Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai šiandien Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje diskutavo, kokiais būdais užtikrinti vadinamo Bendro pertvarkymo fondo laikiną finansavimą (angl. bridgefinancing). Pastarasis fondas yra reikalingas, kad iškilus problemoms ES bankiniame sektoriuje nepritrūktų lėšų potencialiems pertvarkymo veiksmams finansuoti.
„Akivaizdu, kad pereinamuoju laikotarpiu būtina ES lygiu nustatyti ir turėti laikinojo finansavimo mechanizmus, kurie esant poreikiui leistų greitai reaguoti į bankiniame sektoriuje susidariusią padėtį bei imtis efektyvių problemų sprendimo priemonių ekonomiškai pagrįstais kaštais“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.
Laikinojo finansavimo mechanizmas būtų taikomas tik tuo atveju, jei banko pertvarkymo metu Bendrame pertvarkymo fonde sukauptų lėšų nepakaktų ir nepavyktų greitai gauti pakankamai lėšų iš bankų įmokų ar skolinantis rinkoje. Planuojama, kad laikinasis finansavimas turėtų būti užtikrinamas nacionalinių kredito linijų pagalba, t.y. kiekviena valstybė narė įsipareigos, kad jei lėšų pritrūktų jos jurisdikcijai priklausančio banko pertvarkymui, ji paskolins trūkstamą sumą. Paskolinta suma vėliau būtų sugrąžinta iš bankų įmokų, tad mokesčių mokėtojų pinigų nenaudojimo bankų gelbėjimui principas bet kokiu atveju išliks nepažeistas.
Siekiant, kad laikinojo finansavimo mechanizmas veiktų Lietuvoje būtini įstatymų pakeitimai. Tuo tikslu Finansų ministerija parengė Valstybės skolos įstatymo (numatant naują skolinimosi tikslą) ir Valstybės iždo įstatymo (numatant naują Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų panaudojimo galimybę) pakeitimų projektus. Šiuo metu minėti projektai svarstomi Seime.
ECOFIN posėdyje, ES finansų ministrai taip pat patvirtino Tarybos išvadas dėl kovos su klimato kaita, besirengiant Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos 21-ajai šalių konferencijai, vyksiančiai lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje (Prancūzija). Tarybos išvadose pažymima, kad ES ir šalys narės deda pastangas, siekiant bendro išsivysčiusių šalių tikslo iki 2020 m. kasmet sutelkti po 100 mlrd. USD kovai su klimato kaita. Taip pat patvirtinama, kad ES ir šalys narės tęs klimato kaitos finansavimą ir po 2020 m., kartu pabrėžiama viešojo ir privataus klimato kaitos finansavimo svarba.
ES finansų ministrai šiandien aptarė ir Europos Komisijos pateiktą ekonominės valdysenos stiprinimo dokumentų rinkinį, kuris buvo parengtas remiantis penkių prezidentų (Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Europos centrinio banko, Euro grupės) pranešimu „Ekonominės ir pinigų sąjungos užbaigimas“. Pristatytame pakete numatoma, kad nuo lapkričio 1 d. yra įkuriama nepriklausoma Europos fiskalinė valdyba, kuri turės pateikti vertinimą kaip yra įgyvendinamos ES fiskalinės taisyklės, ypač susijusios su biudžetine priežiūra.
Taip pat rekomenduojama, kad euro zonos šalys įsisteigtų nacionalines konkurencingumo valdybas, kurios būtų atsakingos nepriklausomas ekspertines analizes, ypač vertinant reformas, susijusias su konkurencingumu. Pristatytame pakete, taip pat siūloma didinti euro zonos išorinį atstovavimą, taip parodant stiprų ir daug nuoseklesnį euro zonos indėlį į globalų ekonomikos ir finansų stabilumą.
Informacijos šaltinis – Finansų ministerija.
2015.11.11; 05:47
