Kasdien iš pat ryto sėdu prie kompiuterio perskaityti naujausias žinias apie įvykius Ukrainoje. Ar Rusija dar neokupavo naujų teritorijų? Kaip elgiasi JAV, Europos galingieji, NATO? Ar ramiai miegojo mūsų Krašto apsaugos ministras?
Šiandien dar niekas nežino, kuo baigsis Rusijos bandymas perbraižyti Europos žemėlapį. Nežino net tie, kurie viską žino. Bet paspėlioti galime kiekvienas, juo labiau, kad tie, kurie viską žino, labai dažnai klysta.
Akivaizdu: pastaraisiais metais vokiečiai ženkliai prisidėjo, kad Putinui ragai augtų tiesiog valandomis (prisiminkime buvusio kanclerio Gerhardo Šrioderio prorusišką vaidmenį, savanaudišką Rusijos-Vokietijos dujotiekį Baltijos jūros dugnu), bet Angelos Merkel dovana Kinijos Liaudies Respublikos prezidentui Xi Jinpingui – 1735 m. Vokietijoje sudarytas Kinijos žemėlapis su teritorijomis, kurios dabar priklauso Rusijai (Tolimieji Rytai, Tuva, Sibiras, Pietų Kinijos jūra su salomis, Vladivostokas) – antausis, spjūvis vakarykščiam bičiuliui į veidą.
O kinams – didžiulė paskata dar „nuoširdžiau“ bičiuliautis su Rusija ir vieningai balsuoti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Atrodo, prasideda žemėlapių perbraižymo era Europoje, ir Vakarai tik apsimeta, kad tokios veiklos netoleruos. Net Merkel dovaną Kinijai galima suprasti kaip skatinimą nesnausti. Antra vertus, gal Putinas į Krymą, Ukrainą, Baltijos valstybes veržiasi būtent todėl, kad nesitiki išsaugoti Kinijai priklausiusių teritorijų.
Nieko gero nebus. Bet nebus ir karo. Rusija moka okupuoti ir aneksuoti be mūšio, be „vieno kraujo lašo“. Krymas jau patvarkytas… penkiasdešimčiai metų, kaip kažkada Baltijos valstybės. Tai kas, kad JAV ir ES piktinasi tokiu įžūliu Rusijos elgesiu. Kas galėjo patikėti: šiais laikais vienas iš Didžiojo aštuoneto – išdavikas?! Mes su juo kultūringai, draugiškai, o jis, pasirodo, neprijaukinamas kaip vilkas.
Nors Rusija žvangina tikrais ginklais Ukrainos pasienyje ir Karaliaučiuje, tikrų ginklų bent artimiausiu metu ji nenaudos, nes, kaip minėjau, jai puikiai sekasi tų pačių tikslų siekti propagandinėmis, ekonominėmis priemonėmis. Jai reikia visos Ukrainos, visiškai visos, ir Kijevą ji smaugs tol, kol jam neliks jokio noro žvalgytis į Vakarus.
Nuvers vieną Radą, „išrinks“ kitą, „pastatys“ Janukovyčių Antrąjį, gal „kankinę“ Tymošenko… Žodžiu, eksperimentuos, „rusakalbius gins“, su „fašistais“ kovos tol, kol, Vakarams bejėgiškai skėsčiojant rankomis, Ukraina pati paprašys „politinio prieglobsčio“. Ir Putinas jį kilniaširdiškai suteiks mažiausai penkiasdešimčiai metų. Rusija dabar visą savo propagandinę galią sutelks į prezidento rinkimų kampaniją, bandys išrinkti pietryčių Ukrainos prezidentą, – sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Parubijus.
„Europa keičia toną Rusijos atžvilgiu“ – straipsnio antraštė internete. „Ar, netekusi Krymo, Ukraina atgavo teisę susigrąžinti atominį ginklą?“ – kita antraštė.. Klausimas logiškas, bet politikoje logikos ieškoti beprasmiška. Kas galima Rusijai, Septynetui, apie tą Ukrainai negalima nė svajoti. Ir ne tik Ukrainai.
Rusija atitraukia savo ginkluotąsias pajėgas nuo Ukrainos rytinio pasienio (Angela Merkel nemato reikalo tuo abejoti) – ir keisti toną Rusijos atžvilgiu jau skubama. Vokiečiai jokiu būdu nenori, kad Lenkijoje būtų dislokuojama kokia dešimtis tūkstančių NATO karių, ko pageidauja lenkai. Juo labiau Lietuvai nepavyks prisiprašyti bent kiek rimtesnės karinės apsaugos, nors mes, skirtingai nei Lenkija, esame ir dar ilgai būsime visiškai bejėgiai. Mums teks pasitenkinti keliais oro policijos naikintuvais ir pažadais nepalikti vienų agresijos atveju.
Ačiū, žinoma, ir už tai. Nesu nei Europos Sąjungos, nei, juo labiau, NATO priešininkas, tiesiog norėtųsi, kad būtumėm ryžtingesni.
Ar ilgai truks NATO ir ES spaudimas Rusijai? Rogozinas šaiposi: po Rusijos agresijos prieš Gruziją NATO bendradarbiavimas su Rusija buvo įšaldytas viso labo tris mėnesius.
Dabar nedraugystė užtruks kiek ilgiau, nes ir kiaulystė žymiai didesnė. Tačiau visiems aišku, kad svarbiausias Rusijos kartografas iš istorijos archyvo išsitraukė Sovietų Sąjungos žemėlapį ir, parestauravęs, paryškinęs, pakeitęs kai kurias spalvas, anksčiau ar vėliau įteiks jį, Angelos Markel pavyzdžiu, gal NATO Generalinio sekretoriaus A.F.Rasmusseno įpėdiniui, gal įpedinio įpėdiniui. Kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja. Arba kitaip: belsk – ir tau bus atidaryta.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.
2014.04.03; 17:30
