Po to, kai buvo paskelbta, kad „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinko daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių parašų, pasirodė didelis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano dr. Antano Smetonos straipsnis, pasak jo autoriaus, „dėl trijų nelemtų raidelių“ – „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ (Delfi, 2015 m. lapkričio 5 d.).

Mano supratimu, tai ženklas, kad Lenkijos reikalavimai Lietuvos lenkų pavardes, taip pat gatvių ir vietovių pavadinimus Pietryčių Lietuvoje rašyti lenkiškai mūsų valdžia bandys įgyvendinti bet kokia kaina, nepaisant jokių parašų, jokių argumentų, jokių prieštaravimų. 

Continue reading „Kai matomos tik raidės“

Gegužės pradžioje vietos spauda paskelbė, kad Seinuose veikiančio „Pogranicze“ centro steigėja, vadovo Kšištofo Čiževskio (Krzysztof Czyżewski) žmona Malgožata Čiževska (Małgorzata Czyżewska) buvo apdovanota Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ už Lietuvos ir Lenkijos kultūrinių santykių plėtojimą. Apdovanojimą įteikė Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovė Vida Bagdonavičienė Kaimynų dialogo forume, kurį surengė LR konsulatas Seinuose, Kauno LDK institutas bei minėtas „Pogranicze“ centras.

Apie „Pogranicze“ daug rašo centrinė ir regioninė spauda, tad daugiau ar mažiau jo veikla žinoma ir vietos lietuviams. Centras pasižymi ypač tarptautinių renginių – seminarų, konferencijų, kuriuose dažnai dalyvauja ir lietuviai, gausa, kas nestebina, turint omenyje milžinišką šios institucijos biudžetą.

Tačiau minėto renginio metu paaiškėjo, kad „Pogranicze“ centras turi ir kitokių ambicijų.

Continue reading „Tikrosios ir tariamos diplomatijos žvaigždės“

„Kiek Seinų gyventojų turi lietuviškas šaknis? Beveik visi“ – pusiau juokais pusiau rimtai atsako Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Tačiau kilmė šiuo atveju niekaip neaspindi dabartinės gyventojų tautinės sudėties – per paskutinį gyventojų surašymą iš beveik septynių tūkstančių gyventojų lietuvių tautybę deklaravo vos keli šimtai seiniškių. Žymiai daugiau lietuvių gyvena aplinkiniuose kaimuose. 

Kai po 85-ečio lietuviško švietimo Seinuose nebuvimo atgimė „Žiburio“ mokykla, buvo abejonių, ar po tokios ilgos pertraukos susirinks norinčių mokytis lietuviškai. Juk paskutinį kartą Seinų mokykloje lietuviškas žodis skambėjo 1919 m. rugsėjo 23 d., kai Seinus užėmė lenkų POW daliniai. Tuomet berniukų ir mergaičių „Žiburio“ gimnazijose mokėsi 223 mokiniai, pradinėje Seinų lietuvių mokykloje – 75 mokiniai. Nuo 1919 m. rudens Seinų „Žiburio“ gimnazija (tokiu pat pavadinimu) darbą tęsė tremtyje – Lazdijuose. 

Continue reading „Gyvenimas paminklų šešėlyje“

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė per­nai at­li­kta apklausa. Tyrimą „Lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kiai: tie­sos, pra­ma­nai, in­terp­re­ta­cijos“ Len­ki­jos vie­šų­jų rei­ka­lų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu pernai atliko bend­ro­vė TNS Pols­ka, Lie­tu­vo­je – bend­ro­vė TNS LT.

Susimąstyti dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc. apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio, Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių.

Continue reading „Privati lietuvybė“

makauskiene_zivile

Ir vėl antilietuviška isterija Lenkijoje. Šįkart ją sukėlė informacija, kad „Lietuvos geležinkeliai“ 11-ai darbuotojų už nevalstybinės kalbos vartojimą darbo metu apkarpė atlyginimus. Kaip pranešama, tie darbuotojai darbo metu bendravo nevalstybine kalba, pavyzdžiui, per tarnybines radijo ryšio priemones.

„Direkcijos darbuotojų valstybinės kalbos vartojimas atliekant tarnybines pareigas ypač svarbus siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą. Bendrovė deda daug pastangų, siekdama užtikrinti saugų krovinių ir keleivių vežimą. Viena iš priemonių užtikrinti eismo saugą yra tinkamas darbuotojų valstybinės kalbos vartojimas atliekant tarnybines pareigas, siekiant, kad darbuotojų vienas kitam perduodama informacija GSM-R radijo ryšiu būtų tiksliai suprasta, teisingai vykdomi nurodymai, kad nebūtų sukeliama grėsmė saugiam traukinių eismui ir žmonių gyvybėms“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Continue reading „Lenkiška tolerancija“

makauskiene_zivile

Ne tik Punsko valsčiuje naikinamos dvikalbės vietovardžių lentos.

Mūsų šalyje gyvenantys vokiečiai su šia problema susiduria jau keleri metai, tačiau aukščiausioji valdžia į tokius išpuolius iki šiol nereagavo.

„Manome, kad lygiai vienareikšmė reakcija kaip lietuviškų ir lenkiškų užrašų atveju kitų tautinių mažumų atžvilgiu padidintų visuomenės tolerancijos tautinėms mažumoms lygį ir tuo pačiu atimtų kai kurių tautinių mažumų atstovams galimybę teigti, jog deklaracijos apie daugiakultūrę ir geranorišką Lenkiją yra tik fasadas, skirtas išoriniam pasauliui“, – rašoma atvirame vokiečių mažumos lyderių laiške.

Continue reading „Tautinės mažumos Lenkijoje su netolerancija susiduria dažnai“

makauskiene-zivile

Garsi Lenkijos mokslininkė prof. Jadvyga Staniškis (Jadwiga Staniszkis) stojo ginti iš visų Varšuvos tribūnų puolamos Lietuvos.

Komentuodama premjero Donaldo Tusko (Donald Tusk) staigią kelionę į Lietuvą ginti „skriaudžiamų“ lenkų bei atšalusius abiejų valstybių santykius, mokslininkė sakė, kad reikia suprasti lietuvius, įžvelgiančius grėsmę savo valstybės vientisumui. „Lietuviai bijo „Regionų Europos“, nes joje mato pavojų savo valstybės integralumui“, – sakė profesorė, ir nurodė, prie ko veda nežabojama Silezijos autonomijos judėjimo veikla.

Continue reading „Lenkų autonomija: nėra klausimo, ar bus, yra klausimas – kada“

makauskiene-zivile

Rugsėjo 1 d. „Gazeta Wyborcza“ numeryje pasirodė Vitoldo Šablovskio (Witold Szabłowski) straipsnis „Wojny przy granicy“ (Pasienio karai), kuriame kaip veidrodyje atsispindi dažniausiai Lenkijos žiniasklaidoje tiražuojami prasimanymai apie lietuvius.

Lenkijoje savo pašnekovais straipsnio autorius pasirinko lietuvių organizacijų bei Punsko valdžios atstovus, o Eišiškėse – gatvėje sutiktus pensininkus ar asmenis, nenorėjusius atskleisti savo tapatybės. Kai pašnekovas neįvardijamas vardu ir pavarde, savaime suprantama, jis gali kalbėti bet ką, ir už tai neatsako. O savo argumentams patvirtinti minėto straipsnio autorius pasitelkia tikrą ar išgalvotą Varšuvoje gyvenantį kaunietį Antaną Mačiulį.

Continue reading „Kodėl lietuviai šipina lenkus?“