K. Taukačikas žurnale „Valstybė“ papasakojo įdomų fenomeną, 2010 metais įvykusį Estijoje. Per labai trumpą laiką buvo sukurta ir nepaprastai išpopuliarėjo nauja – „Vieningoji Estija“ – partija. Jos lyderiai buvo modernaus teatro „No99“ aktoriai.
Rinkiminėje kampanijoje jie žadėjo kiekvienam estui po 2 hektarus žemės, taip pat priversti bankus atsakyti už savo veiksmus ir kitų populistinių gėrybių. Į partijos steigiamąjį suvažiavimą, įsigiję nepigų bilietą, iš visos šalies suvažiavo 7 500 žmonių. Žiniasklaida naujajam politiniam dariniui skyrė labai daug dėmesio, partijos lyderį ir jos elitą nuolat citavo.
Suvažiavime žmonės juos pasitiko stovėdami, kai kurie, skambant partijos himnui, braukė džiaugsmo ir susižavėjimo ašaras. „Tačiau estams kaip visada pasisekė, nes su fanfaromis ir fejerverkais ant didžiulės platformos į arenos palubes pakilęs partijos lyderis paprašė jį nuleisti ir prisipažino, kad tai tik šiuolaikinio teatro projektas, kurio tikslas – paskatinti žmones atsakingai balsuoti…
Tai buvo neįtikėtinas politinis eksperimentas, jis parodė populizmo galią į mūsiškę gana panašioje šalyje“, – rašo K. Taukačikas.
Nors taip atsitiko 2010 metais, apie tokį sveiką pasityčiojimą iš rinkėjų sužinojau tik dabar, skaitydamas Eduardo Eigirdo redaguojamą žurnalą „Valstybė“.
Tikriausiai nuo politikų bei oligarchų priklausoma žiniasklaida nebuvo suinteresuota „skatinti žmones atsakingai balsuoti“, todėl ir nepaskleidė tokios pamokančios patirties.
O estų aktoriams mintį tokiam politiniam eksperimentui galėjo pakišti Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija, Lietuvoje triumfavusi 2008 metų Seimo rinkimuose. Nes šie politiniai spektakliai skiriasi tik tuo, kad Valinskas niekada neprisipažino pasijuokęs iš naivių ir patiklių rinkėjų – mūsų Seime cirkus su baukutėmis ir karaliais jis krėtė iki kadencijos pabaigos.
Parlamentinės partijos ir „valstybininkai“ žiniasklaidoje jau pradeda bijoti dar mažai pažįstamų, bet veikiausiai talentingų scenos meistrų.
Beje, spektaklio „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ vyriausiasis režisierius sausio 18 d. sėdėjo „Dėmesio centre“ ir nebuvo panašus į populistą. Žurnalistas Edmundas Jakilaitis su juo kalbėjo labai pagarbiai. Nes ką gali žinoti! Juk neapmokestinamųjų pajamų didinimas aktualus visiems. Apie jį kalba iškiliausi ekonomistai. O kas, jeigu į šį spektaklį naujojoje „Žalgirio“ arenoje visi bilietai bus išpirkti gerokai iš anksto?
Šiandien vargu ar kas pasakys: regėsime komediją ar rimtą optimistinį spektaklį, turėsiantį didelės įtakos visiems neapmokestinamųjų pajamų vartotojams. Gaila, kad viešųjų ryšių ekspertas Kristinas Taukačikas savo straipsnyje „Naujai populistinei partijai Lietuvoje vietos tikrai yra“ („Valstybė“, 2016-ųjų sausis) apie „Neapmokestinamųjų pajamų didinimą“ dar nieko nerašo. O man, neekspertui, atrodo, kad vienas kartas gali nemeluoti. Publikai labai jau atsibodę spektakliai apie kovą su korupcija, alkoholizmu, pabėgėliais ir emigrantais…
Net jeigu „neapmokestinamųjų pajamų“ spektaklis nepasiseks, tradiciniai artistai – socialdemokratai, konservatoriai, liberalai, tvarkiečiai ir darbiečiai – turės gerokai pakovoti dėl išlikimo politinėje scenoje, ir dėl to mums, naiviems žiūrovams, bus tik geriau. Gal ir korupcijos, ir alkoholizmo, ir pabėgėlių po to bus mažiau, o reemigrantų – daugiau…
XXX
Kairieji, dešinieji, populistai, globalistai… Žmogus – per sieną vežantis cigaretes ir degtinę, geriantis ir rūkantis, mušantis žmoną ir skandinantis vaikus… – jau ima abejoti, kur dešinė, kur kairė. Pagaliau jam ne taip svarbu, kuria ranka kilnoti pilstuko butelį. O apie populistus ir globalistus jis neturi jokio supratimo.
Todėl aš ir pagalvojau. LRT televizijoje turime dvi puikias laidas – Juro Jankevičiaus „Klausimėlį“ ir Tapino bei Valinsko „Auksinį protą“. Ypač pastaroji galėtų daug padirbėti politinio švietimo baruose. Juk ar reikia daug proto pasakyti, kas yra, pavyzdžiui, makaka? Bezdžionė ar kaka? Nedaug.
O jeigu Andrius Tapinas arba Arūnas Valinskas pretendentams į auksinį protą pateiktų tokį „Valstybės“ žurnalo redaktoriaus Eigirdo samprotavimą: „…2008 m., kai konservatoriai laimėjo rinkimus, populiariausiame naujienų portale vyravo kritiška pozicija nomenklatūrinių struktūrų atžvilgiu, o šiandien jame kaip apžvalgininkas dominuoja vienas aršiausių stambiojo kapitalo nomenklatūros pozicijų gynėjų. Kaip labai kovingas komjaunuolis jis nepavargsta trolinti dešiniųjų ir jiems, kaip ryžtingesnius sprendimus priimantiems politikams, palankesnės prezidentės Dalios Grybauskaitės. Žinoma, tai jis daro labai techniškai, kartais švelniai pakritikuoja kairiuosius ir nuolat aršiai puola V. Putiną – taip formuoja tam tikros konsistencijos patrioto, kuris nemėgsta šlykščių A.Kubiliaus, D. Grybauskaitės ir V. Putino, įvaizdį“.
Kiek čia klausimų! Kiek čia galvosūkių! Laidos vedėjai pretenduojančiųjų į auksinį protą galėtų daug ko paklausti. Pavyzdžiuio, kokį naujienų portalą žurnalistas turi omeny? Delfi.lt, Lrytas. lt ar 15min.lt? Kodėl populiariausio portalo pozicija pasikeitė nomenklatūrinių struktūrų atžvilgiu? Bet svarbiausia: kas tas nepavargstantis dešiniųjų trolintojas, aršiai puolantis ne tik juos, bet ir V.Putiną?
Visažiniai laidos vedėjai galėtų pateikti kokias keturias pavardes: Rimvydas Valatka, Petras Petraitis, Andrius Užkalnis, Jonas Jonaitis…
Taip „Auksinis protas“ galėtų daug padėti Jankevičiaus „Klausimėlio“ herojams, kurie ir lemia rinkimų į Seimą rezultatus.
Žurnale „Valstybė“ yra daug kitų, gal net svarbesnių, užuominų, į kurias nėra atsakymų. Suprantu, žurnalas skirtas ne bomžoms, ne „Klausimėlio“ herojams, vis dėlto būtų gerai, jeigu ir neintelektualai sužinotų, kokia žiniasklaida minta rusiškais milijonais, kokie nomenklatūros, stambiojo kapitalo ryšiai su žiniasklaida…
Klausimų daug, o užuominos ir lieka užuominomis. Kol nebus didesnio aiškumo ir konkretumo, Seimo nariais rinksime tuos, kurie kiekvienam pažadės po du hektarus žemės.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
2016.01.20; 19:03
