Ilgai rinkę, išrinkome Dainų dainą, populiariausias dainas. Egidijus Vyšniauskas, Edmundas Kučinskas, Vytautas Šiškauskas ir jų dainos susilaukė didžiausio pripažinimo.
Jauni kompozitoriai, jauni atlikėjai neprilygo vyresniesiems. Plačiajai visuomenei labiau reikia melodijos, ritmo, nuoširdumo, paprastumo, žodžių iš širdies…
Jaunieji kompozitoriai ir atlikėjai ieško savo kelio, eksperimentuoja, nori būti labai originalūs, šiuolaikiški, bėgam paskui užsienietiškas madas, bet neretai lieka nesuprasti, ypač vyresniosios kartos širdžių jie nesuvirpina. Sukurti dainą, kad ji taptų užstalės daina, retai kam pavyksta.
Bet aš ne apie tai. Dainų dainos konkursas – ne tik dainos, bet ir jaunųjų bei vyresniųjų kompozitorių tarpusavio replikos, vertinimai, pašmaikštavimai, taip pat laidos vedėjų visam šitam „paradui“ vadovavimas – tarsi vizitinė kortelė. Tokiame renginyje nereikšmingų smulkmenų neturėtų būti, kaip dainoms, dainininkams turėtume taikyti pačius aukščiausius reikalavimus.
Šia prasme konkursas nebuvo labai sėkmingas. Jo vedėjai nuolat laidė sąmojus, tik tie juokeliai, strėlės vieno kitam ir vertintojams neretai nuskambėdavo primityviai, kartais – vulgarokai.
Buvęs Seimo pirmininkas, įsivaizduoju, užstalėje, prie taurelės, menininkų kompanijoje labai šmaikštus, kaip sakoma, nepėsčias, žodžio kišenėje neieško, tačiau televizijoje, šimtatūkstantinei auditorijai šito nepakanka. Tokiu atveju reikėtų sau kelti aukščiausius reikalavimus ir nepataikauti tiems, kurie ir iš piršto juokiasi. Vedėjams reikėtų iš anksto parepetuoti, kaip prieš koncertą repetuoja solistai, muzikantai. Rimtesnio, atsakingesnio požiūrio į savo vaidmenį pasigedau. Kaip nors išsisuksime, ką nors ekspromtu sugalvosime, o jeigu kas – „publika dūra, nesupras“, pasak garsaus rusų humoristo.
Buvusiojo Seimo pirmininko „pasirodymas“, man regis, nepalyginamai sėkmingesnis nei jo partnerės, kuri įkyriai ir bejėgiškai, neišraiškingai gestikuliavo rankomis. Jo judesiai, mimikos, žodžiai – taiklūs, išraiškingi, sąmojingi, tačiau ne visada. Tad geriau mažiau, bet meniškiau. Laidos vedėjo žodžiai, ypač jeigu jie turi vaidybinių elementų, žiūrovą gali nuteikti ir labai maloniai, nuotaikingai, ir nelabai.
Mūsų televizijose „žiauriai“ daug tiesiog arkliško humoro, nenuoširdaus juoko. Man nepatiko viena jauna graži kompozitorė ir atlikėja, kuri labai stengėsi būti dėmesio centre, banaliai flirtavo su vyrais. Šalia jos sėdėjusi šiaulietė kvatoklei turėjo būti sektinas pavyzdys. Reikia juokauti taip, kad ir žiūrovą imtų juokas, ne tik tave patį. Neretai geras aktorius viešame pokalbyje atrodo apgailėtinai.
Santūresnė galėtų būti ir populiarioji muzikologė, dalyvaujanti įvairiausiose tiesioginėse laidose. Ji talentinga, kaip ir buvusįsis Seimo narys, bet neretai persistengia. Dabar labai nemadingas kuklumas vis dėlto žmogų puošia.
Daug tikiuosi iš pastebimai tobulėjančio, talentingojo Andriaus T. Jam sekasi, nes vaikinas paiso mano patarimų.
2016.01.06; 04:45
