Pasak specialistų, su rūkymu labai susijusi ir dar viena liga – tuberkuliozė. Ji pažeidžia plaučius ir blogina jų funkciją. Aktyvi tuberkuliozė žymiai padidina mirties nuo kvėpavimo nepakankamumo riziką.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian teigimu, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų rūko, 72 proc. tabaką vartojančių asmenų teigia, kad jie bandė mesti rūkyti, o 26 proc. tai pavyko. 12 proc. rūkančiųjų prisipažino norintys pamėginti mesti rūkyti, tačiau nė karto to nebandė.
Pasak G. Belian, labai plačiai paplitusi ir pasyvaus rūkymo problema, viena valanda buvimo prirūkytoje patalpoje prilygsta vienai surūkytai cigaretei.
„Jau dabar mokslininkai pradeda kalbėti ne tik apie tą pasyvų antrinį rūkymą, kada nerūkantis žmogus, esantis šalia rūkančio žmogaus, įkvepia rūkančiojo iškvepiamus dūmus ir sakoma, kad viena valanda prirūkytoje patalpoje lygi surūkytai vienai cigaretei. Bet jau yra kalbama apie tretinį rūkymą. Tretinis rūkymas, kada užtenka ateiti, pavyzdžiui, į tą patalpą, kur žmogus rūko, nors jis jau išėjo, bet tie visi cigarečių teršalai nusėda ant paviršių, ir mes kvėpuojame iš esmės tomis pačiomis kenksmingomis medžiagomis. Tai reikia labai susirūpinti kalbant ir apie pasyvų rūkymą“, – sakė G. Belian.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė ragina Lietuvoje aktyviau taikyti kitose šalyse naudojamas tabako kontrolės priemones: didinti akcizo mokestį ir tabako produktų kainas, įvesti bendrinę standartizuotą pakuotę su perspėjimais apie tabako žalą, įgyvendinti efektyvias visuomenės informavimo kampanijas, kuriose būtų aiškinama apie rūkymo ir tabako žalą, suteikti valstybės garantuojamą efektyvią ir visiems gyventojams prieinamą pagalbą metant rūkyti.
„Kai plaučių vėžys išsivysto ar atsiranda kiti su rūkymu susiję onkologiniai susirgimai, jie ypač sunkiai pasiduoda įvairioms sveikatos priežiūros priemonėms ir gydymui, jei susirgęs žmogus yra rūkantis arba tabako vartotojas. Dėl to tabako vartojimo prevencija ir kontrolė yra minima kaip viena prioritetinių visuomenės sveikatos krypčių“, – sakė I. Zurlytė.
Pasak G. Belian, be minėtų tabako kontrolės priemonių, Lietuvoje reikėtų didinti nerūkymo zonų skaičių. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių bent po vieną tokią zoną yra įsisteigusios 49-ios savivaldybės, kitos to daryti esą neskuba.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.05.31; 13:40
