Vasario 11 dieną Mykolo Romerio universitete įvyko iškilmingas renginys, kurio metu universiteto I-311 auditorijai buvo suteiktas valstybės ir visuomenės veikėjo Stasio Šilingo (1885–1962) vardas. Stasys Šilingas skaitė Valstybės teisės paskaitas VDU 1935 metais. Dėstytojas, Valstybės tarybos pirmininkas, 1938 metų Lietuvos konstitucijos rengėjas, Teisingumo ministras po 75-erių metų grįžo pas jaunuosius teisininkus visiems laikams, tik šį kartą į istorinę Lietuvos sostinę Vilnių, kuriame Stasys Šilingas kartu su kitais mūsų tautos didžiavyriais kūrė Lietuvos valstybingumo pamatus.
Stasio Šilingo nuopelnus valstybei įvairiais aspektais priminė renginio organizatoriai ir svečiai. Renginį vedęs universiteto kancleris dr. Saulius Spurga kalbėjo apie tai, kad prie Lietuvos valstybės ištakų stovėjo iškilios asmenybės, idealistai. O tragiškai susiklostęs Stasio Šilingo, kaip vieno tokių idealistų, likimas simbolizuoja ir lietuvių tautos kelią.
MRU Teisės filosofijos katedros vedėjas profesorius, habil. dr. Alfonsas Vaišvila savo kalbą pavadino „Stasio Šilingo testamentas arba Šilingas kaip tautos „bruzdelninkas“. Pasak profesoriaus, visą Šilingo gyvenimą galima apibūdinti trim žodžiais – kūryba, kova, kančia. Mokslininko suformuluotas mintis apie tai, ką Šilingas pasakytų nūdienos teisininkams, valstybininkams ir mums visiems, Šilingo tautiečiams, visų lygių Lietuvos politikai turėtų pasidėti ant savo darbo stalo ir įsileisti į savo gyvenimą Šilingo dvasią: patriotiškumą, asmenybės kultūrinį socialinį aktyvumą, nenuilstantį pasiaukojimą, ištikimybę laisvei ir nepriklausomybei.
Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras kalbėjo apie Vasario 16-osios prasmę, apie darbą, kurį S. Šilingas atliko iki Vasario 16-osios, žadindamas lietuvių patriotizmą. Kalbėtojas lygino Stasio Šilingo ir Vinco Kudirkos lietuvėjimą, pabrėžė, jog iš Šilingo galime pasimokyti sveikų ambicijų, valstybės vizijos ir nepasidavimo vienadieniams interesams. Baigdamas Seimo narys sveikino susirinkusiusiuosius su Vasario 16-ąja ir su tuo, kad šią dieną jau 20 metų galėjome švęsti su tikra viltimi, kad nepasikartos 1940 metai.
Stasio Šilingo draugijos pirmininkė, dailininkė Birutė Matijošaitytė papasakojo apie bendravimą su Šilingo palikuonimis, perdavė Šilingo dukterų –Vingros ir Rusnės, gyvenančių Australijoje, ir Danguolės iš Kanados –nuoširdžius padėkos žodžius universiteto vadovybei už jų tėvo atminimo įamžinimą. Seserys taip pat prašė pasveikinti visus renginio dalyvius su Vasario 16-ąja.
Seimo narys Gintaras Songaila kalbėjo apie pasišventimą ir kūrybinę dvasią S. Šilingo gyvenimo kelyje ir palinkėjo, kad stiprėtų noras grįžti prie ištakų ir kad iš Mykolo Romerio universiteto sklistų kūrybinė dvasia.
Stasio Šilingo draugijos vicepirmininkui Albinui Vaičiūnui užmaršties dulkės nebuvo uždengusios iškilaus teisininko, valstybininko atminimo – su Galinda Šilingaite jis mokėsi vienoje Tvirbutų pradinės mokyklos klasėje. Albinas Vaičiūnas, kurį su Šilingu sieja ir politinio kalinio dalia, jau 1990 m. ėmė skelbti straipsnius apie Šilingą, organizuoti jo minėjimus, pabrėžė, jog Stasio Šilingo vardo suteikimas auditorijai yra šventė universitetui, Lietuvai ir tam kraštui, kur Šilingas gyveno – Šakių rajonui. Kalbėtojas priminė pirmuosius du Šilingo visuomeninės veiklos dešimtmečius, dalyvavimą Lietuvių mokslo draugijoje, Šilingo kalbą Kaune „Traviatos“ premjeros vakarą, jo nuopelnus, įkuriant Kauno dailės mokyklą, steigiant M.K. Čiurlionio dailės muziejų, Lietuvai pagražinti draugiją. Šilingas buvo sukaupęs 100 Lietuvos dailininkų tapytų drobių kolekciją.
A. Vaičiūnas paminėjo ir tragišką šeimos likimą – 1941 m. birželio 14 d. Šilingas kartu su žmona Emilija ir dukra Raminta buvo ištremtas į Sibirą (Altajaus krašte 1943 m. mirė žmona, 1944 m. duktė).
Seimo narys Arimantas Dumčius kalbėjo apie Šilingo, kaip istoriko, teisės žinovo, kultūrininko, intelektualo, veiklos daugiaplaniškumą, apie jo atminimo įamžinimą Kaune ir Suvalkijoje.
Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis priminė Stasio Šilingo nuopelnus kuriant Lietuvos kariuomenę, steigiant 1921 m. Lietuvai pagražinti draugiją, pateikė įdomių faktų iš Šilingo biografijos. Tėvynės meilę jis paveldėjo iš senelių. Jo senelis baronas Stanislovas Šilingas Paberžėje turėjo dvarą, bendravo su kunigu Antanu Mackevičiumi, prisidėjo prie sukilimo rengimo, buvo sukilėlių valdžios Panevėžio apskrities viršininkas, po sukilimo ištremtas į Sibirą. Jo žmona Vilhelmina, Stasio Šilingo močiutė, labai gerbė Antaną Mackevičių, juo žavėjosi, juodu siejo didžiulė dvasinė giminystė; ji nekentė maskolių, dalyvavo sukilimo rėmimo akcijose, pasiuvo ir išsiuvinėjo sukilėlių Paberžės pulko vėliavą. Priminęs patriotinę S. Šilingo veiklą, J. Dingelis kalbėjo apie grėsmes, kurios šiandien iškyla tautiškumui ir tautinėms vertybėms.
Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis bei Šilingo draugijos pirmininkė Birutė Matijošaitytė perkirpdami juostą atidarė Stasio Šilingo vardu pavadintą auditoriją. Renginio svečiai apžiūrėjo joje eksponuojamą parodą, kurioje iš nuotraukų į mus žvelgia atvirų akių, dėmesingo žvilgsnio gimnazistas, studentas, politikas, kultūros ir visuomenės veikėjas, valstybininkas, mylintis vyras ir devynių dukrelių tėvas, Sibiro tremties ir lagerių išvargintas žmogus, bet nepalaužtas dvasios ir minties galiūnas.
Stende surašyti Šilingo veiklos faktai nuo 1905m. (studijos Maskvoje, susidūrmai su caro policija) iki 1940 m. rusų okupacijos būsimiesiems teisininkams bus pavyzdys, kaip galima ir reikėtų tarnauti Tėvynei.
Iškilmingumo renginiui teikė meninė programa. Įspūdingai dainavo MRU mišrus choras (meno vadovė ir dirigentė Loreta Levinskaitė).
Dvasingą renginio kulminaciją susirinkusiesiems padovanojo solistas Danieliaus Sadauskas, savo talentu puošiantis daugelį patriotinių renginių. Jis Mykolo Romerio universitetui įteikė autentiškos akademinei bendruomenei skirtos Stasio Šilingo kalbos, pasakytos 1937 m., įrašą. Išklausėme ištrauką, kurioje Šilingas tvirtu, jaunatvišku balsu jis kalbėjo apie gėrio ir grožio idealus, kurie šimtmečiais visą žmoniją ir kurie svarbūs atsikuriančiai lietuvių tautai.
Po to Danielius Sadauskas raiškiu, kupinu šilumos baritonu padainavo „Dainą Šilingui“ – ją dainininkui dedikavo kompozitorius Valentinas Bagdonas (žodžiai Bronės Staskonytės).
Čia jau Šilingas amžiams sugrįžo. Džiugu, kad dar vienam mūsų tautos sūnui taip prasmingai grąžinama skola už tylos ir užmaršties dešimtmečius.
Nuotraukoje: valstybės ir visuomenės veikėjo Stasio Šilingo portretas.
2010.02.21
