Ne tik konfliktas Ukrainoje primena seną Kremliaus elgesio modelį – Rusija tiesiog pramoniniais mastais šnipinėja JAV ir Vokietiją, tvirtina Vokietijos laikraštis Frankfurter Allgemeine.
Šios savaitės pradžioje JAV, įtarus šnipinėjimu, buvo suimtas vieno Rusijos banko filialo bendradarbis Jevgenijus Buriakovas, atvykęs į Ameriką kartu su žmona ir dviem vaikais 2010 metais, primena žurnalistai. Kartu su Buriakovu Amerikos valdžia areštavo dar du rusus, dirbusius Rusijos konsulate.
Pasak tyrimo versijos, jie visi buvo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos agentai ir rinko slaptą informaciją apie galimas sankcijas Rusijos bankams, o taip pat verbavo jaunas didelio Niujorko universiteto bendradarbes ir įvairių kompanijų bendradarbius, praneša leidinys.
Buriakovo veiksmams vadovavo Rusijos „prekybos atstovas“ Igoris Sporyševas, sakoma kaltinime. FTB bendradarbiai juos sekė nuo 2012 metų pavasario: pasiklausant telefonų jiems pavyko nustatyti, kad rusai tardavosi susitikti pasinaudodami sąlyginiais signalais, aptarinėdami filmus bei sportinius įvykius, o žurnaluose ar paketėliuose paslėpta informacija keisdavosi kartu vaikščiodami gamtoje.
Apskritai, tęsia žurnalistai, pasibaigus šaltajam karui, SVR (Užsienio žvalgybos tarnyba) praktiškai nepakeitė savo metodų ir šnipinėjimui toliau naudoja ne tik oficialius bendradarbius, bet ir vadinamuosius nelegalus – žmones, turinčius įvairias legendas ir suklastotas pavardes. Pavyzdžiui, 2014 metų gruodį Rusijos valdžia išsiuntė iš šalies aukštą Vokietijos diplomatinės misijos bendradarbę. Šiek tiek anksčiau Berlynas pasiūlė Rusijai atšaukti vieną savo atašė generaliniame konsulate Bonoje. Pastarasis buvo karinės žvalgybos – GRU – bendradarbis ir rinko slaptą karinio pobūdžio informaciją, bet kartą šaltinis, kurį šnipas bandė užverbuoti, pranešė apie viską Vokietijos žvalgybai, ir toji šnipą demaskavo.
Maždaug tuo pačiu metu Vokietijos valdžia anksčiau laiko paleido į laisvę Rusijos šnipę Gudrun Anšlag. Kartu su savo vyru jiedu daugiau nei 25 metus šnipinėjo Vokietijoje ir išsiuntė Maskvai šimtus dokumentų su slapta NATO ir ES informacija, sakoma straipsnyje.
Pastaruoju metu Vokietijos kontržvalgyba pastebi, kad Rusijos specialiosios tarnybos suaktyvėjo, pabrėžiama leidinyje. Šnipinėjimo centras yra RF ambasada Berlyne: iš 120 Vokietijoje dirbančių Rusijos diplomatų maždaug trečdalis dirba Rusijos žvalgybos tarnyboms arba yra kokiu nors būdu su jomis susiję, tvirtina Vokietijos konstitucijos apsaugos žinyba.
Be to, žvalgybinius duomenis renka oro kompanijos Aeroflot, įvairių Rusijos naujienų agentūrų bendradarbiai, o jų šaltiniai dažniausiai būna žurnalistai, ir ne tik Rusijos. Antai, neseniai išaiškėjo, kad Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi Italijos žurnalistų paslaugomis.
Rusijos šnipų prioritetiniai taikiniai Vokietijoje yra VFR užsienio, gynybos, finansų, energetikos ir Europos politika. Remiantis Vokietijos kontržvalgybine informacija, dabar Rusija labiausiai domisi „įvairių politikų, politinių partijų ir visuomeninių grupių požiūriu į ekonomines sankcijas Rusijai, o taikiniai yra Bundestago deputatai ir ministerijų bendradarbiai“.
Ir vis dėlto, šnipai, kaip taisyklė, linkę prieiti prie jų ne tiesiogiai, o per politinių partijų bendradarbius, kurių rankomis tvarkomi reikalai. Žaliavų turtingą Rusiją nepaprastai domina Vokietijos energetikos politika. Maskva nori gauti atsakymą į klausimą, kaip Vokietija, būdama viena iš galingiausių pasaulio ekonomikų, ketina kompensuoti branduolinės energijos atsisakymą ir koks vaidmuo čia skiriamas atnaujinamiems energijos šaltiniams, sakoma straipsnyje.
Nors renkant slaptą informaciją Rusija ypač pasikliauja informacija, gaunama iš agentų, ji panaudoja ir paskutinius techninius darbus. Antai, 2013 metų pradžioje pasirodė žinių apie plataus masto Rusijos specialiųjų tarnybų šnipinėjimą VFR URM, ambasadų Rytų Europoje ir Vokietijos ministerijų kibernetinėje erdvėje. Operacija vadinosi „Raudonasis spalis“, priduria Frankfurter Algemeine.
Šaltinis: Frankfurter Algemeine
2015.02.03; 05:23
