Apie minimalios algos didinimą


Print

Pa­gal dar­buo­to­jų gau­na­mų at­ly­gi­ni­mų dy­dį iš vi­sų 27-ių Europos Sąjungos ša­lių 2010 me­tais „pir­ma­vo“ Lat­vi­ja, Lie­tu­va ir Ru­mu­ni­ja – šio­se tri­jo­se ša­ly­se dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis vi­sų dar­buo­to­jų gau­na ma­žus at­ly­gi­ni­mus. Lie­tu­vo­je jis tik 2012-aisiais pa­di­din­tas 50 li­tų ir sie­kė vos 850 li­tų.

Su­pran­ta­ma, toks at­ly­gi­ni­mų ly­gis, at­skai­čius mo­kes­čius, yra itin že­mas, to­dėl ne vel­tui da­bar­ti­nės val­dan­čio­sios dau­gu­mos par­ti­jos lai­mė­jo rin­ki­mus, iš­kė­lu­sios šū­kį pa­kel­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą (MMA) iki 1000 ir net 1509 li­tų dy­džio.

Vie­nas pir­mų­jų nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės žings­nių bu­vo spren­di­mas nuo sau­sio 1 d. di­din­ti MMA iki 1 tūkst. li­tų. To­kį spren­di­mą pa­tvir­ti­no prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Prieš­ka­lė­di­nę sa­vai­tę in­ter­viu „Ži­nių ra­di­jui“ jis kal­bė­jo: „Ži­no­te, Lie­tu­vo­je ver­ga­vi­mo lai­ko­tar­pis tu­ri pa­si­baig­ti. Žmo­nės nė­ra ver­gai, o ka­da jie gaus nors tru­pu­tį di­des­nes pa­ja­mas, jas iš­leis vi­daus var­to­ji­mui. Tas ver­sli­nin­kas, ku­ris yra orien­tuo­tas į vi­daus rin­ką, po 3–4 mė­ne­sių pa­ma­tys, kad eko­no­mi­nis pro­ce­sas pra­dė­jo grei­tė­ti, per­ka­mu­mas au­ga, o di­dė­jant jam, di­dė­ja pa­ja­mos bei ga­my­ba“.

Pa­klaus­tas, ar ma­no, jog, žmo­gui už­dir­bant tik „ant pra­val­gy­mo“, dir­ba­ma ver­go­vės są­ly­go­mis, Prem­je­ras at­sa­kė tei­gia­mai: „Taip, tai yra ne­ma­lo­nus gy­ve­ni­mas – su­si­mo­ki už ši­lu­mą ir gal­vo­ji, ar dar li­ko pi­ni­gų bū­ti­nam pra­gy­ve­ni­mui“.

Taip aiš­kin­da­mas prem­je­ras tik­rai no­rė­jo ap­gau­ti ne tik pa­pras­tus žmo­nes, gau­nan­čius la­bai ne­di­de­lę MMA, bet ir sa­ve. A. But­ke­vi­čius tei­gė, kad su smul­kiai­siais ver­sli­nin­kais su­tar­ta ir dėl fi­nan­si­nės naš­tos pa­leng­vi­ni­mo. Esą bus ge­ra­no­riš­kai žiū­ri­ma į fi­nan­si­nę būk­lę tų įmo­nių, ku­rios pa­reikš per­spė­ji­mus, kad ga­li ban­kru­tuo­ti. „Bet jos tu­rės pa­teik­ti vi­sus skai­čia­vi­mus, vi­są in­for­ma­ci­ją Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai (VMI), kad jiems šiek tiek ta fi­nan­si­nė si­tu­a­ci­ja bū­tų pa­leng­vin­ta, ati­de­dant tam tik­rų mo­kes­čių mo­kė­ji­mą vė­les­niam lai­kui (…), bus ga­li­ma tar­tis dėl vi­sų mo­kes­čių mo­kė­ji­mo ati­dė­ji­mo tam tik­ram lai­ko­tar­piui, su­ta­rus su VMI“.

Taip Prem­je­ras kal­bė­jo prieš Šv. Ka­lė­das po Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mo. Jis aiš­ki­no, kad ko­mu­ni­ka­ci­ja tarp abie­jų pu­sių ir ge­ra­no­riš­kas VMI po­žiū­ris ga­lė­tų pa­di­din­ti fi­nan­sų vie­šu­mą bei skaid­ru­mą ir sa­kė, kad nau­jo­ji val­džia pra­de­da „dirb­ti įgy­ven­din­da­ma rin­kė­jams duo­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus“, kad „MMA pa­di­di­ni­mas pa­dės nai­kin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį, ku­ri spar­čiai au­go pas­ta­rai­siais me­tais“.

Skai­čiuo­ja­ma, kad MMA pa­di­di­ni­mas pa­lies apie 200 tūkst. dar­buo­to­jų, iš jų – apie 50 tūkst. biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų. Vy­riau­sy­bė pri­ėmė spren­di­mą di­din­ti MMA iki 1000 Lt, ne­pai­sy­da­ma nuo­gąs­ta­vi­mų dėl dau­gy­bės įmo­nių, ne­ga­lėsiančių iš­gy­ven­ti esant nau­jiems rei­ka­la­vi­mams.

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas (LLRI) ra­gi­no at­si­sa­ky­ti pla­nų di­din­ti MMA iki 1000 li­tų ir vie­toj to di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį (NPD). Taip bū­tų iš­veng­ta nei­gia­mų pa­da­ri­nių – dar­buo­to­jų at­lei­di­mų ar dar­bo lai­ko trum­pi­ni­mo. Pa­di­di­nus ne­ap­mo­kes­ti­na­mą pa­ja­mų dy­dį (NPD) iki da­bar­ti­nio MMA dy­džio (850 li­tų), dar­buo­to­jo pa­ja­mos „į ran­kas“ iš­aug­tų nuo 715 iki 774 li­tų, o mo­kes­čių naš­ta su­ma­žė­tų. Anot LLRI eks­per­tų, lai­mė­tų vi­si – ir dar­buo­to­jai, ir darb­da­viai.

Žil­vi­nas Ši­lė­nas, LLRI pre­zi­den­tas, aiš­ki­no: „Po­li­ti­kams nu­spren­dus di­din­ti MMA, pri­va­čios įmo­nės juk ne­pra­de­da pro­duk­ty­viau dirb­ti, ne­iš­au­ga jų apy­var­ta, tad ir ne­at­si­ran­da šal­ti­nio mo­kė­ti pa­di­din­toms al­goms. Vie­ša­ja­me sek­to­riu­je MMA di­di­ni­mui rei­kia­mas lė­šas ti­ki­ma­si gau­ti iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų ki­še­nės. O iš kur pa­im­ti pi­ni­gų smul­kiems ver­sli­nin­kams? Kel­ti kai­nas? Jei val­džia no­ri di­din­ti at­ly­gi­ni­mus vien vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, ji tai ga­li da­ry­ti tie­sio­giai, o ne kel­da­ma MMA ir iš­ba­lan­suo­da­ma ūkį.“

LLRI at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos prog­no­zės pa­di­di­nus MMA su­rink­ti dau­giau mo­kes­čių iš at­ly­gi­ni­mų yra ne­pa­grįs­tos, nes neat­si­žvel­gia­ma į nei­gia­mas šio spren­di­mo pa­sek­mes dar­bo rin­kai – eta­tų ma­ži­ni­mą, at­lei­di­mus ar įmo­nių ban­kro­tą. Kai at­ly­gi­ni­mai ky­la, nes eko­no­mi­ka au­ga po 8–9 proc., mo­kes­čių su­ren­ka­ma dau­giau. O jei ūkiui at­si­gau­nant po kri­zės at­ly­gi­ni­mai yra dirb­ti­nai di­di­na­mi, ga­li­ma ti­kė­tis ne dau­giau mo­kes­čių pa­ja­mų, o dau­giau ban­kro­tų ir še­šė­li­nės eko­no­mi­kos.

„Jei­gu val­džia no­ri bū­ti dos­ni, ji ga­li tai da­ry­ti ne sve­ti­ma, bet sa­vo są­skai­ta: pa­di­din­ti NPD ir to­kiu bū­du su­ma­žin­ti ma­žiau­siai už­dir­ban­čių gy­ven­to­jų su­mo­ka­mus mo­kes­čius. Skir­tin­gai nuo MMA di­di­ni­mo, ku­ris ga­li at­si­gręž­ti prieš pa­čius žmo­nes dar­bo lai­ko trum­pi­ni­mu ar at­lei­di­mais, NPD di­di­ni­mas yra ga­ran­tuo­tas bū­das pa­di­din­ti žmo­nių pa­ja­mas be ne­pa­gei­dau­ti­nų pa­sek­mių dir­ban­tie­siems ir eko­no­mi­kai“, – tei­gė LLRI vyr. eks­per­tė Ka­e­ta­na Le­ont­je­va.

Pre­ky­bi­nin­kų ir ko­o­pe­ra­ty­vų at­sto­vai sa­ko, kad iš­gy­ven­ti dau­ge­liui gal ir pa­vyks, ta­čiau spren­di­mas jiems yra skau­dus. Ypač nu­ken­tės kai­mo par­duo­tu­vės – jos dirbs ar­ba trum­piau, ar­ba bus už­da­ry­tos, ar­ba pa­si­trauks į še­šė­lį.

Lie­tu­vos ver­slo kon­fe­de­ra­ci­jos „ICC Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Aks­ti­nas ma­no, jog pla­nuo­ja­mas MMA di­di­ni­mas pri­me­na prieš ke­lis me­tus vyk­dy­tą nak­ti­nę mo­kes­čių re­for­mą. „Ma­nau, kad di­de­lė įmo­nių da­lis su­si­durs su sun­ku­mais, nes vi­sur pa­sau­ly­je ir Eu­ro­po­je smul­kus ir vi­du­ti­nis ver­slas už­ima didžiausią dar­bo vie­tų da­lį, gal­būt pu­sė smul­kių ir vi­du­ti­nių įmo­nių ga­li tu­rė­ti pro­ble­mų ga­vu­sios nu­ro­dy­mą mo­kė­ti di­des­nį MMA tam ne­pa­si­ruo­šus. Įmo­nės ga­li pra­dė­ti ma­žin­ti eta­tų skai­čių. Vi­sus pi­ni­gus rei­kia už­dirb­ti, o me­tų pra­džia vi­sa­da bū­na su­dė­tin­ga, pa­slau­gų ir pre­kių par­da­vi­mai su­ma­žė­ja, ir jei­gu toks spren­di­mas pri­ima­mas nuo sau­sio 1-osios, lai­ko pa­si­ruoš­ti nė­ra, ir pro­ble­mų ga­li kil­ti me­tų pra­džio­je“, – sa­ko jis.

„Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis nei­gia­mai ver­ti­no vals­ty­bės ga­li­my­bes di­din­ti MMA vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, kur apie 6 proc. vals­ty­bės tar­nau­to­jų gau­na mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, o kai ku­rios vals­ty­bės iš­mo­kos yra in­dek­suo­ja­mos ir sie­ja­mos su mi­ni­ma­liu at­ly­gi­ni­mu. Eko­no­mis­tas tei­gė, kad da­bar ga­lio­jan­tis Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mas ne­lei­džia to­kiu mas­tu di­din­ti at­ly­gi­ni­mų, nes tai su­ku­ria apie 150 mln. Lt pa­pil­do­mas iš­lai­das vals­ty­bei.

Ka­dan­gi pa­pil­do­mų pa­ja­mų ne­bus gau­na­ma, rei­kia gal­vo­ti, iš kur pa­im­ti rei­kia­mus 150 mln. Lt. Kal­bė­da­mas apie mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mo po­vei­kį vi­sai Lie­tu­vos eko­no­mi­kai N. Ma­čiu­lis sa­kė, kad ku­rį lai­ką bus jun­ta­mas tei­gia­mas po­vei­kis. „Skur­džiau­siai gy­ve­nan­čių ir ma­žiau­siai už­dir­ban­čių žmo­nių per­ka­mo­ji ga­lia pa­di­dės, ta­čiau ne tiek, kiek ga­li­ma ti­kė­tis: ofi­cia­lio­ji sta­tis­ti­ka ro­do, kad penk­ta­da­lis pri­va­čia­me sek­to­riu­je dir­ban­čių gau­na mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, bet re­a­liai jų yra dvi­gu­bai ma­žiau – apie de­šim­ta­da­lį. Kai ku­riems dir­ban­tie­siems pa­di­dės ofi­cia­liai gau­na­ma da­lis, bet su­ma­žės „vo­ke­liuo­se“ gau­na­ma ir re­a­liai jų per­ka­mo­ji ga­lia ne­pa­si­keis“, – kal­bė­jo N. Ma­čiu­lis.

Eko­no­mis­tas pa­ste­bė­jo, kad at­ly­gi­ni­mo pa­di­dė­ji­mo ne­pa­jaus di­de­lių mies­tų gy­ven­to­jai, kur ma­ža da­lis dir­ban­čių­jų gau­na mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Pa­sak jo, mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mas su­kels di­des­nę in­flia­ci­ją ir to­dėl su­ma­žės ga­li­my­bės įsi­ves­ti eu­rą.

„Da­bar mes ma­to­me ir brangs­tan­čią elek­trą ir dar­bo są­nau­das, tai ke­lia in­flia­ci­ją, di­des­nę nei Mast­rich­to kri­te­ri­jus. Žiū­rint į Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą be­veik nė­ra nė vie­nos sri­ties, ku­rio­je ne­ža­da­ma di­din­ti fi­nan­sa­vi­mo – ir svei­ka­tos ap­sau­gai, ir švie­ti­mui, ir vals­ty­bės tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mams, ir iš­mo­kų di­di­ni­mui, ir PVM leng­va­toms. Vi­si šie tiks­lai nė­ra su­de­ri­na­mi. Pri­ori­te­tų ne­bu­vi­mas ke­lia ne­ri­mą – iš­si­kė­lus to­kius tiks­lus ir ban­dant juos įgy­ven­din­ti, ga­li­ma grei­tai de­sta­bilizuoti vals­ty­bės fi­nan­sus. Sun­kus ke­lias, ku­rį mes nu­ė­jo­me per ket­ve­rius me­tus, su­si­ver­žę diržus, ban­dy­da­mi su­ba­lan­suo­ti fi­nan­sus… da­bar vėl su­ka­ma at­gal ir už­mirš­ta­ma su­dė­tin­ga pa­tir­tis“, – pa­ste­bė­jo eko­no­mis­tas.

N. Ma­čiu­lis ma­to ri­zi­ką, jog Lie­tu­va ga­li pa­suk­ti Grai­ki­jos ke­liu, kai di­di­nant vals­ty­bės iš­lai­das su­ku­ria­mas trum­pa­lai­kis ge­ro­vės jaus­mas, ta­čiau su­griau­na­ma ša­lies fi­nan­sų sis­te­ma.

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos ana­li­ti­kas Alek­san­dras Iz­go­ro­di­nas taip pat ma­no, kad nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės ke­ti­ni­mai MMA pri­ar­tin­ti prie pu­sės vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio Lie­tu­vą pri­ar­tin­tų prie Grai­ki­jos.

„Jei­gu ta nuo­sta­ta bū­tų įgy­ven­din­ta, Lie­tu­va pa­gal mi­ni­ma­lios ir vi­du­ti­nės al­gos san­ty­kį pa­si­vy­tų Grai­ki­ją, ku­ri šiuo me­tu pir­mau­ja ir yra vie­nin­te­lė vals­ty­bė, ku­rio­je mi­ni­ma­li al­ga su­da­ro ly­giai pu­sę vi­so vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Kon­ku­ren­cin­gu­mo pras­me įta­ka bū­tų la­bai nei­gia­ma, tai su­ma­žin­tų Lie­tu­vos eks­por­to kon­ku­ren­cin­gu­mą, šiek tiek pa­ko­re­guo­tų ga­my­bos ro­dik­lį že­myn, tai reiš­kia, kad su­ma­žė­tų už­im­tu­mas ir pa­di­dė­tų ne­dar­bas, tai prieš­ta­rau­ja nuo­sta­toms, ku­rio­se yra mi­ni­ma, kad už­im­tu­mo di­di­ni­mas, skur­do ir ne­dar­bo ly­gio ma­ži­ni­mas yra vie­nas iš Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tų“, – aiš­ki­na A. Iz­go­ro­di­nas.

Pa­sak jo, mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mas ir bet koks vie­šo­jo sek­to­riaus iš­lai­dų di­di­ni­mas tu­ri bū­ti da­ro­mas „la­bai at­sar­giai ir la­bai aiš­kiai pa­ma­tuo­jant“, ar tik­rai vals­ty­bės biu­dže­tas tam tu­ri pa­kan­ka­mai lė­šų. „Sie­kis di­din­ti mi­ni­ma­lią al­gą iki 50 proc. vi­du­ti­nės al­gos, vie­šo­jo sek­to­riaus al­gų di­di­ni­mas ke­lia tam tik­rą su­si­rū­pi­ni­mą, ka­dan­gi tai Lie­tu­vai gre­sia grai­kiš­ku sce­na­ri­ju­mi su vi­so­mis jo nei­gia­mo­mis pa­sek­mė­mis“, – sa­kė A. Iz­go­ro­di­nas.

Ana­lo­giš­kos po­zi­ci­jos lai­ko­si ir Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Dar­gis. „No­ras pa­da­ry­ti geresnį gy­ve­ni­mą žmo­nėms, ypa­tin­gai ma­žai už­dir­ban­tiems, šiaip yra svei­kin­ti­nas, bet rei­kė­tų tai da­ry­ti vis­ką su­ba­lan­sa­vus, nu­sta­čius, koks tu­rė­tų bū­ti eko­no­mi­kos au­gi­mas. Mums rei­kia tu­rė­ti ro­dik­lius, kad, tar­ki­me, esant tam tik­ram eko­no­mi­kos au­gi­mui, mes ga­li­me tai da­ry­ti, – sa­kė jis. – Bet rei­kia, kad vals­ty­bė ta­da pa­leng­vin­tų ad­mi­nist­ra­ci­nes naš­tas, pa­ska­tin­tų tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų at­ėji­mą ir tą vis­ką pa­vers­tų aiš­kiu do­ku­men­tu, ku­ris va­di­na­si biu­dže­tas, pa­ro­dy­tų vi­są są­vei­ką, nes kai sė­di prie jo, kai pra­de­di skai­čius dė­lio­ti, ta len­te­lė aiš­kiai pa­ro­do, ką ga­li ir ko ne­ga­li“.

Lie­tu­vos smul­kie­ji ver­sli­nin­kai, ku­rie nu­ken­tės dėl mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mo nuo 850 li­tų iki 1 tūkst. li­tų, ga­lės kreip­tis į Mo­kes­čių ins­pek­ci­ją, pra­šy­da­mi leis­ti ati­dė­ti mo­kes­čių mo­kė­ji­mą. Taip sa­ko prem­je­ras A. But­ke­vi­čius. Kaip bus skai­čiuo­ja­ma, ko­kie mo­kes­čiai ir ku­riam lai­kui ga­lės bū­ti ati­de­da­mi, pa­sak Prem­je­ro, bus svars­to­ma sau­sį su­da­ry­to­je dar­bo gru­pė­je.

Tai­gi Prem­je­ras min­ty­se tu­ri tik pre­ky­bi­nin­kus. Bet juk eg­zis­tuo­ja ir dau­gy­bė ki­tų ūki­nių vie­ne­tų, apie ku­riuos jis ne­kal­ba. Vi­sų pir­ma, tai – kny­gų lei­dyk­los, laik­raš­čių re­dak­ci­jos ir pan. Iš kur joms gau­ti lė­šų di­din­ti MMA, kai sa­vo su­tar­tis su „Lie­tu­vos paš­tu“ ir pre­nu­me­ra­tų kai­nas su­da­rė ir pa­skel­bė dar prieš at­ei­nant į val­džią da­bar­ti­nei ko­a­li­ci­jai, uo­liai „vyk­dan­čiai įsi­pa­rei­go­ji­mus rin­kė­jams“? Ar ir joms bus ga­li­ma tar­tis dėl vi­sų mo­kes­čių mo­kė­ji­mo ati­dė­ji­mo tam tik­ram lai­ko­tar­piui, su­ta­rus su Vals­ty­bi­ne mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, kaip tei­gė A. But­ke­vi­čius?

Grei­čiau tai ga­li reikš­ti tik to­kių lei­dyk­lų ar re­dak­ci­jų ban­kro­tą ir laik­raš­čių už­da­ry­mą. Tai­gi, ko per ket­ve­rius me­tus sa­vo „nak­ti­ne“ mo­kes­čių re­for­ma ne­pa­smau­gė (o tik pri­du­si­no) A. Ku­bi­liaus vy­riau­sy­bė, per pir­mus me­tus savo „dienine“ MMA „reforma“ pa­smaugs A. But­ke­vi­čiaus ir V. Us­pas­ki­cho val­džia.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Informacijos šaltinis – laikraštis “XXI amžius”

2013.01.10


Prisijunkite prie diskusijos