taip mano ir Vladimiras Putinas). Pasak žinomo, įtakingo politikos ir ekonomikos apžvalgininko Andrėjaus Ilarionovo, tokiu elgesiu Dž.Baidenas padidino tikimybę, jog agresyvusis Kremlius šį rudenį atnaujins karinius išpuolius prieš Ukrainą. Vaizdžiai tariant, Dž.Baidenas atriško V.Putinui rankas elgtis kaip šis panorės, manys esant reikalinga.
Tad V.Zelenskis dabar turįs tik du kelius – arba įtikins Dž.Baideną pakeisti poziciją, arba galės atvirai visam pasauliui pasakoti liūdną istoriją, kaip Vašingtonas išdavė Kijevą.
Rugsėjo 1-oji – čia pat. Pagyvensime – pamatysime.
Po Vokietijos kanclerės Angel Merkel vizito į Kremlių pas Vladimirą Putiną ir į Kijevą pas Volodymirą Zelenskį tegalime brėžti pesimistines išvadas.
Paskutinėmis savo buvimo valdžioje dienomis A.Merkel tapo aktyvia diktatoriaus V.Putino advokate. 2021-aisiais ši ponia akivaizdžiai perbėgo į kitą barikadų pusę. Ji išdavė Ukrainą, o tuo pačiu – demokratiją, padorumą, sąžiningumą, pagarbą teritorinio vientisumo taisyklėms.
Taip, A.Merkel nuo seno palaikė ryšius V.Putinu. Jai nebuvo sunku palaikyti bent formaliai draugiškų santykių su tarptautinėje arenoje chuliganiškai besielgiančiu Rusijos prezidentu, nes ji puikiai mokėjo rusų kalbą, buvo studijavusi Tolstojaus, Dostojevskio kūrybą, dirbo Demokratinėje Vokietijos Respublikoje komjaunimo organizacijose, jai net teko bendrauti su gimtąjame mieste Templine dislokuotais sovietų kareiviais; sovietmečiu ji kaip Sovietų Sąjungai draugiškos VDR komjaunuolė keliavo po Kaukazą.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Europos Sąjungoje vargu ar surasite bent kiek giliau Rusiją pažįstančių nei A.Merkel. Išbuvusi Vokietijos kanclerio pareigose beveik du dešimtmečius ji dažnai viešėdavo pas V.Putiną, su juo labai dažnai kalbėdavo telefonu. Pavyzdžiui, nuo 2012 metų iki 2020-ųjų metų A.Merkel ir V.Putinas šnekučiavosi telefonu 67 kartus ir 24 sykius buvo susitikę akis į akį. 2014-aisiais, kai buvo okupuotas Krymas, A.Merkel su kaimyninę valstybę užpuolusiu karo nusikaltėliu tarėsi 30 kartų.
Tačiau ji, kaip nekeista, tuomet, iki 2021-ųjų, dar spaudė V.Putino valdomą Rusiją elgtis padoriai, sąžiningai. Ji nevadino Rusijos „regioninio lygio valstybe“ kaip ponas Barakas Obama, tačiau bandė tramdyti Maskvą ekonominės sankcijomis, įtikinėjo V.Putiną pakeisti savo elgesį. Prisiminkime, kaip ji piktai reagavo, kai Vokietijos žvalgyba nustatė buvus rusų programišių ataką prieš Bundestagą, kaip piktinosi, kai 2019-aisiais Berlyne buvo nužudytas Kremliui ir dabartiniam Čečėnijos valdovui Ramzanui Kadyrovui neįtikęs čečėnas, kaip gelbėjo cheminiu ginklu apnuodyto Aleksejaus Navalno gyvybę.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Be jokios abejonės, jos laikysena buvo dviprasmiška. Kritikuodama V.Putiną ji kažin kodėl netrukdė Vokietijos verslininkams tiesti Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių interesus pažeidžiančio dujotiekio „Nord Stream 2“, ji neliepė Bundestagui skirti reikiamo finansavimo karinėms reikmėms, ji įtikinėjo ES surengti aukščiausio lygio susitikimą su V.Putinu, kuris nesurengtas tik aršiai pasipriešinus Rytų Europos šalims. Ir vis tik iki 2020-2021-ųjų ponios A.Merkel nebuvo galima vadinti ištikima V.Putino sąjungininke. Dabar kažkas pasikeitė. Susitikusi su V.Putinu ši ponia taip lankstėsi, taip klusniai antrino kiekvienam V.Putino pareiškimui, kad buvo akivaizdu, kodėl ji skrenda į Kijevą. Ji skuba į Ukrainą, vaizdžiai tariant, tik tam, kad perduotų V.Zelenskiui kategoriškus Kremliaus ultimatumus: griežtai laikytis Ukrainai pražūtingų Minsko susitarimų, vadovautis Štaimajerio formule, suteikti Donbasui ir Luhanskui specialųjį statusą (įteisinti Rusijos įtaką), atsisakyti stojimo į NATO, atsisakyti planų ateityje susigrąžinti Krymą.
Gal išėjusi į pensiją A.Merkel svajoja įsidarbinti V.Putino kontroliuojamose dujų ir naftos kompanijose kaip, sakykim, buvęs Vokietijos vadovas Gerchardas Šrioderis? Tokių pavyzdžių esama ir daugiau – V.Putinui pavyko prisivilioti dar ir aukšto rango buvusius Austrijos bei Prancūzijos politikus.
Tokias uniformas devėdavo Štazi pareigūnaiŠtazi emblema
Politikos apžvalgininkas, komentatorius Andrėjus Piontkovskis neatmeta versijos, jog A.Merkela, žinoma, svarsto, kuo gi užsiimti išėjus į pensiją. Finansiniu požiūriu būtų labai naudinga plušėti patarėja ar analitike tokiose įmonėse kaip, sakykim, „Gazprom” arba „Nord Stream – 2”. Tačiau viename videointerviu A.Piontkovskis padarė prielaidą, jog buvęs KGB karininkas V.Putinas galbūt sovietinės VDR žvalgybos „Štazi“ archyvuose surado A.Merkel kompromituojančių dokumentų. Štai ponia ir išsigando, jog, jai neišdavus Ukrainos, bus viešai papasakota, kas 16 metų be perstojo vadovavo Vokietijai ir Europai.
A.Piontkovskis mano, kad tuometinė sovietinė VDR žvalgyba „Štazi“ buvo galinga slaptoji tarnyba, ji rinkusi medžiagą apie visus ir visur – kaip ir tuometinė KGB.
Merkel Angela ir Zelenskis Volodymiras. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina mano, kad netrukus baigiamas statyti dujotiekis „Nord Stream 2“, kuriuo rusiškos dujos bus transportuojamos į Europą, yra „pavojingas geopolitinis ginklas“, sekmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos lyderis kalbėjo Kijeve surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kuri inicijavo dujotiekio, sukėlusio didelį pasipriešinimą iš Rusijos kaimynių Ukrainos, Lenkijos bei Baltijos šalių, tiesimą.
12 mlrd. dolerių vertės dujotiekis, einantis Baltijos jūros dugnu, padvigubins Rusijos gamtinių dujų tiekimą į Vokietiją, didžiausią Europos ekonomiką. Dujotiekis aplenkia Ukrainą ir atima iš Kijevo svarbius dujų tranzito mokesčius.
„Į šį projektą žiūrime išskirtinai per saugumo prizmę ir laikome jį pavojingu geopolitiniu Kremliaus ginklu“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad didžiausia rizika po jo užbaigimo „atiteks Ukrainai“, tačiau dujotiekis taip pat bus pavojingas „visai Europai“.
Dujotiekis „bus naudingas tik Rusijos Federacijai“, – sakė jis.
Savo ruožtu A. Merkel sakė, kad Berlynas sutinka su Vašingtonu, jog „dujos neturi būti naudojamos kaip geopolitinis ginklas“.
„Esminis dalykas čia tas, ar bus pratęsta tranzito per Ukrainą sutartis – ir kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė ji, turėdama galvoje Maskvos ir Kijevo susitarimą, kurio terminas baigiasi 2024 metais.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Vokietijos lyderė, susitikusi su V. Zelenskiu praėjus dviem dienoms po apsilankymo Maskvoje, sakė, kad su Vladimiru Putinu aptarė sutarties pratęsimą po 2024 metų.
„Mes jaučiame ypatingą atsakomybę ir suprantame didžiulį susirūpinimą, kurį pareiškė prezidentas Zelenskis, – sakė ji. – Mes į tai žiūrime labai rimtai“.
V. Zelenskis sakė, kad jis ir A. Merkel aptarė sutarties pratęsimą, tačiau pažymėjo, jog kol kas girdėjo tik „labai bendrus dalykus“.
Dujotiekio tiesimas sukėlė įtampą tarp Vokietijos ir JAV, tačiau Vašingtonas galiausiai atšaukė sankcijas Rusijos kontroliuojamam dujotiekio statytojui.
A. Merkel sakė, kad Vokietijos ir JAV susitarime numatytos „sankcijos“, jei dujos bus „naudojamos kaip ginklas“.
Tegyvuoja Ukraina. Ukrainos palaikymo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio 22–24 dienomis vyks vizito į Ukrainą. Vizito metu šalies vadovas dalyvaus Krymo platformos inauguraciniame susitikime ir Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio minėjime, sakoma Prezidentūros pranešime.
Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtą, Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.
„Lietuva palaiko Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Nepripažinome ir nepripažinsime Krymo okupacijos. Nuoširdžiai palaikau prezidento (Volodymyro) Zelenskio pastangas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtą Krymo aneksiją. Rusijos vykdoma agresyvi ekspansinė politika neturi būti toleruojama ir legitimizuojama“, – sakė prezidentas.
Vizito Ukrainoje metu šalies vadovas taip pat inauguruos Lietuvos skverą Kijeve ir dalyvaus LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio paminklo atidengimo ceremonijoje Pečorų lauroje.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu aptarė nelegalios migracijos per Lietuvos sieną su Baltarusija problemą, pranešė Prezidentūra.
Per pokalbį telefonu šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos patiriamas migracinis spaudimas yra Baltarusijos režimo prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą vykdoma hibridinė ataka, kurioje migrantai yra naudojami kaip politinės manipuliacijos įrankis, aktyviai pasitelkiama propaganda ir dezinformacija.
Prezidentas teigė, kad per pastarąsias savaites Lietuvos pasieniečiai apgręžė apie 1500 nelegalių migrantų, yra telkiami resursai fizinio barjero pasienyje įrengimui. Šalies vadovas padėkojo Ukrainos prezidentui už suteiktą paramą Lietuvai – 100 km koncertinos vielos fiziniam barjerui statyti Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas atkreipė Ukrainos vadovo dėmesį į intensyvėjantį Baltarusijos režimo oponentų ir pilietinės visuomenės atstovų persekiojimą – net ir užsienio šalyse, ir poreikį konsoliduoti baltarusių diasporą. Šalių vadovai aptarė nedemokratinių valstybių skleidžiamos dezinformacijos ir propagandos keliamus iššūkius ir bendrus įrankius kovai su šia problema.
Prezidentai taip pat aptarė kitą savaitę vyksiantį Lietuvos vadovo vizitą į Ukrainą, kurio metu G. Nausėda dalyvaus Krymo platformos inauguracijoje ir Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio minėjime.
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laiko nepagrįstais Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimus, kad esą Ukrainos valdžia rengia smogikus ir juos, taip pat ginklus, permeta į Baltarusijos teritoriją.
Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas.
„Prezidentas V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina kovoja su smogikais, o ne juos treniruoja, kaip tvirtina A. Lukašenka. Jo pareiškimus V. Zelenskis vadina nepagrįstais“, – sakoma Ukrainos prezidento tinklalapyje paskelbtame S. Nikiforovo pareiškime.
Pasak S. Nikiforovo, A. Lukašenka savo pareiškimais siekia atitraukti dėmesį nuo įvykių, prasidėjusių Baltarusijoje praėjusiais metais.
Ukraina, pridūrė spaudos sekretorius, yra ištikima baltarusių tautos bičiulė, bet nesikiša į politinius procesus kitose valstybėse. „Tikimės, kad nebus nedraugiškų A. Lukašenkos žingsnių Ukrainos atžvilgiu. O jei bus, tai jie sulauks skubaus ir galingo ir mūsų valstybės, ir tarptautinės bendrijos atsakymo“, – pabrėžė S. Nikoforovas.
Anksčiau pirmadienį A. Lukašenka pareiškė, kad Ukrainos valdžia susijusi su smogikų rengimu ir jų bei ginklų permetimu į Baltarusijos teritoriją.
JAV pirmoji ponia Jill Biden ir JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Saulius Kizelavičius
Šiandien vėl norėčiau tęsti aktualumo neprarandančią temą: kokie tikrieji JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Vladimiro Putino susitarimai dėl Ukrainos.
Vėl, kaip ir praėjusį kartą (straipsnis „JAV prezidentas Džo Baidenas – misteris „pakazuha“?; slaptai.lt), remsiuosi buvusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo, ekonomisto, analitiko Andrėjaus Ilarionovo, jau senokai gyvenančio JAV, įžvalgomis, pagarsintomis videointerviu „Asmeniniai santykiai“ (youtube.com).
Tame interviu, duotame JAV atsargos karininkui Garry Tabaxui, paminėtas ir Lietuvos vardas. Ne itin palankiame kontekste. Lietuvos politikus A.Ilarionovas vertina kaip protingus, į kurių nuomonę pravartu įsiklausyti. Tačiau tąsyk A.Ilarionovas prisiminė aukšto rango Lietuvos politiką (neurodydamas pavardės), kuris džiaugėsi, kad Ukraina tapo itin saugi JAV prezidentu tapus Dž.Baidenui. A.Ilarionovo manymu, tas Lietuvos politikas sakė netiesą. Dž.Baidenui atėjus į Baltuosius rūmus Ukraina kaip tik atsidūrė dideliame pavojuje. Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis viename savo straipsnyje, kurį publikavo ir Amerikos leidiniai, apgailestavo, jog Dž.Baidenas išduoda Ukainą: V.Putinui neša sviedinius, kuriais šis vėliau bombarduoja Donbasą ir Luhanską.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Amerikoje senokai įsikūrusio A.Ilarionovo komentarų stiprybė neabejotina: šis analitikas lygina politikų pareiškimus su konkrečiais jų darbais. A.Ilarionovui ne tiek svarbu, ką teigia politikas, ką tvirtina darysiąs. Svarbiausia – politiko darbai. Tik lyginant žodžius ir konkrečius darbus įmanoma suprasti, ko vertas prezidentas, premjeras ar Parlamento vadovas.
A.Ilarionovas apgailestauja, kad ir plačioji Ukrainos visuomenė, deja, kaip tas Lietuvos politikas, vis dar žavisi Dž.Baidenu nepastebėdami, jog šis nekenčia Ukrainos. Kuo A.Ilarionovas remiasi, taip sakydamas? Pavyzdžiui, Dž.Baidenas visai neseniai Vašingtone susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja (A.Ilarionovas mano, kad ji iš tiesų gerokai daugiau surinkusi balsų nei Aliaksandras Lukašenka, todėl ji jau pirmąjame ture nurungė „Batką“, jei tik nebūtų klastojami rinkimų rezultatai). Tačiau apie šį susitikimą Baltieji rūmai nieko konkretaus, nieko oficialaus nepranešė. Tylėjo. Keista, mat kai Dž.Baideno patarėjai skambina Rusijos žvalgybos bosui, ši žinia plačiai reklamuojama oficialiuose JAV valdžios internetiniuose puslapiuose. Kodėl Dž.Baidenas, rinkiminės kampanijos metu labai garsiai šaukęs, jog visur rems demokratijas ir murkdys diktatorius, nenori garsiai prisipažinti, jog kalbėjosi su rinkimus Baltarusijoje laimėjusia, tačiau diktatoriaus į šoną nustumta S.Cichanauskaja? Dž.Baidenas bijo A.Lukašenkos? Dž.Baidenui – nusišvilpt į demokratiją?
Andrejus Ilarionovas. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau Dž.Baideno susitikimas su S.Cichanouskaja, pasak A.Ilarionovo, bado akis pirmiausia dėl kitų priežasčių. Su S.Cichanauskaja rado laiko ir noro susitikti, o su į Vakarus einančiu, demokratiją kuriančiu, su okupantais narsiai kovojančios Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu – vis nesusitinka. Per septynetą pastarųjų mėnesių nerado nei laiko, nei noro kalbėtis su V.Zelenskiu. Net telefonu vengė šnekėtis. Vieno oficialaus telefoninio pokalbio metu net numetė ragelį – nutraukė pokalbį. Beje, toks elgesys didžiojoje politikoje – nepriimtinas. Susitikimą su V.Zelenskiu suplanavo tik rugpjūčio 30-ąją, kai JAV Kongresas – atostogauja. vasaros pabaiga pasirinkta specialiai. Kad V.Zelenskio komanda turėtų kuo mažiau galimybių akis į akį šnekėtis su Amerikos kongresmenais, senatoriais. Mieliausiai, dažniausiai Dž.Baidenas šnekučiuojasi su V.Putinu – ne tik akis į akį Ženevoje, bet ir telefoninio ryšio pagalba, beje, nė karto nenumesdamas ragelio. Pasak A.Ilarionovo, Donaldas Trampas (Donald Trump) taip niekad nesielgė: prieš kalbėdamasis su V.Putinu pirmiausia surengdavo pokalbį su tuometiniu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
Ką byloja toks Dž.Baideno elgesys? Kodėl jis nemyli Ukrainos? O jei nekenčia – ko konkrečiai nekenčia? Juk Dž.Baideno priešrinkiminė programa buvo labai proukrainietiška. A.Ilarionovas netiki versija, kad tokio pasikeitimo kaltininkė – Kinija. Esą atėjęs į valdžią Dž.Baidenas pamatė, jog tikrasis JAV priešas – ne Rusija, o didžioji Kinija. Ar Amerikai, atsūmusiai Ukrainą, bus lengviau tramdyti Kiniją?
Tikroji Dž.Baideo neapykantos Kijevui priežastis – jo sūnelio verslai Ukrainoje. Pasirodo, Ukrainoje vis dar nenutraukta baudžiamoji byla, kurioje įrašyta ir verslu šioje šalyje užsiėmusio Dž.Baideno sūnaus pavardė. Tereikia prisiminti, kaip 2015-2016-aisiais, dar nebūdamas JAV prezidentu, Dž.Baidenas šantažavo tuometinį Ukrainos vadovą P.Porošenką. Reikalavo, kad byla prieš jo sūnų būtų nutraukta, kad Ukrainos generalinis prokuroras, išdrįsęs pakelt ranką prieš jo sūnų, būtų nedelsiant pašalintas iš pareigų. Bet, pasirodo, Ukraina turi stuburą. Ji stengiasi korupciją pažaboti visose srityse. Ji, siekdama turėti draugų ir partnerių, neatsisako savarankiškos politikos, nesiruošia tapti pastumdėle, klusniai vydančia kiekvieną užgaidą. Taigi byla, kurioje minimas Dž.Baideno sūnus, Ukrainoje vis dar neuždaryta. V.Zelenskis ir negali, ir nenori kištis į teisėsaugos institucijų veiklą, grdi, tą Dž.Baidenui nemalonią temą vertėtų uždaryti „visiems laikams“.
Garry Tabax
Štai tokią nuomonę susidariau klausydamas A.Ilarionovo ir G.Tabaxo pašnekesio. Ar tai reiškia, jog galima teigti, esą dėl savo asmeninių reikalų Dž.Baidenas išduoda valstybinius reikalus? Ar galima manyti, jog Dž.Baidenas – nesąžiningas politikas, dėl į teisėsaugos akiratį patekusio sūnaus galimų klystkelių pasiryžęs šantažuoti Ukrainą, besiginančią nuo Rusijos agresijos (ukrainiečiai jau prarado 13 tūkst. karių).
A.Ilarionovas mano, kad Dž.Baideno neapykanta viskam, kas ukrainietiška (neskiria finansinės paramos, o jei ir duoda, tai – labai mažai; nesuteikia vlties, jog Ukraina artimiausiu metu taps NATO nare arba bent jau strategine JAV partnere; neduoda rimtų ginklų; neskuba akredituoti JAV ambasadoriaus Kijeve), – tėra asmeninis jo nusiteikimas. Neleistinas, netoleruotinas.
Laimė, taip elgdamasis Dž.Baidenas – gana vienišas. Jis neturi daug šalininkų. Tiek jo partijoje, tiek administracijoje, tiek Kongrese – daug politikų, kurie įsitikinę, jog Ukrainą būtina ginti nuo Kremliaus išpuolių.
Šiuos niuansus Lietuvos piliečiams, man regis, vertėtų įsidėmėti. Mums reikia žinoti ne tik, kas buvo Barakas Obama, Donaldas Trampas. Mums gyvybiškai svarbu susigaudyti, kas iš tiesų yra šiandieninis Amerikos vadovas Dž.Baidenas. Tačiau ar pagrindiniuose Lietuvos internetiniuose portaluose bei stambiausiose Lietuvos televizijos laidose nagrinėjama Dž.Baideno neapykantos Ukrainai tema?
Lietuva nėra nei labai drąsi, nei itin principinga. Taip, mūsų politikų elgesys kritikuojant didžiąsias Pasaulio galybes, pavyzdžiui, nedemokratišką Rusiją, Baltarusiją, Kiniją, – ne tik žavingas, bet ir teisingas. Tiesos sakymas – geriau nei nutylėjimai ir dviveidystės. Tardami karčią tiesą mes rūpinamės pirmiausia savais interesais. Kalbant atvirai, viliamės, kad demokratiškosios šalys įvertins mūsų sąžiningumą – gelbės mus, lietuvius, kai ištiks bėda. Rašydamas žodį „bėda“, omenyje dažniausiai turiu galimą Rusijos agresiją.
Lietuvos bailumas ir neprincipingumas
Tačiau drąsiai priekaištaudami Maskvai, Pekinui ir Minskui mes tarsi turėtume be baimės vertinti ir partnerių iš NATO ir Europos Sąjungos elgesį. Taip būtų logiška: jei drąskome akis oponentams ir priešams, kodėl nekritikuojame savųjų, kai šie elgiasi neteisingai?
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Štai čia įžvelgiu bjaurųjį niuansą. Ar drįstame atvirai šnekėtis su savo sąjungininke Vokietija? Ne, nekalbame be užuolankų. Pats naujausias pavyzdys – masiškai į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai. Kiekviena normali šalis nelegaliai valstybės sieną kertančius asmenis traktuotų kaip rimtus nusikaltėlius. Juolab kad jie veržiasi per tą Lietuvos sieną, kuri dar traktuojama kaip NATO ir ES siena. Tačiau mes išprievartauti elgtis taip, tarsi nelegaliai į Lietuvą patekę asmenys, vaizdžiai tariant, turėtų kur kas didesnes „žmogaus teises“ nei mes, vietiniai. Dėl šiandieninės nelegalių migrantų krizės Lietuvoje … labiausiai kaltos didžiosios Europos Sąjungos valstybės, sukurpusios neteisingas žaidimo taisykles. Tad kai mūsų užsienio diplomatijos šefas Gabrielius Landsbergis skrenda į Turkiją ir Iraką tartis dėl migrantų krizės sureguliavimo, derėtų bent sykį nuskristi ir į Berlyną pas ponią Angelą Merkel. Tegul šią košę užvirusi ponia dabar priglaudžia savo asmeninėje viloje visus alei vieno nelaimėlius, atsidūrusius Dieveniškėse ir Rūdininkuose, tegul pasidalina su jais savo asmeninėmis santaupomis.
Štai ką turkų užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovas Tandžu Bilgičas atkirto Austrijos kancleriui Sebastjanui Kurcui, kai šis viename interviu Turkiją pavadino „šalimi, kurioje būtų patogiausia priglausti afganų pabėgėlius“. Turkijos diplomatai atšovė, jog Austrija, užuot kalbėjusi apie bendras pastangas valdyti nelegalią migraciją, šiandien tapusią viso Pasaulio problema, elgiasi egoistiškai. Turkija nesaugos ES sienų (Turkija – NATO narė) ir netaps pabėgėlių stovykla. Austrijai, kaip ir kitoms šalims, 1951-aisiais pasirašiusioms Vienos konvenciją dėl nelegalių migrantų teisių, privalu ne bėgti nuo atsakomybės, o dalytis nelegalių migrantų keliama našta. Taigi Turkija niekad neprisiims trečiųjų šalių įsipareigojimų…
Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Nesu naivus; puikiai suprantu, jog užsienio politika taip, kaip norėtųsi šių eilučių autoriui, – nekonstruojama. Bet kodėl bent mažumėlę nepasvajojus!
Kiek sykių per pastaruosius kelerius metus pačiu aukščiausiu lygiu priekaištavome Vokietijai, jog ši susimokė su Rusija – Baltijos jūros dugnu tiesia dujotiekį „Nord Stream 2“? Kiek kartų ant kilimėlio į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Vokietijos ambasadorius – tegul paaiškina tikrąsias flirto su Kremliumi priežastis? Galų gale kiek valandų mūsų visuomenininkai protestavo prie Vokietijos ambasados Vilniuje: už karius, kuriuos mums Berlynas atsiuntė į pagalbą atgrąsant agresorių – ačiū, o už tai, kad puoselėjate „Nord Stream 2“, – didžiausia gėda. Ar ne taip turėtume elgtis?
Kodėl nė sykio neprotestuota prie JAV ambasados?
Dabar jau pats metas ant raudonojo kilimo J.T.Vaižganto gatvėn (ten – mūsų URM) kviestis Vilniuje reziduojantį JAV ambasadorių. Tegul paaiškina, kodėl naujasis Amerikos prezidentas atšaukė sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekį tiesiančiai Vokietijai? Tegul pakomentuoja, kaip Baltųjų rūmų vadovas drįso Vokietijai skirtus ekonominius suvaržymus atšaukti nepasitaręs su Vilniumi, Ryga, Talinu ir Varšuva? Jeigu jau NATO aljanse esame lygūs, vienodai gerbiami ir mylimi, tai ir elkimės taip, kaip elgiasi džentelmenai solidžiame klube. O jei politinio etiketo žinovams atrodo, jog tai būtų nedovanotinas sąjungininkės Amerikos įžeidimas, – prisiminkime Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės akibrokštą, tėkštą Barakui Obamai. Man regis, Vašingtonas tik dar labiau pradėjo gerbti mažytę Lietuvą. O ir visi kiti didieji NATO nariai įsidėmėjo – D. Grybauskaitės stumdyti negalima, kils skandalas.
Pavojingas užmaršumas
Kita tema – JAV, Didžiosios Britanijos ir Rusijos Federacijos dar 1994-aisiais pasirašytas Budapešto memorandumas. Jį pasirašydami amerikiečiai ir britai (apie Maskvos garbės žodį šnekėti – tuščiai burną aušinti) įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo atsisakymą turėti atominį ginklą. 2014-aisiais nuo Ukrainos vis tik buvo atplėštas Krymas. Šiandien – 2021-ieji. Ar kur nors girdėjote oficialius Vašingtono ir Londono paaiškinimus, kodėl JAV ir Didžioji Britanija nesilaiko duotų pažadų Ukrainai?
Beje, Ukrainoje nūnai kilusi diskusija, ar prezidentas Volodymiras Zelenskis, rugpjūčio 30-ąją pakviestas į susitikimą su JAV vadovu Vašingtone, turėtų Dž.Baidenui priminti 1994-ųjų memorandumą? Mano supratimu, – privalo, nors ši tema Dž. Baidenui, be abejo, nebus maloni. Jau vien tai, kad nei Barakas Obama, nei Donaldas Trampas, o dabar ir Dž. Baidenas nepaskelbė oficialios Vašingtono pozicijos dėl Budapešto memorandumo, – gėdinga Amerikos laikysena. Mano supratimu, amerikiečiai su britais turėjo viešai visam pasauliui senų seniausiai paaiškinti, kas atsitiko: Budapešto memorandumas išmestas į šiukšlių kibirą, Amerika ir Britanija laužo duotą žodį, vos tik iškyla nenumatytų keblumų, Vašingtonas ir Londonas tokie ištižę, kad paniškai bijo Rusijos?
JAV ambasadorius Lietuvoje ponas R. S. Gilchristas, JAV ambasados Vilniuje nuotr.
Kokia šiuo klausimu turėtų būti Lietuvos laikysena? JAV ambasadorių privalome karts nuo karto kviestis ant raudonojo kilimėlio – kur oficialūs paaiškinimai! Ypač derėtų užvaikyti dabartinį JAV ambasadorių Vilniuje poną Robertą S. Gilchristą. Jei jam leista atlėkti į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistecijos tyrimų centrą ir jo direktoriui teikti primygtines rekomendacijas, kaip Lietuvos istorikams privalu vertinti lietuvių ir žydų tarpusavio santykius Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuva juo labiau turinti moralinę teisę tardyti poną ambasadorių, kodėl Amerika pamiršo savuosius tarptautinius įsipareigojimus (teritorinis vientisumas ir atominis ginklas – ne juokai). Drįstu manyti, jog jei Lietuva turėtų susiformavusią brandžią, pilietinę visuomenę, kuriai rūpi ne tik siauri asmeniniai interesai, kaip, sakykim, tapti Seimo nariu, prie JAV ir Didžiosios Britanijos ambasadų sienų seniausiai būtų surengta protesto akcijų: už amerikiečių ir britų karius Lietuvos poligonuose – nuoširdžiausia padėka, visi gražūs Vašingtono ir Londono žestai iškilminga pagerbiami, o už tai, kad apgavote Ukrainą – didžiausia gėda.
Taip turėtų tarpusavyje bendrauti kolegos iš NATO aljanso. Ten, kur teisinga ir gražu, kelkime šampano taures, renkime prabangius banketus, bet jei matome klaidas, išdavystes ir gudravimus, – kibkime į atlapus. Tikri partneriai dėl kritikos neįsižeidžia.
Išdavystė ar pagalba?
Ukrainietiškuose internetiniuose portaluose dabar itin gausu svarstymų, ar tik JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) nebus pardavęs Ukrainos, kai su Vladimiru Putinu šnekučiavosi Ženevoje. Peržiūrėjau dešimtis videointerviu pradedant tais, kurie įsitikinę, jog Dž. Baidenas rūpinasi Ukraina net labiau nei derėtų (Jurijus Švecas, Dmitrijus Galkinas), ir tais, kurie įžvelgia amerikietiškąją išdavystę (Andrėjus Ilarionovas, Garry Tabaxas, Alfredas Kochas), ir net tuos, kurie atvirai nereiškia savo nuomonės (sakykim, Dmitrijus Gordonas iš leidinio Gordonua.com).
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Buvęs Rusijos prezidento V. Putino ekonomikos patarėjas A. Ilarionovas, šiuo metu gyvenantis JAV, pastebi, jog, Dž. Baidenui įžengus į Baltuosius rūmus, Ukrainos padėtis ženkliai pablogėjo. A. Ilarionovas įsitikinęs, jog, nepaisant grąžių Dž. Baideno žodžių, JAV prezidentas atrišo rankas V. Putinui terioti Ukrainą. Pasak A. Ilarionovo, didelė tikimybė, jog šį rudenį Rusija pradėsianti plačią karinę kampaniją prieš Ukrainą. Nes Dž. Baidenas nebeduoda Ukrainai nieko: nei pinigų, nei ginklų, nei vilties, jog Ukraina taps bent jau strategine JAV partnere kaip Pietų Korėja ar Japonija.
Paskutinysis kantrybės lašas – ekonominių sankcijų atšaukimas išdavikiškąjį „Nord Stream 2“ tiesiančiai Vokietijai. Verta atkreipti dėmesį į aplinkybę, kada numatytas D. Baideno ir V. Zelenskio susitikimas – pačioje rugpjūčio pabaigoje, kai didžioji dauguma politikų atostogauja, ir Ukrainos vadovas neturėsiąs galimybių susitikti su Ukrainai palankiais JAV senatoriais bei kongresmenais.
Begėdiškas Dž. Baideno elgesys, be kita ko, pridengiamas priekaištais, esą Ukraina – baisiausiai korumpuota šalis, esą Kijeve knibždėte knibžda Rusijos įtakos agentų, tad didžioji parama, atkeliaujanti iš Vakarų, neva nusėsianti sukčių kišenėse. Dujotiekio netekimas Ukrainai, suprask, net bus ilgainiui naudingas, mat iš jo pelnydavosi korupcionieriai. Taip, Ukrainoje esama korupcijos, esama Rusijos šnipų. Bet, pridėję ranką prie širdies, pasakykite, kur gi nėra korupcijos ir rusiškų agentų? Amerika, Didžioji Britanija juos visus demaskavusi, išvaikiusi, susodinusi į kalėjimus?
Nesuprantamas Vakarų pataikavimas Armėnijai
Imkime kitą pavyzdį. Štai Rusijos karinę bazę turinti Armėnija. Nejaugi kas nors iš mūsų tiki, jog ten nerastume nė vieno nesąžiningo valdininko? Bet kažin kodėl Vakarai šiai Pietų Kaukazo valstybei skiria milijonines dotacijas nereikalaudama „pirmiau išnaikinkite korupciją, tada mes jums jau atseikėsime pinigėlių“. Armėnijai atleidžiama net tai, kad ji keletą dešimtmečių laikė okupavusi jai nepriklausantį Kalnų Karabachą (Kalnų Karabachas – Azerbaidžano teritorija).
Karabachas. Šuša. Chano rūmų griuvėsiai
Prisiminkime ir gėdingą kelių Vakarų šalių ambasadorių akibrokštą, kai šie atmetė oficialiojo Baku kvietimą aplankyti nuo okupacinių pajėgų išlaisvintą Šušą. Šie išvaduoto Kalnų Karabacho neaplankė sąmoningai, mat Azerbaidžanas būtų jiems parodęs, kaip barbariškai šiame krašte pastaruosius keletą dešimtmečių elgėsi armėnai, naikindami azerbaidžanietiškus istorijos, kultūros paminklus (pavyzdžiui, mečetėje įrengta kiaulidė), teršdami ir niokodami gamtą (iškirstos sengirės, užteršti vandens telkiniai, iškastos beveik visos naudingosios iškasenos). Kaip, sužinojusi šį faktą, privalėjo elgtis Lietuva? Lietuvos diplomatai privalėjo sugėdinti bent jau Prancūzijos diplomatus – kiauliškai elgiatės, ponai prancūzai; jūs kompromituojate Europos Sąjungą musulmoniškų valstybių akyse.
Taigi Vakarų nuolatiniai pabrėžimai, kad Ukraina privalo pirma išvaikyti kyšius imančius pareigūnus, – tėra dūmų uždanga. Šį Vakarų gudravimą puikiai apibūdino JAV gyvenantis atsargos karininkas G. Tabaxas. Ukrainai, pasak G. Tabaxo, sakoma: „Kol neišmoksite plaukti, tol į baseiną nepripilsime vandens“. Šį kalambūrą verta prisiminti ir tuomet, kai omenyje turime Ukrainoje verslininkavusį Dž. Baideno sūnų. Tik nereikia įrodinėti, jog oficialusis Kijevas turįs absoliučią laisvę nepriekaištingai, sąžiningai tirti visas galimas finansines machinacijas, kur minima Dž. Baideno sūnelio pavardė.
Kinijos faktorius
Kita sudėtinga tema – kodėl Dž. Baidenas išdavė Ukrainą? Šią versiją neigiantys komentatoriai įrodinėja, jog Amerika privalanti į Pasaulio reikalus žvelgti plačiau, globaliau, todėl matanti kylančią Kinijos karinę ir ekonominę grėsmę. Vašingtonui, norim ar nenorim, reikalinga Rusijos parama. Neprieštarauju, Kinija yra kietas riešutėlis. Jos kepurėmis neužmėtysi. Gal tikrai nėra kitos išieties – vardan bendros Pasaulio gerovės dabar reikia paaukoti Ukrainą, nes priešingu atveju ilgainiui tapsime tautinėmis mažumomis Kinijos valdomoje imperijoje.
Kinijos karys. Youtube.com
Bet kodėl tada siuntate, kai Ukraina karštligiškai ieško išeities? Vos tik Ukrainos prezidento administracijos ekspertas Aleksejus Arestovičius pareiškė, jog Vakarų išduota Ukraina tuomet bus priversta sąjungininkų ieškoti kitur, kilo baisiausias triukšmas, esą tai – provokacija. Mat V. Zelenskio patarėjas A. Arestovičius buvo prakalbęs apie sąjungininkių paieškas Rytuose, atsargiai užsimindamas ir apie galbūt draugiškesnius nei iki šiol santykius su Pekinu. Pats A. Arestovičius, komentuodamas jam metamus priekaištus, pabrėžė, jog oponentai iškraipė jo žodžius. Jis kalbėjęs ne tik apie Kiniją. Nors Kinija, jo teigimu, labai griežtai elgiasi su Rusija. Kaip didysis brolis, nekenčiantis savo jaunesniojo brolio. Todėl Rusiją priešu laikančioms šalims antirusiška Kinijos politika turėtų patikti.
Kinijos pavyzdį prisiminiau specialiai. Nėra tokios lazdos, kuri neturėtų dviejų galų. Jei JAV, burdama plačiąją koaliciją prieš kinus, tikrai leido V. Putinui tvarkytis Ukrainoje kaip geidžia širdis (tai turėtų labiau paaiškėti po rugpjūčio 30-osios, po Dž. Baideno ir V. Zelenskio susitikimo Vašingtone), kodėl oficialusis Kijevas neturi moralinės teisės išduoti Amerikos, susidėdamas su komunistiniu Pekinu? Nejaugi išduota Ukraina vis tiek privalo nusižeminusi klūpėti ant kelių, maldaudama Vakarų pagalbos? Amerikai ir Vokietijai tikriausiai labai patiktų: mes į Ukrainą nusišluostėme kojas, o ji vis tiek kaip ištikimas šunelis laižo mums rankas!
Azerbaidžanietiškas pavyzdys
Čia vėl derėtų prisiminti Azerbaidžano elgesį. Kelis dešimtmečius laukęs tuščiai posėdžiavusių Vakarų pagalbos, Baku vieną gražią dieną prarado kantrybę. Susiradęs partnerių (omenyje turima Turkija) 2020-ųjų rudenį per 44 paras susigrąžino tai, kas iš jo buvo neteisėtai atimta 1988 – 1994 metais. Įvairios Minsko grupės, sudarytos iš Vakarų šalių derybininkų, pasirodė esančios niekam tikusios rimtiems darbams. Gražiai papliurpti iš tribūnų, pasiimti solidžius honorarus, išsimiegoti prabangiuose viešbučiuose jie moka. O štai padėt Azerbaidžanui atkurti teritorinį vientisumą – per skystos blauzdos. Todėl Lietuva, nebijodama pirmiausia Prancūzijos susierzinimo, privalėjo pasveikinti Azerbaidžaną su puikia politine – karine pergale. Galėjo net pareikalauti, jog Briuselis viešai paskelbtų visų tų vakariečių derybininkų, kurie dešimtmečiais nesėkmingai narpliojo Kalnų Karabacho galvosūkį, – pavardes ir atlyginimus, kiek gi tie nevykėliai uždirbo honorarų imituodami derybas.
Rugsėjo mėnesį – galima Rusijos karinė invazija
Taigi Ukraina, pasak A. Ilarionovo, privalanti skubiai ieškoti partnerių ne vien Vakaruose. Pasak A. Ilarionovo, Ukrainos reikalus puikiai išmano Baltijos šalys, Lenkija, čia galimas ir Turkijos supratimas. Jei Kijevas nesuskubs, šį rudenį, jau rugsėjo mėnesį, galimas plataus masto Rusijos puolimas. Visi ženklai (pradedant Dž. Baideno elgesiu, „Nord Stream 2“ ir baigiant naujuoju V. Putino straipsniu, jog nėra jokios Ukrainos) byloja apie Kremliaus pasiruošimą dideliam kraujo praliejimui.
Kur važiuoja šie tankai
Tiesa, A. Ilarionovas yra kalbėjęs, jog puolimo Ukrainai derėtų laukti pietuose, o štai D. Gordonas vienoje laidoje užsiminė turįs žinių, jog puolimą Kremlius suplanavęs iš Baltarusijos – tiesiai į Kijevą. Bet, pagarsinęs turimas žinias, jog Rusija šį rudenį tikrai puls Ukrainą iš Baltarusijos miškų, D. Gordonas pridūrė, jog jis asmeniškai netikįs, esą V. Putinas ryžtųsi plačiai karinei ekspancijai.
Pagyvensime – pamatysime. Kaip rašė buvęs Rusijos ekonomikos patarėjas A. Ilarionovas, jis labai džiaugtųsi, jei jo prognozės dėl didelio karo rugsėjo mėnesį neišsipildytų. Gal vis tik aplinkybės susiklostys taip, kad V. Putinas nedrįs pradėt didelio karo? Gal įvykiai pakrypsią Ukrainai naudinga linkme? Gal Dž. Baidenas dar atsikvošės?
O jei vis tik rudenį įsiplieks didelis Rusijos – Ukrainos konfliktas, dėl karo kalčiausi bus ne Kremliaus diktatoriai (ko iš jų benorėt), o dabartiniai JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai, nesugebėję pažaboti V. Putino agresijų.
V. Zelenskis apgailestauja, kad J. Bidenas nesusitiko su juo prieš susitikimą su V. Putinu. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas rugpjūčio 30 d. Baltuosiuose rūmuose priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. Per susitikimą Kijevas veikiausiai prašys daugiau Vašingtono paramos kare su Rusijos remiamais separatistais Ukrainos rytuose.
Konfliktuose su Maskva Jungtinės Valstijos jau ilgą laiką rėmė Ukrainą, o iš pradžių V. Zelenskis buvo kviečiamas vizito į Baltuosius rūmus liepą.
„Šis vizitas patvirtins nepajudinamą Jungtinių Valstijų paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui Rusijos agresijos Donbase ir Kryme akivaizdoje“, – pranešime teigė J. Psaki.
Prezidentas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir EVT pirmininku Charles’u Micheliu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vilniuje antradienį įvyko trišalis Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles‘io Michelio susitikimas.
Jame, kaip nurodoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime, daug dėmesio skirta ES Rytų partnerystės asocijuotųjų šalių eurointegracijos perspektyvoms, Ukrainos reformų įgyvendinimui ir saugumo padėčiai Ukrainoje aptarti.
G. Nausėda akcentavo, kad Ukrainos integracija į ES yra abipusių pastangų reikalaujantis procesas. „Raginu ES kolegas pareikšti palaikymą Ukrainai ir atverti kelią šalies integracijai į ES, pradedant nuo laipsniško įsiliejimo į vidaus rinką“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas pakvietė Ukrainos vadovą V. Zelenskį ypatingą dėmesį skirti reformų įgyvendinimui teisės ir teisėtvarkos, kovos su korupcija ir verslo aplinkos gerinimo srityse.
Susitikime aptartas nerimą keliantis Rusijos karinių pajėgų telkimas Kryme ir prie sienos su Ukraina.
„Palaikau prezidento V. Zelenskio pastangas išlaikyti Krymo klausimą tarptautinėje darbotvarkėje. Rusija tęsia Krymo okupacijos įtvirtinimą ir proaktyviai skleidžia savo naratyvą. Nerimą kelia ir tarptautinės bendruomenės dėmesio reikalauja ir tęstinis Rusijos karinių pajėgų telkimas Kryme ir prie sienos su Ukraina“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Trys vadovai aptarė 2021 m. pabaigoje planuojamą ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Lyderiai taip pat kalbėjo apie Baltarusiją, nelegalią migraciją ir energetinį saugumą.
