2014 metų Laisvės premijos laureatas Adamas Michnikas yra gerai žinomas ir daugeliu garbingų apdovanojimų jau ne kartą pagerbtas Lenkijos visuomenės veikėjas, disidentas, vienas iš Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderių, žurnalistas, eseistas, politikos publicistas ir dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius.
Adamas Michnikas nuosekliai rėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Nuo pat Sąjūdžio gyvavimo pradžios aktyviai propagavo Lietuvos ir Lenkijos opozicinių jėgų bendradarbiavimą, skatino koordinuoti „Solidarumo“ ir Sąjūdžio veiksmus, dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ nuolat nagrinėjo Lietuvos aktualijas, Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo klausimus.
Bene ryškiausias ir įsimintiniausias šio garbaus asmens gestas dėl Lietuvos buvo parodytas 1991 m. sausį, kai Vilniuje buvo pralietas Laisvę ginančių žmonių kraujas. Tuo metu, kai parlamento rūmai rengėsi gintis nuo sovietų tankų, į Lietuvą atvyko Lenkijos Pilietinio parlamentinio klubo delegacija, kurios sudėtyje buvo ir Adamas Michnikas. Tuo sudėtingu metu, kai dar nebuvo aišku, kur link pakryps Lietuvos istorija, 1991 m. sausio 14 d. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vakariniame posėdyje Adamas Michnikas ir kiti lenkų politikai demonstravo besąlygišką ir beatodairišką paramą Lietuvos laisvei, taip palaikydami Lietuvos piliečių kovą su sovietų agresija.
Po kelių dienų į Lietuvą atvykęs artimiausias Adamo Michniko bičiulis ir auklėtojas Jacekas Kuronis (Jacek Kuron) pareiškė, kad liks Lietuvos parlamento rūmuose tiek, kiek bus būtina. Pasakyti žodžiai virto konkrečiais paramos ir palaikymo veiksmais: Lenkijos visuomeninių organizacijų piketais prie SSRS ambasados Varšuvoje, Lietuvos palaikymo mitingais Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske ir kituose Lenkijos miestuose.
1991 m. sausio-vasario dienomis dienraščio „Gazeta Wyborcza“ ir kitų Lenkijos leidinių puslapiuose mirgėjo Adamo Michniko, Bronislavo Geremeko (Bronislaw Geremek), Česlavo Milošo (Czeslaw Milosz), Jaceko Kuronio, Malgožatos Šeinert (Malgorzata Szejnert), Vlodzimežo Sochackio (Wlodzimierz Sochacki), Kšystofo Volickio (Krzystof Wolicki), Stanislavo Lemo (Stanislaw Lem) ir daugelio kitų Lenkijos žurnalistų, intelektualų analitiniai straipsniai apie padėtį Lietuvoje, liudininkų pasakojimai, įspūdžiai, fotografijos iš Lietuvos. Apytikriais skaičiavimais, Lenkijos spaudoje per vieną mėnesį apie padėtį Lietuvoje buvo paskelbta apie 200 straipsnių.
Vėlesnė Adamo Michniko veikla visada buvo palanki Lietuvai. Jis ragino Lenkijos Vyriausybę kuo greičiau pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir padėti gauti diplomatinį pripažinimą tarptautinėje arenoje.
Lietuvos bičiulis Adamas Michnikas taip pat ne kartą vienareikšmiškai pasisakė prieš lenkų ir lietuvių santykių kiršinimą, daromą sprendžiant tautinių mažumų klausimus. Plačiai nuskambėjo Adamo Michniko pasisakymas: „Stebėdami, kas vyksta Donecke ir Luhanske, matome, kokie absurdiški yra ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos. Jie yra beprasmiai, jie yra kenksmingi – tai reikia atvirai pasakyti. Yra politikų, kurie dirba Putino politikos labui. Ranka rankon dirba. Nes gerų Lietuvos ir Lenkijos santykių griovimas naudingas tik Kremliaus imperialistinei politikai.“
Už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos ryšius 1992 m. Adamas Michnikas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2001 m. – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2008 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“.
Adamas Michnikas taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras. 2014 m. gegužės 23 d. Lietuvos paveikslų galerijoje Adamui Michnikui įteikta Ježio Giedroyco premija, kurios steigėjas – Ježio Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas. (Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius).
XXX
„Šią dramatišką Lietuvai ir visai Europai akimirką perduodu solidarumo, brolybės ir nuostabos žodžius iš Varšuvos. <…> Noriu Jus užtikrinti, kad mes Lenkijoje neabejojame, kieno pusėje yra tiesa ir žmogiškasis orumas. Kai sieksite tautos suvereniteto, jūsų pusėje bus mūsų širdys. <…> Būdamas lenkas, norėčiau pasakyti daugiau. Istorija supynė mūsų tautų likimus daugeliui metų. <…> Dėl šios bendrystės noriu patikinti, kad lenkai užtikrins visokeriopą įmanomą pagalbą jūsų drąsiai ir didvyriškai kovai, kuri vyksta už mus visus. Tegyvuoja laisva Lietuva!“
Adamas Michnikas (Lenkijos Seimo narys, Demokratinė unija)
Ištrauka iš kreipimosi į Lietuvos parlamentą.
Vilnius, 1991 m. sausio 14 d.
Fotografo Kuba Atys (agentūra „Agencja Gazeta“) nuotraukoje: Adamas Michnikas.
2015.01.16; 08:32
