Žemės drebėjimas Albanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienio vakarą Albaniją supurtė keturi žemės drebėjimai sukėlę didžiulę paniką šioje Balkanų šalyje.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, mažiausiai 68 žmonės buvo sužeisti, 21 jų prireikė medikų pagalbos. Daugelis sužeistųjų atsipirko tik lengvais sužalojimais.
 
Pirmasis žemės drebėjimas buvo užfiksuotas šeštadienį apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku). Drebėjimo epicentras buvo netoli Rodono kyšulio, apie 60 km į šiaurės rytus nuo sostinės Tiranos, pranešė Gynybos ministerija.
 
Šio žemės drebėjimo stiprumas, Gynybos ministerijos duomenimis, buvo 5,8 balo. Tai buvo stipriausias pastarųjų dešimtmečių žemės drebėjimas Albanijoje.
 
JAV geologijos tarnybos teigimu, pirmasis žemės drebėjimas buvo 5,6 balo stiprumo. Trys vėliau sekę drebėjimai buvo atitinkamai 5,1, 4,7 ir 4,8 balo stiprumo. Paskutinis žemės drebėjimas užfiksuotas kiek po vidurnakčio.
 
Vietos žiniasklaida skelbė apie didžiulę paniką netoliese esančiame Duresio mieste ir sostinėje Tiranoje – išsigandę žmonės bėgo į gatves.
 
Internete iškart po drebėjimų žmonės ėmė dalintis nuotraukomis, kuriose matomi apgadinti pastatai ir nukritusių plytų sudaužyti automobiliai Tiranoje.
 
Sveikatos apsaugos ministrė Ogerta Manastirliu savo tviteryje paskelbė nuotraukas iš vizito ligoninėje Duresyje. Jos teigimu, ministrė nematė sunkiai sužeistų žmonių, pranešė valstybinė naujienų agentūra ATA.
 
Dėl žemės drebėjimo kelionę į JT Generalinę Asamblėją Niujorke buvo priverstas atšaukti premjeras Edis Rama.
 
Žemės drebėjimas buvo juntamas ir kaimyninėse Juodkalnijoje bei Šiaurės Makedonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 07:40

Penktadienį Sumatros salos pakrantėje, Indonezijos vakaruose, įvyko žemės drebėjimas, per kurį žuvo 5 žmonės, praneša TASS.
 
Anksčiau skelbta tik apie vieną žuvusįjį. Mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti, o aukų skaičius gali dar išaugti.
 
Indonezijos policijos duomenimis, per žemės drebėjimą buvo apgadinta daugiau nei 100 pastatų, o evakuota daugiau nei 1 000 žmonių.
 
6,9 balo stiprumo žemės drebėjimas Indonezijoje įvyko penktadienį. Jo epicentras buvo 10 km gylyje 261 km į pietvakarius nuo Tangerango miesto, kuriame gyvena 1,3 mln. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.04; 06:00

Indonezijos valdžia patvirtino, kad per žemės drebėjimą iš kalėjimų pabėgo mažiausiai 1200 kalinių. EPA-ELTA nuotr.

Mažiausiai 1200 kalinių pabėgo iš trijų kalėjimų Indonezijos Centrinio Sulavesio provincijoje per ten įvykusį žemės drebėjimą. Tai pirmadienį pranešė AFP, remdamasi oficialiu šalies Teisingumo ministerijos atstovu.

„Esu įsitikinęs, kad kaliniai pabėgo, bijodami nukentėti nuo požeminių smūgių. Akivaizdu, kad jiems tai buvo gyvybės ir mirties klausimas“, – sakė jis žurnalistams. Gautomis žiniomis, kaliniai pabėgo iš perpildytų kalėjimų Palu mieste ir Dongalos rajone Centrinio Sulavesio provincijoje.

Dongalos kalėjime, iš kurio paspruko 343 žmonės, per žemės drebėjimą kilo gaisras. Kaip pranešama, dauguma kalinių buvo nuteisti už korupciją ir nusikaltimus, susijusius su narkotikais.

7,4 balo žemės drebėjimas Centrinio Sulavesio provincijoje įvyko spalio 28 d. Per dvi paras buvo užfiksuota apie 170 pakartotinių smūgių. Stiprūs požeminiai smūgiai sukėlė cunamį, bangų aukštis siekė 3-5 metrus. Naujausiais duomenimis, stichijos aukomis tapo daugiau kaip 1,2 tūkstančio žmonių, šimtai sunkiai sužeisti. Sugriauta tūkstančiai namų, viešbučių, prekybos centrų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 04:00

Mažiausiai septyni turistai iš užsienio buvo sužeisti per smarkų žemės drebėjimą, įvykusį sekmadienį Indonezijos Lomboko saloje. Tai antradienį pranešė naujienų portalas „Detik“, remdamasis šalies imigracijos tarnybomis.

Kaip sakoma pranešime, „į ligonines dėl įvairių traumų nugabenti Belgijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Pietų Korėjos ir Prancūzijos piliečiai“.

Nacionalinės stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopas Purwas Nugrohas antradienį pranešė, kad stichijos aukų skaičius išaugo iki 101, tarp jų – du žmonės, žuvę kaimyninėje Balio saloje. Pasak pareigūno, visos aukos – vietos gyventojai.

Europos-Viduržemio jūros seismologijos centro duomenimis, sekmadienį Lomboko saloje įvyko 6,6 balo žemės drebėjimas. Indonezijos pareigūnai teigia, kad jo stiprumas siekė 7 balus. Požeminių smūgių epicentras buvo už 49 kilometrų į šiaurės rytus nuo Mataramo miesto (319 tūkstančių gyventojų), o židinys – 10 kilometrų gylyje.

Liepos pabaigoje 14 žmonių žuvo per galingą žemės drebėjimą, įvykusį tame pačiame rajone. Jo židinys buvo 7,5 kilometro gylyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 11:39

Everestas pakluso abiejų kojų neturinčiam kinų alpinistui Xia Boyu. 69-erių vyras pirmadienio rytą kartu su septyniais palydovais įveikė kalno viršūnę, sakė Dawa Futi Sherpa iš ekspedicijas organizuojančios bendrovės „Imagine Trek and Expedition“. Kopdamas į kalną, kinas buvo su kojų protezais. Jis yra antras pasaulyje abiejų kojų neturintis žmogus, pasiekęs aukščiausią pasaulio viršūnę. Tai buvo jau penktas jo mėginimas per daugiau kaip keturis dešimtmečius.

Pirmą kartą Xia Boyu Everesto viršūnės link leidosi 1975 metais kaip Kinijos nacionalinės komandos narys, tačiau tada grupė pateko į audrą. Trūkstant deguonies ir spiginant šalčiui, alpinistas patyrė sunkius nušalimus ir vėliau neteko abiejų kojų. Jos kinui buvo amputuotos žemiau kelių 1996-aisiais, kai medikai jam diagnozavo limfomą.

2014 metais Xia Boyu antrą kartą mėgino įkopti į Everestą. Tačiau kai nuslinkus lavinai žuvo 16 šerpų, ekspedicija buvo nutraukta. Jau po metų atkaklus kinas grįžo į Everestą – ir pateko į smarkų žemės drebėjimą, kuris sukrėtė Nepalą 2015-aisiais. Lavina tada sugriovė bazinę stovyklą, Xia Boyu vėl buvo priverstas pasiduoti. Ketvirtą mėginimą 2016-aisiais sužlugdė prastas oras – likus 200 metrų iki viršūnės.

„Įkopti į Everestą yra mano svajonė. Aš turiu ją įgyvendinti, – balandį sakė Xia Boyu. – Tai ir asmeninis iššūkis, likimo iššūkis“.

2006-aisiais į Everestą įkopė pirmasis abiejų kojų neturintis žmogus – Naujosios Zelandijos gyventojas Markas Inglis. Pernai Nepalo vyriausybė nusprendė drausti šturmuoti Everestą abiejų kojų neturintiems alpinistams ir akliesiems. Tačiau teismas draudimą atmetė kaip diskriminuojantį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.16; 14:00

Per spalio 26 d. Afganistane įvykusį žemės drebėjimą Lietuvos kariai nenukentėjo.

Lietuvos karių, dabar tarnaujančių NATO tarptautinėje mokymo operacijoje „Tvirta parama“, žemės drebėjimo zonoje nebuvo.

Šiuo metu Afganistane misijoje „Tvirta parama“ tarnauja apie 20 Lietuvos karių, iš kurių dauguma Kabule, taip pat Herate ir Kandahare.

Continue reading „Žemės drebėjimo metu Lietuvos kariai Afganistane nenukentėjo“

samurajus

Japoniją ištikusi nelaimė paskatino daugiau domėtis šia šalimi, nors dėmesio jai niekada netrūko. Japonų religija, kultūra, japonijos ekonomika, technologijos visada domino ir tebedomina pasaulio visuomenę. Japoniška prekė – gera, patikima prekė.

Pateikiame kai kurias ištraukas iš Irinos Kravčenko interviu su žinomu žurnalistu tarptautininku Vsevolodu Ovčinikovu, beveik dvidešimt metų dirbusiu Japonijoje (“Japonija: kristi, kad pakiltum”. Tarptautinis mėnraštis “Soveršenno sekretno” , 2011 05).

Continue reading „Japonai turi žodį “karosi”. Ką jis reiškia?“

algimantas-zolubas-1

2010 m. balandžio 26 d. aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei prie Lietuvos vyriausybės.

Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti 3 atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos).

Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams, sureagavo Seimas. 2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė rezoliucija dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos.

Continue reading „Pamokslai ar pavyzdys?“

cile_drebejimas

Po vasarį ir kovo pradžioje Čilėje įvykusių žemės drebėjimų ši Lotynų Amerikos valstybė patyrė didžiulius nuostolius, sugriauta daugybė pastatų, žuvo apie 1000 žmonių, daug sužeistųjų dar gydomi ligoninėse. Pirmieji galingi požeminiai smūgiai Čilę sukrėtė vasario 27 dieną, o vėlesni požeminiai smūgiai pasikartojo vasario 28-ąją ir kovo 1-ąją. Žemės drebėjimo galingumas siekė 8,5-8,8 balus pagal Richterio skalę. Smarkiai nukentėjo Konsepsjono ir Valparaiso miestai, kuriuose sugriauta daug pastatų. Čilės sostinėje Santjage sugriuvo vienas iš didžiausių tiltų, dideli sporto rūmai. Konsepsjono mieste pradėjo trūkti maisto prekių ir geriamo vandens. Nukentėjo ir Talkauano uostamiestis, kuriame iš dalies sutriko ir uosto darbas.

Continue reading „Čilėje iš tarnybos atleistas vyriausiasis šalies seismologas“

haiti_3

Haitį sausio 12-ąją sukrėtęs žemės drebėjimas padarė šiai neturtingai Karibų regiono valstybei didžiulius nuostolius, sugriauta daugybė pastatų, žuvo labai daug vietos gyventojų. Iš pradžių buvo teigiama, kad žuvo apie 200 tūkstančių žmonių, be to, labai daug žmonių sunkiai sužeista. Iš po griuvėsių pavyko ištraukti apie pusantro tūkstančio gyvų žmonių. Sausio 23 dieną iš po griuvėsių ištrauktas gyvas vyriškis po griuvėsiais prabuvo net 11 dienų. Jau sausio 22-ąją paaiškėjo, kad tikrieji tragedijos mastai kur kas didesni, nei iš pradžių manyta. Vien sostinėje Port-O Prense rasta virš 150 tūkstančių žuvusių žmonių, tad tikrieji žuvusiųjų žmonių skaičiai gali būti didesni – siekti 300 tūkstančių ar dar daugiau. Ligoninėse gydoma daugybė sužeistųjų, manoma, kad dalis jų liks invalidais. Be to, labai daug vaikų liko našlaičiais, jų tėvai, o kartais ir seneliai, žuvo. Haičio prezidentas Rene Prevalis pareiškė, kad Haitį ištiko sunkiai įsivaizduojama katastrofa ir kreipėsi pagalbos į tarptautinę bendruomenę.

Continue reading „O apie buvusio Haičio prezidento Ž.K.Diuvalje šeimos turtus sklinda legendos…“

haitis_1

Vienos vargingiausių pasaulio šalių Haičio ir taip nelengvą kasdienybę 2010 m. sausio 12-ąją sukrėtė didžiausias per pastaruosius du šimtmečius žemės drebėjimas, siekęs 7 balų stiprumą pagal Richterio skalę. Galima sakyti, kad po šio žemės drebėjimo šalies nebėra ir fiziškai, ir ekonomiškai. Ar gali būti, jog Haitis sugriautas specialiai? Kam tai naudinga? Pamėginsime atsakyti į šiuos sudėtingus klausimus.

Continue reading „Haičio tragedija ir HAARP“