Kad pagerbiamos moterys (dar geriau rimtos motinos), įteikiant joms gėlių, nesmerktina. Dar geriau būtų, jei pasveikintų jas ne tik kovo 8-ąją, bet ir per Motinos dieną. Tačiau Marijampolės centrinėje aikštėje ir gatvėse gėles teikė jaunuoliai, ryšintys raudonus šalikus, o tai reiškė, kad jas teikia jaunieji socdemai. Šią vadinamąją tarptautinę šventę jiems įdiegė Lietuvoje „šviesaus“ komunizmo kūrėjai (daugeliui tarptautinė tolygi tarybinei). Nereikėtų pamiršti, kad mūsų socdemai yra komunistų partijos tradicijų perėmėjai. Lietuvoje komunistų partija nebuvo išformuota, todėl Lietuvos socdemai daug kuo skiriasi nuo Europinių socdemų.
Kai kurios šventės atkeliavo iš Rytų (moterų, vyrų, gegužės 1-oji, lapkričio 7-oji. Jos Rusijoje švenčiamos ir dabar, gal tik kukliau), kai kurios – iš Vakarų (Valentinas).
Labai graudu, kad kai kas labai ilgisi „gerų“ tarybinių laikų. Tai liudija parduotuvių lentynose „tarybinės dešrelės“, „tarybinė degtinė“, tūkstančiais štampuoti leninai, stalinai, kolūkiečiai, kariai. Šios skulptūros, geriausiu atveju, kaip ir kiti sovietiniai simboliai, turėtų keliauti į Grūto parką.
Trumpa kai kurių piliečių atmintis, jie jau pamiršo deficito laikus. Gaila, kad net kai kurie tremtiniai primiršo Sibiro šaltį ir badą. Mes turime gražių švenčių: Motinos dieną, Tėvo dieną, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas. Greit švęsime Žalgirio mūšio pergalę, Mindaugo karūnavimą. Linkiu visų šių gerų tradicinių lietuviškų švenčių visiems.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„XXI amžius“, Nr. 37
2010.05.22