„Kijevo paslapčių rinkoje kainos smuko“, – perduoda Le Monde specialusis korespondentas Seržas Mišelis iš Ukrainos sostinės.
Anksčiau visi šnipai ir žurnalistai žinių ieškodavo „Petrovkos“ turguje. Tereikėjo vienam piratinių DVD prekeivių pašnibždėti slaptažodį „Kronos“, ir jis pusbalsiu pranešdavo įkainius: 300 eurų už muitinės, mokesčių tarnybos ar teismo kalendorinių metų duomenų bazę. Kovo 8 dieną tos pačios duomenų bazės buvo pardavinėjamos po 40 eurų už 3 mėnesius, sakoma straipsnyje.
Per kelias savaites, praėjusias po Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo, Kijevas virto sensacijų ir atvirų duomenų sostine. Kiekvieną dieną atsiranda naujų dokumentų apie opozicijos persekiojimus ir „šeimos“ praturtėjimą.
Viskas prasidėjo vasario 22 dieną buvusio prezidento rezidencijoje „Mežigorje“. Kol Kijevo gyventojai apžiūrinėjo neskoningus rūmų interjerus, žurnalistai traukė iš vandens aplankus su dokumentais. Nuo to laiko apie pora dešimčių žurnalistų fotografuoja ir skenuoja iš tvenkinio ištrauktus aplankus, kartais turinčiuos net po 500 lapų. Grupės dalyviai sudarė susitarimą: pirmiausia reikia išgelbėti dokumentus ir iškloti juos paskubomis sukurtoje svetainėje YanukovichLeaks, o jau paskui spausdinti savo sensacijas.
Neoficialiu grupės lyderiu laikomas laikraščio „Ukrainskaja pravda“ žurnalistas Mustafa Najemas, išgarsėjęs tuo, kad 2009 metais paėmė agresyvų interviu iš Viktoro Janukovyčiaus, o taip pat savo vaidmeniu pirmosiomis revoliucijos valandomis 2013 metų lapkričio 21-ąją.
M.Najemas vasario 23-ąją dirbo su „Mežigorje“ rastais popieriais, kai jam šovė mintis. Jis šoko į mašiną, nuvažiavo į buvusio generalinio prokuroro Viktoro Pšonkos vilą ir rezidencijos saunoje rado keturias dėžes su dokumentais. „Maniau, kad išsikraustysiu iš proto, žiūrėdamas į tas brangenybes“, – prisimena žurnalistas. Tie dokumentai į internetą dar nepakliuvo. „Dabar karas, – teisinasi M.Najemas. – Visi mano kolegos Kryme“.
Tačiau jis pažadėjo kuo greičiau išgaudyti iš rasto archyvo Julijos Timošenkos bylos ir bandymo išvaikyti Maidaną dokumentus, praneša korespondentas.
Žurnalistei Sevgilei Musajevai irgi nusišypsojo laimė, tęsia S.Mišelis. Vasario 24 dieną ji atėjo į VETEK kompanijų grupės štabo būstinę, priklausančią oligarchui Sergejui Kurčenkai. Apsauga jos vidun neįleido, tačiau ji nusprendė apžiūrėti parkavimo aikštelę ir ten aptiko 30 juodų šiukšlių maišų, pilnų dokumentų skiaučių.
Totorių kilmės S.Musajeva visą savo laiką skiria Krymui pagelbėti. Neturėdama laiko užsiimti dokumentais, ji paliko juos kolegai – Denisui Bigusui. Jo vadovaujami 40 savanorių po 15 valandų per dieną, pasikeisdami, klijuoja dokumentų atplaišas ant spalvoto popieriaus lapų ir juos skenuoja. Vėliau dokumentus atkurs programos, kurios buvo naudojamos Vokietijoje atstatinėjant sunaikintus Štazi archyvus, sakoma straipsnyje.
„Duokite mums truputį laiko, – sako D.Bigusas. – Kryme beveik karas, kaip galima ramiai tūnoti prie tų popierių? Po kelių savaičių viskas bus tinkluose. Tai bus bomba“.
„Kaip galima paaiškinti tą faktą, kad tokia pedantiška represijose ir turtų kaupime diktatūra užmiršo užglaistyti savo nusikaltimų pėdsakus?“ – nesuvokia S.Mišelis.
„Atsakymas paprastas – puikybė, – atsako Galina Senik iš organizacijos PEPWatch. – Jie nupirko teismus ir papirko policiją. Jie jautėsi neliečiami ir pridarė kvailysčių. Dabar reikia pradėti tokius pat tyrimus ir apie Vladimiro Putino finansus. Tačiau tie, kas bando tuo užsiimti, paslaptingai dingsta. Jis savo turtus valdo KGB metodais“.
Informacijos šaltinis: Le Monde
2014.03.18; 06:02
