Kad ir kaip bebūtų paradoksalu, visgi apie juoduosius Irako žvalgybos tarnybų puslapius pasakojimą tenka pradėti vieno nuostabaus miesto aprašymu. Tai – Al Kazimija (Al Kazimayn), netoli Bagdado esantis šventasis šiitų miestas.
Jo pavadinimas susijęs su mieste palaidotais dviem šventaisiais – imamais Mūsa Al Kazimu ir jo anūku imamu Muhammadu At Taqi (kazimas – „tas, kuris surija pyktį”). Šventajame mieste 2006 m. gruodžio 30 d. 3 val. nakties (pagal UTC) buvo pakartas Saddamas Husseinas. Egzekucija, kuria per TV ir internetą matė daugelis, atlikta amerikiečių bazėje, skambiai pavadintoje „Teisybės stovykla” (Camp Justice; pavadinimas keistas iš Camp Banzai).
Būtent S. Husseino, valdžiusio Iraką 1979-2003 metais, epocha žymi tą atskaitos tašką istorijoje, pagal kurį turėtume pradėti vertinti Irako žvalgybos tarnybų darbą. Saddamas naudojosi 1940 m. Sirijoje sukurta revoliucine partija „Ba’ath” („Atgimimas”), kuri skatino sekuliarųjį panarabizmą, arabiškąjį socializmą.
4-asis skyrius ir jo „nuopelnai”
S. Husseinas valdė šalį gerai parengtomis slaptosiomis tarnybomis. Bendras jų pavadinimas buvo Irako žvalgybos tarnyba (Džihaz Al Mukhabarat Al A’ma, arba tiesiog Mukhabarat).
Svarbiausia IŽT dalis buvo 4-asis skyrius, kuriam nuo 1976 m. iki mirties vadovavo Rafi Dahamas Al Tikritis (1937-1999), Saddamo antrosios eilės pusbrolis. 4-asis skyrius visur Irake infiltruodavo savo agentus.
IŽT atsakinga už daugybę žmogžudysčių ir užsienio šalyse: tarp nužudytųjų – šeichas Talibas Al Suhailas Al Tamimis (1994 m. Beirute), ajatola Mehdi Al Hakimas (1988 m. Sudane), dr. Ayadas Habashi (1986 m. Romoje).
Irako saugumui vos nepavyko nužudyti JAV prezidento George’o H. W. Busho (g. 1924), buvusio Irako premjero Ayado Allawi ir Kuveito Emyro.
Sudėtinga saugumo struktūra
IŽT buvo suskirstyta į direktoratus (skyrius) ir biurus.
Politiniam biurui priklausė šie skyriai: (techninis), (slaptųjų operacijų), (elektroninės žvalgybos), (Nacionalinio saugumo institutas, verbavęs moksleivius ir studentus), taip pat – Planavimo ir Propagandos tarnybos.
Specialiajam biurui priklausė tokie skyriai: 5 (kontržvalgybos), 6 (vidinio saugumo), 7 (Al Haakimiya – tardymo centras), 19 (personalo priežiūros), 22 (apsaugos), 16 (slapčiausias skyrius, ruošęs agentus itin svarbioms užduotims), Mukhabarato brigada (greitojo reagavimo pajėgos).
Administracijos biurui priklausė 2 skyrius (administracija, mokėjimai ir dovanos, auditas ir kt.), 10-asis (teisės), 11 (finansų), 13 (medicinos), 15 (transporto), 16 (visų IŽT pastatų priežiūra, valymas), 20 (brošiūrų, knygų, suklastotų pasų ir kitų dokumentų spausdinimas), 27 (statybos ir inžinerijos). Pirmasis direktoratas (D1) buvo privatus IŽT vadovo pastatas, iš kurio jis duodavo visus nurodymus. D1 priklausė ir 3 (sekimo) skyrius, 14 (specialiųjų operacijų), 18 (Irano), 21 (rezidentų), 28 (karinės pramonės saugumo) ir kt.
Kaip buvo įkurta sudėtinga Irako saugumo sistema? 1959 m. spalį partija „Ba’ath”, kuriai priklausė S. Husseinas, bandė nuversti nacionalistinį diktatorių Abd Al Karimą Qasimą (arba tiesiog Al Za’im, „Lyderį”; 1914-1963), siekusį išplėsti Iraką Irano Kordestano (Kurdistano) provincijos sąskaita. Vakarai taip pat buvo nepatenkinti Qasimu. 1963 m. vasarį su CŽV ir britų vyriausybės palaiminimu Qasimas buvo nužudytas. Jo kūnas rastas tik 2004 m. Bagdade. Po Qasimo nužudymo S. Husseinas tapo „Specialiojo aparato” (Džihaz Al Khas, Džihaz Al Hanyn) vadovu. Ši saugumo struktūra, partijai „Ba’ath” užėmus valdžią Irake 1968 m. liepos 17-ąją, smarkiai išsiplėtė – ji užgrobė ir Amn (Valstybės vidaus saugumo departamentą). 1973 m., po nepavykusio Amn vadovo Nazimo Kazzaro surengto sukilimo prieš „Ba’ath”, „Džihazas” tapo nauja struktūra: „Da’irat Al Mukhabarat al Amah” (Centrinis žvalgybos departamentas, CŽD).
Būtent CŽD, vadovaujamas Barzano Ibrahimo Al Tikriti (Barasan Ibrahem Alhassen, 1951-2006; S. Husseino pusbrolis, pakartas amerikiečių), organizavo žudynes įvairiose Irako vietose. CŽD daug blogo padarė ir Persijos įlankos karo metu, 1993 m. automobilyje padėta bomba vos nesusprogdino JAV prezidento G. H. W. Busho ir Kuveito Emyro.
„Įsakymas Nr. 2”
Irako saugumo tarnybas S. Husseinas dar labiau sugriežtino 1995 m., pakeitęs vadovus. Tačiau diktatūrai artėjo neišvengiamas galas, ir 2003 m. gegužės 23 d. Paulo Bremerio, tuometinio JAV atstovo Irake, įsakymu senosios saugumo tarnybos buvo „paleistos”.
Tiesa, žymusis „Įsakymas Nr. 2” dažnai vadinamas didžiausia amerikiečių klaida: būtent dėl jo esą Irake prasidėjęs tikras pragaras. Šiuo įsakymu ketinta įsigyti amerikiečiams pavaldžią irakiečių armiją, tačiau viskas gavosi priešingai: JAV įsigijo naują, stiprų priešą.
Mahdi armija
2003 – 2008 m. Irako kare dalyvavo Mahdi armija (Džaiš Al Mahdi), kuriai vadovavo sadristų judėjimo lyderis Seyedas Muqtada Al Sadras (g. 1973) – irakietis teologas ir politikas, viena įtakingiausių figūrų Irake, nors ir neturintis oficialaus posto.
Irako gubernatorių rinkimuose 2009 m. sadristai buvo pasivadinę „Laisvu ir nepriklausomu judėjimu”, ir laimėjo 45 iš 440 vietų Irako Aukščiausioje taryboje. Šiuo metu S. M. Al Sadras studijuoja teologiją (ketina tapti ajatola) šventajame Irano šiitų mieste Qome.
2003-2008 m. Mahdi armija, kurios centrai buvo Nadžafe ir Kufoje, buvo sudaryta iš 60 000 kareivių. 2008 m. ši struktūra pakeitė pavadinimą į Pažadėtosios dienos brigadas. Ši jėga kovojo ir tebekovoja su Irake esančiais JAV, sąjungininkų, Irako valstybinės armijos kareiviais.
Mahdi armijos pavadinimas – sakralinis. Šiitų teologijoje Mahdi yra pasaulio pabaigoje ateisiantis teisuolis, kuris padės Masihui (Isa ibn Mariyam, „Marijos sūnui Jėzui”, Mesijui, Kristui) sunaikinti Dadžalį (antikristą) ir įkurs pasaulinį Islamo kalifatą. Šiitų teologijoje teigiama, jog Mahdi – dvyliktasis imamas, esantis didžiojoje okultacijoje (pasislėpęs nuo žmonių iki tam tikro laiko). Šiitai, kurie tiki, kad Imamas Mahdi pasirodys ir valdys visus pasaulio musulmonus, jį tai pat vadina Imam Al Zaman („Laiko, amžiaus imamas”).
Mahdi armija prasidėjo nuo 500 seminaristų grupės Sadr City (anksčiau – Saddam City) kvartale Bagdade. Dabar, po daugybės mūšių su amerikiečių ir sąjungininkų kareiviais, jų nebėra tiek daug, tačiau ši jėga išlieka įtakingiausia opozicija Vakarų įsikišimui į Irako reikalus.
Nuotraukoje: buvęs Irako diktatorius Sadamas Huseinas.
Rytoj, vasario 24-ąją, “XXI amžiuje” pasirodys naujas “Slaptųjų takų” numeris.
2010.02.23
