Gera žinia pasitinka Lietuvą Sausio 13-osios išvakarėse
Bent 79 įtariamiesiems 1991 metų sausio įvykių byloje Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius, pranešė žinių agentūra BNS.
Per spaudos konferenciją penktadienį Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas sakė, kad orderiai bus parengti kovo mėnesį, o 700 tomų byla bus perduota nagrinėti teismui dar šiais metais.
Visi suprantame, kad didžioji dauguma įtariamųjų realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nubausti nebus, nes dauguma jų – Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, gyvenantys savo valstybėse, kurios jų Lietuvos teisėsaugai neišduos (tėra 2 įtariamieji, gyvenantys Ukrainoje, tačiau tikimybė, kad bent jie bus išduoti Lietuvai, kol kas neaiški).
Neįprastas teismo procesas
Bet teismas „už akių“ visgi, kaip žadama, įvyks. Ir surašius kaltinimus įtariamiesiems, tikėkimės, kaltinamųjų suoluose matysime jų pavardes, o gal ir nuotraukas.
Tikriausiai iškils, o gal jau ir iškilo advokatų klausimas. Nes koks gi europietiškas teismas, net ir „už akių“, be advokatų. Vargu ar Rusija, ar patys kaltinamieji atsiųs ar pasamdys Lietuvoje savus advokatus, nes taip pripažins, kad įtarimai pagrįsti ir „savi nešaudė savų“.
Matyt, teks kiekvienam kaltinamajam paskirti po valstybinį Lietuvos advokatą. Tiesą sakant, pagal LR BPK tokie advokatai po įtarimų pareiškimo jau turėjo būti paskirti (galbūt taip ir yra, tik apie tai nekalbėta).
Proceso dalyvių skaičiumi toks teismas, galima manyti, bus rekordinis naujausiais laikais. Beveik nėra abejonių, kad ir jo trukmė bus neeilinė, net ir labai stengiantis jį užbaigti kuo greičiau.
Viena aišku, kol nebus paskelbti nuosprendžiai įtariamiesiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kelionės į Šengeno šalis bus labai rizikingos, jei jie nenorės atsidurti Lietuvos teisėsaugos dispozicijoje. Istorija Austrijoje su „Alfa“ būrio, šturmavusio Vilniaus TV bokštą, vadu Michailu Golovatovu, gali taip sėkmingai nebepasikartoti.
Bent jau tiek. Negalės papuniai lydėti savo žmonelių, vaikelių ar anūkėlių į Europos Sąjungos valstybes, Šveicariją ir pan. paslidinėti ar pavartyti šlaunis Europos paplūdimiuose.
Labai įdomus bus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems klausimas. Juk kalbama apie konkrečių asmenų ar organizacijų padarytą žalą de jure suverenioje nepriklausomoje valstybėje konkretiems jos piliečiams, o jei jie nužudyti – jų artimiesiems (nužudyta 14 civilių, daugiau nei 1 tūkst. buvo sužaloti).
Tarkime, teismas priteis atlyginti žalą (ta tai konkreti) nukentėjusiam Lietuvos piliečiui. Bet kas tą žalą privalės atlyginti? Nesenas gražus pavyzdys, kai vienai Lietuvos piliečių grupei II Pasaulinio karo metais svetimų valstybių padarytą žalą Lietuvos valstybė nutarė atlyginti pati, bylotų, kad taip ji turėtų pasielgti ir šį kartą. Bet, kaip rodo patyrimas, gali ir nepasielgti.
Žodžiu, procesas žada būti labai įdomus ir savo esme, ir LR BPK normų laikymosi prasme.
Šiek tiek stebina Generalinės prokuratūros kuklumas. Lietuvoje jau įprasta, kad reikšmingose bylose žinisklaidai pranešama, kam ir kokie įtarimai pareikšti. Tai nėra ikiteisminio tyrimo paslaptis. Argi sunku tokioje amžiaus byloje viešai populiariai paskelbti visų įtariamųjų sąrašą su trumpa informacija, kokiose pareigose jie tada buvo ir ką, įtariama, „nuveikė“?
Michailas Gorbačiovas nekaltas!?
S. Slapšinskas sakė, kad prokurorai kol kas nerado pagrindo įtarimų karo nusikaltimais pateikti buvusiam buvusios valstybės SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui.
Tai slaptai.lt, labai labai švelniai tariant, kelia didžiulį susirūpinimą, žinant, kad karo nusikaltimai padaromi ir aplaidumu, o 1131 BK straipsnis „Aplaidus vado pareigų vykdymas“ turi grįžtamąją galią.
Juk ne vien tik naktį iš 1991 m. sausio 12-osios į sausio 13-ąją „miegojo“ Vyriausiasis SSRS Ginkluotųjų pajėgų vadas M. Gorbačiovas (pagal SSRS Konstitucijos papildymą 1990 m. kovo 15 d.).
Jis „miegojo“ ir dieną dar tada, kai jo kareiviai užiminėjo Spaudos rūmus Vilniuje (sunkiai sužeistas Vytautas Lukšys) ir kitus civilinius objektus, o Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis ir daugelis Vakarų valstybių vadovų ragino M. Gorbačiovą stabdyti smurtą Lietuvoje ir užkirsti kelią kraujo praliejimui.
„Miegojo“ jis, beje, ir kai SSRS kareiviai taškėsi kraujuose Tbilisyje 1989 m. balandžio 9 d. ir Azerbaidžane 1990 m. sausio 20 d. Tik tuo metu dar ne SSRS prezidentas, o SSRS komunistų partijos generalinis sekretorius M. Gorbačiovas formaliai pagal tuometinę SSRS Konstituciją nebuvo Vyriausiuoju SSRS Ginkluotųjų pajėgų vadu.
Ramina GP BPD vyriausiojo prokuroro S. Slapšinsko „kol kas“. Gal paieškoję prokurorai dar suspės surasti tą pagrindą. Duok Dieve senukui sveikatos bent iki to laiko.
Nuotraukoje: Michailas Gorbačiovas.
2014.01.12; 05:55
