Kroatijoje – žemės drebėjimas. EPA-ELTA nuotr.

Kroatijoje galingo žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 7. Išgyvenusių žmonių paieška po antradienio popietę įvykusio žemės drebėjimo nusitęsė į naktį.
 
JAV geologijos tarnybos duomenimis, žemės drebėjimas įvyko antradienį, apie 11.30 val. Grinvičo vidutiniu laiku, jis supurtė Petrinios miestą ir jo apylinkes, praėjus vos dienai po to, kai toje pačioje teritorijoje įvyko silpnesnis žemės drebėjimas ir padarė žalos pastatams.
 
Antradienio žemės drebėjimas taip pat supurtė šalies sostinę Zagrebą, supanikavę gyventojai bėgo į gatves. Kroatijos sostinė Zagrebas vis dar yra atstatomas po kovą įvykusio 5,3 balo stiprumo žemės drebėjimo, kuris buvo stipriausias per dešimtmečius Zagrebą supurtęs žemės drebėjimas.
 
Antradienį įvykęs 6,4 balo stiprumo drebėjimas buvo juntamas ir keliose kaimyninėse šalyse, tarp kurių – Serbija ir Slovakija. Daugiausiai žalos jis padarė Petrinios miestui ir jo apylinkėms, esančiam apie 50 km į pietus nuo Zagrebo ir turinčiam maždaug 20 000 gyventojų.
 
Vėlų antradienį Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius paskelbė, kad iki šiol buvo rasti septynių aukų kūnai, bet tikėtina, kad aukų bus daugiau.
 
Tarp žuvusių yra 12 metų amžiaus mergaitė, kuri žuvo Petrinioje. Iš griuvėsių su šunų pagalba išgelbėti šeši žmonės.
 
Petrinioje daug žmonių bijojo nakčiai sugrįžti į namus, baimindamiesi dėl pakartotinių požeminių smūgių. Be to, dėl žemės drebėjimo padarytos žalos dauguma miesto centro pastatų liko „netinkami naudoti“. Kai kurie žmonės nusprendė naktį praleisti savo automobiliuose arba apsistoti pas giminaičius kituose miestuose, o beveik 200 žmonių prisiglaudė kareivinėse.
 
Netoliese esančiame Sisako mieste, kuris taip pat smarkiai nukentėjo per žemės drebėjimą, mokyklos atvėrė savo sporto sales tiems žmonėms, kurie negalėjo miegoti namuose.
 
Už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius teigė, kad blokas ruošia pagalbą Kroatijoje, ir kad trečiadienį jis apsilankys Petrinioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.30; 13:15

Turkijoje po žemės drebėjimo – dideli sugriovimai. EPA – ELTA nuotr.

Vakarinę Turkijos dalį sudrebinusio galingo žemės drebėjimo aukų skaičius antradienį išaugo iki 100, praneša šalies nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo agentūra AFAD.
 
AFAD nurodo, kad per 7 balų stiprumo žemės drebėjimą sužaloti 994 žmonės, 147 sužaloti asmenys tebegydomi ligoninėse.
 
Be kita ko, vėlų pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad, praėjus 65 valandoms po stipraus žemės drebėjimo, Turkijoje iš po griuvėsių ištraukta gyva trejų metų amžiaus mergaitė Elif. Tai suteikia gelbėtojams vilties surasti daugiau po griuvėsiais įstrigusių gyvų žmonių.
 
Elif buvo 106 žmogus, po drebėjimo išgelbėtas iš po sugriuvusių pastatų nuolaužų. Jos motina ir trys broliai ir seserys išgelbėti šeštadienio vakarą, bet vėliau vienas išgelbėtas brolis mirė.
 
Penktadienį įvykęs žemės drebėjimas supurtė Turkiją ir Graikiją. Žemės drebėjimas įvyko prie Turkijos Egėjo jūros pakrantės, į šiaurę nuo Samo salos. Griuvo pastatai, kilo bangos, kurios užtvindė teritorijas Turkijoje ir Samo saloje.
 
Per žemės drebėjimą Graikijai priklausančioje Samo saloje žuvo du paaugliai.
 
Kaip teigiama, tai pražūtingiausias per beveik dešimtmetį Turkijai smogęs žemės drebėjimas. 2011 metais per žemės drebėjimą Vano mieste žuvo daugiau kaip 500 žmonių.
 
Turkijoje po žemės drebėjimo užfiksuoti dar 1 464 pakartotiniai požeminiai smūgiai, 44 iš jų stiprumas buvo didesnis nei keturi balai.
Baiminantis, kad gali sugriūti daugiau pastatų, Izmire tūkstančiai gyventojų ketvirtą naktį iš eilės miegojo palapinėse.
 
Informacijos šaltuinis – ELTA
 
2020.11.03; 09:19

Turkijoje – žemės drebėjimas. EPA-ELTA nuotr.
Turkiją sudrebino žemės drebėjimas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos žemės drebėjimo aukų skaičius pasiekė 49, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Turkijos nelaimių ir nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros AFAD duomenimis, 804 žmonės buvo sužaloti, 200 dar gydomi ligoninėse, o pakartotiniai smūgiai tęsiasi.
 
Namus praradę žmonės antrą naktį glaudėsi 1 800 palapinių, kurias suteikė AFAD.
 
Žemės drebėjimas įvyko penktadienį, 16,5 km po žeme, Izmiro provincijoje.
 
Izmiro mieste gyvena 4,3 mln. žmonių ir tai trečias pagal dydį Turkijos miestas po Stambulo ir Ankaros.
 
Turkijoje po žemės drebėjimo – dideli sugriovimai. EPA – ELTA nuotr.

Požeminiai smūgiai buvo juntami gretimuose Turkijos miestuose, taip pat ir Stambule už 540 km ir Graikijos salose.
 
Per šį žemės drebėjimą du žmonės žuvo Graikijos Samo saloje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.02; 02:00

Stiprus žemės drebėjimas sudrebino Graikiją ir Turkiją. EPA-ELTA nuotr.

Prie Turkijos Egėjo jūros pakrantės, į šiaurę nuo Graikijai priklausančios Samo salos, įvyko galingas žemės drebėjimas, praneša transliuotojas BBC.
 
JAV geologijos tarnyba nurodo, kad 7 balų stiprumo drebėjimas buvo juntamas net Graikijos sostinėje Atėnuose ir Turkijos mieste Stambule, taip pat Kretos saloje.
 
Žemės drebėjimas įvyko maždaug už 17 km nuo Izmiro provincijos krantų.
 
Skubių pranešimų apie aukas negauta.
 
„Kol kas gavome informacijos apie šešis sugriuvusius pastatus Izmiro provincijoje“, – tviteryje rašė Turkijos vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu.
 
„Kai kurie mūsų piliečiai yra įstrigę griuvėsiuose“, – teigė aplinkos apsaugos ministras Muratas Kurumas.
 
Pranešimai apie žemės drebėjimo stiprumą prieštaringi. Turkijos vyriausybės nelaimių valdymo agentūra (AFAD) nurodo, kad žemės drebėjimo stiprumas siekė 6,6 balo ir įvyko 16,5 km gylyje.
 
Europos ir Viduržemio jūros regiono seismologijos centras skelbia, kad preliminarus žemės drebėjimo stiprumas – 6,9 balo, o žemės drebėjimo epicentras užfiksuotas už 13 km į šiaurės rytus nuo Samo salos. JAV geologijos tarnybos duomenimis, drebėjimas buvo 7 balų stiprumo.
 
Agentūra AFP praneša, kad žemės drebėjimas sukėlė minicunamį Samo saloje, apgadinta daug pastatų. Dėl žemės drebėjimo griuvo kai kurių namų sienos, kai kuriose Samo salos dalyse kilo potvyniai.
 
Graikijoje ir Turkijoje žemės drebėjimai įvyksta gana dažnai. 1999 metais per 7,4 balo stiprumo žemės drebėjimą Izmire žuvo apie 17 000 žmonių. 2011 metais pietrytinėje Turkijos Vano provincijoje įvykęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau kaip 600 gyvybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.30; 15:51

Sekmadienio rytą Kroatijos sostinę Zagrebą supurtė keli žemės drebėjimai, apgadinę daugybę pastatų, tarp kurių – ir miesto centre stovinti garsi katedra.
 
Remdamasi valstybine žiniasklaida, naujienų agentūra AFP praneša, kad gamtos stichijos metu itin smarkiai nukentėjo 15 metų paauglys. Iš pradžių pranešta, kad berniukas žuvo vietoje.
 
„Gavome pranešimą apie sugriuvusį pastatą. Į nelaimės vietą nuvykusi gelbėtojų komanda aptiko rimtai sužeistą vaiką be gyvybės ženklų“, – valstybinei naujienų agentūrai HINA sakė Zagrebo gelbėjimo tarnybos vadovas Zarko’as Rasicas. Patikslinta, kad šiuo metu už savo gyvybę kovojantis vaikas yra 15 metų amžiaus.
 
Pasak dienraščio „24Sata“ internetinio naujienų portalo, kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti.
 
Stipriausias krestelėjimas iš kelių vienas po kito įvykusių žemės drebėjimų užfiksuotas 6.40 val. vietos laiku ir siekė 5,3 – 5,4 balo pagal Richterio skalę. Žemės drebėjimus pajuto ir kaimyninės valstybės.
 
Nelaimės metu sugriuvo dvibokštės Zagrebo katalikų katedros bokšto viršūnė. Pastatų nuolaužos atsidūrė daugybėje miesto gatvių.
 
Kroatijos pareigūnai įspėjo iš pastatų laukan išbėgusius gyventojus laikytis atokiau vienas nuo kito, kad būtų sumažinta koronaviruso plitimo rizika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 17:00

Žemės drebėjimas Albanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienio vakarą Albaniją supurtė keturi žemės drebėjimai sukėlę didžiulę paniką šioje Balkanų šalyje.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, mažiausiai 68 žmonės buvo sužeisti, 21 jų prireikė medikų pagalbos. Daugelis sužeistųjų atsipirko tik lengvais sužalojimais.
 
Pirmasis žemės drebėjimas buvo užfiksuotas šeštadienį apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku). Drebėjimo epicentras buvo netoli Rodono kyšulio, apie 60 km į šiaurės rytus nuo sostinės Tiranos, pranešė Gynybos ministerija.
 
Šio žemės drebėjimo stiprumas, Gynybos ministerijos duomenimis, buvo 5,8 balo. Tai buvo stipriausias pastarųjų dešimtmečių žemės drebėjimas Albanijoje.
 
JAV geologijos tarnybos teigimu, pirmasis žemės drebėjimas buvo 5,6 balo stiprumo. Trys vėliau sekę drebėjimai buvo atitinkamai 5,1, 4,7 ir 4,8 balo stiprumo. Paskutinis žemės drebėjimas užfiksuotas kiek po vidurnakčio.
 
Vietos žiniasklaida skelbė apie didžiulę paniką netoliese esančiame Duresio mieste ir sostinėje Tiranoje – išsigandę žmonės bėgo į gatves.
 
Internete iškart po drebėjimų žmonės ėmė dalintis nuotraukomis, kuriose matomi apgadinti pastatai ir nukritusių plytų sudaužyti automobiliai Tiranoje.
 
Sveikatos apsaugos ministrė Ogerta Manastirliu savo tviteryje paskelbė nuotraukas iš vizito ligoninėje Duresyje. Jos teigimu, ministrė nematė sunkiai sužeistų žmonių, pranešė valstybinė naujienų agentūra ATA.
 
Dėl žemės drebėjimo kelionę į JT Generalinę Asamblėją Niujorke buvo priverstas atšaukti premjeras Edis Rama.
 
Žemės drebėjimas buvo juntamas ir kaimyninėse Juodkalnijoje bei Šiaurės Makedonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 07:40

Penktadienį Sumatros salos pakrantėje, Indonezijos vakaruose, įvyko žemės drebėjimas, per kurį žuvo 5 žmonės, praneša TASS.
 
Anksčiau skelbta tik apie vieną žuvusįjį. Mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti, o aukų skaičius gali dar išaugti.
 
Indonezijos policijos duomenimis, per žemės drebėjimą buvo apgadinta daugiau nei 100 pastatų, o evakuota daugiau nei 1 000 žmonių.
 
6,9 balo stiprumo žemės drebėjimas Indonezijoje įvyko penktadienį. Jo epicentras buvo 10 km gylyje 261 km į pietvakarius nuo Tangerango miesto, kuriame gyvena 1,3 mln. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.04; 06:00

Indonezijos valdžia patvirtino, kad per žemės drebėjimą iš kalėjimų pabėgo mažiausiai 1200 kalinių. EPA-ELTA nuotr.

Mažiausiai 1200 kalinių pabėgo iš trijų kalėjimų Indonezijos Centrinio Sulavesio provincijoje per ten įvykusį žemės drebėjimą. Tai pirmadienį pranešė AFP, remdamasi oficialiu šalies Teisingumo ministerijos atstovu.

„Esu įsitikinęs, kad kaliniai pabėgo, bijodami nukentėti nuo požeminių smūgių. Akivaizdu, kad jiems tai buvo gyvybės ir mirties klausimas“, – sakė jis žurnalistams. Gautomis žiniomis, kaliniai pabėgo iš perpildytų kalėjimų Palu mieste ir Dongalos rajone Centrinio Sulavesio provincijoje.

Dongalos kalėjime, iš kurio paspruko 343 žmonės, per žemės drebėjimą kilo gaisras. Kaip pranešama, dauguma kalinių buvo nuteisti už korupciją ir nusikaltimus, susijusius su narkotikais.

7,4 balo žemės drebėjimas Centrinio Sulavesio provincijoje įvyko spalio 28 d. Per dvi paras buvo užfiksuota apie 170 pakartotinių smūgių. Stiprūs požeminiai smūgiai sukėlė cunamį, bangų aukštis siekė 3-5 metrus. Naujausiais duomenimis, stichijos aukomis tapo daugiau kaip 1,2 tūkstančio žmonių, šimtai sunkiai sužeisti. Sugriauta tūkstančiai namų, viešbučių, prekybos centrų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 04:00

Mažiausiai septyni turistai iš užsienio buvo sužeisti per smarkų žemės drebėjimą, įvykusį sekmadienį Indonezijos Lomboko saloje. Tai antradienį pranešė naujienų portalas „Detik“, remdamasis šalies imigracijos tarnybomis.

Kaip sakoma pranešime, „į ligonines dėl įvairių traumų nugabenti Belgijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Pietų Korėjos ir Prancūzijos piliečiai“.

Nacionalinės stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopas Purwas Nugrohas antradienį pranešė, kad stichijos aukų skaičius išaugo iki 101, tarp jų – du žmonės, žuvę kaimyninėje Balio saloje. Pasak pareigūno, visos aukos – vietos gyventojai.

Europos-Viduržemio jūros seismologijos centro duomenimis, sekmadienį Lomboko saloje įvyko 6,6 balo žemės drebėjimas. Indonezijos pareigūnai teigia, kad jo stiprumas siekė 7 balus. Požeminių smūgių epicentras buvo už 49 kilometrų į šiaurės rytus nuo Mataramo miesto (319 tūkstančių gyventojų), o židinys – 10 kilometrų gylyje.

Liepos pabaigoje 14 žmonių žuvo per galingą žemės drebėjimą, įvykusį tame pačiame rajone. Jo židinys buvo 7,5 kilometro gylyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 11:39

Everestas pakluso abiejų kojų neturinčiam kinų alpinistui Xia Boyu. 69-erių vyras pirmadienio rytą kartu su septyniais palydovais įveikė kalno viršūnę, sakė Dawa Futi Sherpa iš ekspedicijas organizuojančios bendrovės „Imagine Trek and Expedition“. Kopdamas į kalną, kinas buvo su kojų protezais. Jis yra antras pasaulyje abiejų kojų neturintis žmogus, pasiekęs aukščiausią pasaulio viršūnę. Tai buvo jau penktas jo mėginimas per daugiau kaip keturis dešimtmečius.

Pirmą kartą Xia Boyu Everesto viršūnės link leidosi 1975 metais kaip Kinijos nacionalinės komandos narys, tačiau tada grupė pateko į audrą. Trūkstant deguonies ir spiginant šalčiui, alpinistas patyrė sunkius nušalimus ir vėliau neteko abiejų kojų. Jos kinui buvo amputuotos žemiau kelių 1996-aisiais, kai medikai jam diagnozavo limfomą.

2014 metais Xia Boyu antrą kartą mėgino įkopti į Everestą. Tačiau kai nuslinkus lavinai žuvo 16 šerpų, ekspedicija buvo nutraukta. Jau po metų atkaklus kinas grįžo į Everestą – ir pateko į smarkų žemės drebėjimą, kuris sukrėtė Nepalą 2015-aisiais. Lavina tada sugriovė bazinę stovyklą, Xia Boyu vėl buvo priverstas pasiduoti. Ketvirtą mėginimą 2016-aisiais sužlugdė prastas oras – likus 200 metrų iki viršūnės.

„Įkopti į Everestą yra mano svajonė. Aš turiu ją įgyvendinti, – balandį sakė Xia Boyu. – Tai ir asmeninis iššūkis, likimo iššūkis“.

2006-aisiais į Everestą įkopė pirmasis abiejų kojų neturintis žmogus – Naujosios Zelandijos gyventojas Markas Inglis. Pernai Nepalo vyriausybė nusprendė drausti šturmuoti Everestą abiejų kojų neturintiems alpinistams ir akliesiems. Tačiau teismas draudimą atmetė kaip diskriminuojantį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.16; 14:00

Per spalio 26 d. Afganistane įvykusį žemės drebėjimą Lietuvos kariai nenukentėjo.

Lietuvos karių, dabar tarnaujančių NATO tarptautinėje mokymo operacijoje „Tvirta parama“, žemės drebėjimo zonoje nebuvo.

Šiuo metu Afganistane misijoje „Tvirta parama“ tarnauja apie 20 Lietuvos karių, iš kurių dauguma Kabule, taip pat Herate ir Kandahare.

Continue reading „Žemės drebėjimo metu Lietuvos kariai Afganistane nenukentėjo“

samurajus

Japoniją ištikusi nelaimė paskatino daugiau domėtis šia šalimi, nors dėmesio jai niekada netrūko. Japonų religija, kultūra, japonijos ekonomika, technologijos visada domino ir tebedomina pasaulio visuomenę. Japoniška prekė – gera, patikima prekė.

Pateikiame kai kurias ištraukas iš Irinos Kravčenko interviu su žinomu žurnalistu tarptautininku Vsevolodu Ovčinikovu, beveik dvidešimt metų dirbusiu Japonijoje (“Japonija: kristi, kad pakiltum”. Tarptautinis mėnraštis “Soveršenno sekretno” , 2011 05).

Continue reading „Japonai turi žodį “karosi”. Ką jis reiškia?“

algimantas-zolubas-1

2010 m. balandžio 26 d. aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei prie Lietuvos vyriausybės.

Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti 3 atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos).

Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams, sureagavo Seimas. 2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė rezoliucija dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos.

Continue reading „Pamokslai ar pavyzdys?“

cile_drebejimas

Po vasarį ir kovo pradžioje Čilėje įvykusių žemės drebėjimų ši Lotynų Amerikos valstybė patyrė didžiulius nuostolius, sugriauta daugybė pastatų, žuvo apie 1000 žmonių, daug sužeistųjų dar gydomi ligoninėse. Pirmieji galingi požeminiai smūgiai Čilę sukrėtė vasario 27 dieną, o vėlesni požeminiai smūgiai pasikartojo vasario 28-ąją ir kovo 1-ąją. Žemės drebėjimo galingumas siekė 8,5-8,8 balus pagal Richterio skalę. Smarkiai nukentėjo Konsepsjono ir Valparaiso miestai, kuriuose sugriauta daug pastatų. Čilės sostinėje Santjage sugriuvo vienas iš didžiausių tiltų, dideli sporto rūmai. Konsepsjono mieste pradėjo trūkti maisto prekių ir geriamo vandens. Nukentėjo ir Talkauano uostamiestis, kuriame iš dalies sutriko ir uosto darbas.

Continue reading „Čilėje iš tarnybos atleistas vyriausiasis šalies seismologas“

haiti_3

Haitį sausio 12-ąją sukrėtęs žemės drebėjimas padarė šiai neturtingai Karibų regiono valstybei didžiulius nuostolius, sugriauta daugybė pastatų, žuvo labai daug vietos gyventojų. Iš pradžių buvo teigiama, kad žuvo apie 200 tūkstančių žmonių, be to, labai daug žmonių sunkiai sužeista. Iš po griuvėsių pavyko ištraukti apie pusantro tūkstančio gyvų žmonių. Sausio 23 dieną iš po griuvėsių ištrauktas gyvas vyriškis po griuvėsiais prabuvo net 11 dienų. Jau sausio 22-ąją paaiškėjo, kad tikrieji tragedijos mastai kur kas didesni, nei iš pradžių manyta. Vien sostinėje Port-O Prense rasta virš 150 tūkstančių žuvusių žmonių, tad tikrieji žuvusiųjų žmonių skaičiai gali būti didesni – siekti 300 tūkstančių ar dar daugiau. Ligoninėse gydoma daugybė sužeistųjų, manoma, kad dalis jų liks invalidais. Be to, labai daug vaikų liko našlaičiais, jų tėvai, o kartais ir seneliai, žuvo. Haičio prezidentas Rene Prevalis pareiškė, kad Haitį ištiko sunkiai įsivaizduojama katastrofa ir kreipėsi pagalbos į tarptautinę bendruomenę.

Continue reading „O apie buvusio Haičio prezidento Ž.K.Diuvalje šeimos turtus sklinda legendos…“

haitis_1

Vienos vargingiausių pasaulio šalių Haičio ir taip nelengvą kasdienybę 2010 m. sausio 12-ąją sukrėtė didžiausias per pastaruosius du šimtmečius žemės drebėjimas, siekęs 7 balų stiprumą pagal Richterio skalę. Galima sakyti, kad po šio žemės drebėjimo šalies nebėra ir fiziškai, ir ekonomiškai. Ar gali būti, jog Haitis sugriautas specialiai? Kam tai naudinga? Pamėginsime atsakyti į šiuos sudėtingus klausimus.

Continue reading „Haičio tragedija ir HAARP“