Ką atskleidžia teisinis Garliavoje budėjusių žmonių persekiojimas? Šio proceso esmė atskleidžia tiesioginį Pilietinės Visuomenės, dėl kurios nebuvimo kai kurie politikai neretai priekaištauja žmonėms, kūrimosi proceso žlugdymą ir visuomenės bauginimą.
Kam šiuo metu yra naudingas naujas visuomeninės įtampos kurstymas? Matyt, kažkas prisiminė, kad pasyvių, bebalsių ir įbaugintų žmonių visuomenę yra žymiai lengviau valdyti? Atkreipkite dėmesį, kalbama apie paprastus eilinius žmones, kurie dėl savo įsitikinimų nepabūgo viešai pareikšti savo pilietines pozicijos apie Lietuvos visuomenę drebinusią istoriją.
Kaltinti juos Riaušių kurstymu, Susirinkimų įstatymų pažeidimais ar nesamu Pasipriešinimu policijos pareigūnams nėra išmintingiausias Valstybės veikimo būdas. Atvirai pasakius, opozicinės nuomonės gniaužimas jėga, vartojant represines prievartos priemones, civilizuotame pasaulyje yra akivaizdžiai nepasiteisinusia politine – teisine atgyvena ir dėl šios priežasties nebenaudojamas metodas.
Nebenaudojamas dėl to, kad tokių priemonių taikymas, visų pirma, nėra proporcingas pačiai problemai, antra – jis nepakeičia žmonių įsitikinimų, o tik juos sustiprina ir praplečia jų mastus visuomenėje, trečia – žmonėms nusileidus tąkart valstybės panaudotai prieš juos jėgai, opozicinės nuotaikos tampa latentinėmis, jų sklaida įgyja kitokias – užslėptas ir menkiau viešai pastebimas arba iš vis nebepastebimas – formas, dėl ko padėtis valstybėje tampa nebesuvaldoma, o pasekmės neprognozuojamos.
Tuomet visa tai pradeda veikti įkaitusio ir tebekaitinamo sandariai uždaryto garo katilo principu. Telieka laiko klausimas, kada šis "katilas", tarsi kokia bomba su paleistu ir skatinamu laikrodiniu mechanizmu, sprogs ir kokios bus jo pasekmės?
Tuomet iškelkime sau klausimą, kuris iš mūsų panorėtų ir išdrįstu ramiai miegoti ant jo ar bent kiek arčiau?
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: komentaro autorius advokatas Arūnas Marcinkevičius.
2013.08.29
