Gedimino kalno problema nebuvo sprendžiama sistemiškai, todėl mes turime priimti sprendimą ir surasti būdus, kaip įvertinti viso kalno būklę, antradienį žurnalistams sakė Premjeras Saulius Skvernelis.
Anot lenkų ekspertų, pietrytiniame šlaite gali kilti ne tik didelės nuošliaužos. Čia jau atsivėrė 1 cm plyšys, gali įskilti ar net pradėti griūti Gedimino pilies bokštas.
Griūvančiu Gedimino kalnu susirūpinę S. Skvernelis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson antradienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje susitiko su Lietuvos bei Lenkijos specialistais, domėjosi kalno tvarkymo darbais. Paskui užkopė į Gedimino kalną, kur iš arti pamatė jo bėdas.
„Didžiausia grėsmė – pietrytinis šlaitas. Ekspertai negali garantuoti, ar neįvyks kas nors rimčiau nei nuošliaužos, – žurnalistams sakė Premjeras. – Ši problema nebuvo sprendžiama sistemiškai. Todėl mes turime priimti sprendimą ir surasti būdus, kaip įvertinti viso kalno būklę. Ir, aišku, skubiai ieškoti būdų, galimybių dar šiemet skelbti darbų konkursą, ieškoti finansavimo šaltinių, kad būtų galima bent tas didžiausias rizikas suvaldyti, ypač pietrytiniame šlaite.
Per sudėtinga situacija, kad tai būtų palikta vienos ar kitos ministerijos sprendimui, todėl pirmadienį sprendimus priiminėsime Vyriausybėje – ir apie finansavimą, ir apie tai, kokie darbai skubiai turi būti padaryti – tiek ekspertiniai, tiek rekonstrukcijos arba statybiniai“.
Premjeras priminė, kad lenkų specialistai galutinėms savo išvadoms prašo trijų savaičių termino. Kol kas savo išvadas jie teikia nemokamai. Jie turi gerą techniką ir gali ne invaziniu būdu pasižiūrėti, kas yra kalne. Jie – nepriklausomi konsultantai – turi didžiulę patirtį analogiškas problemas sprendžiant Lenkijoje.
Susitikime buvo paminėta – gal istorikams, daugumai vilniečių tai yra žinoma – kalne iškasti tuneliai bei slėptuvės, užimantys daugiau kaip 1000 kvadratinių metrų plotą. Įėjimai į juos – užpilti, niekas nežino, kas ten yra.
„Gali būti taip, kad iš esmės sutvarkius kalną ir nepažiūrėjus, kas jo viduje, vėl po kelių metų turėsime panašią problemą“, – sakė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad viskas turėtų būti padaryta iš esmės.
O kodėl Gedimino kalnas buvo paliktas likimo valiai, ypač paskutinį dešimtmetį, anot S. Skvernelio, – tai retorinis klausimas.
Šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbams prireiks apie 2,9 mln., o pietrytiniam šlaitui sutvarkyti, manoma, gali prireikti 5 mln. eurų. Iš kur būtų šie pinigai – iš valstybės biudžeto ar būtų ieškoma privačių rėmėjų? „Geriausias rėmėjas – valstybės biudžetas“, – sakė Premjeras.
Kitos išeities, anot jo, nėra. Atėjus liūčių sezonui, pavasariniam polaidžiui, situacija gali būti labai prasta. „Jeigu per mėnesį atsirado 1 cm plyšys, turime įsivaizduoti, kokia galima grėsmė“, – sakė S. Skvernelis.
„Pagal mūsų planą, antradienį prasideda šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbai. Ką mums pavyko padaryti – tai stabilizuoti krizinę situaciją, įrengti kalne stebėsenos sistemą. Parengtas šiaurės vakarų šlaito tvarkymo projektas. Turime rangovą, kuris pradeda darbus jau šiandien. Juos planuojama baigti kitų metų antroje pusėje“, – sakė kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
Pietrytinio šlaito padėtis dar blogesnė – gali kilti didelės nuošliaužos ir net įskilti Gedimino pilies bokštas. Šio šlaito tvarkymo darbų projektas jau rengiamas, planuojama jį baigti rugsėjo 1-ąją. Tada bus skelbiami viešieji darbų pirkimai.
„Kalno problemos tęsiasi nuo 1985 metų. Per tiek laiko kiek klaidų buvo pridaryta. Visas jas vienu sykiu reikia išspręsti, jos nesprendžiamos po vieną. Reikia tvarkyti visą kalną“, – pabrėžė L. Ruokytė-Jonsson.
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su UAB „Rekreacinė statyba“ antradienį pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbų sutartį. „Rekreacinė statyba“ šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbus pradeda vykdyti šią savaitę, jų vertė – 2 mln. 860 tūkst. eurų.
Lietuvos ir Lenkijos specialistai vieningai sutarė, kad pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.
„Pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. Pašalinę blogąjį gruntą ir užpylę naują, tinkladėžėmis, pripildytomis skaldos, formuosime terasas, ant jų pilsime dar vieną grunto sluoksnį ir tuomet ant jo jau bus galima kloti augalinę dangą“, – apie tai, kaip atrodys būsimi darbai, nusakė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbų projekto vadovas Rimas Grigas.
Šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbų projektą kartu su vadovu R. Grigu rengė architektų, geotechnikų, geologų, hidrotechnikų, konstruktorių ir archeologų grupė.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.06.21; 08:55
