Akmuo mane traukia nuo mažens. Jis yra tarsi amžinybės simbolis. Kiekviena skulptūra iš akmens yra išskirtinė, vienintelė ir nepakartojama. Galbūt formą ir įmanoma nukopijuoti, tačiau akmens faktūros – ne.
Todėl 2001-ųjų vasarą buvo pradėtas kurti skulptūrų parkas. Po metų pradėtas rengti kasmetinis simpoziumas, pritraukiantis ne tik Baltijos šalių, bet ir viso pasaulio menininkus. „Vilnoja“ nuvilnija ne tik per Lietuvą, bet ir už jos ribų, suteikdama galimybę užsienio valstybių skulptoriams susipažinti su mūsų kraštu bei nevaržomai realizuoti savo idėjas lietuviškame, itin tvirtame ir kietame granite.
Šiuo metu simpoziumai nevyksta, tačiau parkas nuolat pasipildo naujomis skulptūromis.
Vidmantas Martikonis, parko įkūrėjas
Vilnoja (fragmentas), Juozas Genevičius, 2001
Europos pagrobimas, Ihar Zasimovich, Baltarusija, 2002
Lietuva istorijos glėbyje, Jonas Naruševičius, Lietuva, 2010
Drakonė, Ingemar Andersson, Švedija, 2002
Ežero pasveikinimas, Džiugas Jurkūnas, Lietuva, 2002
Didžioji motina/Anečka – Beata Rostas, Vengrija, 2007
Akmens apkabinimas, Arvydas Ališanka, Lietuva, 2001
Šachmatų karalius, Mariam Hakobyan, Armėnija, 2003
Širdis, Tonu Smidt, Estija, 2003
Akmeninė antena, Zbignew Adamczyk, Lenkija, 2002
Medis, Milen Vasilev, Bulgarija, 2004
Gundančioji, Aramis Justizperera, Kuba, 2008
Vandens deivė, Aliaksei Tkachuk, Baltarusija, 2004
Italė, Jackues Christijan, Prancūzija, 2007
Loreta ir žydrosios saulės, Jan Carlos Bejarano, Argentina, 2008
Susidvejinimas, Igor Brown, Izraelis, 2006
Moteris 5, Ahyan kayapinar, Turkija, 2006
Paukštis, Alvydas Smilingis, Lietuva, 2013
Tarp obelų.
Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotraukos
2015.09.13; 20:22
