JAV paskelbė sankcijas 17 Saudo Arabijos piliečių, siejamų su K. Khashoggio nužudymu. EPA-ELTA nuotr.

JAV vyriausybė dėl žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymo paskelbė sankcijas 17 Saudo Arabijos piliečių. Tai pranešė JAV iždo departamentas. Sankcijos paskelbtos vadovaujantis įstatymu, kuriuo baudžiama už žmogaus teisių pažeidimus.

Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktas Saudo Arabijos generalinis konsulas Stambule Mohammedas al-Otaibis, taip pat komandos, kuri kaltinama diplomatinėje atstovybėje nužudžiusi vyriausybę kritikavusį žurnalistą, nariai. Sąraše taip pat yra buvęs aukštas kronprinco Mohammedo bin Salmano patarėjas.

Prieš tai Saudo Arabijos prokuratūra dėl J. Khashoggio nužudymo penkiems kaltinamiesiems pareikalavo mirties bausmės.

Iš viso kaltinimai pateikti 11 įtariamųjų, ketvirtadienį pranešė Karalystės prokuratūra. J. Khashoggis neaiškiomis aplinkybėmis dingo spalio 2-ąją lankydamasis Saudo Arabijos konsulate Stambule. Tik po kurio laiko Saudo Arabija pripažino, kad žurnalistas buvo nužudytas. Tačiau jo palaikai yra dingę.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu prokuratūros pareiškimą pavadino „pozityviu, tačiau nepakankamu“. J. Khashoggio nužudymas, anot jo, buvo suplanuotas. Turkų saugumo tarnybos spėja, kad Saudo Arabijos žvalgyba nužudė J. Khashoggį ir jo kūną sukapojo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 07:00

The Guardian įsigilino į Didžiosios Britanijos ir Uzbekistano santykių smulkmenas. Kaip išsiaiškino leidinio korespondentas Jenas Kobeinas (Ian Cobain), „jau po rugsėjo 11 teroro akto keletas Britanijos aukštųjų mokyklų, visiškai pritariant Britanijos vyriausybei, užmezgė kontaktus su Islamo Karimovo režimu.

Į šiuos kontaktus palankiai žiūrėjo Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija ir Britanijos taryba. Žurnalistas mano, kad tai buvo daroma „santykiams stiprinti“ su strategiškai svarbia Viduriniosios Azijos valstybe (per jos teritoriją gabenami kroviniai NATO kontingentui Afganistane).

Straipsnyje sakoma, kad Vestminsterio universitetas ne šiaip sau užmezgė partnerystės santykius su Uzbekijos aukštosiomis mokyklomis (kaip tai padarė Bato, Kembridžo, Rytų Anglijos ir Londono sostinės universitetai, o taip pat Londono mados koledžas), bet net atidarė Uzbekistane savo filialą, kurio rektoriumi paskyrė „buvusį KGB karininką“ Abdužabarą Abduvachitovą.

Continue reading „Britanijos universitetai, nepaisant baimių dėl žmogaus teisių laikymosi, stengiasi suartėti su Uzbekistanu”

Rusija, kaip praneša Austrijos leidinys Der Standard, pirmą kartą pripažino Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) savo kaltę dėl žmogaus teisių pažeidimo per Čečėnijos konfliktą. Straipsnyje nurodoma, jog kalbama apie tai, kaip 2000 metų vasarį Rusijos kariuomenės artilerija netikėtai apšaudė Aslanbek-Šeripovo kaimą Šatojaus rajone Čečėnijoje.

Tada žuvo 30 žmonių ir 25 buvo sužeisti. Pareiškėjai iš Čečėnijos respublikos apkaltino RF valdžią pažeidus savo nužudytų giminaičių teises ir valdžios nesugebėjimu deramai ištirti.

„Tada Rusijos kariuomenės vadai užtikrino, kad artilerija nešaudys, kol kaime nebus ginkluotų kovotojų, – rašo leidinys. – Todėl žmonės, įtikinėję, kad jų kaime nebuvo kovotojų, buvo netikėtai užklupti artilerijos šūvių 2000-ųjų metų vasario 17 dieną“.

Continue reading „Rusija nuteista už apšaudymą iš artilerijos ir demonstrantų sulaikymą”

Aleksejus Navalnas (Navalnyj), erzinęs asmeniškai Vladimirą Putiną tuo, kad apšaukė „Vieningąją Rusiją“ kaip „sukčių ir vagių partiją“, pripažintas kaltu „Kirovles“-o pinigų grobstymu ir nuteistas penkerius metus kalėti bendrojo režimo kolonijoje.

Kaip elgsis Vakarai? Kokius spaudimo momentus Kremliui bandys taikyti Londonas, Vašingtonas, Berlynas ar Briuselis?

Vakarai tikriausiai tik beviltiškai pakraipys galvą, iš anksto apgailestauja "The Times", patardamas suprasti dabartinio Rusijos režimo esmę: „Ši sistema skelbia nusikaltėliais tuos, kas prieš V.Putiną“.

Continue reading „Nuosprendis Aleksejui Navalnui – Vakarų žurnalistų ir ekspertų akimis”

kkkoral_a

Pabandykime įsivaizduoti situaciją: vienai sostinės poliklinikos darbuotojai nei iš šio, nei iš to liepiama vyktį į Santariškių ligoninę tikrintis sveikatos.

Vadovaujantis mūsų įstatymais, toks poliklinikos vadovybės parėdymas – teisėtas. Medicinos darbuotojams (kaip ir daugeliui kitų darbuotojų) ne rečiau kaip kartą per metus tenka vykti į sveikatos priežiūros įstaigas, kur profesionalūs medikai tikrina jų pačių, gydytojų, sveikatos būklę. Šie patikrinimai reikalingi tam, kad būtų apsaugotos pacientų teisės sulaukti ne vien profesionalios, bet ir saugios medicininės pagalbos (o taip pat – rūpinantis ir pačių darbuotojų – gydytojų sveikata).

Continue reading „Incidentas Karoliniškių poliklinikos koridoriuje”

slicyte_slaptai.lt

Pergyvendami dėl žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje užtikrinimo bei konstitucinės tvarkos Lietuvos valstybėje išsaugojimo, jausdami savo profesinę ir pilietinę pareigą nelikti nuošalyje, kai Garliavos įvykių fone Lietuvos Respublikos Seime sprendžiasi klausimas, ar mūsų valstybės institucijos pajėgios užtikrinti konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninės komisijos nariai pateikia šias išvadas apie įvykius Garliavoje:

Komisija, įvertinusi virš 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatuoja, kad vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio 16 dienos sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką.

Continue reading „Principinės išvados: “Iš ne teisės teisė neatsiranda””

europos_sajunga

Europos Sąjunga pristabdė žymią dalį finansinės paramos Ukrainai. Apie tai Kijeve pareiškė ES atstovybės Ukrainoje vadovas Žoze Manuelis Pintu Teišeira (Jose Manuel Pintu Teisheira).

Taip pranešė RBK-Ukraina korespondentas.

„Jeigu kalbėsime apie Ukrainą, jūs žinote, kad žymi dalis Europos Sąjungos paramos šiandien pristabdyta. Tam yra keletas priežasčių. Konkrečiai, tai susirūpinimas valstybės finansų valdymu ir dar viena problema yra Europos Sąjungos ekspertų registracija. Tai nauja kliūtis, kuri atsirado pastaraisiais metais“, – pasakė Teišeira.

Continue reading „Žymi dalis ES finansinės paramos Ukrainai pristabdyta”

julia_hall

„Amnesty International“ vėl ragina ES valstybes iš naujo įsipareigoti išsamiai ir nuodugniai tirti savo dalyvavimą slaptuose JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) skrydžiuose, kuriais buvo gabenami įtariami teroristai. Organizacijos pareiškime tvirtinama, kad ES valstybėms trūksta politinės valios išsiaiškinti tikrąją tiesą.

Žmogaus teisių aktyvistai senų seniausiai kaltina kai kurias Europos valstybes slepiant savo dalyvavimą CŽV skrydžiuose, gabenant sulaikytuosius į šalis, kuriose leidžiama juos kankinti. Europos Parlamentas jau rengia išsamią ataskaitą apie tai, kaip atskiros valstybės laikosi rezoliucijos, pagal kurią turi ištirti savo dalyvavimą CŽV skrydžių programoje.

Continue reading „„Amnesty International“ kaltina Lietuvą dėl nuolaidžiavimo CŽV struktūroms”

liudmila_aleksejeva

Žymi Rusijos žmogaus teisių gynėja, Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva kritikuoja Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybę, pateikusią oficialią ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį užsienio šalyse, įskaitant ir JAV.

Legenda tapusi Liudmila Aleksejeva pabrėžė, kad Rusija neturi jokios moralinės teisės kritikuoti Vašingtono, kadangi “standartai ten gerokai aukštesni nei Rusijos Federacijoje”. Pasak Maskvos Helsinkio grupės vadovės, oficialusis Kremlius pirmiausiai privalo apsikuopti savo žemėje, ir tik po to priekaištauti kitiems.

Continue reading „Liudmila Aleksejeva: “Rusija neturi teisės kritikuoti Amerikos””