Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja. Dabar Almai Šalabajevai greičiausiai Kazachstane bus pateikti rūstūs įvairių rūšių kaltinimai, ji rizikuoja atsidurti kalėjime ir bus naudojama kaip įkaitė, kad priverstų disidentą vyrą grįžti į Kazachstaną, aiškina ekspertai to regiono klausimais.
Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja, rašo Karlas Boninis laikraštyje La Repubblica. Pranešimą apie deportaciją Informacijos agentūra perdavė praėjus valandai po jos įvykdymo.
„Italijos vidaus reikalų ministras Alfanas, jo kanceliarijos viršininkas, taip pat policijos vadovas, Valstybės saugumo departamento sekretorius Alessandras Valeri sako neprisimeną, kada jie sužinojo apie deportaciją. Maža to, Vidaus reikalų ministerijoje niekas negalėjo net pagalvoti, kad tarp „pavojingo, besislepiančio nuo teisingumo nusikaltėlio“ Muchtaro Abliazovo ir ponios Almos Šalabajevos yra ryšys. Maža to, vidaus reikalų ministras Alfanas apie tai sužinojo tik po užsienio reikalų ministrės Emmos Bonino telefono skambučio, birželio 1 ar 2 dieną“, – rašo leidinys.
Po valandos, kai iš Ciampino oro uosto pakilo privatus lėktuvas, agentūra Ansa perdavė: „Deportuota kazachų opozicionieriaus, verslininko ir Kazachijos prezidento politinio priešininko Muchtaro Abliazovo žmona. Alma Šalabajeva ir jos 6 metų duktė buvo įlaipintos į lėktuvą, specialiai atskridusį iš Kazachstano“.
Advokatas Rikkardas Olivo pareiškė, kad A.Šalabajeva nepadarė nieko neteisėto, ir dabar jai iškilusi nepaprastai didelė nehumaniško elgesio grėsmė, analogiškai tai, ką išgyveno jos vyras 2003 metais, sakoma straipsnyje.
„Ar vidaus reikalų ministras Alfanas kalbėjosi su kazachais? Jau buvęs jo kanceliarijos vadovas pranešė, kad informavo ministrą, jog iš Kazachstano ambasados gautas reikalavimas suimti „pavojingą asmenį, besislapstantį nuo teisingumo“.
Atsistatydinęs valdininkas sakė: jis priėmė Kazachijos diplomatus gegužės 28 dieną popiet, po to, kai jie apsilankė Kvesture. Maža to, jis juos priėmė, „nes ministras man sakė, kad jie turi su juo pasikalbėti delikačiu klausimu“. Kaip ministras sužinojo, kad kazachai turėjo „delikatų prašymą“? – klausia korespondentas. – Gal jis su jais pasišnekėjo? Logiška manyti, kad kazachai buvo susitikę su ministru Alfanu iki gegužės 28 dienos. Juk Kazachijos diplomatai aiškiai veikė pagal tiksliai sudarytą planą: jie žinojo, su kuo kalbėti, be to, labai laiku atsirado Interpolo prašymas“.
Italijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad Kazachstano ambasada užtikrintų motinos ir dukters teises, rašo laikraščio Corriere della Sera korespondentas.
Išaiškėjo kad užsienio reikalų ministrė Emma Bonino išsikvietė laikinąjį patikėtinį Kazachstano reikalams Džanibeką Manalijevą ir pareiškė: „Mes apstulbinti ir esame nusivylę dėl jūsų ambasadoriaus Jelemesovo neprotokolinių veiksmų Italijos valdžios atžvilgiu“.
Pasak kai kurių šaltinių, susitikimo atmosfera buvo gana įtempta. E.Bonino taip pat pabrėžė, kad nepilnametės šešiametės mergaitės, disidento Abliazovo ir jo žmonos Almos Šalabajevos dukters įtraukimas į šituos reikalus dar labiau apsunkina šią istoriją žmogaus teisių gynimo požiūriu, rašo straipsnio autorius.
Italijos URM priėmė sprendimą pasiųsti į Astaną, kur yra Alma ir Aula, diplomatinį atstovą „sužinoti, kokios jų buvimo sąlygos, ir asmeniškai pranešti apie sprendimo deportuoti atšaukimą“, – sakoma straipsnyje.
E.Bonino dar sykį pakartojo Italijos vyriausybės reikalavimą Kazachstano valdžiai užtikrinti Almai ir jos dukteriai visas teises. Italijos URM vadovė taip pat nusprendė prašyti paramos savo kolegą Lietuvoje Liną Linkevičių, kuris šiuo metu yra ES eilinis pirmininkas.
Paolas Garimbertis straipsnyje „Vienišiai disidentai – nuo Stalino iki Putino“, išspausdintame laikraštyje La Repubblica, rašo apie Kazachijos krizę, įsižiebusią ryšium su Muchtaro Abliazobo byla.
„Šiandieninis disidentavimas, palyginus su tuo, kuris buvo praėjusiame šimtmetyje, ne toks pogrindinis, ne toks romantiškas, jis persmelktas pakliuvusių į nemalonę oligarchų interesų. Ir šiandien yra saujelė žmonių be jokių socialinių bei kultūrinių ryšių, neturinčių net programos“, – pažymi autorius.
„Per 70 metų po Stalino mirties Maskvoje nebuvo nė vieno lyderio, kuris nebūtų išėjęs iš KPSS. Tą patį galima pasakyti apie daugumą buvusių sovietinių respublikų, pirmiausia Viduriniosios Azijos, kur Leonido Brežnevo epochos komunistiniai maitvanagiai sukūrė dinastijas, kurių valstybinėse vėliavose naftos bokštai užėmė kūjo ir pjautuvo vietą“, – sakoma straipsnyje.
„Kai į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, pasikeitė veiksniai, bet ne politinis rezultatas. SSSR mirusi, o KPSS tebevaldo. Lyderis, kuris vėl atėjo į Kremlių, kada panorėjęs, pastūmęs savo statytinį, kovoja su laisvamanybe, pasitelkdamas teismo procesus, sufabrikuotus kaltinimus (kaip, pavyzdžiui, Aleksejau Navalnui), neadekvačius įkalinimo terminus (įkalinimo terminas buvusiam naftos oligarchui Michailui Chodorkovskiui), net pomirtinius procesus (advokatui Sergejui Magnickiui). Galima kalbėti ir apie priverstinę emigraciją – trečiąją bangą po emigracijos trečiajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, skirtumas tik tas, kad tada galutinis punktas buvo kultūringos ir romantiškos sostinės, kaip Paryžius, o dabar – pragmatiškos ir finansinės – kaip Londonas“, – rašo straipsnio autorius.
„Apie opozicionieriais tapusius milijardierius ir oligarchus aktyviai rašo spauda, skirdama medžiagą naujai rusų „laisvamanybei“, pradedant Michailu Chodorkovskiu ir baigiant Borisu Berezovskiu, neseniai mirusiu Londone paslaptingomis aplinkybėmis. Tas pats vyksta buvusiose sovietinėse respublikose, valdomose buvusių KPSS narių, V.Putino sąjungininkų: kazachų disidentas Muchtaras Abliazovas atsidūrė Italijos politinio skandalo centre. Jis buvo Nursultano Nazarbajevo vienas iš draugų, kol netapo jo politiniu priešininku“, – sakoma publikacijoje.
„Nevyriausybinių organizacijų nuomone, dabar Almai Šalabajevai iškilusi grėsmė atsidurti kalėjime, kur ji bus kankinama ir mušama“, – rašo Jakopas Stornis laikraštyje Corriere della Sera.
Šiuo metu Alma Šalabajeva daug kuo rizikuoja. Vienos Kazachstane akredituotos nevyriausybinės organizacijos – International Bureau for Human Rights – nuomone, „labai tikėtina, kad moteris atsidurs kalėjime“, kur laikymo sąlygos siaubingos ir kur praktikuojamas mušimas ir kankinimai.
Kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonai ryškėja dramatiškos perspektyvos. Ji buvo išvežta iš rezidencijos Romoje gegužės 29 dieną ir nugabenta į tėvynę specialiu reisu. Tai ne tik didelė diplomatinė klaida: šiuo metu Italijos valdžia rizikuoja tuo, kad jos sąžinę užguls tragiškas nekaltos aukos likimas, tvirtina straipsnio autorius.
Pasak žymaus teisių gynėjo Andrejaus Grišino, „praktiškai neįmanoma, kad Alma Šalabajeva galėtų grįžti į Italiją, Kazachstano vyriausybė padarys viską, kas įmanoma, kad tam sutrukdytų. Moteriai bus pateikti rūstūs įvairiausi kaltinimai, jai gresia kalėjimas, ir ji bus išnaudojama kaip įkaitė, kad priverstų savo vyrą Muchtarą Abliazovą grįžti į Kazachstaną“.
Andrejus Giršinas taip pat įsitikinęs, kad lemiamą vaidmenį šioje byloje suvaidino pats N.Nazarbajevas. A.Grišinas taip pat pabrėžia, jog „praktiškai negali būti, kad Italijos vidaus reikalų ministras būtų nežinojęs apie A.Šalabajevos deportavimo operaciją, nes operacijoje dalyvavo daugybė agentų ir buvo panaudotas specialus lėktuvas“, sakoma straipsnyje.
Nuotraukoje: disidento žmona Alma Abliazova.
Informacijos šaltinis – Inopressa.ru
2013.07.30
