Prie kokių struktūrų derėtų priskirti “Sodrą”?


Print

Ar kada nors bandėte suskaičiuoti, kiek Lietuvoje veikia žmogų persekiojančių, baudžiančių, kontroliuojančių, stebinčių įstaigų?

Turėdami laisvą akimirką, pamėginkite suskaičiuoti. Liksite nemaloniai nustebinti. Tokių institucijų mūsų šalyje – apie penkiasdešimt. Tai ir VSD, ir STT, ir FNTT, ir KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, ir Mokesčių inspekcija, ir viešojo transporto kontrolieriai, ir Generalinė prokuratūra, ir antstoliai…

Pateikdamas šį retorinį klausimą jokiu būdu negalėčiau tvirtinti, esą baudžiančių ir kontroliuojančių institucijų mums nereikia. Taip pat neapsiverstų liežuvis tvirtinti, jog gausybė persekiojančių, baudžiančių, kontroliuojančių ir stebinčių tarnybų byloja, jog Lietuva – represinė valstybė. Jei valstybė nėra butaforinė, reikalingas jai ir tvirtas saugumas, ir principinga policija, ir akyla Mokesčių inspekcija.

Ir vis dėlto ką turėtų reikšti tokia gausybė persekiojančių, baudžiančių, kontroliuojančių bei stebinčių institucijų? Kad Lietuvoje egzistuoja ideali tvarka? Kad Lietuvoje net pats gudriausias nusikaltėlis neturi nė menkiausios galimybės išsisukti nuo atsakomybės, o nuskriaustieji ir neteisingai apkaltinti visuomet sulaukia išteisinimo, kompensacijų bei moralinės satisfakcijos?

Nieko panašaus. Skaitlinga emigracija, žemi laimės indeksai, varganas minimalus pragyvenimo lygis, dideli mokesčiai, beveik visuotinis nepasitikėjimas lietuviškosios Temidės tarnais bei savais parlamentarais, aukštas korupcijos lygis ir dar daugelis kitų parametrų byloja, jog lietuviai nėra pati laimingiausia Europos Sąjungos tauta.

Tad ar nederėtų savęs paklausti, kodėl tiek daug turime baudžiančių, kontroliujančių bei stebinčių įstaigų, o tvarkos – kaip nėra, taip nėra? Gal gi pagrindinė priežastis, jog turime per mažai žmogų vien tik ginančių institucijų? Skaičiuojant represinių institucijų bruožus turinčias įstaigas norom nenorom kilo noras suregistruoti, o kiek gi Lietuva turi žmogų išimtinai ginančių, gelbėjančių ir saugančių tarnybų.

Užteko vienos rankos pirštų. Omenyje turiu gaisrininkus, medikus ir advokatus, taip pat kelias valstybines institucijas – tokias kaip Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei keletą nevyriausybinių organizacijų. Regis, tik šios institucijos žmogų vien tik gina ir gelbėja. Visų kitų paskirtis – dvejopa. Dvejopa paskirtis todėl, kad jos ne tik gelbėja, globoja, saugo, bet dar ir baudžia. Ir ne visuomet – teisingai, objektyviai, nešališkai.

Taigi proporcijos – ne ginančių, o baudžiančių ir kontroliuojančių įstaigų naudai.

Beje, o kokiai institucijai Jūs, mieli skaitytojai, priskirtumėte “Sodrą”? Vadovaujantis sveiko proto logika Valstybinio socialinio draudimo fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priskirtinas būtent prie mus ginančiųjų institucijų. Juk būtent “Sodra” mums moka pensijas ar išmokas ligos atveju. Vaizdžiai tariant, padeda senatvės ir nelaimės atvejais. Ir vis tik neskubėkime liaupsinti “Sodros”. Nes ši įstaiga, pasirodo, kartais gali tapti persekiojančia, įtarinėjančia, bejausme tarnyba.

Būsiu atviras. Tai, ką teko išvysti šių metų lapkričio 16-ąją, – ne tik nustebino, bet dar ir pašiurpino. Nejaugi tokie dalykai įmanomi? Nejaugi konfliktinių situacijų ar įtarimų demokratinėje šalyje neįmanoma išpainioti civilizuočiau, pagarbiau?

Žodžiu, praėjusį penktadienį buvau pakviestas į Vilniaus Justiniškių Šeimos gydytojų kabinetą, kad pats įsitikinčiau, kokia veikla pastaruoju metu vis dažniau užsiima “Sodros” Vilniaus skyriaus darbuotojai.

Taigi 14 valandą Justiniškių Šeimos gydytojų kabinete buvo surengtas Gydytojų konsultacinės komisijos posėdis. Posėdyje be bendrosios praktikos daktarės Irenos Ubartienės dalyvavo dar dvi daktarės. Į posėdį buvo pakviesta ir šiame Justiniškių Šeimos gydytojų kabinete besigydanti Albina Kavaliauskaitė. Tai būta itin keisto posėdžio. Mat lapkričio 16-ąją trys aukštos kvalifikacijos ir didelę darbo patirtį turintys medikai buvo verčiami užsiimti jiems nebūdinga veikla. Jie buvo priversti ieškoti ne jiems savo sveikatą patikėjusios A.Kavaliauskaitės efektyviausių gydymo būdų, o teisintis “Sodros” Vilniaus skyriaus vyriausiąjai specialistei Vilmai Kaluinaitei, kodėl jie minėtai pacientei nusprendė pratęsti nedarbingumo lapelį.

Iš pirmo žvilgsnio – viskas teisėta, pagrįsta, reglamentuota. “Sodros” atstovė turėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo Arvydo Laurinaičio pasirašytus būtinus raštus.

Lapkričio 12-ąją “Sodros” Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Laurinaitis buvo pasirašęs štai tokį dokumentą: “… vyriausiosios specialistės Vilmos Kalunaitės teikimu prašome iškviesti šį asmenį: Albiną Kavaliauskaitę į artimiausią Gydytojų konsultacinės komisijos posėdį ir dalyvaujant vyriausiajai specialistei Vilmai Kalunaitei įvertinti jos sveikatos būklę bei darbingumą”.

Lapkričio 16-osios pavedime juodu ant balto išdėstyta: “Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 14-uoju punktu, 36-ojo straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 1 punktu ir Elektroninio nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 8 punktu, pavedu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiąjai specialistei Vilmai Kalunaitei, VšĮ Justiniškių šeimo gydytojų kabineto patiktinti medicininius dokumentus bei nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą bei tęsimo pagrįstumą”.

Šį raštą ponas A.Laurinaitis buvo pasirašęs tik lapkričio 16-ąją. Nuostabą kelia tai, kad šiame pavedime nėra nurodyta nė vienos paciento, kuriam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pavardės. Nenurodytas net laikotarpis, per kurį išduoti nedarbingumo pažymėjimai sukėlė įtarimą. Galima įtarti, kad p. A.Laurinaitis abejoja visų gydytojos I.Ubartienės išduotų nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumu arba leidžia raustis po medicininius dokumentus specialistei V. Kaluinaitei savo nuožiūra.

Kad tikrinimai nėra smerktinas dalykas, nes piktnaudžiavimų pasitaiko visur ir visada, – tikriausiai nesiginčysime. Bet ar galimi bent menkiausi įtarimai šiuo konkrečiu atveju?

Leiskite viešai paklausti, kodėl “Sodra” nusprendė patikrinti A.Kavaliauskaitę gydančios šeimos daktarės I.Ubartienės nustatytą ligos diagnozę, jei preteksto nepasitikėti daktarės kompetencija nėra jokio. Plataus profilio medike I.Ubartienė pluša nuo pat 1975-ųjų. Jos darbo stažas – per trisdešimt metų. Per šį laikotarpį – jokių nuobaudų, jokių įspėjimų, jokių papeikimų.

Tad gal esama įtarimų, jog pacientė A.Kavaliauskaitė labai dažnai ir ilgai serga? Vėlgi – nieko panašaus. Nuo 2010-ųjų metų – vos keturi nedarbingumo lapeliai. Beje, tikrai ne ilgesni nei kelios savaitės. Be to, vienas nedarbingumo lapelis buvo parašytas dėl nepilnamečio jos vaiko ligos (A.Kavaliauskaitė viena augina nepilnametį sūnų). Tad preteksto įtarti A.Kavaliauskaitę simuliuojant ligą ar piktnaudžiajant ligonio teisėmis – jokio. Nebent nuspręstume, jog VšĮ “Karoliniškių poliklinikoje” dirbanti A.Kavaliauskaitė neturi teisės susirgti arba jai neleistina slaugyti susirgusio nepilnamečio sūnaus.

O dabar atkreipkite dėmesį į “Sodros” Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo A.Laurinaičio paliepimą “Sodros” vyriausiąjai specialistei Vilmai Kalunaitei – “įvertinti jos (A.Kavaliauskaitės – autoriaus past.) sveikatos būklę bei nedarbingumą”. Šis punktas labiausiai glumina. Lapkričio 16-ąją savo akimis mačiau atsiųstąją “Sodros” specialistę. Labai graži, mandagi ir tuo pačiu – labai jauna. Net jei ji turėtų patį aukščiausią medicininį universitetinį išsilavinimą, jos patirtis dar negali prilygti daktarės I.Ubartienės patirčiai. Negali prilygti ir kitų tądien Gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje dalyvavusių medikų patirčiai. Tad kaip ji gali spręsti bei vertinti? Galų gale ko verti jos, baigusios visuomenės mediciną, vertinimai?

Beje, komisijos posėdyje dalyvausios daktarės pabrėžė, jog A.Kavaliauskaitės sveikatos būklė nėra labai gera – apie kai kurias bėdas byloja atlikti specialūs vidaus organų medicininiai tyrimai. Tų medicininių tyrimų rezultatų niekaip nepaneigsi. Nebent bus nuspręsta atlikti papildomus medicininius tyrimus. Bet juk papildomiems medicininiams tyrimams turi būti labai svari priežastis. Deja, “Sodros” atstovė į pacientės A.Kavaliauskaitės klausimą, dėl kokių priežasčių surengtas šis patikrinimas, nieko neatsakė. Priežastis nenurodyta ir “Sodros” Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo pasirašytame pavedime.

Žodžiu, lapkričio 16-osios komisijos posėdyje susiklostė keista situacija. Tinkamo medicininio išsilavinimo ir patirties neturinti jaunutė “Sodros” darbuotoja tikrino medikų profesionalų surašytas diagnozes ir svarstė, ar jos pagrįstos. Be kita ko, “Sodros” darbuotoja komisijos posėdžio metu pasiteiravo, kaip šiuo metu A.Kavaliauskaitė jaučiasi.

Klausimas nuskambėjo nekorektiškai. A.Kavaliauskaitė akcentavo, kad ji neprivalanti apie savo sveikatos būklę informuoti “Sodros” vadovybės. Savo sveikatos reikalus ji aptarianti tik su medikais, kuriais besąlygiškai pasitikinti. A.Kavaliauskaitė taip pat nesutiko, jog “Sodros” darbuotoja jos sveikatos reikalus aptartų su medikų komisija jai negirdint. A.Kavaliauskaitė tvirtino įtarianti, jog Justiniškių Šeimos gydytojų kabineto darbuotojams gali būti daromas spaudimas.

Įtarimai dėl galimo spaudimo medikams profesionalams – ne iš piršto laužti. Per pastaruosius kelerius metus A.Kavaliauskaitė ir jos sūnus buvo trumpam susirgę vos keletą kartų. Bet kiekvieną sykį, išrašydama nedarbingumo lapelius, daktarė I.Ubartienė sulaukdavo “Sodros” patikrinimų. Keturi nedarbingumo lapeliai – keturi patikrinimai.

Komisijos posėdžiui pasibaigus daktarė I.Ubartienė mielai sutiko atsakyti į keletą visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt klausimų. Jos tvirtinimu, “Sodra”, atsiųsdama pavedimą kuo greičiau patikrinti A.Kavaliauskaitės sveikatos būklę, nenurodė tokio patikrinimo priežasčių. Daktarė pabrėžė, jog anksčiau, prieš keletą metų, “Sodra” niekad neslėpdavo motyvų, kodėl atlieka savuosius patikrinimus. Tiksliau tariant, nurodydavo, dėl ko kilę įtarimai.

Maždaug nuo šių metų liepos mėnesio “Sodra” savo taktiką pakeitė. Dabar priežasčių nenurodo. Dėl A.Kavaliauskaitės – išties ypatingas atvejis. Pirmiausiai buvo atsiųstas prašymas patikrinti jos sveikatos būklę artimiausiame posėdyje. Paskui jau – neeiliniame posėdyje. Keista ir tai, kad reikalauta pakviesti pačią pacientę. Mat daktarė I.Ubartienė “Sodrai” nurodė A.Kavaliauskaitės diagnozę. Ją išgirdus bet kam turėjo būti aišku, jog ligonis – rimtas, ir kiekviena ligonio išvyka į miestą bei menkiausia įtampa ar sukeltas stresas – pavojingi sveikatai.

Įdomu dar ir tai, jog lapkričio 16-ąją buvo reikalaujama patikrinti dar keturių pacientų ligos istorijas. Bet “Sodros” vadovybė tų keturių ligonių kažkodėl nereikalavo iškviesti į posėdį. 

“Naujoji “Sodros” taktika, prasidėjusi nuo šių metų vidurio, nesuprantama. Anksčiau buvo aiškiai nurodomos patikrinimų priežastys. Dabar gi nėra jokių paaiškinimų. Dabar “Sodros” darbuotojai nerašo patikrinimo rezultatų aktų, nors anksčiau surašydavo nedelsiant ir įteikdavo tiems, kuriuos tikrino. Taip, su “Sodra” yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, “Sodros” specialistai tikrai turi teisę atlikti tikrinimus. Bet kai tikrina visai be priežasties, tada belieka gūžčioti pečiais. Juk kiekvienas toks patikrinimas – tai papildoma įtampa tiek mums, medikams, tiek ir pacientams. Ypač sunkiau susirgusiems. Štai po komisijos posėdžio pamatavome A.Kavaliauskaitės kraujospūdį – ženkliai pakilęs. O kas atsakys, jei po tokio neeilinio, skubaus patikrinimo mano pacientės sveikata dar labiau pablogės?” – savo poziciją dėstė daktarė I.Ubartienė.

Duodama interviu Justiniškių Šeimos gydytojų kabineto daktarė I.Ubartienė dar pabrėžė, jog bendraudami su “Sodros” atstovais medikai nūnai nesulaukia jokio atgalinio ryšio. Tarsi “Sodra” būtų aukščiau visko. O juk medikų darbo kokybė labai priklausanti ir nuo aplinkos. Kuo aplinka geranoriškesnė, ramesnė, tuo mažiau įtampos patiria medikai. O stresų medikams užtenka ir taip. Juk gydyti ligonius – ne toks jau paprastas užsiėmimas.

Deja, pastaruoju metu jie turi tiek daug tikrintojų, komisijų, instrukcijų, jog nebeįmanoma dirbti – užuot visą dėmesį sukoncentravę į ligonių gydymą šiandien medikai priversti savo jėgas ir laiką švaistyti pašaliniams, biurokratiniams darbams atlikti.

Paklausus, ar tokiu savo elgesiu “Sodra” nedemonstruoja savo išankstinio nusistatymo, daktarė I.Ubartienė sutiko, jog tokie įtarimai dabar jai jau kyla. Žodį “nusistatymas” galbūt galima pakeisti net į žodį “spaudimas”. Mat pastaruoju metu labai mažai kas piktnaudžiauja nedarbingumo lapeliais. Neapsimoka. Susirgę žmonės sulaukia mažesnių išmokų. Šiandien klostosi visiškai priešinga situacija – žmonės dirba net sirgdami. Kad tik nesumažėtų jų alga. Kad tik nesupyktų darbdaviai. Juk bedarbystė – didelė. Todėl “Sodros” uolumas ieškant tokio pobūdžio piktnaudžiavimų labai keistas. Ji taip pat nesuprantanti, ko siekia “Sodra”, į komisijos posėdžius kviesdama ligonius. Daktarei I.Ubartienei ypač neaiškus “Sodros” atkaklumas tikrinti visus A.Kavaliauskaitės susirgimo atvejus.

Kodėl “Sodra” taip atkakliai tikrina būtent “Karoliniškių poliklinikoje” dirbančios A.Kavaliauskaitės ligos istorijas? Portalui Slaptai.lt savo nuomonę pareiškė komisijos posėdyje dalyvavusi Vilniaus miesto Greitosios pagalbos profesinės sąjungos vadovė Violeta Seiliuvienė. Jos manymu, toks “Sodros” dėmesys A.Kavaliauskaitei – neatsitiktinis. Mat A.Kavaliauskaitė – Lietuvos medikų profesinės sąjungos lyderė, aktyviai ginanti ne tik Karoliniškių poliklinikos medikų, bet ir Lietuvos medikų teises, taip pat atkakliai reikalaujanti atšaukti 2009-ųjų metų priimtus Vyriausybės nutarimus, kuriais specifinėse sąlygose dirbantiems medikams buvo pailgintas darbo laikas ir sutrumpintos atostogos.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad Vyriausybė šiais nutarimais medikus diskriminavo kitų socialinių grupių atžvilgiu. A.Kavaliauskaitė reikalavo parlamentinės kontrolės Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko A.Matulo, kad būtų atšaukti minėti Vyriausybės nutarimai. Jo buvo iškviesta į susitikimą, nors Seimo Statutas tokio susitikimo nenumato. To susitikimo metu A.Kavaliauskaitė buvo įspėta, kad jei ji reikalausianti atšaukti tuos Vyriausybės nutarimus, tai ją užpuls medikai, kuriems darbo sąlygos buvo pagerintos.

“Deja. ją užpuolė ne medikai, o darbdavys. Karoliniškių poliklinikos direktorės,  kurios vyras, kaip rašė spauda, A.Matulo bičiulis, įsakymu ji buvo atleista iš darbo per tris minutes. Tik po ilgų teisinių procesų ji buvo grąžinta į darbą. Visi Lietuvos teismai pripažino, jog atleista ji buvo be pagrindo, neteisėtai. Dėl taip susiklosčiusių aplinkybių dabartinė “Karoliniškių poliklinikos” vadovė vargu ar patenkinta. Todėl ir manau, kad ieško nuo 2010 m. bent menkiausios galimybės atsikratyti principinga profsąjungos vadove ir tam buvo panaudoti net policijos pareigūnai. Todėl galima įtarti, kad ir šis A.Kavaliauskaitės darbingumo patikrinimas – ne “Sodros” darbuotojų sugalvotas”, – tokia Vilniaus miesto Greitosios pagalbos profesinės sąjungos vadovės V.Seiliuvienės versija.

Po komisijos posėdžio savo nuomonę pareiškė ir susijaudinusi A.Kavaliauskaitė. Ji pastebėjo, jog tokiais dažnais patikrinimais “Sodra” galimai daro spaudimą jos šeimos gydytojai – daktarei I.Ubartienei. Silpnesnių nervų medikas gali ir neatlaikyti spaudimo. Pavyzdžiui, atsisakyti gydyti ligonį, dėl kurio nuolat tenka patirti tiek daug tikrinimų.

Laimė, Justiniškių Šeimos gydytojų kabineto daktarė – ne iš tų, kurie pasiduoda spaudimams. Daktarė I.Ubartienė pripažino, jog tokios konfliktinės situacijos nesuteikia džiaugsmo. Bet ji vadovaujasi vieninteliu principu – nėra nieko svarbiau už paciento sveikatą. Ir vis dėlto daktarė ragino mums visiems susimąstyti, kodėl Lietuvos medikai masiškai išvažiuoja dirbti į Vakarus. Jos nuomone, jei tokia padėtis Lietuvoje tvyros ir toliau, gabiausi, energingiausi, perspektyviausi medikai išlėks darbuotis į Vokietiją, Norvegiją ar Didžiąją Britaniją. Ne tik dėl aukštesnių atlyginimų, bet ir dėl geranoriškesnės, draugiškesnės aplinkos. Kas tada gydys susirgusius ligonius? “Sodros” specialistai? 

Tad prie kokių institucijų – žmogų ginančių ar persekiojančių – derėtų priskirti dabartinę “Sodrą”? 

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje:  Lietuvos medikų profesinės sąjungos lyderė Albina Kavaliauskaitė.

2012.11.19


Prisijunkite prie diskusijos