Detektyvas. Kada nušausite Kaukazo blondiną. Autorius – Gintaras Visockas
Šiandien iš spaustuvės parsivežiau naują knygutę – „Kada nušausite Kaukazo blondiną“.
Tai – grožinio pobūdžio tekstas, kuriame viskas išgalvota nuo pradžių iki pabaigos, nuo viršaus – iki apačios. Aprašomi įvykiai bei veikėjai tėra autoriaus išmonė. Jei skaitytojams kils įtarimų, jog mato panašumų su realiais įvykiais, nutikusiais apie 1994 – 2022 metus, – jie bus neteisūs. Tai – ne autobiografinio pobūdžio knyga. Tai – trumputis detektyvas. O nuotykiniame detektyve žvalgybiniais klausimais – gausu išmonės, fantazijos, skolinių iš enciklopedinių knygų apie žvalgybas bei filmų apie džeimsus bondus.
Tai – bandymas sukurti detektyvą, kuriame žurnalistika persipynusi su slaptųjų tarnybų temomis. Pasitelkęs fantaziją, aprašiau keletą iš piršto laužtų nuotykių, kuriuos patyrė išgalvotas vaikinas, pramintas Kaukazo blondinu. Tik tiek.
Knyga turi 120 puslapių. Iliustruota spalvotomis fotografijomis. Kieti viršeliai. Tiražas – 150 egzempliorių. Spausdino spaustuvė „Standart impressa“.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susitiks su Generalinės prokuratūros atstovais – parlamentarai išgirs teisėsaugos vertinimą apie tai, ar 2019 m. gautas aukšto rango žvalgybos pareigūno kreipimasis dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos komiteto gretose buvo tinkamai išnagrinėtas. Taip pat ketinama apsispręsti, ar VSD veiksmų teisėtumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas toliau – inicijuojant parlamentinį tyrimą.
Kaip skelbta anksčiau, Seime bręstant parlamentiniam tyrimui dėl VSD veiksmų, Generalinė prokuratūra konstatavo, jog prieš keturis metus institucijos tinkamai neištyrė pranešėjo, besikreipusio į tuometį NSGK pirmininką Vytautą Baką, pranešimo. Todėl prokurorai apsikeitė aktualia informacija su NSGK, siekiant įvertinti, ar pranešėjo istorijoje vis dar liko neatsakytų klausimų.
„Išklausysime prokuratūros, kuri įvertins mūsų 2020 m. surinktą medžiagą – ar ji atliepė to, anot prokuratūros, tiksliai iki galo neatlikto tyrimo poreikį, ar ne. Ir tada spręsime dėl tolimesnių veiksmų – dėl parlamentinio tyrimo ir formos“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
ELTA primena, kad diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Visgi, nepaisant dėmesio istorijai ir valdančiųjų gretose paruoštų klausimų tiek VSD, tiek prezidentui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), iki šiol parlamentinis tyrimas nebuvo pradėtas.
Vasaros pradžioje NSGK ir Generalinė prokuratūra apsikeitė atliktų tyrimų ir vertinimų medžiaga, siekiant įsivertinti, ar parlamentinis tyrimas galėtų atsakyti į likusias abejones. Tuomet NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė manąs, jog „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statutas.
Šalia to šią savaitę V. Bakas patvirtino parengęs nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos steigimo. Tačiau kol kas parlamente tam palaikymo trūksta.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Departamento vadovas Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Ramzanas Kadyrovas
Kyjivas, rugsėjo 18 d. (ELTA). Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pirmadienį pakomentavo naujausius gandus apie Čečėnijos vadeivos Ramzano Kadyrovo sveikatos būklę, praneša UNIAN.
Kaip pažymėjo pareigūnas, R. Kadyrovas yra sunkios būklės.
„Deja, kol kas negalime patvirtinti geriausių naujienų, kurių tikisi visi geri pasaulio žmonės. Tačiau konstatuojame ir patvirtiname, kad jo būklė sunki”, – pabrėžė žvalgybos atstovas.
Šiomis dienomis A. Jusovas pareiškė, jog R. Kadyrovas yra sunkios būklės, kadangi paūmėjo jo ligos.
Pastaruoju metu internete plinta informacija, kad Čečėnijos vadeiva R. Kadyrovas merdi. Kai kurie čečėnų žmogaus teisių gynėjai jau pranešė apie jo mirtį. Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Žiniasklaida teigia, kad R. Kadyrovas tikrai guli ligoninėje ir kartais atgauna sąmonę. Pažymima, kad jam neva buvo bandoma persodinti inkstą, tačiau organas neprigijo.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „Kremlius neteikia informacijos apie R. Kadyrovo sveikatos būklę“.
Oficialiai R. Kadyrovas jau keletą mėnesių atostogauja.
Kada nušausite Kaukazo blondiną. Gintaras Visockas. Knygos viršeliai. Slaptai.lt foto
Jau minėjau: šių metų rugpjūčio mėnesį iš „Standart Impressa“ spaustuvės parsivežta knygutė „Kada nušausite Kaukazo blondiną“ – grožinio pobūdžio tekstas. Čia viskas išgalvota. Aprašomi įvykiai bei veikėjai tėra autoriaus išmonė. Tai – ne autobiografinio pobūdžio knyga. Tai – trumputis detektyvas. O nuotykiniame detektyve žvalgybiniais klausimais – gausu išmonės, fantazijos, skolinių iš enciklopedinių knygų apie slaptąsias tarnybas bei filmų apie džeimsus bondus.
Beje, nepretenduoju į bestselerius. Žinau, kad neaplenksiu nei Džono le Kare, nei Agatos Kristi, nei Konan Doilio, nei Viktoro Pronino. Tiesiog šovė į galvą sukurt knygutę, kurioje žurnalistika persipynusi su žvalgybinėmis – kontržvalgybinėmis temomis.
Kada nušausite Kaukazo blondiną. Slaptai.lt foto
Detektyvas nėra ilgas – 120 puslapių. Tiražo taip pat nepavadinsi milžinišku – 150 egzempliorių. Čia – keturiolika skyrių. Štai jų pavadinimai: „Flirtas su Rusijos žvalgu“, „Latviškieji niuansai“, „Mūsų žmogus Grozne“, „Paslaptingasis zagonščikas“, „Miško brolius pasiuntė velniop“, „Finansinis aferistas“, „Pasakojimas apie susirgusią motiną ir purvinas kojines“, „Pionierių stovyklos vadovė“, „Teroristai iš ASALA organizacijos“, „Kerštaujanti dama“, „Nedėkinga kiaulė“, „Ketvirtis milijono – už išdavystę“, „Svečias iš Karagandos ir Rusijos propagandisto viešnagė“, „Kaip atkeršijo blondinas“.
Detektyvas daugiausiai iliustruota spalvotomis Vytauto Visocko (1939 – 2018) nuotraukomis.
Jei susidomėsite, detektyvo ieškokite knygyne „Keistoteka“.
Krymo pusiasalis – tai Ukraina
Kyjivas, liepos 29 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas teigia, kad Ukrainos kariai netrukus įžengs į Krymą.
Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai pareiškė televizijos kanalui TSN.
Atsakydamas į klausimą apie galimą Ukrainos kariuomenės įžengimą į Krymą, Ukrainos karinės žvalgybos vadovas pabrėžė, kad tai įvyks „netrukus“.
Tiesa, pareigūnas neįvardijo konkrečios pusiasalio išvadavimo datos, tačiau patvirtino, kad tai įvyks greitai.
Jis taip pat pavadino grėsmę iš Baltarusijos nerealia ir patikino, kad „Wagner“ samdinių dislokavimas Baltarusijoje nė kiek negąsdina Ukrainos gynybos pajėgų.
Pasak K. Budanovo, nepastebima, kad Rusijos okupacinės kariuomenės rezervai didėtų.
„Jų kiek buvo, tiek ir yra. Tačiau nuolatinė mobilizacija leidžia Rusijai kompensuoti patirtus nuostolius”, – sakė jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos žvalgybos duomenimis, šiuo metu didelės grėsmės iš Baltarusijos nėra.
Čiuožėja Margarita Drobiazko. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui dėl ledo šokėjos Margaritos Drobiazko neįžvelgia, pranešė Lietuvos nacionalinis transliuotojas.
„Valstybės saugumo departamentas neturi sprendimų priėmėjams teiktinų žvalgybos duomenų dėl asmens keliamos grėsmes valstybės saugumui. Žvalgyba neturi įgaliojimų vertinti moralinių piliečių elgsenos aspektų“, – nurodoma portalui LRT.lt perduotame VSD komentare.
VSD paklausimą iš Migracijos departamento dėl M. Drobiazko, kuriai Seimo nariai ėmėsi inicijuoti Lietuvos pilietybės panaikinimo procedūrą, gavo birželio pabaigoje.
Seimo nariai iniciavo Lietuvos pilietybės panaikinimą M. Drobiazko ir dėl to kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM).
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau sakė matanti moralinio pagrindo naikinti ledo šokėjos M. Drobiazko išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę.
Tačiau, birželio mėnesį ministrė pažymėjo, kad sprendimas priklausys nuo žvalgybos tarnybų vertinimo ir Prezidentūros.
ELTA primena, kad šokių ant ledo porai M. Drobiazko ir Povilui Vanagui pasirodžius Sočyje Kremliaus ruporu vadinamo Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonos renginyje, prezidentas Gitanas Nausėda paragino inicijuoti teisės aktų pakeitimus dėl pilietybės atėmimo išimties tvarka.
Prezidentas taip pat pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Rusijoje gimusiai ir gyvenančiai M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.
Čiuožėja Margarita Drobiazko. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) patvirtino gavęs užklausą dėl ledo šokėjos Margaritos Drobiazko, kuriai Seimo nariai ėmėsi inicijuoti Lietuvos pilietybės panaikinimo procedūrą. VSD savo vertinimą dėl keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ketina pateikti per 10 darbo dienų.
„VSD iš Migracijos departamento gavo paklausimą ir pateiks vertinimą pagal kompetenciją dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Vertinimą prašoma pateikti per 10 darbo dienų“, – Eltą informavo VSD Strateginės komunikacijos skyrius.
Seimo nariai iniciavo Lietuvos pilietybės panaikinimą M. Drobiazko ir dėl to kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį sakė matanti moralinio pagrindo naikinti ledo šokėjos M. Drobiazko Lietuvos pilietybę. Tačiau, pažymi ji, sprendimas priklausys nuo žvalgybos tarnybų vertinimo ir Prezidentūros.
ELTA primena, kad šokių ant ledo porai M. Drobiazko ir Povilui Vanagui pasirodžius Sočyje Kremliaus ruporu vadinamo Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonos renginyje, prezidentas Gitanas Nausėda paragino inicijuoti teisės aktų pakeitimus dėl pilietybės atėmimo išimties tvarka.
Prezidentas taip pat pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Oro balionai. Vilniaus pakraštys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt portalas) nuotr.
Niujorkas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamentas seka kitą paslaptingą balioną, pirmiausia pastebėtą oro erdvėje virš Havajų, pranešė pareigūnai.
„Nežinoma, kam priklauso balionas, tačiau nėra jokių požymių, kad jis manevravo ar būtų valdomas užsienio ar priešiško veikėjo“, – leidiniui „Honolulu Star Advertiser“ sakė atstovas spaudai. „Balionas neperskrido tiesiai virš ypatingos svarbos gynybos infrastruktūros ar kitų JAV vyriausybės slaptų vietų bei nekėlė karinės ar fizinės grėsmės žemėje esantiems žmonėms“, – sakė jis.
Nepilotuojamą objektą dideliame aukštyje penktadienį aptiko Federalinė aviacijos administracija, jis skriejo palei Havajų pakrantę maždaug 36 tūkst. pėdų aukštyje. Neaišku, ar tai oro stebėjimo ar koks nors kitas balionas, „NBC News“ sakė šaltiniai ir pridūrė, kad JAV vis tiek gali jį numušti, jei jis priartėtų prie sausumos. Šiuo metu objektas artėja prie Meksikos.
Vasario mėnesį JAV oro pajėgos netoli Pietų Karolinos krantų numušė didelį Kinijos oro balioną. Praskridęs virš kelių svarbių karinių bazių, jis buvo numuštas reaktyvinio lėktuvo F-22. Tuo metu JAV sakė, kad žvalgybos pareigūnai patvirtino, jog tai buvo šnipinėjimo balionas, Pekinas tai neigė.
JAV pareigūnai sakė, kad balionas galėjo surinkti žvalgybos informaciją iš kelių slaptų Amerikos karinių objektų, nepaisant prezidento Joe Bideno administracijos pastangų užkirsti tam kelią.
Per ateinančias savaites JAV ir Kanados kariuomenė numušė dar kelis neatpažintus skraidančius objektus virš Aliaskos ir Kanados. Nuo tada Baltieji rūmai pareiškė, kad tai greičiausiai buvo maži oro stebėjimo balionai arba mėgėjų pasiųsti objektai.
Rusijos propagandistai
Londonas, sausio 28 d. (ELTA). Rusija, dalindamasi duomenimis apie savo plataus masto karo prieš Ukrainą eigą, dažnai skleidžia dezinformaciją. Tai savo naujausioje, šeštadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.
Kaip pažymima suvestinėje, vienas iš tokios praktikos pavyzdžių – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis rusų bazei Makijivkos mieste (Donecko sritis) pirmą šių metų dieną. Ministerijos skaičiavimu, čia žuvo ar dingo daugiau kaip 300 Rusijos karių, tačiau pati Maskva tikino, kad būta 89 žuvusiųjų.
Suvestinėje nurodoma, kad Rusijoje panašios dezinformacijos sklaidą lemia siekis sumenkinti patiriamus pralaimėjimus, šalyje vyraujant „suversk kaltę ir nušalink“ kultūrai – aukštesnio rango pareigūnai duoda leidimą meluoti, o žemesnes pareigas einantys asmenys savo ruožtu viešina tikrovės neatitinkančią informaciją.
JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Tolumoje – nežinomybė. Slaptai.lt foto
Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį grįš prie sprendimo kreiptis į ekspertus, kad šie įvertintų ruošiamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas. Dalis komiteto narių siūlo kreiptis į ekspertus ir dėl Advokatų tarybos siūlymo suteikti asmeniui teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas.
Kaip Eltai sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras, daugiausiai nesutarimų, Seimo sudarytai darbo grupei ruošiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kilo dėl to, kas turėtų kontroliuoti asmens duomenis baudžiamajame procese. Dabartiniame įstatymo pakeitimų variante numatyta, kad šia kontrole turėtų užsiimti prokuratūra ir teismai, tačiau tokiai pozicijai, pasak parlamentaro, nepritaria Teisingumo ministerija, Advokatų taryba, Asmens duomenų apsaugos inspekcija (ADAI). Anot S. Šedbaro, pastarosios institucijos mano, kad asmens duomenų kontrole baudžiamajame procese užsiimtų ir ADAI.
„Mes klausymų metų daug ką susiderinome, bet nepavyko niekaip susiderinti to, kas turėtų kontroliuoti asmens duomenis baudžiamajame procese. Jau priimta, įstatyme numatyta, kad asmens duomenų kontrolę baudžiamosiose bylose užtikrinta prokuratūra ir teismai“, – sakė TTK pirmininkas S. Šedbaras.
Jis teigė, kad TTK žada apsispręsti, ar kreiptis išvados į Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų į Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos karo akademijos ekspertus.
„Kad Seimo salėje nekiltų vėl naujų ginčų, mes norėjome platesnio ekspertų vertinimo. Ar pavyks, ar ne, nežinome, bet bandysime“, – sakė S. Šedbaras.
Parlamentaras patvirtino, kad TTK taip pat kyla diskusijų ir dėl Advokatų tarybos pasiūlymo suteikti teisę asmeniui sužinoti, ar jis buvo sekamas, prieš jį buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės. Dalis komiteto narių – socdemas Julius Sabatauskas, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis – nori ekspertų įvertinimo ir dėl šios iniciatyvos, nors šiai darbo grupė ir nepritarė.
„Tas aspektas taip pat matyt bus svarstomas“, – teigė S. Šedbaras.
Elta primena, kad Advokatų taryba siūlė įstatyme numatyti teisę sužinoti, ar jo atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, jei tuo metu prieš žmogų nevykdomas ikiteisminis tyrimas, jei tokios informacijos atskleidimas nepakenktų nacionaliniam saugumui.
Šią idėją advokatūra pateikė po tai, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė svarstyti Advokatų tarybos skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.
Šis skundas pateiktas po Advokatų tarybos ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdamos ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.
Seime sudaryta darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų šiai advokatūros idėjai nepritaria.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) trečiadienį paviešintos detalės apie incidentą, kada Rusijos pasienyje sulaikytas Lietuvos pilietis atsidūrė nelaisvėje ir patyrė kaimyninės valstybės pareigūnų smurtą, bus gera pamoka visiems šalies gyventojams.
Politiko teigimu, būtina suprasti, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija nėra saugios valstybės, todėl ir jų erdvėje reikia elgtis itin atsargiai bei apgalvotai.
„Mes ne kartą perspėjome gyventojus, kad nedarytume klaidų pasienyje. Negalvokite, kad jūs nesate įdomūs. Žmonės galvoja, kad jei jis nėra politikas, valstybės tarnautojas, VRM pareigūnas ar karys, tai jis yra neįdomus Baltarusijos ar Rusijos režimui. Taip nėra. Tose erdvėse reikia veikti labai atsargiai, kad nedarytume tokių klaidų, kurias vėliau gali išnaudoti“, – Eltai sakė politikas.
„Tikiuosi, kad ši pamoka piliečių atsparumą bei imunitetą tokioms kelionėms ar neatsargiems veiksmams sustiprins. Juk mes esame demokratinė šalis ir mes negalime riboti mūsų piliečių išvykimo. Mes turime turėti galvoje, kad gyvename konfrontacijos sąlygomis“, – teigė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, VSD paviešintų atvejų veikiausiai nėra itin daug. Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Mes nei slėpėme, nei slėpsime atvejus. Jų nėra daug, yra, galbūt, mažesnių ir smulkesnių situacijų. Bet kuriuo atveju tai yra įrodymas, kad šie režimai nėra pūkuoti ir jie gali pritaikyti labai drastiškas priemones: apriboti laisvę, kankinti, visą personalinį gyvenimą įvertinti“, – sakė L. Kasčiūnas.
VSD trečiadienį informavo, kad Rusijos pasienyje buvo sulaikytas lietuvis, kuris dėl neapdairaus elgesio pažeidė buvimo Rusijos pasienio zonoje tvarką. VSD informuoja, kad pilietis buvo surakintas antrankiais ir užrištomis akimis nugabentas į rusų pareigūnų būstinę. Jo paties liudijimu, buvo ne kartą agresyviai kvočiamas, vartojant psichologinį ir fizinį smurtą. Neatmestina, kad tokį rusų elgesį galėjo sukelti sulaikytojo paskyroje socialiniame tinkle rasti įrašai, remiantys Ukrainą ir smerkiantys Rusiją dėl agresijos prieš ją.
VSD įspėja, kad sustiprėjus įtampai santykiuose su Rusija bei jos talkininke Baltarusija, šių autoritarinių valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos intensyviai veikia prieš Ukrainos sąjungininkes. VSD ragina Lietuvos piliečius apdairiai elgtis pasienyje ir, nesant būtinybės, vengti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją.
Ukrainos slaptoji tarnyba
Kyjivas, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainoje sulaikyta daugiau kaip 1 600 žmonių, kurie gali būti susiję su diversine veikla.
Tai sekmadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, praneša UNIAN.
„Per 164 karo dienas Ukrainos teritorijoje demaskuota apie šimtą diversinių ir žvalgybinių grupių ir sulaikyta per 1 600 žmonių, galimai susijusių su diversine veikla. Aš savo „Facebook“ paskyroje dažnai rašau apie ugnies koreguotojus ir diversantų parankinius“, – sakė pareigūnas.
Anot J. Jenino, ugnies koreguotojai ir diversantų parankiniai sutinka bendradarbiauti su okupantais už 5-10 tūkst. grivinų (134-268 eurai). Išdavikai už pinigus teikia rusams informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, kontrolės postų išdėstymą, raketų sprogimų vietas ir t. t.
Kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, išdavikams gresia 15 metų kalėjimo.
UNIAN primena, jog anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo kelis asmenis, kurie pardavinėjo Rusijos diversantams Ukrainos pasus. Suklastotas pasas kainavo 4 tūkst. dolerių.
Prezidentas Gitanas Nausėda, remdamasis Konstitucija, Žvalgybos įstatymu ir atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo nuo birželio 2 d. skiria Giedrių Krupauską VSD direktoriaus pavaduotoju penkeriems metams ir suteikia jam antrą rangą.
Vilniaus universiteto politikos mokslų magistras G. Krupauskas tarnybą VSD pradėjo 2010 m., ėjo Analizės skyriaus inspektoriaus pareigas.
2014 m. G. Krupauskas buvo deleguotas į nacionalinio eksperto pareigybę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos žvalgybos padalinyje. Nuo 2018 m. G. Krupauskas buvo VSD Analizės valdybos viršininkas.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Seimas po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pataisoms, numatančioms didesnius žvalgybos pareigūnų atlyginimus, naują patarėjo pareigybę, draudimą filmuoti ir fotografuoti žvalgybos institucijų teritorijas.
Už projektą balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 25 parlamentarai.
Patarėjo pareigybė
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti patarėjo pareigybę. Ši pareigybė leistų spręsti praktines personalo administravimo problemas. Viena iš jų susijusi su galimybe užtikrinti lygiavertes pareigas žvalgybos pareigūnams, pasibaigus jų perkėlimo į kitas institucijas laikotarpiui.
Projekto rengėjai pažymi, kad žvalgybos įstatymas numato teisę perkelti žvalgybos pareigūnus į kitas institucijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, žvalgybos institucijoms kyla problema, kad vadovaujamas pareigas ėjusiam žvalgybos pareigūnui nėra laisvų lygiaverčių pareigų. Todėl didelę patirtį turintys bei ypač kvalifikuoti pareigūnai pasibaigus perkėlimo į kitą instituciją laikotarpiui skiriami į žemesnes pareigas. Tokiu būdu neišnaudojamas šių pareigūnų potencialas bei įgyta patirtis.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad patarėjo pareigybė leistų spręsti šią problemą bei sudarytų galimybę efektyviam personalo administravimui.
Įstatymo projektu taip pat įtvirtinama galimybė, pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojų skyrimo į pareigas laikotarpiui, sudaryti galimybę jiems toliau tarnauti žvalgybos institucijoje, t. y. priimti juos į tarnybą netaikant Žvalgybos įstatyme nustatytų amžiaus apribojimų ir neatliekant atrankos procedūrų.
Siūlo didesnius atlyginimus
Įstatymo projekte numatoma ne tik iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo perkelti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus į Žvalgybos įstatymą, tačiau ir juos nustatyti tokius, kurie atitiktų žvalgybos pareigūnų tarnybos specifiką. Pažymima, kad tai ne tik užtikrintų didesnę žvalgybos pareigūnų motyvaciją tarnauti žvalgybos institucijose, tačiau ir atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą.
Žvalgyba – sudėtingas užsiėmimas. Slaptai.lt nuotr.
„Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnams nustatyti didžiausi draudimai ir apribojimai, lyginant su kitais valstybės pareigūnais, bei įtvirtinamas specialus tarnybos režimas, t. y. nenormuotas tarnybos laikas, neteisinga ir nepagrįsta, kad žvalgybos pareigūnų atlyginimai šiuo metu yra mažesni už kitose institucijose (tokiose kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Vadovybės apsaugos tarnyba) tarnaujančių pareigūnų tarnybinius atlyginimus“, – rašoma aiškinamajame projekto rašte.
Siekiant užtikrinti laipsnišką žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemos tobulinimą, Įstatymo projektu žvalgybos pareigūnų pareiginių algų koeficientus siūloma keisti trimis etapais: nuo 2022 m. liepos 1 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d.
Be to, siekiant užtikrinti teisingo apmokėjimo už darbą principą, siūloma įteisinti galimybę žvalgybos pareigūnams mokėti priedus už neįprastai didelius darbo krūvius, Žvalgybos įstatyme numatant priemokas: už darbą, kai esant žvalgybos pareigūno sutikimui, raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno funkcijas; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.
Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti galimybę mokėti didesnę priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, vykdymą. Taip institucijoms būtų sudaryta galimybė pritraukti ir išlaikyti išskirtinės kvalifikacijos ir patirties personalą, kurio atliekamos ypatingos specifikos funkcijos svariai prisideda prie institucijų pajėgumų plėtros ir veiklos efektyvumo.
Draudimas filmuotiir fotografuoti žvalgybos institucijų teritorijas
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti draudimą asmenims filmuoti, fotografuoti ar kitokiu būdu vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, įskaitant jose esančius statinius, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba jei turimas žvalgybos institucijos vadovo išduotas leidimas.
Siūloma, kad žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, virš kurių draudžiama vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius, įsakymu, kuris bus skelbiamas teisės aktų registre, tvirtins žvalgybos institucijos vadovas, o patenkančių į karines teritorijas – krašto apsaugos ministras.
Atsižvelgiant į tai, kad bepiločių orlaivių skrydžiai kelia grėsmę ne tik įskridę į konkrečią teritoriją, bet ir skrisdami jos prieigose, siūloma nustatyti, kad bepiločių orlaivių skrydžiai taip pat draudžiami 200 metrų spinduliu aplink žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, o patenkančių į karines teritorijas – kaip nurodyta karinių teritorijų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Šnipai, žvalgyba, kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.
Atitinkamai Žvalgybos įstatymas papildomas nuostata, suteikiančia teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš bepilotį orlaivį, jei jo skrydis vykdomas nesilaikant nustatyto draudimo. Taip pat Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) siūloma nustatyti baudas už neteisėtą žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų, įskaitant jose esančius statinius, filmavimą, fotografavimą ar kitokį vizualizavimą ir neteisėtą bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą, taip pat galimybę konfiskuoti surinktą informaciją ir tam naudotas priemones.
ANK pakeitimo projektu taip pat siūloma suteikti teisę Valstybės saugumo departamentui pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus minėtų pažeidimų atveju.
Skaičiuojama, kad įstatymo projektui įgyvendinti Valstybės saugumo departamentui (VSD ) bus reikalingos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto – 2022 m. papildomai reikės apie 2,2 mln. eurų, o 2023 m. – apie 1,2 mln. eurų, lyginant su 2022 m., 2024 m. – 2 mln. eurų, lyginant su 2023 m.
Tuo tarpu Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos įstatymo projekto įgyvendinimui reikės – 2022 m. apie 1,85 mln. eurų, 2023 m. – apie 0,73 mln. eurų, lyginant su 2022 m., 2024 m. – papildomai 1,6 mln. eurų, lyginant su 2023 m. tačiau planuojama, kad šios lėšos bus skiriamos iš Krašto apsaugos sistemai skirtų asignavimų.
Prabėgo daugiau nei mėnesis, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą mesdama gausias karines pajėgas. Tad turime teisę brėžti preliminarias išvadas, kas gi nutiko.
Mano supratimu, išryškėjo daug negražių dalykų, kuriuos derėtų vadinti arba išdavyste, arba sabotažu, arba šokiruojančia nekompetencija.
Sprendžiant iš kai kurių į viešumą vis dažniau prasiveržiančių informacijų, Vakarai, net ir žinodami, jog Vladimiras Putinas puls iš visų pusių panaudodamas tankus, karo lėktuvus ir galingas raketas, nesiruošė rimtai padėti Ukrainai. Nesiruošė jos gelbėti ne tik todėl, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas pilnas keisto antiukrainietiško nusistatymo, o tai reiškia, kad į Baltųjų rūmų lyderį norom nenorom priversti lygiuotis ir prancūzų, vokiečių, britų vadovai. Esama dar vienos priežasties: puikiai žinoję, jog Kremlius ruošiasi šturmui, JAV analitikai buvo įsitikinę, esą Ukraina neišsilaikys nė dviejų parų (vienas Vakarų lyderis taip ir prasitaręs: kam padėti Ukrainai, jei ji po dviejų parų kris?).
Degantis tankas
Beje, egzistuoja dar ir trečioji priežastis, kodėl oficialusis Vašingtonas senų seniausiai galėjo išmušti V.Putinui iš galvos norą kariauti, bet drąsiai ir ryžtingai nesielgė. Ne vien pragmatiškais sumetimais netramdė Kremliaus diktatoriaus (pelninga prekyba dujomis ir nafta). JAV žvalgybos buvo įsitikinusios, jog Rusijos kariuomenė – labai galinga. Proto bokštai iš CIA, CŽV, Pentagono nenumatė korupcijos ir apsileidimo faktorių.
Ukraina šias JAV analitikų išvadas apvertė aukštyn kojomis. Pasirodo, Kijevas, nepaisant milžiniškų Rusijos pastangų milijardais papirkti ukrainiečių politikus bei kariškius, gavo į kaulus taip, jog visiems akivaizdu: kad ir kaip baigsis šis karinis konfliktas, Ukraina švenčia moralinę pergalę, ir šios pergalės iš jos niekas nebeatims, net jei V.Putinas ją užmėtys atominėmis bombomis. Taigi Vašingtonas apsižioplino du kartus. Pirma, Vašingtonas nesitikėjo, jog Ukrainos kariai moka ne tik kariauti, ne tik drąsūs, bet dar, labai svarbu, myli savo Tėvynę, nesiruošia jos išduoti. Kad amerikiečiai brėžė neteisingas išvadas dėl neva Ukrainos kariuomenės silpnumo, JAV išsidavė tuomet, kai, karo išvakarėse iš Kijevo atšaukė savo ambasadorius ir pirmosiomis karo valandomis pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui bėgti iš šalies, garantuodami politinį prieglobstį.
Antroji Vašingtono klaida: Amerikos analitikai pervertino Rusijos karinės mašinos pajėgumus. Rusijos kariuomenė pasirodė esanti ne tokia stipri, kokia dėjosi visus pastaruosius keliolika metų.
Trečiasis variantas – pats blogiausias, pats baisiausias. JAV žinojo, kokia ištižusi V.Putino karinė armada, o Ukrainos kariuomenė, – tvirta kaip uola, bet vis tiek nusprendė nesikišti. Amerika nusprendė, kad Rusiją verčiau tramdyti ukrainiečių rankomis.
Žodžiu, dabar Amerika priversta keisti savo strategijas ir taktikas. O tai – nėra lengva. Techniškai sudėtinga. Vašingtonas manė teiksiąs tik lengvąją ginkluotę po Ukrainą išblaškytiems ukrainiečių partizanams (šaunamieji ginklai, rankiniai kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai). Dabar gi paaiškėjo, jog Ukrainai reikia karo naikintuvų, oro gynybos įtaisų, tankų. Šią ginkluotę perduoti Ukrainai – jau sudėtingiau. Tačiau jei norėtų, tai suskubtų. Bet kažkodėl trypčioja vietoje. Tvirtina duodanti Ukrainai kiek tik galinti. Bet tai – melas. Ukraina negauna tokių ginklų, kokių prašo. Palyginkime JAV prezidento ir NATO generalinio sekretoriaus pareiškimus dėl siunčiamos ginkluotės su V.Zelenskio maldavimais kreipiantis į JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos parlamentus teikti sunkiuosius, tikruosius ginklus. Skiriasi kaip diena ir naktis. Vakarai teikia Ukrainai labai mažai, labai skūpiai, labai atsargiai. Viena iš mažiausiai Ukrainą remiančių šalių – būtent JAV. Palyginkime, ką Ukrainai persiunčia, sakykim, Čekija, ir ką – amerikiečiai. Amerikai turėtų būti labai gėda.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Kodėl Vakarai taip lėtai, tarsi nenoromis padeda Ukrainai? Bijo Kremliaus atominio šantažo? Nė kiek. Tik apsimeta, kad drebina kinkas. Jei rimtai bijotų, aplink Ukrainos atomines jėgaines senų seniausiai būtų dislokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos kariai. Galų gale, baimindamiesi neva atominių atakų iš Rusijos mes išsiduodame, jog V.Putino branduolinis šantažas galįs veikti ir tuomet, kai Rusija pareikalaus NATO priešakiniams gynybos daliniams nešdintis iš Baltijos šalių. Mąstykime logiškai: jei Vakarai bijotų atominio karo dėl Ukrainos, jie bijotų atominių užpuolimų ir dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos. J.Bidenas nuolat išdidžiai kartoja, jog gins kiekvieną NATO erdvės centimetrą. Bet šiuose jo žodžiuose pasigendu būtent sveiko proto. Nes radiacijai nusispjaut, kur NATO, o kur ne NATO žemės.
Greičiausiai egzistuoja visai kitos priežastys, kodėl J.Bidenas taip akivaizdžiai nenori padėti Ukrainai. Į šį klausimą būtų lengva atsakyti, jei žinotume, kokių priežasčių paskatintas JAV slaptųjų tarnybų vadovas prieš karą buvo nuvykęs į Maskvą ir ten net dvi paras tarėsi su Rusijos žvalgybų vadovais. Kad ir kaip nemėgstu sąmokslo teorijų, tačiau man dingojasi, jog vyriausiasis JAV „džeimsas bondas“ į Maskvą vyko ne tam, kad aptartų, kaip saugoti Ukrainą. Tarėsi dėl kažko kito. Gal kurpė planus, kaip su Rusija teks bendradarbiauti, kai ši okupuos visą Ukrainą?
Išdavystės varianto neatmetu. Tik prisiminkite, kiek sykių J.Bidenas viešai kartojo, jog Amerika nepasiųs savo karių į Ukrainą, net jei V.Putinas ten siautės kaip išmanąs. Net jei toks J.Bideno apsidraudimas – racionalus, teisingas, kam viešai, atvirai priešui pasakoti, kokių veiksmų tu nesiimsi? Tokiais savo plepėjimais senukas J.Bidenas tarsi atriša rankas V.Putinui Ukrainoje žudyti be pasirinkimo, be atvangos (nuo žemės paviršiaus nušluojami milijoniniai miestai, ukrainiečių civiliams trukdoma pasitraukti iš bombarduojamų miestų, specialiai bombarduojamos ligoninės, mokyklos, naftos perdirbimo įmonės). Kalbėkime atvirai, Ukrainą pažemino. Esą ukrainiečių gyvybės nerūpi. Esą į ukrainiečių vaikų skausmą – nusispjauti.
Beje, plepėdama, jog Ukrainos ji ginklu negelbės, Baltųjų rūmų administracija siunčia ženklą ir toms valstybėms, kurios nori padėti Ukrainai. Vašingtono valdžia tarsi sako: turėkite omenyje, kad J.Bidenas nesiųs savo karių į Ukrainą. Vašingtono bosai tarsi sako: neverta persistengti padedant Ukrainai.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Jau daugiau nei trisdešimt parų, kai kiekvieną vakarą peržiūriu Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidentūros atstovu, karo ekspertu Aleksiejumi Arestovičiumi. Kuo toliau, tuo atviriau šis analitikas tvirtina, jog Vakarų pagalba Ukrainai – nei šiokia, nei anokia. Vienas žingsnis – į priekį, du žingsniai – atgal. Ukraina dabar galėtų daug kur pereiti į kotrpuolimą, bet jai trūksta ginklų. Tuo tarpu Rusija visais įmanomais ir neįmanomais būdais sukrapštė rezervų, ir dvi būsimos savaitės Ukrainos kariuomenei bus labai sunkios.
Šiandien taip matau tarptautines intrigas dėl Ukrainos: renkuosi žodį „IŠDAVYSTĖ“. Net jei Amerikos administracija dabar kardinaliai keisis gerojon pusėn, pirmosiomis karo savaitėmis J.Bidenas elgėsi tarsi būtų Ukrainos oponentas.
Ukrainos slaptosios tarnybos suima įtariamąjį
Kijevas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Ukrainos sostinėje Kijeve ankstų penktadienį nugriaudėjo du garsūs sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į savo kaimyninę šalį. Kaip pranešama, kariai jau yra giliai Ukrainoje, mirtini susirėmimai pasiekė Kijevo pakraščius.
Ketvirtadienį Rusijos desantininkai perėmė Gostomelio aerodromo kontrolę, kai jų sraigtasparniai ir lėktuvai įsiveržė iš Baltarusijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį perspėjo, kad į Kijevą įžengė „sabotažo grupės“, ir paragino gyventojus būti budrius.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, sausio 24 d. (AFP-ELTA). „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julianas Assange) pirmadienį gavo leidimą apskųsti sprendimą išduoti jį JAV.
Vašingtonas nori teisti 50-metį australą dėl to, kad jis „WikiLeaks“ paskelbė 500 tūkst. slaptų karinių dokumentų, susijusių su karais Irake ir Afganistane. Aukštasis teismas Londone gruodį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą neišsiųsti jo į JAV, nes yra rizika, kad jis gali nusižudyti. J. Assange’o advokatai užginčijo šį sprendimą.
Dabar teisėjai Ianas Burnettas ir Timothy Holroyde’as raštu patenkino atsakovo prašymą. Teisėjai teigė, kad J. Assange’as turi teisę kreiptis į aukščiausiąją instanciją, kuri pati nuspręs, ar imtis bylos.
„Julianas laimėjo, – tviteryje parašė jo sužadėtinė ir dviejų mažamečių vaikų mama Stella Morris. – Dabar Aukščiausiasis Teismas turi nuspręsti, ar nagrinės Juliano apeliaciją“.
Minios susirinko prie Karališkojo teisingumo teismo Londono centre ir sveikino sprendimą. „Man neapsakomas palengvėjimas“, – sakė 61 metų Sue Barnett iš Notingamo, Centrinės Anglijos, laikydama plakatą su užrašu „10 metų pakanka. Dabar išlaisvinkit Assange’ą“.
J. Assange’o advokatai užginčijo JAV patikinimą, kad jis nebus laikomas izoliuotas federaliniame griežčiausio režimo kalėjime ir jam bus suteikta tinkama priežiūra. Jo šalininkai jau seniai tvirtina, kad jo fizinė ir psichinė sveikata yra paveikta dėl kardomojo kalinimo griežto režimo kalėjime Pietryčių Londone. Jis atsidūrė už grotų nusprendus, kad gali pabėgti, nes anksčiau 2012 m. nesilaikė paleidimo už užstatą sąlygų, kai buvo apkaltintas seksualiai prievartavęs dvi moteris Švedijoje. Septynerius metus jis praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
Kontrolė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriame siūloma įsteigti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigą.
Tokį sprendimą Seimui siūloma priimti vadovaujantis Žvalgybos kontrolieriaus įstatymu.
Seimas pernai gruodžio 9 d. priėmė Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą, kuriuo nusprendė įsteigti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę ir Žvalgybos kontrolierių įstaigą.
Seimas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiks Seimo pirmininkas.
Žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip pat turės atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolieriumi bus skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku. Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Žvalgybos kontrolierius pradės eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisieks Lietuvos Respublikai.
Įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas žvalgybos kontrolieriumi, prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko L. Kasčiūno inicijuotame įstatyme apibrėžtos žvalgybos kontrolieriaus teisės, pareigos, jam taikomi draudimai. Taip pat detaliai reglamentuota jo veikla, t. y. kokia tvarka atliekami tyrimai, kaip nagrinėjami gauti pareiškėjų ir žvalgybos pareigūnų skundai ir pranešimai.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą ir jį lydinčius dokumentus vetavo prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau pernai gruodžio 23 d. Seimas atmetė jo veto.
Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Seimui pristatydamas šalies vadovo veto, pažymėjo, kad vertinant projekto turinį ir numatomą pokytį tiek žvalgybos, tiek žmogaus teisių apsaugos srityje kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomų pokyčių atitikties Konstitucijai, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.
Už tai, kad pagrindinis įstatymas būtų priimtas iš naujo, balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 7 parlamentarai.
Džeimso Bondo ženklas. Slaptai.lt foto
Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, trečiadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žvalgybos kontrolierių įstatymą ir su juo susijusius įstatymus, siūlydamas laikyti juos nepriimtais.
Seimo priimtu įstatymu nuo 2022 m. sausio 1 d. įsteigiamas naujas žvalgybos institucijų veiklos priežiūros subjektas – žvalgybos kontrolierių institucija.
Šalies vadovas pabrėžia, kad Seimas, steigdamas atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirų politikų interesus.
„Vienos atskiros valdžios sutelktos galios kontroliuoti tiek žvalgybos institucijas, tiek skirti ar atleisti jas kontroliuojantį asmenį yra būtent rizika tų institucijų nepriklausomumui ir galimai politinei įtakai“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėdos patarėjas Darius Kuliešius.
Be to, anot D. Kuliešiaus, nors pagal projektą tiek žvalgybos kontrolierių, tiek Seimo kontrolierių skiria parlamentas, visgi, skiriasi skyrimo ir atleidimo procedūra.
„Įstatymuose yra įtvirtinama skirtinga skyrimo ir atleidimo procedūra. Būtent žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo procedūroje papildomą įtaką įgyja atskiri Seimo komitetai. Taipogi atleidimo procedūra žvalgybos kontrolieriaus yra skirtinga negu Seimo kontrolieriaus“, – kalbėjo D. Kuliešius.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje prižiūri Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga. Ypatingas Seimo kontrolierių statusas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Seimo priimtu įstatymu būtų apribojami Seimo kontrolierių įgaliojimai vertinant žmogaus teisių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje, būtų silpninamas Seimo kontrolierių Konstitucijoje nustatytas vaidmuo ginant žmogaus teises.
„Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – sakė prezidentas. Džeimso Bondo kolekcija. Slaptai.lt foto
Pasak šalies vadovo, steigiant atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą siunčiama žinia apie nepasitikėjimą žvalgybos institucijomis ir žmogaus teisių apsaugą užtikrinančia Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo kontrolierių įstaiga turi autoritetą, tarptautinį pripažinimą, patirtį žmogaus teisių užtikrinimo srityje, todėl šis sprendimas neabejotinai daro žalą tiek žmogaus teisių užtikrinimui šalyje, tiek Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
„Lietuvos žmonės pasitiki žvalgybos institucijomis, kurios sunkiu ir pasiaukojančiu darbu sukūrė plačią tarptautinę partnerystę žvalgybos srityje, todėl itin skubotą siekį steigti naują nuo politinės įtakos neapsaugotą žvalgybos kontrolės instituciją vertinu kaip neatsakingą. Šiuo itin sudėtingu nacionalinio saugumo požiūriu metu kaip valstybės vadovas negalėjau priimti jokio kito sprendimo, tik vetuoti Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas atskirai pažymi, kad steigiant atskirą instituciją visiškai ignoruojamas racionalaus ir pagrįsto valstybės lėšų naudojimo principas, nes, užuot stiprinus jau egzistuojančius žmogaus teisių gynimo instrumentus, beatodairiškai siekiama kurti nuo politinės įtakos neapsaugotus kitus.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Oslas, lapkričio 19 d. (dpa-ELTA). Penktadienį Švedijoje iki teismo suimti du šnipinėjimu įtariami vyrai, pranešė prokuratūra.
Vienas jų buvo sulaikytas rugsėjį, kitas areštuotas antradienį. Abu kaltinami rimtu, 10 metų trukusiu šnipinėjimu. Pasak advokatų, abu kaltinimus neigia.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, vyrai yra broliai, vyresnysis, manoma, buvo aukšto rango vyriausybinės agentūros vadovas ir dirbo saugumo policijoje bei kariuomenėje, pranešė Švedijos naujienų agentūra TT.
Saugumo policijos atstovas sakė, kad byla yra konfidenciali.
