Šių metų vasarą, liepos pradžioje, sensacinga žinia sukrėtė Rusiją – Orenburge išaiškinta didžiulė pedofilų gauja. Šiai gaujai priklausė apie 150 žmonių, o ji veikė net septyniolika metų, nuo 1993 metų rudens. Gauja slėpėsi po Dvasinio tobulėjimo centro priedanga, o vadovavo jai žinomas psichologas Nikolajus Vesninas. Šis psichologas ir vadovavo Dvasinio tobulėjimo centrui, kurį kai kurie Rusijos religijų ekspertai priskyrė totalitarinių sektų kategorijai. Užsimaskavusiam pedofilų klanui priklausė vietos elitas – įtakingi juristai, bankininkai, pedagogai, medikai.
Tarp suimtų pedofilų – ir keli milicijos pareigūnai, vietinis prokuroras, buvęs KGB majoras, jau daugelį metų dirbęs stambios įmonės apsaugos vadovu. Be to, suimti kelių mokyklų vadovai – vienos vidurinės mokyklos direktorius ir dar dviejų mokyklų direktorių pavaduotojai. Daugelis įtakingų pedofilų vieni kitus vadino pravardėmis, tarp jų lyderių buvo „Fantomas“, „Londonas“, „Gogenas“.
Pedofilų klano lyderis N.Vesninas – Orenburge gerai žinoma asmenybė. Jis vertėsi privačia psichologo praktika, kartais kalbėdavo per vietinę radijo stotį. N.Vesninas 1990 – 1993 metais dirbo Orenburgo psichiatrijos ligoninėje ir buvo atleistas už eksperimentus, kai savarankiškai pradėjo gydyti ligonius jogos, ušu pratimais ir kitokiomis alternatyviomis praktikomis. Kelių ligonių būklė žymiai pagerėjo ir jie buvo paleisti iš ligoninės, bet kai kurių ligonių sveikata pablogėjo. Pastaruoju metu N.Vesninas, matyt, jausdamas grėsmę, viešumos vengė.
Dar 2008 – 2009 metais kai kurie teisėsaugos pareigūnai buvo suradę link pedofilų klano veiklos vedančius pėdsakus, bet jiems nepasisekė išplėsti tyrimo dėl korumpuotų kolegų trukdymo. O FSB pulkininkas N.Jefremovas, pradėjęs aktyviai domėtis Dvasinio tobulėjimo centro veikla ir rinkti įrodymus, esą po šio centro priedanga veikia įtakingi pedofilai, 2009 metų gegužės mėnesį buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą.
Jo atžvilgiu pradėta fabrikuoti baudžiamoji byla, o 2009-ųjų metų liepą jis buvo nužudytas kalėjime. Šių metų liepos pradžioje pedofilų klanas vis tik buvo demaskuotas nusikaltimo vietoje. Už Orenburgo miesto įrengtoje didžiulėje palapinėje sulaikyti net 110 klano narių. Jie prievartavo 15 vaikų nuo 3 iki 13 metų amžiaus. Kaip pareiškė Rusijos Generalinės prokuratūros atstovas V.Markinas, šio pedofilų klano veiklai atskleisti prireikė daug pastangų, nes vietiniai teisėsaugos pareigūnai įtakingų pedofilų veiklos iš esmės netyrė. Ledai pajudėjo, kai 2010 metų pradžioje tyrimo ėmėsi FSB centrinio aparato pareigūnai, į pagalbą dar pasitelkę savo kolegas iš Surguto ir Ufos FSB valdybų. Dalis pedofilų išnaudojamų vaikų – tai pačių klano narių ar jų giminaičių vaikai, kiti – už įvairias dovanėlės privilioti iš Orenburgo ir jo apylinkių.
Šio pedofilų klano būstinė – Orenburgo pakraštyje esančiame prabangiame apie 400 kvadratinių metrų ploto name. Po namu buvo įrengtas per 300 kvadratinių metrų ploto bunkeris su slaptu išėjimu, esančiu už 200 metrų nuo namo. Bunkeryje rasta apie tris šimtus DVD diskų ir gerokai daugiau videokasečių su pedofilų orgijų įrašais. Šie įrašai pridėti prie tiriamos bylos daiktinių įrodymų. Šios kasetės ir diskai buvo kaupiami net dvylika metų.
Orenburgo miestas – Urale. Šiame mieste gyvena apie 520 tūkstančių gyventojų. Įdomu tai, kad šis miestas tuo pačiu yra dviejuose žemynuose – Europoje ir Azijoje. Riba tarp dviejų žemynų eina per miesto viduryje esantį tiltą. Pastaruoju metu Orenburgo vardas retai minimas Rusijos centrinėje žiniasklaidoje, bet po to, kai buvo atskleista, jog Orenburge daugelį metu veikė didžiulis pedofilų klanas, į šį miestą dažnai atvyksta žurnalistai iš Maskvos, Peterburgo. Apie Orenburge veikusius įtakingus pedofilus jau buvo rašoma ir Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos spaudoje.
Su pasaulyje veikiančių pedofilijos tinklų veikla susiję ir žinomi meno ir kultūros veikėjai. Štai Tailando teisėsaugos pareigūnai jau tiria rezonansinę bylą, kurioje pedofilija įtariamas žymus Rusijos dirigentas Nikolajus Pletniovas. Jis teisinasi, teigia esąs nekaltas. O kovos su pedofilijos ekspertai teigia, kad Tailandas yra tapęs tarptautinės pedofilijos centru, į kurį dažnai atvyksta pedofilai iš viso pasaulio.
Pedofilijos skandalai per pastaruosius kelerius metus sukrėtė Prancūziją, Austriją, Lenkiją, Italiją ir kitas Europos šalis. Kai kurių šalių vyriausybės ėmėsi griežtų priemonių pedofilų verslui pažaboti. Lenkijoje nuo 2010 metų liepos mėnesio bausmės už pedofiliją gerokai sugriežtintos ir įvesta dar viena sankcija – cheminė pedofilų kastracija. Šveicarijos teismas šių metų vasarą iš kalėjimo paleido žinomą Prancūzijos režisierių Romaną Polanskį, kurį dėl pedofilijos reikalavo išduoti JAV teisėsauga. Tiesa, tas nusikaltimas, kuriuo kaltinamas R.Polanskis, buvo įvykdytas prieš kelias dešimtis metų, o vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl Šveicarijos teismas nusprendė neišduoti žinomo režisieriaus amerikiečiams, yra tas, kad nukentėjusioji pareiškė neturinti jokių pretenzijų jau daugelį metų Europoje gyvenančiam režisieriui.
1999 – 2000 metais kaimyninę Latviją buvo sukrėtęs didžiulis pedofilijos skandalas. Paaiškėjo, kad kaimyninę šalį apraizgiusio stambaus pedofilų tinklo nariais galbūt yra ir Latvijos premjeras A.Škėlė, teisingumo ministras V.Birkavas, mokesčių inspekcijos vadovas A.Sončikas, Latvijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas J.Meinartas, kai kurie žinomi pedagogai ir verslininkai. Už pedofilijos organizavimą nuteistas verslininkas I.Tunas ir dar du latvių verslininkai. I.Tunas buvo nuteistas 5 metų įkalinimo bausme, kalėjo ketverius metus, o išėjęs į laisvę, išvyko į užsienį, šiuo metu jis gyvena Tailande. Korumpuotų teisėsaugos pareigūnų nuo atsakomybės išsukti A.Škėlė ir kiti įtakingi pedofilai pradėjo per teismus persekioti pedofilijos bylos tyrimą inicijavusį Latvijos Seimo narį J.Adamsoną (Akulą), ir prisiteisė iš jo didžiules sumas. Tada šis kovotojas su pedofilija kreipėsi į Strasbūro teismą, ir 2007 metais bylą laimėjo. Įrodyta, kad J.Adamsonas buvo persekiojamas neteisėtai.
Lietuvoje už pedofiliją vis nuteisiami pavieniai asmenys, stambesnių pedofilijos skandalų nebūta iki 2008 rudens. Tačiau kaunietis Drąsius Kedys 2008 metų pabaigoje pradėjo aiškintis savo dukrelės prievartavimo faktus. Oficialus bylos tyrimas buvo vilkinamas, tačiau D.Kedys savarankiško tyrimo metu nustatė, kad prie jo dukrelės galimo prievartavimo galbūt prisidėjo keli įtakingi asmenys. Deja, pradėjęs aktyviai domėtis įtakingų pedofilų veikla, D.Kedys 2009 metų spalį dingo be žinios, o šių metų balandį rastas nužudytas netoli Kauno. Ant jo kūno aptiktos akivaizdžios smurto žymės. Buvo teigiama, kad D.Kedys susijęs su 2009 metų spalio pradžioje įvykdytu teisėjo J.Furmanavičiaus ir su juo susijusios V.Naruševičienės nužudymu. Tačiau jokių įtikinamų įrodymų nepateikta. Priešingai – keliamos versijos, esą D.Kedys buvo pagrobtas, ilgai laikomas nelaisvėje ir galų gale nužudytas. O po dviejų mėnesių Alytaus rajone rastas mįslingomis aplinkybėmis žuvęs pedofilijos bylos įtariamasis A.Ūsas. Tad ilgai vilkintas pedofilijos bylos tyrimas jau pareikalavo keturių aukų.
Kai kurie žurnalistai ir net garsūs teisininkai teigia: „Lietuvoje pedofilų klano nėra“. Prisiminkime, kaip 1993 metais, ir net 2008-aisiais, kai kurie teisėsaugos pareigūnai teigė: „Lietuvoje mafijos nėra“.
Bet šie teiginiai mažai ką bendro turi su tikrove. Daugelyje Europos šalių jau atskleisti stambūs ir gerai organizuoti pedofilų klanai. Ar gali būti taip, kad Lietuvoje padėtis visai – kitokia? Pedofilijos plitimas yra viena iš „mirties kultūros“ apraiškų (greta eutanazijos propagavimo, greta abortų reklamos, greta tarptautiniu mastu koordinuojamos kampanijos legalizuoti narkotikus…).
2010.09.18
