Helsinkis, spalio 25 d. (ELTA). Suomijos įlankoje užfiksuoti keturi povandeniniai sprogimai, praneša laikraštis „Ilta-Sanomat“.
Jie įvyko ketvirtadienį, spalio 20 d., Rusijos teritoriniuose vandenyse, apie 40 kilometrų į pietvakarius nuo Vyborgo. Suomijos siena yra už maždaug 30 kilometrų nuo sprogimų vietos.
Sprogimų galingumas sudarė 1,3-1,8 balo, pirmasis buvo užfiksuotas 12 val. 30 min., o paskutinis – 18 val. 33 min.
Seismologas Jaris Kortströmas patvirtino, kad šie seisminiai incidentai yra sprogimai, o ne žemės drebėjimas. Jis pranešė, kad penktadienį tame pačiame rajone buvo užfiksuotas dar vienas sprogimas.
Pasak specialisto, šie sprogimai gali būti susiję su laivybos kanalo gilinimu arba karinėmis pratybomis.
Leidinys primena, kad rugsėjo pabaigoje sprogimai apgadino Baltijos jūros dugnu nutiestus dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Per žemės drebėjimą Kretoje žuvo vienas žmogus. EPA-ELTA nuotr.
Graikijoje, Kretos saloje, pirmadienį ryte įvyko stiprus žemės drebėjimas, per kurį buvo sugriauta bažnyčia ir žuvo joje tuo metu dirbęs vyras, dar devyni žmonės buvo sužeisti, pranešė civilinės saugos agentūra.
Atėnų nacionalinės observatorijos duomenimis, žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,8 balo, įvyko 6.17 val. Grinvičo laiku, už 23 km nuo didžiausios Graikijos salos sostinės Herakliono.
Dėl žemės drebėjimo panikos apimti gyventojai išbėgo į gatves, sugriuvo nemažai senų pastatų.
Vyras žuvo ūkininkų miestelyje Arkalochoryje, kuris nukentėjo ypač smarkiai, sakė civilinės saugos agentūros atstovas Spirosas Georgiou. Pasak jo, devyni žmonės buvo nesunkiai sužeisti.
Per visuomeninę televiziją ERT rodytuose vaizduose buvo matyti Arkalochorio miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose netoli Herakliono sugriuvę seni pastatai.
„Tai žemės drebėjimas, kurio nesitikėjome, šiuo metu jaučiami 4,5 balo požeminiai smūgiai“, – sakė seismologas Efthymis Lekkas, kurį citavo naujienų agentūra ANA.
Graikija yra įsikūrusi ant kelių geologinių sprūdžių, todėl ją retkarčiais sukrečia žemės drebėjimai.
2020 m. spalio mėnesį 7 balų stiprumo žemės drebėjimas įvyko Egėjo jūroje tarp Graikijos Samo salos ir Izmiro miesto Turkijos vakaruose.
Tada daugiausia žalos buvo padaryta Turkijoje, kur žuvo 114 žmonių ir daugiau kaip 1 000 buvo sužeista. Graikijoje buvo pranešta apie dviejų paauglių žūtį Samo saloje.
Žemės drebėjimas Meksikoje. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį Meksikoje, netoli Akapulko kurorto prie Ramiojo vandenyno, įvyko 7,1 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo mažiausiai vienas žmogus. Drebėjo ir pastatai šalies sostinėje už kelių šimtų kilometrų.
Drebėjimo epicentras buvo 11 km į pietryčius nuo Akapulko miesto, Gerero valstijoje, pranešė Nacionalinė seismologijos tarnyba.
Netoliese esančiame Kojuka de Beniteso mieste žuvo žmogus, kai ant jo užgriuvo elektros stulpas, televizijai „Milenio“ sakė Gerero valstijos gubernatorius Hectoras Astudillo.
Tačiau, kaip sakė prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras, pranešimų apie didelę padarytą žalą nėra.
Pasak AFP žurnalisto, Akapulke ant keleto transporto priemonių užkrito elektros stulpai ir sugriuvo bažnyčios fasadas.
Akapulko merė Adela Roman sakė, kad drebėjimas sukėlė „nerimo priepuolius“ mieste.
Be to, pasak jos, gyvenamuosiuose rajonuose aptiktas „didelis dujų nuotėkis“.
Žemės drebėjimas buvo stipriai jaučiamas kai kuriose Meksiko miesto dalyse, todėl gyventojai ir turistai iš namų ir viešbučių bėgo į gatves.
Meksika yra viena seismiškai aktyviausių vietų pasaulyje, esanti ant penkių tektoninių plokščių.
1985 metų rugsėjo 19 dieną Meksiko mieste įvykęs 8,1 balo žemės drebėjimas nusinešė daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių ir sunaikino šimtus pastatų.
Per to žemės drebėjimo metines 2017 metais kilo 7,1 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo apie 370 žmonių, irgi daugiausia sostinėje.
Žemės drebėjimas Haityje. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienį Haitį supurčiusio žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 724. Atnaujintus duomenis paskelbė Haičio civilinės saugos tarnyba, praneša dpa.
Be to, sužeistųjų skaičius padidėjo iki 2 800.
Anksčiau skelbta, kad per 7,2 balų stiprumo žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo netoli sostinės Port o Prenso, žuvo 304 žmonės, o 1 800 buvo sužalota.
Civilinės saugos tarnyba taip pat perspėjo dėl galimo tropinės audros „Grace“ pavojaus, kuri artėja prie nelaimės ištiktos Karibų jūros valstybės.
Japonija mini 10-ąsias Fukušimos katastrofos metines. EPA-ELTA nuotr.
Japonija ketvirtadienį mini 10-ąsias žemės drebėjimo ir cunamio katastrofos metines.
14.46 val. vietos laiku (6.46 val. Vidurio Europos laiku) žmonės susikaupė tylos minutei. Būtent tuo metu 2011 metų kovo 11-ąją požeminiai smūgiai supurtė Tohoku regioną šalies šiaurės rytuose.
Ramiojo vandenyno pakrantėje kilusi milžiniška potvynio banga tada užliejo ištisus miestus ir kaimus, po vandens ir purvo masėmis atsidūrė didžiuliai dirbamos žemės plotai. Cunamis nusinešė 20 000 žmonių gyvybių. Iki šiol 2 500 aukų laikomos dingusiomis be žinios. Tai buvo triguba katastrofa – žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinė.
Regiono atstatymo darbai dabar pereina į paskutinįjį etapą, sakė Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga per atminimo ceremoniją Tokijo nacionaliniame teatre, kuri dėl pandemijos buvo mažesnė.
Iš 470 000 žmonių, kurie dėl trigubos katastrofos buvo priversti palikti savo namus, 41 000 vis dar negali sugrįžti, dauguma jų – iš Fukušimos. Nes vis dar kai kurie rajonai aplink atominės elektrinės griuvėsius dėl didelės radiacijos yra uždara zona.
Imperatorius Naruhitas per atminimo ceremoniją Tokijuje sakė, kad jam skauda širdį dėl aukų. Jis paragino kiekvieną pilietį padėti katastrofą išgyvenusiems žmonėmis, kad jie vėl galėtų ramiai gyventi. „Šioje sunkioje situacijoje“ niekas negali būti paliktas likimo valiai, pabrėžė monarchas.
Viduržemio jūros salą Kiprą supurtė žemės drebėjimas, įvaręs baimės gyventojams. Kol kas nėra informacijos apie sužeistuosius ar aukas.
Parlamentas nutraukė posėdį, tūkstančiai žmonių išbėgo į gatves, pranešė valstybinis transliuotojas RIK.
Požeminių smūgių epicentras, Viduržemio jūros žemės drebėjimų instituto duomenimis, buvo netoli Larnakos uostamiesčio. Požeminių smūgių stiprumas siekė 5,1 balo. Jie buvo jaučiami visoje saloje.
Kroatijoje – žemės drebėjimas. EPA-ELTA nuotr.
Kroatijoje galingo žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 7. Išgyvenusių žmonių paieška po antradienio popietę įvykusio žemės drebėjimo nusitęsė į naktį.
JAV geologijos tarnybos duomenimis, žemės drebėjimas įvyko antradienį, apie 11.30 val. Grinvičo vidutiniu laiku, jis supurtė Petrinios miestą ir jo apylinkes, praėjus vos dienai po to, kai toje pačioje teritorijoje įvyko silpnesnis žemės drebėjimas ir padarė žalos pastatams.
Antradienio žemės drebėjimas taip pat supurtė šalies sostinę Zagrebą, supanikavę gyventojai bėgo į gatves. Kroatijos sostinė Zagrebas vis dar yra atstatomas po kovą įvykusio 5,3 balo stiprumo žemės drebėjimo, kuris buvo stipriausias per dešimtmečius Zagrebą supurtęs žemės drebėjimas.
Antradienį įvykęs 6,4 balo stiprumo drebėjimas buvo juntamas ir keliose kaimyninėse šalyse, tarp kurių – Serbija ir Slovakija. Daugiausiai žalos jis padarė Petrinios miestui ir jo apylinkėms, esančiam apie 50 km į pietus nuo Zagrebo ir turinčiam maždaug 20 000 gyventojų.
Vėlų antradienį Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius paskelbė, kad iki šiol buvo rasti septynių aukų kūnai, bet tikėtina, kad aukų bus daugiau.
Tarp žuvusių yra 12 metų amžiaus mergaitė, kuri žuvo Petrinioje. Iš griuvėsių su šunų pagalba išgelbėti šeši žmonės.
Petrinioje daug žmonių bijojo nakčiai sugrįžti į namus, baimindamiesi dėl pakartotinių požeminių smūgių. Be to, dėl žemės drebėjimo padarytos žalos dauguma miesto centro pastatų liko „netinkami naudoti“. Kai kurie žmonės nusprendė naktį praleisti savo automobiliuose arba apsistoti pas giminaičius kituose miestuose, o beveik 200 žmonių prisiglaudė kareivinėse.
Netoliese esančiame Sisako mieste, kuris taip pat smarkiai nukentėjo per žemės drebėjimą, mokyklos atvėrė savo sporto sales tiems žmonėms, kurie negalėjo miegoti namuose.
Už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius teigė, kad blokas ruošia pagalbą Kroatijoje, ir kad trečiadienį jis apsilankys Petrinioje.
Turkijoje po žemės drebėjimo – dideli sugriovimai. EPA – ELTA nuotr.
Vakarinę Turkijos dalį sudrebinusio galingo žemės drebėjimo aukų skaičius antradienį išaugo iki 100, praneša šalies nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo agentūra AFAD.
AFAD nurodo, kad per 7 balų stiprumo žemės drebėjimą sužaloti 994 žmonės, 147 sužaloti asmenys tebegydomi ligoninėse.
Be kita ko, vėlų pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad, praėjus 65 valandoms po stipraus žemės drebėjimo, Turkijoje iš po griuvėsių ištraukta gyva trejų metų amžiaus mergaitė Elif. Tai suteikia gelbėtojams vilties surasti daugiau po griuvėsiais įstrigusių gyvų žmonių.
Elif buvo 106 žmogus, po drebėjimo išgelbėtas iš po sugriuvusių pastatų nuolaužų. Jos motina ir trys broliai ir seserys išgelbėti šeštadienio vakarą, bet vėliau vienas išgelbėtas brolis mirė.
Penktadienį įvykęs žemės drebėjimas supurtė Turkiją ir Graikiją. Žemės drebėjimas įvyko prie Turkijos Egėjo jūros pakrantės, į šiaurę nuo Samo salos. Griuvo pastatai, kilo bangos, kurios užtvindė teritorijas Turkijoje ir Samo saloje.
Per žemės drebėjimą Graikijai priklausančioje Samo saloje žuvo du paaugliai.
Kaip teigiama, tai pražūtingiausias per beveik dešimtmetį Turkijai smogęs žemės drebėjimas. 2011 metais per žemės drebėjimą Vano mieste žuvo daugiau kaip 500 žmonių.
Turkijoje po žemės drebėjimo užfiksuoti dar 1 464 pakartotiniai požeminiai smūgiai, 44 iš jų stiprumas buvo didesnis nei keturi balai.
Baiminantis, kad gali sugriūti daugiau pastatų, Izmire tūkstančiai gyventojų ketvirtą naktį iš eilės miegojo palapinėse.
Turkijoje – žemės drebėjimas. EPA-ELTA nuotr.Turkiją sudrebino žemės drebėjimas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos žemės drebėjimo aukų skaičius pasiekė 49, praneša naujienų agentūra dpa.
Turkijos nelaimių ir nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros AFAD duomenimis, 804 žmonės buvo sužaloti, 200 dar gydomi ligoninėse, o pakartotiniai smūgiai tęsiasi.
Namus praradę žmonės antrą naktį glaudėsi 1 800 palapinių, kurias suteikė AFAD.
Žemės drebėjimas įvyko penktadienį, 16,5 km po žeme, Izmiro provincijoje.
Izmiro mieste gyvena 4,3 mln. žmonių ir tai trečias pagal dydį Turkijos miestas po Stambulo ir Ankaros.
Turkijoje po žemės drebėjimo – dideli sugriovimai. EPA – ELTA nuotr.
Požeminiai smūgiai buvo juntami gretimuose Turkijos miestuose, taip pat ir Stambule už 540 km ir Graikijos salose.
Per šį žemės drebėjimą du žmonės žuvo Graikijos Samo saloje.
Stiprus žemės drebėjimas sudrebino Graikiją ir Turkiją. EPA-ELTA nuotr.
Prie Turkijos Egėjo jūros pakrantės, į šiaurę nuo Graikijai priklausančios Samo salos, įvyko galingas žemės drebėjimas, praneša transliuotojas BBC.
JAV geologijos tarnyba nurodo, kad 7 balų stiprumo drebėjimas buvo juntamas net Graikijos sostinėje Atėnuose ir Turkijos mieste Stambule, taip pat Kretos saloje.
Žemės drebėjimas įvyko maždaug už 17 km nuo Izmiro provincijos krantų.
Skubių pranešimų apie aukas negauta.
„Kol kas gavome informacijos apie šešis sugriuvusius pastatus Izmiro provincijoje“, – tviteryje rašė Turkijos vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu.
„Kai kurie mūsų piliečiai yra įstrigę griuvėsiuose“, – teigė aplinkos apsaugos ministras Muratas Kurumas.
Pranešimai apie žemės drebėjimo stiprumą prieštaringi. Turkijos vyriausybės nelaimių valdymo agentūra (AFAD) nurodo, kad žemės drebėjimo stiprumas siekė 6,6 balo ir įvyko 16,5 km gylyje.
Europos ir Viduržemio jūros regiono seismologijos centras skelbia, kad preliminarus žemės drebėjimo stiprumas – 6,9 balo, o žemės drebėjimo epicentras užfiksuotas už 13 km į šiaurės rytus nuo Samo salos. JAV geologijos tarnybos duomenimis, drebėjimas buvo 7 balų stiprumo.
Agentūra AFP praneša, kad žemės drebėjimas sukėlė minicunamį Samo saloje, apgadinta daug pastatų. Dėl žemės drebėjimo griuvo kai kurių namų sienos, kai kuriose Samo salos dalyse kilo potvyniai.
Graikijoje ir Turkijoje žemės drebėjimai įvyksta gana dažnai. 1999 metais per 7,4 balo stiprumo žemės drebėjimą Izmire žuvo apie 17 000 žmonių. 2011 metais pietrytinėje Turkijos Vano provincijoje įvykęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau kaip 600 gyvybių.
Sekmadienio rytą Kroatijos sostinę Zagrebą supurtė keli žemės drebėjimai, apgadinę daugybę pastatų, tarp kurių – ir miesto centre stovinti garsi katedra.
Remdamasi valstybine žiniasklaida, naujienų agentūra AFP praneša, kad gamtos stichijos metu itin smarkiai nukentėjo 15 metų paauglys. Iš pradžių pranešta, kad berniukas žuvo vietoje.
„Gavome pranešimą apie sugriuvusį pastatą. Į nelaimės vietą nuvykusi gelbėtojų komanda aptiko rimtai sužeistą vaiką be gyvybės ženklų“, – valstybinei naujienų agentūrai HINA sakė Zagrebo gelbėjimo tarnybos vadovas Zarko’as Rasicas. Patikslinta, kad šiuo metu už savo gyvybę kovojantis vaikas yra 15 metų amžiaus.
Pasak dienraščio „24Sata“ internetinio naujienų portalo, kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Stipriausias krestelėjimas iš kelių vienas po kito įvykusių žemės drebėjimų užfiksuotas 6.40 val. vietos laiku ir siekė 5,3 – 5,4 balo pagal Richterio skalę. Žemės drebėjimus pajuto ir kaimyninės valstybės.
Nelaimės metu sugriuvo dvibokštės Zagrebo katalikų katedros bokšto viršūnė. Pastatų nuolaužos atsidūrė daugybėje miesto gatvių.
Kroatijos pareigūnai įspėjo iš pastatų laukan išbėgusius gyventojus laikytis atokiau vienas nuo kito, kad būtų sumažinta koronaviruso plitimo rizika.
Žemės drebėjimas Albanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienio vakarą Albaniją supurtė keturi žemės drebėjimai sukėlę didžiulę paniką šioje Balkanų šalyje.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, mažiausiai 68 žmonės buvo sužeisti, 21 jų prireikė medikų pagalbos. Daugelis sužeistųjų atsipirko tik lengvais sužalojimais.
Pirmasis žemės drebėjimas buvo užfiksuotas šeštadienį apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku). Drebėjimo epicentras buvo netoli Rodono kyšulio, apie 60 km į šiaurės rytus nuo sostinės Tiranos, pranešė Gynybos ministerija.
Šio žemės drebėjimo stiprumas, Gynybos ministerijos duomenimis, buvo 5,8 balo. Tai buvo stipriausias pastarųjų dešimtmečių žemės drebėjimas Albanijoje.
JAV geologijos tarnybos teigimu, pirmasis žemės drebėjimas buvo 5,6 balo stiprumo. Trys vėliau sekę drebėjimai buvo atitinkamai 5,1, 4,7 ir 4,8 balo stiprumo. Paskutinis žemės drebėjimas užfiksuotas kiek po vidurnakčio.
Vietos žiniasklaida skelbė apie didžiulę paniką netoliese esančiame Duresio mieste ir sostinėje Tiranoje – išsigandę žmonės bėgo į gatves.
Internete iškart po drebėjimų žmonės ėmė dalintis nuotraukomis, kuriose matomi apgadinti pastatai ir nukritusių plytų sudaužyti automobiliai Tiranoje.
Sveikatos apsaugos ministrė Ogerta Manastirliu savo tviteryje paskelbė nuotraukas iš vizito ligoninėje Duresyje. Jos teigimu, ministrė nematė sunkiai sužeistų žmonių, pranešė valstybinė naujienų agentūra ATA.
Dėl žemės drebėjimo kelionę į JT Generalinę Asamblėją Niujorke buvo priverstas atšaukti premjeras Edis Rama.
Žemės drebėjimas buvo juntamas ir kaimyninėse Juodkalnijoje bei Šiaurės Makedonijoje.
Penktadienį Sumatros salos pakrantėje, Indonezijos vakaruose, įvyko žemės drebėjimas, per kurį žuvo 5 žmonės, praneša TASS.
Anksčiau skelbta tik apie vieną žuvusįjį. Mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti, o aukų skaičius gali dar išaugti.
Indonezijos policijos duomenimis, per žemės drebėjimą buvo apgadinta daugiau nei 100 pastatų, o evakuota daugiau nei 1 000 žmonių.
6,9 balo stiprumo žemės drebėjimas Indonezijoje įvyko penktadienį. Jo epicentras buvo 10 km gylyje 261 km į pietvakarius nuo Tangerango miesto, kuriame gyvena 1,3 mln. gyventojų.
Indonezijos valdžia patvirtino, kad per žemės drebėjimą iš kalėjimų pabėgo mažiausiai 1200 kalinių. EPA-ELTA nuotr.
Mažiausiai 1200 kalinių pabėgo iš trijų kalėjimų Indonezijos Centrinio Sulavesio provincijoje per ten įvykusį žemės drebėjimą. Tai pirmadienį pranešė AFP, remdamasi oficialiu šalies Teisingumo ministerijos atstovu.
„Esu įsitikinęs, kad kaliniai pabėgo, bijodami nukentėti nuo požeminių smūgių. Akivaizdu, kad jiems tai buvo gyvybės ir mirties klausimas“, – sakė jis žurnalistams. Gautomis žiniomis, kaliniai pabėgo iš perpildytų kalėjimų Palu mieste ir Dongalos rajone Centrinio Sulavesio provincijoje.
Dongalos kalėjime, iš kurio paspruko 343 žmonės, per žemės drebėjimą kilo gaisras. Kaip pranešama, dauguma kalinių buvo nuteisti už korupciją ir nusikaltimus, susijusius su narkotikais.
7,4 balo žemės drebėjimas Centrinio Sulavesio provincijoje įvyko spalio 28 d. Per dvi paras buvo užfiksuota apie 170 pakartotinių smūgių. Stiprūs požeminiai smūgiai sukėlė cunamį, bangų aukštis siekė 3-5 metrus. Naujausiais duomenimis, stichijos aukomis tapo daugiau kaip 1,2 tūkstančio žmonių, šimtai sunkiai sužeisti. Sugriauta tūkstančiai namų, viešbučių, prekybos centrų.
Mažiausiai septyni turistai iš užsienio buvo sužeisti per smarkų žemės drebėjimą, įvykusį sekmadienį Indonezijos Lomboko saloje. Tai antradienį pranešė naujienų portalas „Detik“, remdamasis šalies imigracijos tarnybomis.
Kaip sakoma pranešime, „į ligonines dėl įvairių traumų nugabenti Belgijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Pietų Korėjos ir Prancūzijos piliečiai“.
Nacionalinės stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopas Purwas Nugrohas antradienį pranešė, kad stichijos aukų skaičius išaugo iki 101, tarp jų – du žmonės, žuvę kaimyninėje Balio saloje. Pasak pareigūno, visos aukos – vietos gyventojai.
Europos-Viduržemio jūros seismologijos centro duomenimis, sekmadienį Lomboko saloje įvyko 6,6 balo žemės drebėjimas. Indonezijos pareigūnai teigia, kad jo stiprumas siekė 7 balus. Požeminių smūgių epicentras buvo už 49 kilometrų į šiaurės rytus nuo Mataramo miesto (319 tūkstančių gyventojų), o židinys – 10 kilometrų gylyje.
Liepos pabaigoje 14 žmonių žuvo per galingą žemės drebėjimą, įvykusį tame pačiame rajone. Jo židinys buvo 7,5 kilometro gylyje.
Everestas pakluso abiejų kojų neturinčiam kinų alpinistui Xia Boyu. 69-erių vyras pirmadienio rytą kartu su septyniais palydovais įveikė kalno viršūnę, sakė Dawa Futi Sherpa iš ekspedicijas organizuojančios bendrovės „Imagine Trek and Expedition“. Kopdamas į kalną, kinas buvo su kojų protezais. Jis yra antras pasaulyje abiejų kojų neturintis žmogus, pasiekęs aukščiausią pasaulio viršūnę. Tai buvo jau penktas jo mėginimas per daugiau kaip keturis dešimtmečius.
Pirmą kartą Xia Boyu Everesto viršūnės link leidosi 1975 metais kaip Kinijos nacionalinės komandos narys, tačiau tada grupė pateko į audrą. Trūkstant deguonies ir spiginant šalčiui, alpinistas patyrė sunkius nušalimus ir vėliau neteko abiejų kojų. Jos kinui buvo amputuotos žemiau kelių 1996-aisiais, kai medikai jam diagnozavo limfomą.
2014 metais Xia Boyu antrą kartą mėgino įkopti į Everestą. Tačiau kai nuslinkus lavinai žuvo 16 šerpų, ekspedicija buvo nutraukta. Jau po metų atkaklus kinas grįžo į Everestą – ir pateko į smarkų žemės drebėjimą, kuris sukrėtė Nepalą 2015-aisiais. Lavina tada sugriovė bazinę stovyklą, Xia Boyu vėl buvo priverstas pasiduoti. Ketvirtą mėginimą 2016-aisiais sužlugdė prastas oras – likus 200 metrų iki viršūnės.
„Įkopti į Everestą yra mano svajonė. Aš turiu ją įgyvendinti, – balandį sakė Xia Boyu. – Tai ir asmeninis iššūkis, likimo iššūkis“.
2006-aisiais į Everestą įkopė pirmasis abiejų kojų neturintis žmogus – Naujosios Zelandijos gyventojas Markas Inglis. Pernai Nepalo vyriausybė nusprendė drausti šturmuoti Everestą abiejų kojų neturintiems alpinistams ir akliesiems. Tačiau teismas draudimą atmetė kaip diskriminuojantį.
Japoniją ištikusi nelaimė paskatino daugiau domėtis šia šalimi, nors dėmesio jai niekada netrūko. Japonų religija, kultūra, japonijos ekonomika, technologijos visada domino ir tebedomina pasaulio visuomenę. Japoniška prekė – gera, patikima prekė.
Pateikiame kai kurias ištraukas iš Irinos Kravčenko interviu su žinomu žurnalistu tarptautininku Vsevolodu Ovčinikovu, beveik dvidešimt metų dirbusiu Japonijoje (“Japonija: kristi, kad pakiltum”. Tarptautinis mėnraštis “Soveršenno sekretno” , 2011 05).
2010 m. balandžio 26 d. aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei prie Lietuvos vyriausybės.
Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti 3 atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos).
Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams, sureagavo Seimas. 2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė rezoliucija dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos.
Po vasarį ir kovo pradžioje Čilėje įvykusių žemės drebėjimų ši Lotynų Amerikos valstybė patyrė didžiulius nuostolius, sugriauta daugybė pastatų, žuvo apie 1000 žmonių, daug sužeistųjų dar gydomi ligoninėse. Pirmieji galingi požeminiai smūgiai Čilę sukrėtė vasario 27 dieną, o vėlesni požeminiai smūgiai pasikartojo vasario 28-ąją ir kovo 1-ąją. Žemės drebėjimo galingumas siekė 8,5-8,8 balus pagal Richterio skalę. Smarkiai nukentėjo Konsepsjono ir Valparaiso miestai, kuriuose sugriauta daug pastatų. Čilės sostinėje Santjage sugriuvo vienas iš didžiausių tiltų, dideli sporto rūmai. Konsepsjono mieste pradėjo trūkti maisto prekių ir geriamo vandens. Nukentėjo ir Talkauano uostamiestis, kuriame iš dalies sutriko ir uosto darbas.
