stankeras_foto

Rusų kalba parašyta Petro Stankero knyga “Lietuvių policijos batalionai 1941-1945 m.m.” (Петрас Станкерас “Литовские полицеиские батальоны 1941-1945 г.г.”. Москва, “Издательский дом “Вече”, 2009) į mano rankas pateko atsitiktinai. Viskas aišku, galvojų: dar viena knyga, kokių daug teko skaityti sovietmečiu – apie lietuvius, bendradarbiavusius su fašistiniais okupantais, persekiojusius “tarybinius patriotus”, šaudžiusius žydus. Perskaičiau pastraipą iš vieno skyriaus, iš kito. Jokių prakeiksmų, ramus, dokumentuotas pasakojimas. Daug pastabų, paaiškinimų, platus panaudotos literatūros sąrašas. Kas tas P.Stankeras? Vardas lietuviškas. Kodėl rusiškai, kodėl Maskvoje išleista? Reikia išsiaiškinti. Ir išsiaiškinau (internete dabar viską žaibiškai gali surasti, sužinoti). Nepasitikėjimas veikiai išgaravo. Autorius laikosi nuostatos – buvo kaip buvo, yra kaip yra. Kolaborantų netrūko visais laikais, jų buvo, yra ir bus. Nuo 1940 m. birželio iki 1941 m. birželio kolaboravo vieni, nuo 1941 m. birželio iki vokiečių okupacijos pabaigos – kiti, nuo antrosios sovietinės okupacijos iki 1990-ųjų – dar kiti. Kai kurie kolaboravo ir vieniems, ir kitiems po kelis kartus.

Continue reading „Ir žydai šaudė žydus”

zydai_lietuva_01

Internetinė svetainė www.slaptai.lt paskelbė interviu su Lietuvos tautinių mažumų bendrijų tarybos pirmininku Vitalijumi Karakorskiu. Jeigu jūsų pašnekovas nėra skaitęs Y. Arado knygos „The Partisans“, galėjo bent paskaityti „Respubliką“, kuri Y. Arado asmeniui suteikė garbės ir supažindino su šia knyga (2006 m. balandžio 22 d.). Tenka tik apgailestauti, kad dėl nežinojimo nuslepiami Y. Arado „žygiai“ Lietuvos žemėje, ypač dalyvavimas lietuvių „valyme“ NKVD gretose. Perskaitęs knygą, V. Karakorskis būtų sužinojęs, jog „Vilniaus“ būrys, su kuriuo Aradas teroristiniais aktais spartino sovietinę Lietuvos reokupaciją, naciams duodamas pagrindą keršto akcijomis žudyti vietinius gyventojus, buvo išformuotas 1944 m. liepos mėn. Bet Aradas neskubėjo nei fronte triuškinti vokiečių, nei valyti kad ir Vilniaus griuvėsių, kurie žiojėjo po savaitę trukusių rusų ir vokiečių pastangų išlaikyti miestą. Neskubėjo jis pasekti ir daugelio savo tautiečių pavyzdžiu – vykti į Palestiną – jis dar beveik metus „dirbo“ enkavedistu.

Continue reading „Dar kartą apie Y.Arado knygą „The Partisans””

zydu_gyvenimas_lietuvoje

 Siunčiu jums šį teksto vertimą. Mat bent kas antrą dieną pasižiūriu, ką vokiški Europos laikraščiai rašo apie Lietuvą. Ir radau Matthiaso Kolbo „opusą”, pavadintą “Buvusi Rytų Jeruzalė”. Žmogus, kuris dešimt mėnesių studijavo Vilniaus universitete ir kuriam vienas profesorius atsisveikinant pasakė: “Grįžęs namo, tapsite mūsų ambasadoriumi ir papasakosite žmonėms apie Lietuvą.” Dešimt mėnesių Vilniuje gyvenęs žmogus tik taip sugebėjo papasakoti apie Vilnių. Tekstas paskelbtas internete rugpjūčio 24 (!) ir tą pačią dieną buvo transliuotas per radiją.

Versdama kai kur pridėjau savo komentarus, nusistebėjimus, pamąstymus. Pagarbiai, vertėja Irena Tumavičiūtė.

  Continue reading „Matthias Kolb straipsnyje “Buvusi Rytų Jeruzalė” – per dešimt netikslumų žydiška tema”

savastika

Turiu pasakyti, jog S. Lasterio mąstymas per 11 metų nepasikeitė. Panašiu stiliumi kalbėdamas, jis 1997 m. kalbėjo Leipcigo knygų mugėje, pristatant prof. Vytauto Landsbergio vokiečių kalba išleistą knygą "Apsisprendimo metai". Pilnutėlėjė salėje susirinkę mugės lankytojai domėjosi Lietuvos gyvenimu. O S. Lasteris, nelyginant Pilypas iš kanapių, paklausė profesoriaus, kodėl nepriklausomoje Lietuvoje buvo reabilituoti tūkstančiai žydšaudžių.

Continue reading „Lietuvai labiausiai norėtųsi nutylėti nacių žygį?”