AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovu Remigijumi Baltrėnu. Susitikimo metu bus aptartos koronaviruso plitimo metu kylančios grėsmės nacionaliniam saugumui.
 
„Prezidentas su žvalgybos tarnybų vadovais aptars potencialias koronaviruso plitimo metu kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui“, – Eltai sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
G. Nausėda antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, primena ELTA. Susitikime prezidentui buvo pristatytas ir aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas, galimi scenarijai bei situacijos valdymo modelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.25; 07:33

Kovoje su koronavirusu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu nurodė vidaus žvalgybai „Shin Bet“ rinkti duomenis apie infekuotuosius ir su jais kontaktą turėjusius asmenis. Vyriausybė įgaliojo žvalgybą „pasitelkti savo modernias technologijas, šaliai siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą“, antradienį pranešė „Shin Bet“.
 
Žvalgybos atstovas agentūrai AFP sakė, kad ši priemonė įsigaliojo „iš karto“.
 
B. Netanyhu minėtą pavedimą davė vadovaudamasis nepaprastosios padėties potvarkiu. Prieš tai atitinkamas parlamento komitetas atsisakė pritarti šiai priemonei ir pareikalavo daugiau laiko konsultacijoms. Kokias tiksliai stebėjimo technologijas žvalgyba galės naudoti, vyriausybė nepasakė.
 
„Shin Bet“ vadovas Nadavas Argamanas sakė, kad Sveikatos ministerija paprašė jo žinybos suteikti paramą vyriausybei susekant infekuotuosius, nes kitos valstybinės institucijos neturi „reikalingų technologijų“. „Shin Bet“ esą supranta, kad šis uždavinys peržengia jos kasdieninės antiteroristinės veiklos ribas. Todėl dėl to diskutuota su generaliniu prokuroru, kuris priemonę palaimino.
 
Pasak Izraelio žiniasklaidos, žvalgyba, pavyzdžiui, galės iš telekomunikacijos įmonių be teismo leidimo gauti duomenis apie koronapacientus bei karantinuotus žmones. Be kita ko, „Shin Bet“ galės sekti ir žmonių judėjimo maršrutus bei nustatyti, su kuo jie turėjo kontaktą.
 
N. Argamanas pabrėžė, kad surinkta informacija bus perduota Sveikatos ministerijai, žvalgyba jos nesaugos. Saugumo tarnybų atstovas sakė, kad „Shin Bet“ „aktyviai“ nesilauš į telefonus, nebus ir kibernetinių atakų.
 
Pilietinių teisių organizacijos griežtai sukritikavo šį sprendimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.18; 04:55

Seimo narys Povilas Urbšys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Siekdami apginti viešąjį interesą ir pamatines žmogaus teises, apsaugoti žvalgybos institucijas ir pareigūnus nuo neteisėto poveikio Seimo nariai Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys kategoriškai pareiškia, kad yra pasirengę nekelti savo kandidatūrų 2020 m. Seimo rinkimuose, jei bus įgyvendintos jų keliamos su parlamentiniu tyrimu susijusios sąlygos.
 
Parlamentarai reikalauja, kad Seime būtų sudaryta tyrimo komisija, į kurią jie bus įtraukti ir būtų atliktas parlamentinis tyrimas, o tyrimo komisijos darbas bus organizuojamas laikantis viešumo ir skaidrumo principų.
 
Parlamentarai kelia sąlygą, kad tyrimą atliktų ne Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o iš Seimo narių sudaryta komisija.
 
P. Urbšys ir V. Bakas norėtų, kad tarp komisijos narių nebūtų  Seimo narių, kurie asmeniškai išreiškė išankstines neigiamas nuostatas pranešėjo ir pateiktos informacijos atžvilgiu.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Jie taip pat  reikalauja, kad būtų užtikrintos saugumo garantijos pareigūnams, kurie liudytų komisijai, ir su jais nebus susidorota, nebus persekiojami jų šeimos nariai.
 
Seimo nariai V. Bakas ir P. Urbšys taip pat pranešė, kad parengė 22 klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui ir prašo į juos viešai atsakyti Seimo posėdyje.
 
„Klausimai parengti įvertinus VSD pranešėjo pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad Valstybės saugumo departamento vadovai galimai darė neteisėtą poveikį šalies vidaus politiniams (rinkimų) procesams, galimai neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus 2019 metų Prezidento rinkimuose ir jų aplinkas ir galimai neteisėtai ją panaudojo, taip pat galimai pažeidė žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir politinio neutralumo principus“,- sako parlamentarai.
NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
P. Urbšio teigimu, viešojoje erdvėje VSD direktorius D. Jauniškis patvirtino, kad rinko informaciją apie kandidatus ir jų aplinkas, tad svarbu išsiaiškinti tokių veiksmų teisėtumą.
 
„Tuo pačiu aiškėja požymiai, kad siekiama užgniaužti situaciją, nuslėpti nuo visuomenės informaciją, susijusią su pamatiniais demokratijos principų pažeidimais. Tai kelia ne tik grėsmę, bet sukuria prielaidas nešvariems politiniams sandoriams įvykti“,- sako P. Urbšys.
 
V. Bako teigimu, atsakymai, kuriuos pateikė VSD direktorius viešojoje erdvėje, sukelia papildomų klausimų dėl VSD veiklos teisėtumo ir pranešėjo saugumo. Anot jo, yra požymių, kad siekiama spausti pranešėją, nuslėpti nuo visuomenės svarbią informaciją, kuri susijusi su galimai neskaidria ir neteisėta kai kurių politikų ir VSD pareigūnų veikla.
 
Pagal Seimo statutą Seimo sesijos metu kiekvieną antradienį, Vyriausybės pusvalandžio metu, į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.14; 03:00

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad palaikytų dabartinio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai šios įstaigos direktoriaus kadencijai.
 
„Aš nematau priežasčių, dėl ko dabartinis direktorius neturėtų eiti pareigų toliau – kitą kadenciją“, – antradienį prieš pirmąjį Seimo sesijos posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
 
Paklausus, ar reikėtų pradėti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Vytauto Bako pateiktos informacijos, esą žvalgyba galimai rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką, TS-LKD pirmininkas atsakė tokią idėją vertinąs skeptiškai.
 
G. Landsbergio teigimu, šio klausimo galėtų imtis naujai įsteigta institucija – ombudsmenas.
 
„Man apskritai tokie tyrimai prieš rinkimus ir su šia valdančiąja dauguma… Jeigu tyrimui vadovautų nedidelį pasitikėjimą Seime turinti Agnė Širinskienė, tai didesnio saugumo, stabilumo ir aiškumo nesukurtų. Turėjau pasiūlymą, buvau jį teikęs Seimui ir šiandien toliau teikiame iš naujo, kad būtų įsteigta ombudsmeno pareigybė valstybėje, ir net ir šį klausimą galėtų tirti būtent (…) ombudsmenas, jeigu Seimas palaikytų tokį sprendimą“, – pridūrė konservatorių lyderis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.10; 12:53

Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Kęstučio Girniaus teigimu, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pats turėtų inicijuoti tyrimą dėl parlamentaro Vytauto Bako atskleistos informacijos, neva galimo institucijos neteisėto kišimosi į rinkimų procesus bei neteisėtą duomenų rinkimą.
 
Pasak profesoriaus, visuomenė nori gauti atsakymus, o jei paaiškės, kad VSD nevykdė šios veikos, tuomet institucija susigrąžins savo gerą vardą.
 
K. Girnius teigia, kad šioje situacijoje tiek Seimo valdyba, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atsisakydami inicijuoti laikinąją tyrimų komisiją tikrai paskubėjo.
 
„Aš įžvelgiu šiokių tokių problemų, bet, manau, kad tyrimas yra būtinas. Žmonių smalsumas yra sukeltas. Tai, kad Seimo valdyba ir visi kiti labai greitai nutarė toliau netirti, tai jų nepuošia. Geras pavyzdys yra Dainius Gaižauskas, jo komitetas nutarė, kad nieko blogo nėra. O dabar pripažįsta, kad tik šiandien pamatė ir perskaitė V. Bako tekstą. Kitaip sakyčiau, buvo padarytas skubus ir nenuoseklus sprendimas“ , – Eltai sakė politologas.
 
„Manau yra pakankamai rimtas pagrindas manyti, kad VSD piktnaudžiauja. Tai, manau, negalima apsieiti be tyrimo ir faktiškai to tyrimo turėtų norėti ir VSD, nes jei jis nieko blogo nedarė, tai jo geras vardas bus sugrąžintas“, – sakė jis.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
 
K. Girnius pažymi, kad VSD paneigimo šioje situacijoje taip pat nepakanka.
 
„Aiškiai neužtenka. Čia bet kas gali sakyti, kad mes nieko blogo nedarėme. VSD yra anksčiau turėjęs problemų, pastaruoju metu taip pat stengiasi savo galias praplėsti. Tai iki tol, kol VSD nepaaiškino, kodėl galėjo būti kalbama apie tokį raštą, tai netinka sakyti, kad nieko čia nėra. Tai faktiškai turėtų ne VSD sakyti, o kita organizacija, kaip STT, prokuratūra, kurie ištirtų šitą klausimą ir pasakytų. Čia neklausiama kaltinamo žmogaus, ar jis kaltas, ar nekaltas, o jei jis ir teigia, kad nekaltas, tai ar tuo ir baigia reikalą?“, – sako K. Girnius.
 
Politikos apžvalgininkas teigia, jei vis dėlto paaiškėtų, kad VSD informaciją rinko selektyviai, tai institucijos vadovybė turėtų kardinaliai pasikeisti.
 
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Tokiu atveju reikėtų aiškiai atleisti vadovybę, ne tik Darių Jauniškį bet ir pavaduotojus bei apskritai tuos, kas turėjo ką nors bendrą su tuo reikalu. Tuomet taip pat labai rimtai reikėtų pertvarkyti organizaciją. Tuomet kurti taip pat kokį priežiūros komitetą. Dabartiniai įstatymai yra pakankamai geri. Problema yra tai, kad VSD jų nepaiso, tai reikėtų kokį generalinį inspektorių ar kažką kitą skirti, kad stebėtų, kaip elgiasi VSD, laikytųsi tų įstatymų“, – sakė K. Girnius.
 
K. Girnius taip pat pažymi, kad žvalgybos institucijos gali pradėti rinkti duomenis apie asmenis tik turėdamos labai rimtą pagrindą.
 
„Negali būti, kad žmogus susirašinėja su žmogumi Maskvoje ar kuo nors kitu, ir tuomet jau jis VSD pradedamas tirti. Turi būti rimtas pagrindas. Įtarimas, kad žmogus ne tik turi ryšių su žmogumi Maskvoje, bet tie ryšiai yra ne tokie, kokie turėtų būti. Tie ryšiai yra su žvalgyba bei Rusijos interesais susiję. Tai yra bendrovių, kurios bendrauja su Rusijos kompanijomis, pardavinėja savo prekes, arba iš jų perka, bet tai nėra pagrindas pradėti tyrimo“, – sakė K. Girnius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 06:42

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad iš pradžių informaciją, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) galimai 2019 metais rinko duomenis apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką, palaikė provokacija. Visgi politikas teigia iš VSD vadovo Dariaus Jauniškio pasakojimo supratęs, kad tai yra įprasta procedūra, kurią reikia atlikti, siekiant apsaugoti kandidatus į prezidentus nuo galimo kitų šalių poveikio.
 
„Šiandien ryte, kai apie tai sužinojau, paskaičiau publikaciją, man visa tai pasirodė tam tikra provokacija, nes sunku patikėti būtų, kad taip buvo. Bet kaip suprantu iš jau VSD vadovo pasakojimo, – tai yra procedūra, kurią jie taiko siekdami užkardyti pašalinių šalių įtaką kandidatams. Kad tie žmonės, kurie supa kandidatus, neturėtų kažkokių ryšių“, – Eltai kalbėjo R. Karbauskis.
 
Visgi „valstiečių“ lyderis teigia nesuprantantis, kodėl tarp VSD tikrintų asmenų atsidūrė diplomatas V. Ušackas. Pasak R. Karbauskio, tai yra nesuprantama todėl, kad diplomatas nebuvo kandidatas prezidento rinkimuose.
 
„Man liko vienas klausimas, į kurį atsakymo nėra duota: o kuo šioje situacijoje yra dėtas V. Ušackas? Jis nei kandidatas buvo, nei buvo kažkokioje kampanijoje, o jo pavardė paminėta. Aš nelabai suprantu, kuriame kontekste jis yra“, – sakė R. Karbauskis, teigdamas, kad į šį klausimą reikėtų atsakyti.
 
„Jis buvo vidiniuose konservatorių rinkimuose, jis kandidatas (prezidento rinkimuose – ELTA) nebuvo, bet apie jį buvo rinkta informacija. Tai čia gal VSD nežino, kad buvo rinkti duomenys, gal čia buvo kažkas nesankcionuotai daroma?“, – svarstė jis, akcentuodamas, kad pačiam VSD priekaištų neturi.
Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Pati institucija veikia teisingai, teisėtai“, – patikino politikas.
 
Visgi R. Karbauskis teigia, kad VSD turėtų atsakyti į visus klausimus, kad visuomenei neliktų abejonių dėl institucijos skaidrumo.
 
„Netgi jeigu tyrimas buvo atliekamas pačiais geriausiais tikslais, siekiant apsaugoti valstybę, kandidatus ir t.t., bet kokiu atveju, reikia atsakyti į visus klausimus, kad niekam nekiltų jokių abejonių, nes iš tikrųjų nesinori, kad kažkas suabejotų mūsų tarnybų skaidrumu“, – savo nuomonę išsakė R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 06:00

Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Viešoje erdvėje paviešinus informaciją apie tai, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie kai kuriuos asmenis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad dabar tarnybos turi tirti, ar nebuvo pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
 
„Turinio nekomentuosiu, nes mes komitete buvome informuoti, kad tai įslaptinta informacija. Kitas labai svarbus klausimas, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas. Tai turi vertinti tarnybos ir labai greitai. Ar jos tai daro – nežinau. Kaip suprantu, visa pateikta informacija, kurią dabar perskaičiau, ji buvo teikta tuometiniam NSGK pirmininkui Vytautui Bakui. (…) Ar dabar nekyla grėsmė pranešėjui, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas visą atsakomybę, kaip suprantu, turėtų prisiimti V. Bakas. Tokių pranešimų gali būti šimtai, juos reikia tikrinti ir jas tikrina tarnybos. Priimti tai, kas dabar pateikta V. Bako, už gryną tikrovę nesiryžčiau“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
 
Jo teigimu, dar trečiadienį jis ketina susitikti su tam tikromis tarnybomis, nes galimai yra pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
„Turi pasisakyti Generalinė prokuratūra, STT, nes, jeigu mes esame sukūrę Pranešėjų apsaugos įstatymą, mes garantuojame pranešėjams apsaugą ir to turime laikytis“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak žiniasklaidos, aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.
 
Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui. Informaciją taip pat yra gavę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
 
Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista. Dokumentai rodo, kad jam gali būti suteiktas pranešėjo statusas.
 
Pranešėjas yra pateikęs informaciją apie tris epizodus. Jis teigė, kad informacija buvo renkama apie G. Nausėdos aplinkoje rinkimų kampanijos metu buvusius politikos, verslo ir kultūros žmones, įskaitant dabartinius G. Nausėdos komandos narius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 13:27

Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Generalinė prokuratūra antradienį pranešė teismui perdavusi didelio rezonanso sulaukusią šnipinėjimo bylą. Šioje byloje buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis kaltinamas iš Rusijos gavęs dvi užduotis: surinkti duomenų apie Sausio 13-oios bylą nagrinėjančius teisėjus bei surasti medikus, kurie išduotų netikrą pažymą apie suimto bylos kaltinamojo Jurijaus Melio sveikatos būklę.
 
Kaltinimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam Lietuvos piliečiui – verslininkui Deimantui Bertauskui.
 
Kaip skelbia Prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstama veika galimai vyko nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio. Kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių vienas iš jų teismo pripažintas kaltu sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galimai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
 
Antradienį išplatintame Prokuratūros pranešime pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims, tyrimo duomenimis, buvo suformuotos dvi užduotys – pagal pateiktus sąrašus surinkti duomenis apie teisėjų, prokurorų bei kitų asmenų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu, gyvenamąsias vietas.
 
Taip pat kaltinamųjų buvo prašoma surasti Lietuvos Respublikos valstybės institucijose dirbančius asmenis, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteistojo J. Melio sveikatos būklę. Buvo siekiama, kad šie duomenys turėtų įtakos J. Melio skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimui į švelnesnę ar kitaip palengvinant šio asmens kalinimo sąlygas.
paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
 
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Itin sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, o tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
 
Bendromis Valstybės saugumo departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų ir Generalinės prokuratūros prokurorų pastangomis buvo išaiškintas šis Lietuvos valstybės saugumui pavojingas sunkus nusikaltimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 16:00

Airija, žemėlapis

„Rusija išsiuntė žvalgybos agentus į jūras aplink Airiją, kad nustatytų tikslią šviesolaidinių kabelių, vingiuojančių vandenyno dugnu ir jungiančių Europą su Amerika, vietą“, įtaria Airijos policija. Ši žinia sukėlė susirūpinimą, kad Rusijos agentai tikrino kabelius, ar nėra ten silpnų vietų, leidžiančių prisijungti ar net juos sugadinti“, – praneša „ The Sunday Times “ .

„Airija yra atskaitos taškas povandeniniams kabeliams, kuriais perduodamas interneto srautas tarp Amerikos, Jungtinės Karalystės ir Europos. Šie kabeliai suteikia galimybę milijonams žmonių bendrauti internetu ir sudaro sąlygas sklandžiai atlikti finansines operacijas“, – aiškinama leidinyje.

Gerai informuoti šaltiniai Airijos policijoje ir Airijos ginkluotosiose pajėgose mano, kad povandeninius narus į jūrą prie Airijos krantų išsiuntė Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinės žvalgybos padalinys GRU (…). Remiantis praėjusių metų Airijos saugumo tarnybų atliktu šios veiklos vertinimu, Rusija ketina naudoti technologijas, kurios leistų Maskvai viską žinoti apie Ameriką JK ir Europą jungiančius internetinius ryšius. Agentai taip pat buvo pastebėti apžiūrint Dublino jūrų uostą. Palei pakrantę buvo sustiprintos saugumo priemonės“, – rašoma laikraštyje.

„Rusijos susidomėjimas povandeniniais kabeliais, kertančiais Atlanto vandenyną, pirmą kartą buvo pastebėtas 2015 m., kai JAV kariuomenė užfiksavo Rusijos povandeninius laivus kabelių tiesimo vietose (…)“, – rašoma straipsnyje.

„Maskvoje tarnavęs į atsargą pasitraukęs JAV žvalgybos pareigūnas Johnas Cipheris mano, kad Rusijos veikla šioje srityje greičiausiai turi du ketinimus: rinkti informaciją apie ryšius ir turėti galimybę juos nutraukti kilus konfliktui.“ Galbūt jie taip pat nori Vakarams parodyti savo technines galimybes, kad šie išsigąstų. FTB sugavo rusus, bandančius prieiti prie povandeninių kabelių, įskaitant tas vietas, kur jie eina sausuma. Rusai taip pat siekia fizinės prieigos prie maršrutizatorių ir ryšių centrų “, – sakė A. Cypheris.

„Airijos gynybos pajėgos ir Airijos policija įtaria, kad GRU naudoja Airiją kaip operatyvinę bazę savo pareigūnams rinkti žvalgybos duomenis apie taikinius JK ir ES, taip pat šnipinėja Dubline įsikūrusias technologijų bendroves“, – praneša „The Sunday“.

„Marko Galeotti, Rusijos saugumo ir politikos ekspertas Londono Karališkajame gynybos studijų institute, mano, kad Rusija laiko Airiją silpnu ryšiu Europoje.“ Airija neturi kontržvalgybos galimybių. Tai gana lengvas taikinys. Airija yra pagrindinė pasaulinė interneto svetainė. Čia – didelė technologijų kompanijų koncentracija. Tai yra nauja ateities kovos erdvė “, – pabrėžė jis.

Šaltinis: „ The Sunday Times“

2020.02.19; 10:00

 

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Medicinos ir psichologijos ekspertai reikalauja nutraukti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o „psichologinį kankinimą ir medicininę nepriežiūrą“. Jis kenčia nuo savo buvimo Ekvadoro ambasadoje ir Londono Belmaršo griežtojo režimo kalėjime padarinių, rašo 120 specialistų laiške, kuris paskelbtas medicinos žurnale „The Lancet“.
 
Jei 48-erių J. Assange‘as kameroje mirs, tai jis bus „efektyviai mirtinai nukankintas“, – sakoma toliau laiške. M. Assange‘o kankinimas esą turi liautis, jam taip pats turi būti suteikta „kiek įmanoma gera medicininė priežiūra, kol nėra vėlu“. Jis kalėjime Londono rytuose sėdi nuo 2019 metų balandžio. J. Assange‘o sveikatos būklė, jo advokatų duomenimis, yra bloga.
 
JAV prašo išduoti J. Assange‘ą. Klausymai dėl to turi prasidėti vasario 24-ąją. Vašingtonas kaltina J. Assange‘ą padėjus amerikiečių informatorei Chelsea‘i Manning, kuri tada dar buvo Bradley‘is Manningas, paskelbti slaptą medžiagą apie JAV karines misijas Irake ir Afganistane. Taip išaiškėjo ir JAV kareivių padaryti karo nusikaltimai.
 
J. Assange‘as kaltinamas pagal Iš viso 18 kaltinamųjų punktų. Jei būtų pripažintas kaltu pagal visus punktus, jam grėstų 175 metai kalėjimo.
 
„WikiLeaks“ įkūrėjas, baimindamasis išdavimo JAV, 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone. Tuo metu buvo išduotas jo Europos arešto orderis dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje.
 
Dabar šis tyrimas jau nutrauktas. 2019 metų balandį J. Assange‘as buvo suimtas britų policijos, nes pabėgdamas į ambasadą pažeidė paleidimo už užstatą nuostatas. Už tai jis netrukus po to buvo nuteistas beveik metus kalėti.
 
Londone šeštadienį planuojama demonstracija už J. Assange‘ą, kurioje ketina dalyvauti ir tokie žinomi žmonės, kaip mados dizainerė Vivienne Westwood, vienas „Pink Floyd“ įkūrėjų Rogeris Watersas ir buvęs Graikijos finansų ministras Gianis Varoufakis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 00:05

Buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai kritiškai vertina prezidento Gitano Nausėdos teiginius, kad Lietuvos žvalgybų ruošiamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime galėtų figūruoti ir tokios šalies vidaus grėsmės kaip socialinė atskirtis, regionų atskirtis, šalies ekonominės problemos ar net žmonių nepasitikėjimas teismais.
 
Anot buvusių VSD vadovų, žvalgybų darbas yra rinkti slaptą informaciją apie išorines grėsmes, tuo tarpu socialinės problemos, pabrėžia jie, yra ir viešai žinomos, ir jau dabar kitų Vyriausybės institucijų nagrinėjamos.
 
2010-2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina Eltai akcentavo, kad Lietuvos žvalgybos institucijos yra atsakingos už išorines grėsmes, o ne vidines. Pasak jo, socialinės problemos yra kitų Vyriausybės institucijų atsakomybė.
Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.
 
„Žvalgybos institucijų paskirtis nėra rūpintis vidinėmis problemomis. Žvalgybos institucijų ir kontržvalgybos paskirtis rūpintis išorėje kylančiomis grėsmėmis. Vidinės grėsmės yra Vyriausybės ir ministerijų reikalas, jeigu jos kyla dėl kažkokių vidinių priežasčių. Niekada žvalgybos institucijos nenagrinės vidinių priežasčių, nes tai ne jų paskirtis“, – Eltai sakė G. Grina.
 
„Grėsmės, kurios yra viduje, jas turi žinoti ministerijos. Jeigu jūs kalbate apie socialines problemas, pirmiausia, tai ministro atsakomybė. Jis nežino, kokios yra vidinės grėsmės? Juk čia nėra slaptos grėsmės. Žvalgybos institucijos yra slaptos ir jos aiškinasi tuos dalykus, kurių niekas viešai nežino. Tai yra esminis dalykas ir mūsų politikai to niekaip per 30 metų suprasti negali. Todėl ir kyla tokie nesusipratimai, kuomet kairė nežino, ką daro dešinė“, – sakė buvęs VSD vadovas.
 
G. Grinai pritarė ir pirmasis VSD vadas Mečys Laurinkus.
 
„Ar tą reikia daryti VSD, manau, kad ne. Tai nėra institucija, kuri tokius papildomus tyrimus turi atlikti, jie neturi specialistų tokioms vidinėms grėsmėms vertinti. Čia reikia specialistų, tokius dalykus atlieka įvairūs institutai. Pasaulyje daug tokių egzistuoja ir valstybės specialiai juos kuria ir juos apmoka. Tuomet yra užsakymai ir jie skelbia šiuos dalykus viešai. Saugumo tarnybos vienos to negali padaryti, nes neturi tam žmonių“, – sakė Eltai M. Laurinkus.
 
Laurinkus26
Mečys Laurinkus. Slaptai.lt nuotr.

M. Laurinkus taip pat teigia, kad nors jis supranta prezidento norą gilesnės vidinių procesų valstybėje analizės, bet, pasak buvusio VSD vadovo, tam jau yra sukurti institutai.
 
„Ateityje gal ir būtų gerai tokį nedidelį tinklelį turėti žmonių, kur būtų galima užsakyti tokį tyrimą. Jį skelbti kaip tam tikrą perspėjimą, ar ką nors. Nesvarbu kaip tai pavadinsi, nereikia visko įvardinti grėsmėmis. Iš esmės aš suprantu, ką nori prezidentas pasakyti, kad jis nori gilesnės vidinių įvairių procesų valstybėje analizės“, – teigė M. Laurinkus.
 
Pasak M. Laurinkaus, nereikėtų socialinių problemų lyginti su išorinėmis grėsmėmis.
 
„Tai iš tikrųjų yra nelygūs dalykai. Karinė grėsmė yra didesnė už grėsmes, kurias kelia socialinės problemos, (…), bet aš (prezidento – ELTA) mintį suprantu ir ji gana teisinga“, – sakė jis.
 
VSD: departamento veiklą reglamentuoja Žvalgybos įstatymas
 
Ar departamentas galėtų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikti ataskaitas ne tik apie išorines grėsmes, bet ir apie vidines (socialinė atskirtis, regionų atskirtis ir t.t), VSD pateikė Eltai atsakymą.
 
„Valstybės saugumo departamento veiklą reglamentuoja Žvalgybos įstatymas. Vienas iš kontržvalgybos uždavinių yra „prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia. Valstybės saugumo departamentas, remdamasis Žvalgybos įstatymu, kasmet visuomenei pateikia Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Šiame dokumente vertinami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai“, – Eltai atsiųstame atsakyme teigia VSD Strateginės komunikacijos skyrius.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas užsiminė, jog VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) kasmet ruošiamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime norėtų matyti ir įspėjimus apie šalies vidaus grėsmes.
Lietuvos saugumas (VSD)
 
„Vidinės priežastys yra nė kiek ne mažiau svarbios, nei išorinės. Tai yra vis dar didelė socialinė atskirtis, regionų atskirtis, žmonių nepasitikėjimas teismais, teisėtvarkos sistema (…) Esu įsitikinęs, kad mūsų vidinės grėsmės turi būti atspindėtos ir mūsų nacionalinio saugumo ataskaitose kaip lygiavertės, o kai kuriais atvejais – kaip svarbesnės, palyginti su išorinėmis grėsmėmis“ ketvirtadienį laidai „DELFI Dėmesio centre“ sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.15; 03:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį Seime visuomenei buvo pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Su šiuo dokumentu Lietuvos visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
Artimiausiu metu slaptai.lt publikuos savuosius įspūdžius, susipažinus su VSD ir AOTD ataskaita. O šiandien skelbiame Kastyčio Stalioraičio, buvusio ilgamečio užsienio informacijos analitiko Lietuvos Seime, pastabas. Kastytis Stalioraitis įžvelgia svarbų prieštaravimą.
 
Kastytis Stalioraitis. Prieštaravimai

Ar nematote akivaizdaus prieštaravimo šiose dvejose straipsnio pastraipose?

1. „Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 m. vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2. Antradienį kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.

Juk šmeižto kampanija prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius TS-LKD politikus, visų pirma jos Garbės pirmininką Vytautą Landsbergį, ir yra sudėtinė, labai veiksminga Rusijos kišimosi į rinkimines kampanijas Lietuvoje dalis.

O Rusijos propagandistams orientuotis į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus net nėra reikalo. Tokie ir patys žino, kaip agituoti, tik duokit jiems kuo daugiau pinigų (nelegaliai, žinoma) visokiems „kolchoznykų vasarų“ filmams pastatyti.

2020.02.05; 10:27

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje įspėja dėl šalia Lietuvos pasienio statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
 
Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad, užbaigiant Astravo atominės elektrinės projektą, kyla įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų.
 
„Artėjant numatytam BelAE paleidimo terminui, didėja įtampa tarp atsakingų Baltarusijos institucijų, projekto užsakovų ir „Rosatom“ atstovų – visi jie baiminasi atsakomybės už galimus incidentus paskubomis pastatytoje BelAE“, – rašo Lietuvos žvalgyba paskelbtoje ataskaitoje.
 
2019 m. liepos pradžioje iš pareigų pasitraukė BelAE statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas. Jis paliko pareigas ir išvyko iš Baltarusijos labai sudėtingu laikotarpiu – prasidėjus svarbiausiems pirmojo bloko parengimo eksploatacijai darbams.
 
Astravo atominė elektrinė. EPA-ELTA nuotr.

Pasak VSD ir AOTD, tikėtina, kad jo pasitraukimas buvo neatsitiktinis – vengiama atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų BelAE parengimo eksploatacijai darbų.
 
Paskelbtame žvalgybos institucijų dokumente taip pat minimas 2019 m. birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo kilęs gaisras Astravo atominės elektrinės pirmajame bloke (šalia reaktoriaus pastato). Grėsmių ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos institucijos informacijos apie šį incidentą nepateikė.
 
„Nepaisant to, kad pirmasis blokas jau rengiamas branduoliniam kurui, informacijos apie minėtą incidentą Baltarusijos institucijos nepateikė. Šis faktas liudija, kad po 2016 m. įvykusių incidentų situacija BelAE nepasikeitė – ir toliau vengiama viešumo, bandoma slėpti informaciją apie tikrąją padėtį. Todėl labai tikėtina, jog informacija bus slepiama ir BelAE pradėjus veikti“, – rašoma ataskaitoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 04:00

Rusijos ginklai. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigia, kad didžiausi iššūkiai šalies nacionaliniam saugumui kyla dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos politikos.
 
Visgi kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pažymi – pagrindinė grėsmė kyla dėl kaimynystėje esančios Rusijos. Pasak žvalgybos, Maskva vis dar nenustoja kištis į Lietuvos vidaus politikos procesus.
 
„Sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus“, – rašoma ataskaitoje.
 
Kariniai iššūkiai: grėsmės šaltinis Kaliningrade
 
Lietuvos žvalgybos institucijos pažymi, kad ypač neigiamai Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje bei Kaliningrado srityje.
 
„Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Ypač didelį nerimą kelia procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Grėsmių vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos kaimynystėje Rusija ir toliau plėtoja priemones, kurios, kilus konfliktui, leistų jai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape.
Rusijos Federacijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
 
Visgi žvalgybos institucijos įvertino ir kai kuriuos žingsnius, užtikrinančius tinkamą Rusijos atgrasymą.
 
„Didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir operatyviai baigti sau palankia linkme, išvengiant plataus Aljanso įsitraukimo. Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – rašoma ataskaitoje. Vis dėlto pabrėžiama, kad Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą.
 
Grėsmės kylančios dėl Baltarusijos ir Rusijos gilesnės integracijos
 
Kaip kelianti pavojų nacionaliniam saugumui išskiriama gilesnė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Nors ataskaitoje akcentuojama, kad Baltarusija siekia priešintis Maskvos spaudimui, o ir derybas dėl gilesnės integracijos dažnai apsunkina skirtingos šalių pozicijos, mažai tikėtina, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, kad vidutinėje perspektyvoje Minskui pavyks sumažins finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos.
 
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

„Šios priklausomybės skatinamas Rusijos politinės įtakos Baltarusijai didėjimas neigiamai veiks regiono, įskaitant ir Lietuvos, saugumą“, – pabrėžia žvalgyba.
 
Paviešintoje ataskaitoje pažymima, kad, nepaisant Minsko bandymų priešintis Kremliaus daromam spaudimui, Baltarusijos ir Rusijos elitą vienija bendra grėsmių samprata. Taip pat pabrėžiama, kad abi šalys karinei sąveikai skiria ypatingą dėmesį. Pagaliau akcentuojama, kad svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra būtent Baltarusija.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje“, – rašoma grėsmių vertinime.
 
Informacinės grėsmės: dėmesys Sausio 13-osios bylai
 
Kaip ir ankstesnėse paviešintose grėsmių ataskaitose, pastarajame grėsmių vertinime akcentuojamos iš Rusijos kylančios informacinės grėsmės.
Teigiama, kad vienas iš pagrindinių Rusijos informacinės politikos tikslų toliau lieka siekis menkinti Lietuvos valstybingumą ir kompromituoti bet kokias šalies gyventojų pasipriešinimo sovietų režimui apraiškas (pvz., 1941 m. birželio sukilimą, pokario rezistenciją, disidentų judėjimą). „Dėl šios priežasties Kremliaus propagandos kūrėjai 2019 m. labai stengėsi diskredituoti Sausio 13-osios ir dėl šnipinėjimo Rusijos naudai iškeltas bylas“, – rašoma dokumente.
 
2019 m. didelio dėmesio susilaukė Sausio 13-osios bylą nagrinėję Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Pastaruosius Rusija oficialiai kaltina jos piliečių neteisėtu persekiojimu.
Sausio 13-oji. Nuotraukų paroda Lietuvos Seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Propagandistai užsienio ir vidaus auditorijas siekė įtikinti, kad Sausio 13-osios byloje bei už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisti ar sulaikyti asmenys yra politiniai kaliniai (…). Kremliaus propagandos skleidimą lydėjo bauginimas, juo siekta paveikti bylos tyrėjus ir teisėjus. Rusijos valdžios atstovai nedviprasmiškai viešai teigė, kad Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio Sausio 13-osios byloje nepaliks be atsako“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Grėsmės kibernetinėje erdvėje
 
Paviešintame dokumente taip pat pažymima, kad Lietuvai grėsmę kelia kenkėjiška Rusijos ir Kinijos veikla kibernetinėje erdvėje.
 
Akcentuojama, kad nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų, kurias plėtoja Kinijos telekomunikacijų milžinė Huawei, vystymas.
Pasak ataskaitos, planuojamos 5G technologijas naudojančios jautrios sistemos taps potencialiais kibernetinių atakų taikiniais. Be to, rizika gali kilti asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui.
 
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus. Kinijos tarnybos, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios. Pagal ataskaitą, Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis.
 
Visgi didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas. Dokumente pabrėžiama, kad tai vykdo GRU grupuotė Sofacy / APT28 ir FSB grupuotė Agent.btz / Snake.
 
Rizikas kelia Rusijos ir Kinijos partnerystė
 
Lietuvos žvalgyba, dar prieš metus prakalbusi apie grėsmes, kurias Lietuvai kelia Kinija, panašios pozicijos laikosi ir pastarojoje grėsmių ataskaitoje. „Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, – rašoma dokumente.
kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
 
Lietuvos atsakingos institucijos kaip grėsmę mato Pekino ir Maskvos interesų derinimą.
 
„Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 02:00

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Antradienį Seime visuomenei bus pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
 
Su šiuo dokumentu supažindins VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
ELTA primena, kad 2019 m. paviešintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo pažymima, kad agresyvi Rusijos politika tapo priemone pateisinti Kremliaus valdantįjį režimą. Žvalgybos ataskaitoje taip pat buvo teigiama, kad kol kas politinių permainų Rusijoje tikėtis neverta ir kartu pažymėta, kad kibernetinės atakos 2018 m. buvo vienas svarbiausių Rusijos užsienio politikos įrankių, o Lietuvos istorija ir partizaninis judėjimas  – pagrindinis istorijos politikos taikinys.
 
Anot žvalgybos, 2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.
 
Praėjusiais metais pirmą kartą, kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui buvo įvardinta ir Kinija. Grėsmių vertinime rašyta, kad augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.03; 18:00

Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Tomas Knelvolfas

Šveicariškame leidinyje Tages-Anzeiger paskelbtas Tomo Knelvolfo straipsnis apie prieš maždaug prieš penketą mėnesių Davose sulaikytus įtartinus Rusijos piliečius.

Pasirodo, du įtartini Rusijos piliečiai Davose buvo sulaikyti praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Tačiau apie tai laikraštis pasakoja tik dabar. Matyt, tik dabar specialiosios tarnybos nutekino informaciją.

Taigi kas nutiko prieš penketą mėnesių Davose? Likus maždaug pusei metų iki Pasaulio Ekonomikos Forumo šveicarų policija (Graubiundeno kantonas) atsitiktinai sulaikė du Rusijos piliečius, kurie, kaip įtariama, buvo Rusijos šnipai. Bent jau tokios versijos laikosi šis šveicarų leidinys.

Kodėl šveicarai palaikė Rusijos piliečius šnipais? Vienas iš įtariamųjų Šveicarijos policijai prisistatė esantis santechnikas. Tik jis, kaip ir jo kolega, planavo Davose gyventi nuo 2019 metų rugpjūčio 8-osios iki rugpjūčio 28 dienos. Šveicarijos pareigūnams pasirodė įtartina, kad santechnikai taip ilgai mėgausis gyvenimu tokiame brangiame kurorte – Davose. Ar Rusijos santechnikas pajėgus tiek daug uždirbti, kad beveik tris savaites pajėgtų gyventi viename iš garsiausių pasaulio kurortų – Davose?

Tada šveicarų policininkai patikrino Rusijos piliečių dokumentus ir paaiškėjo, kad abu jie turi diplomatinius Rusijos pasus. Dar labiau įtartina – kam Rusijos santechnikams reikalingi neliečiamybę garantuojantys diplomatiniai pasai?

Juolab, kad, patikrinus Davose akredituotų užsienio šalių diplomatų sąrašus, sulaikytųjų pavardžių ten nerasta. Taigi jie turi diplomatinius pasus, bet jie neakredituoti Davose! Tai kokių tikslų vedini atsibeldė į Davosą?

Šveicarijos gynybos ministerijos emblema

Šveicarija turėjo visas teises juos sulaikyti, nes diplomatinė neliečiamybė Davose galioja tik oficialiai akredituotiems svetimų šalių diplomatams. Bet šveicarai taip nepasielgė. Šveicarijos policija įtartinus rusus paleido. Šveicarijos žvalgyba greičiausiai neturėjo neginčijamų įrodymų, kad santechnikais prisistatę Rusijos piliečiai Davose mėgins įtaisyti pasiklausymo aparatūrą arba surengti vadinamąsias hakerių atakas.

O kad Davoso susitikimai domina stipriausių pasaulio šalių žvalgybas – nė kiek nekeista. Juk akivaizdu, kad 2020-ųjų sausio mėnesį Davose organizuojamas forumas negali netraukti užsienio šalių žvalgybų dėmesio. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskutinį sykį Davose svečiavosi prieš 11 metų, tai dar nereiškia, kad Rusijos žvalgyboms nerūpi, kas, kaip ir ką šnekės forumo užkulisiuose, kas su kuo susitiks, kokius susitarimus aptars.  

Įtarimus, kad sanechnikais apsimetę rusai buvo šnipai, sustiprina ir tai, kaip juos aršiai puolė ginti Šveicarijoje rezduojantys Rusijos diplomatai. Berne reziduojantis Rusijos ambasadorius puolė įrodinėjo, esą diplomatinius pasus Rusija išduoda ne tik politika, bet ir ekonomika užsiimatiems pareigūnams. Suprask – ir santechnikams. O Rusijos URM pagrasino sukelsianti tarptautinį skandalą, jei Šveicarija sulaikys diplomatinių pasų savininkus.

Informacijos šaltinis – Tages – Anzeiger

2020.01.24; 09:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Maskvoje susitiko Turkijos ir Sirijos žvalgybos tarnybų vadovai, antradienį pranešė aukšto lygio Turkijos pareigūnas.
 
Nors kalbų apie aukšto lygio derybas tarp Ankaros ir Damasko būta nemažai, apie tokį susitikimą viešai paskelbta pirmą kartą, teigė šaltinis Sirijoje. Ankara ir Damaskas yra priešingų Sirijos karo pusių šalininkės.
 
Pirmadienį Rusijoje susitiko Turkijos žvalgybos vadovas Hakanas Fidanas, Sirijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Alis Mamloukas bei ištikimas Sirijos prezidento Basharo al-Assado atstovas.
 
Jie taip pat aptarė galimybę išvien veikti prieš Sirijos kurdų liaudies apsaugos dalinius (YPG) Šiaurės rytų Sirijoje, pranešė Turkijos šaltinis.
Praėjusių metų spalį JAV paskelbus apie karių patraukimą iš Sirijos, Turkija surengė puolimą šalies šiaurės rytuose.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
 
Pasak valstybinės Sirijos naujienų agentūros SANA, A. Mamloukas susitikimo metu reikalavo, kad iš Sirijos būtų nedelsiant patrauktos visos Turkijos pajėgos.
 
Turkija Sirijoje remia sukilėlius, siekiančius nuversti B. al-Assadą, o Damasko režimą remia Rusija.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Sirijos prezidentą yra pavadinęs žudiku, o jis savo ruožtu R. T. Erdoganą išvadino vagimi.
 
Antradienį R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija gali bet kada atnaujinti operaciją Sirijoje, kad „užkirstų kelią režimui laužyti paliaubų principus“. Turkijos prezidentas minėjo, kad Maskvos ir Vašingtono tarpininkaujamų paliaubų susitarime įtvirtinti dalykai smarkiai skiriasi nuo to, kas iš tiesų buvo pasiekta.
 
„Visi turėtų įsisąmoninti ir priimti tai, kad darosi nebejuokinga, ir Turkija tikrai įgyvendins savo pasižadėjimus, – perspėjo R. T. Erdoganas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 18:11 

Antradienį Chartume įvyko susišaudymas tarp Sudano karo policijos pajėgų ir žvalgybos tarnybų valdybos pareigūnų. Tai pranešė Sudano naujienų portalas „Al Mashhad Al Sudani“.
 
Gautomis žiniomis, susišaudymas kilo valdybos darbuotojams protestuojant prieš darbo užmokesčio ir piniginių kompensacijų išeinant į dimisiją mažinimą. Nukentėjusiųjų nėra.
 
Sudano socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų, kad prie sostinės permetami papildomi kariuomenės daliniai, uždaromos gatvės, įvairiose miesto dalyse girdėti šūviai. Pasak portalo „Al Mashhad Al Sudani“, gaunama informacijos „apie sukilimą prieš Sudano armiją“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 00:30

Londonas, sausio 13 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos MI5 vadovas atmetė spekuliacijas, esą Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ leidus šalyje plėtoti 5G ryšių tinklus, bus neigiamai paveikti JK ir JAV žvalgybinės informacijos dalijimosi santykiai, pirmadienį pranešė laikraštis „Financial Times“.
 
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šiuo metu patiria smarkų JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą, su kuriuo bandoma šalies valdžią įtikinti dėl saugumo sumetimų uždrausti bendrovei „Huawei“ turėti ką nors bendra su Didžiosios Britanijos 5G ryšių tinklų plėtra.
 
Interviu su „Financial Times“ MI5 generalinis direktorius Andrew’as Parkeris, paklaustas apie galimai suprastėsiančius šalių žvalgybos santykius, sakė „šiandien neturįs priežasties apie tai galvoti“.
 
„Turime skirti daugiau dėmesio ir diskutuoti apie tai, kaip pasieksime ateitį, kurioje yra platesnis konkurentų tinklas. Neturėtume tik arba pritarti, arba nepritarti Kinijos technologijų naudojimui“, – pridūrė balandį iš pareigų pasitrauksiantis A. Parkeris.
 
Atsakydamas į šį interviu, premjero B. Johnsono atstovas spaudai pranešė, kad „kai sprendimas bus priimtas, apie tai pranešime parlamentui. Palaikome artimus ir ilgalaikius žvalgybinės informacijos dalijimosi santykius, kurie tęsis ir toliau.“
 
Atstovas spaudai patvirtino, kad pirmadienį Londone vyko Didžiosios Britanijos ir JAV „nacionalinio saugumo pareigūnų“ susitikimas. Naujienų portalai pranešė, kad šios derybos yra paskutinė Vašingtono priemonė įtikinti šalies pareigūnus neleisti „Huawei“ vaidinti vaidmenį ryšio tinklų plėtroje.
 
Penktosios kartos (5G) ryšių tinklai yra naujausias skaitmeninės revoliucijos etapas, suteiksiantis beveik akimirksniu aktyvuojamą ryšį ir didelę duomenų talpą. Tokie ryšių tinklai leis plačiai pritaikyti tokias ateities technologijas, kaip dirbtinį intelektą ir automatines gamyklas bei automobilius – Pekinas šioje srityje visomis pastangomis siekia lyderio pozicijos.
 
„Huawei“, kaip vienos iš didžiausių pasaulio telekomunikacijų sistemų tiekėjų, statusas Kinijai suteikia galimybę pasiekti šalių vidaus rinkas, tačiau dėl to yra kilę daug įtarimų.
 
Kelios šalys yra išreiškusios saugumo susirūpinimus dėl „Huawei“ technologijų – JAV ir Australija jau yra uždraudusios šiai bendrovei plėtoti 5G tinklus, o dar kelios valstybės dvejoja bendrovę įsileisti į savo rinkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 05:00

Slaptai.lt jau paskelbė keletą pranešimų dėl naujųjų Žvalgybos įstatymo pataisų, leisiančių mūsų „džeimsams bondams“ kviestis žmones į vadinamuosius prevencinius pokalbius. Už tokio pokalbio vengimą būtų numatyta net atsakomybė.

Ar Lietuvos slaptosios tarnybos VSD ir AOTD negali išsiversti be šių pataisų?

VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos yra skirtos piliečių apsaugai. Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.

„Prevenciniai pokalbiai skirti tam, kad asmuo būtų įspėtas, jog juo domisi užsienio žvalgyba. Galbūt jam nežinant (užsienio žvalgyba – ELTA) jau yra surinkusi tam tikros informacijos“, – „Žinių radijui“ teigė A. Razma.

„Prevencinis pokalbis įvedamas dėl to, kad apsaugotų Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio. Neturėtume pamiršti, kad į mus taikomasi kiekvieną dieną. Priešiška žvalgyba dirba taip, kad gali būti nusitaikoma praktiškai į bet ką“, – teigė A. Razma.

Anot A. Razmos, Lietuvos žvalgyba, įgyvendinus Prezidentūros siūlomas pataisas, padės žmogui surasti išeitį iš padėties.

„(Įspės – ELTA), kad žmogus pakeistų savo elgseną ar padės jam surasti išeitį iš šios situacijos, kol jis dar nėra sukompromituotas ar pastatytas į kažkokią situaciją, kurioje nebėra kitos išeities. Tai skirta piliečių apsaugai“, – teigia prezidento patarėjas.

Pasak A. Razmos, šiuo metu Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos įpareigos žmogų teisiškai. Todėl žmogus baudžiamojo persekiojimo metu nebegalės teigti, kad nebuvo įspėtas žvalgybos pareigūnų apie savo elgesį.

„Tai yra teisiškai įpareigojantis dalykas. Jeigu aš, kaip žvalgybos pareigūnas, susitikdamas su jumis, gerdamas kavą pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite „ačiū“ ir tęsite tai toliau (…), tai yra jūsų teisė ir t.t. Jeigu jūsų kontaktai atveda iki tos ribos, kai prasideda baudžiamasis persekiojimas – tai nebe žvalgybos darbas. Tuomet teismui ar tardytojui galite pasakyti, kad jūs nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų. Prevencinio pokalbio metu žmogui išdėstoma jo situacija. Jis yra supažindintas, turi pasirašyti, ir tai yra fiksuojama“, – teigė A. Razma.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lyg ir logiška, lyg ir suprantama. Bet štai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.

„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kritiškai į šias pataisas žvelgia ir Kęstutis Girnius. Delfi.lt paskelbtame straipsnyje „Kai esi plaktukas, visur matai vinis“ šis VU TSPMI politologas teigia: „Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas įstatymas dėl žvalgybos galių plėtimo suteiktų Valstybės saugumo departamentui teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Reikia nepritarti šiam nereikalingam įstatymui, kuriuo būtų galima lengvai piktnaudžiauti, ribojant žodžio laivę bei malšinant valdžios kritiką“.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.

O ką dėl pataisų mano buvęs VSD vadovas Gediminas Grina? Portalui slaptai.lt atsiųstame komentare jis rašo: „Poklabiai su „objektais“ yra natūralus dalykas, tik save gerbiančios žvalgybos to nedaro viešai. Viešam veikimui yra teisėsauga (policija ir pan.) Paprastai kalbant, valstybės vyrai neskiria žvalgybos nuo teisėsaugos. Iš nesuvokimo ir gimsta triukšmas bei skandalai“.

Slaptai.lt primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.

2020.01.13; 17:04