Kaip elgtis nelaimių ir karo atveju (6)

III. POKYČIAI VALSTYBĖJE MOBILIZACIJOS IR KARO METU

Mobilizacija ir karo padėtis Lietuvoje skelbiama, kai būtina ginti tėvynę arba vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.

Norint užtikrin­ti, kad būtų atliekamos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, ginkluotos agresijos atveju, kai valstybei ir jos gyventojams kyla grėsmė, būtina pertvarkyti valstybės veikimą. Kad bus pertvarko­ma valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veikla, o karo prievolininkai pašaukti į privalomąją karo tarnybą, užtikrina mobilizacija.

Mobilizacijos paskelbimas ir mobilizacijos sistemos veikimas

Seimui paskelbus mobilizaciją prezidento siūlymu ar prezidentui paskelbus mobilizaciją (esant ginkluotam valstybės užpuolimui), apie tai nedelsiant pranešama per visuomenės informavimo prie­mones.

Visuotinės mobilizacijos atveju nurodomas jos skelbimo pagrindas, o paskelbus dalinę mobilizaciją, – ne tik jos pagrindas, bet ir tai, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija skelbia­ma, kokios institucijos dalyvauja ir kokios priemonės turi būti įgyvendinamos.

Iš anksto apgalvokite, kurie žmonės jums atrodo patikimi – turintys fizinių ir emocinių galimybių suteik­ti pagalbą. Pasirinkite keletą tokių žmonių. Jei pasirinksite tik vieną ir su juo nepavyks susisiekti, liksite be pagalbos. Pasi­kliauti vien pagalbos tarnybomis nereikėtų, nes gali būti, kad, įvykus nelaimei, nukentėjusiųjų bus labai daug arba pagalbos prireiks labai greitai (pavyzdžiui, reikės skubiai evakuotis iš pastato), kol tarnybos dar nebus atvykę.

Kaip ir kur namie išjungti vandenį, dujas, elektrą?

Visi šeimos nariai turi žinoti, kada, kaip ir kur namie išjungti vandenį, dujas ir elektrą. Įrašykite plane, kaip tai padaryti. Kartais tai geriau padaryti iš anksto, nelaukiant nepageidau­tinų padarinių, – pavyzdžiui, prasidėjus audrai su perkūnija, išjungti elektros prietaisus, pajutus žemės drebėjimą, užsukti dujas ir pan.

Atsargos ir reikmenys nelaimės atvejui

Turėkite namuose maisto, gyvybiškai svarbių vaistų atsargų – bent tiek, kiek jūsų šeimai pakaktų trims dienoms. Maisto atsargos ir kiti būtiniausi reikmenys gali būti reikalingi ir evakuojantis. Juos geriausia laikyti tvirtoje kuprinėje, kurią lengva pakelti.

Prie kuprinės reikėtų iš anksto pritvirtinti sa­vininko kortelę – nurodyti vardą ir adresą (tam atvejui, jeigu daiktai bus pamesti). Labai svarbu, kad visi daiktai ir maisto atsargos būtų laikomi sandariai. Smulkesnius reikmenis gali­ma nuolat laikyti mašinos bagažinėje. Tada, net jeigu negalė­tumėte grįžti namo, jausitės gerokai komfortiškiau.

Mobilizacijos sistema

Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos); civilinės mobilizacijos instituci­jos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mo­bilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).

Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai atlieka mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami). Ūkio subjektai atlieka mobiliza­cinius užsakymus ir vykdo priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, ben­dradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams. Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, dirba toliau – tęsia savo veiklą kaip įprasta.

Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimas

Skelbiant mobilizaciją siekiama pertvarkyti valstybės veiklą, ruošiantis atremti ginkluotą agresiją ar vykdyti tarptautinius įsi­pareigojimus. Tai darant būtina užtikrinti visuomenės saugumą ir stabilumą valstybėje. Šiems siekiams įgyvendinti yra apibrėžtos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, kurios bus užtikrinamos mobilizacijos ir karo metu.

Valstybės karinė gynyba

Esant karo padėčiai, vykdomi ginkluotųjų pajėgų gynybos veiksmai ir karinės operacijos, gynybai rengiamas kariuome­nės personalo rezervas.

Vidaus saugumas

Išaugus užsienio valstybių saugumo ir žvalgybos tarnybų, teroristinių organizacijų keliamai grėsmei, siekiama nustatyti jų veikimą ir jį pašalinti.

Viešasis saugumas

Viešasis saugumas apima daugybę aspektų: valstybinės sie­nos apsaugą, valstybės ir savivaldybių svarbių objektų apsau­gą, viešosios tvarkos palaikymą, priešgaisrinę ir civilinę saugą, kovą su nusikalstamomis veikomis, gaisrų gesinimą, strategi­nę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių infrastruktūros objektų apsaugą. Esant karo padėčiai, viena iš didesnių grės­mių laikoma kova su nusikalstamomis grupuotėmis – jos gali bandyti pasinaudoti valstybės persitvarkymu ir „patikrinti“, kaip iš tiesų veikia viešojo saugumo sistema.

Socialinė apsauga

Esant karo padėčiai, valstybė užtikrina dirbančių, pensinio amžiaus žmonių, našlaičių, kitų remtinų asmenų socialinę ap­saugą. Dėl karo padarinių asmenų, kuriems reikalinga valsty­bės parama, skaičius gali labai išaugti. Tokiu atveju numatyta, kad valstybės institucijos ir toliau teiktų jiems paramą, kuri bus įmanoma tuo metu.

Švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų veikla

Karo metu jų veikla tęsiama, tačiau galimybių tai daryti yra mažiau – ypač švietimo įstaigoms ir moksliniams tyrimo insti­tutams patekus į karo veiksmų zoną.

Aplinkos apsauga

Karo metu deramas dėmesys skiriamas prognozėms bei pa­tikimai informacijai teikti, o prireikus – didelę žalą aplinkai darantiems padariniams šalinti.

Sveikatos apsauga

Vykstant karui gali būti daug nukentėjusių karių ir civilių, dėl to tokiu atveju asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros svarbiausių paslaugų svarba tik išauga. Ligoninės ir kitos svei­katos priežiūros įstaigos, karui tebesitęsiant, gali susidurti su medikamentų, įrangos ir personalo trūkumu.

Žemės ūkio sektoriaus veiklos tęstinumas

Kaip rodo paskutinių karinių konfliktų įvykiai, mūšiai daugiau­siai vyksta miestuose (dėl juose esančių operacinę ir strategi­nę reikšmę turinčių objektų), tad tiesioginė žala žemės ūkio sektoriui gali būti ne tokia didelė. Žemės ūkio veiklos tęstinu­mui daugiau įtakos gali turėti karinių veiksmų pasekmės: pa­vyzdžiui, kuro trūkumas, žemės ūkio technikos rekvizavimas.

Pramonės sektoriaus veiklos tęstinumas

Karo metu šio sektoriaus veiklos tęstinumas priklauso nuo karinių veiksmų apimties: agresorius gali naikinti kai kuriuos pramonės objektus, jei jų produkcija susijusi su karinių dalinių aprūpinimu. Dėl kai kurių pramonės objektų, kuriuose sau­gomos pavojingos medžiagos, naikinimo gali kilti ekologinių nelaimių, o tai gali paveikti šalia gyvenančius gyventojus. Tokiu atveju vertėtų įvertinti, ar saugu likti šalia pramoninio objekto.

Energetikos sektoriaus veiklos tęstinumas

Vykstant karui energetiškai svarbiems objektams (suskystintų gamtinių dujų terminalui, elektrinėms, kuro saugykloms ir kt.) kiltų grėsmė, todėl jų apsaugai karo metu sustiprinti teikiama ypatinga svarba.

Ryšio priemonių ir pašto veikla

Ryšio priemonės, gyventojų informavimas ir pašto paslaugos yra ypač svarbios karo atveju. Valstybė skiria deramą dėmesį, kad jų veikla karo atveju būtų užtikrinta ir būtų apsisaugota nuo galimo agresoriaus pasinaudojimo jomis.

Transporto sistemos veikla

Ši sistema yra gyvybiškai svarbi dėl Lietuvos ginkluotųjų pajėgų ir atvykstančių sąjungininkų įrangos pervežimo bei gyventojų evakavimo darbų. Visi turimi valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, geležinkeliai, oro ir jūrų uostai turi išlikti funk­cionalūs kaip galima ilgiau.

Valstybės finansų valdymas ir mokesčių administravimas

Vykstant karo veiksmams, mokesčių surinkimas nenutrūksta: tai užtikrina ne tik ginkluotųjų pajėgų finansavimą, bet ir kitų valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą.

Kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų ir mokėjimo sistemų veikla

Esant karo padėčiai, finansiniai atsiskaitymai vyksta.

Gyventojų aprūpinimas maisto produktais ir geriamuoju vandeniu

Karo metu valstybė skiria ypatingą dėmesį gyventojų aprū­pinimui maistu ir geriamuoju vandeniu. Pajutusi maisto ir geriamojo vandens stygių, valstybė gali kreiptis tarptautinės pagalbos.

Kultūros paveldo apsauga

Karo atveju kultūros paveldo objektams numatoma skirti ypa­tingą apsaugą. Kariniai veiksmai šalia tokių objektų neturėtų vykti. Istorinės vertybės taip pat turi būti apsaugotos, prirei­kus evakuotos į kitas šalis, kur joms būtų užtikrinta reikiama apsauga.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalba

Karo atveju NATO sąjungininkai užtikrins kolektyvinę Lietu­vos gynybą, o Lietuva diplomatinėmis priemonėmis siektų tarptautinių sankcijų agresoriui, taip pat pagalbos nukentėju­siems gyventojams.

Gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos parodo, kas jai yra svar­biausia mobilizacijos ir karo atveju. Už kai kurias funkcijas atsako viena valstybės institucija, tačiau yra ir tokių, už kurias yra atsa­kingos kelios. Pagal gyvybiškai svarbias funkcijas nustatomos konkrečios mobilizacinės užduotys ministerijoms, savivaldybėms ir kitoms institucijoms. Remdamasi tomis užduotimis, kiekviena jų pasirengia mobilizacinius planus, kuriuose apibrėžia, kaip užtikrins, kad tos užduotys būtų įvykdytos mobilizacijos ir karo atveju.

Karo prievolininkų šaukimas

Paskelbus visuotinę mobilizaciją ir esant poreikiui visi Lietuvos ka­riuomenės parengtojo personalo rezervo karo prievolininkai (nuo 18 iki 55 metų karo prievolininkai, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą; atsargos karininkai, generolai (admirolai) ir atsargos kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, iki 60 metų) šaukiami į karo tarnybą. Pašauktieji į karo tarnybą privalo atvykti į karo prievolės ir komplektavimo padalinį. Pašaukus karo prievolininkus, gali būti nurodoma atvykti ir į karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas. Karo prievolės ir komplekta­vimo padaliniuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai nukreipiami į paskirtas tarnybos vietas – karinius vienetus.

Šiuo metu pasirengti tarnybai galima savanoriškai, pasirenkant bazinius karinius mokymus ar kario savanorio tarnybą. Aukštųjų mokyklų studentams skirti jaunesniųjų karininkų vadų mokymai. Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją. Pažymėtina, kad karo prievolininkai, vengę šaukimo į karo tarnybą esant karo pa­dėčiai, baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Karo prievolininkai, pašaukti į karo tarnybą, turi atvykti į šiuos karo prievolės ir komplekta­vimo padalinius:

Klaipėdos, Vytauto g. 5, tel. (8~46) 412 611 (Klaipėdos mies­to, Klaipėdos rajono, Plungės, Rietavo, Kretingos, Skuodo, Palangos, Neringos raj. savivaldybės);

Tauragės, Vinco Kudirkos g. 9, tel. (8~446) 61 697 (Tauragės, Šilutės, Šilalės, Pagėgių raj. savivaldybės);

Panevėžio, Dembavos g. 30, tel. (8~45) 594 556, 594 532 (Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio, Biržų, Kupiškio raj. savivaldybės);

Utenos, Maironio g. 9, tel. (8~389) 559 475 (Utenos, Rokiškio, Anykščių, Zarasų raj. savivaldybės);

Šiaulių, Dvaro g. 77, tel. (8~41) 524 682 (Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Radviliškio, Joniškio, Kelmės, Pakruojo raj. savivaldybės);

Telšių, Karaliaus Mindaugo g. 1, tel. (8~444) 74 886 (Telšių, Akmenės, Mažeikių raj. savivaldybės);

Alytaus, Naujoji g. 2-320, tel. (8~315) 74 139 (Alytaus miesto, Alytaus rajono, Varėnos, Druskininkų raj. savivaldybės);

Marijampolės, Vilkaviškio g. 2 / Kauno g. 3, tel. (8~343) 54 628, 53 581 (Marijampolės, Vilkaviškio, Lazdijų ir Kalvarijos raj. savivaldybės);

Kauno, Jonavos g. 64 / P. Kalpoko g. 93, tel. (8~37) 330 244, 332 401, 332 079 (Kauno miesto, Kauno rajono, Prienų, Kai­šiadorių, Jonavos, Kėdainių, Raseinių, Kazlų Rūdos, Birštono, Jurbarko, Šakių raj. savivaldybės);

Vilniaus, Mindaugo g. 26, tel. (8~5) 210 3723, 210 3720, 210 3721 (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Šalčininkų, Širvin­tų, Trakų, Elektrėnų, Molėtų, Visagino, Ignalinos, Švenčionių, Ukmergės raj. savivaldybės).

2015 m. planuojama įsteigti 2 naujus karo prievolės ir kom­plektavimo padalinius Jurbarke (Jurbarko, Šakių ir Raseinių savivaldybės) ir Molėtuose (Molėtų, Visagino, Ignalinos, Šven­čionių ir Ukmergės savivaldybės).

Pastaba. Prieš atvykstant į karo prievolės ir komplektavimo padalinius pagal gyvenamąją vietą, rekomenduojame kon­taktus pasitikrinti puslapyje www.karys.lt.

Karo prievolininkų informavimas

Užsienyje gyvenantys piliečiai atnaujinti asmeninius ryšio duo­menis gali kreipdamiesi (asmeniškai, telefonu ar el. paštu) į arti­miausią pagal savo registruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje karo prievolės ir komplektavimo padalinį. Paskelbus mobilizaciją visa reikalinga informacija taip pat teikiama užsienio šalyse esančiose Lietuvos ambasadose ir konsulatuose.

Svarbu žinoti, kad karo prievolininkai privalo: pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti, jeigu taip nurodo karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija; pagal karo prievolę administruo­jančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku at­vykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu – į kitą sveikatos prie­žiūros įstaigą. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad karo prievolę at­liekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka.