Po Berlyne trečiadienį įvykusio Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos bei Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimo abiejų šalių vadovai pritarė, kad NATO šalys turi didinti gynybai skiriamas išlaidas.
G. Nausėda paaiškino, kad tai, jog Lietuva yra šalių, skiriančių reikalaujamą 2 proc. nuo šalies BVP sumą krašto gynybai sąraše, daug nulėmė istorinės aplinkybės.
„Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į tai, kad, skirtingai nei didelė ES valstybių dalis, Lietuva, Lenkija, kitos Rytų Europos šalys turi tam tikrą skausmingą istorinę patirtį, kuri buvo susijusi su keturiasdešimt metų užsitęsusia okupacija, todėl mes galbūt kitą kartą didesnėmis, jautresnėmis akimis matome tas rizikas, tuos pavojus, kurie kyla iš Rytų pusės. Tai buvo priežastis, kodėl po 2014 metų, kuomet Rusija okupavo Krymą, Lietuva labai greitai ėmėsi priemonių, kurios mus vedė link 2 proc. karinių išlaidų nuo BVP tikslo. Iki tol, aš prisimenu, buvo laikai, kuomet ir mes krašto gynybos tikslais skyrėme netgi mažiau negu 1 proc. BVP. Tiesiog realus gyvenimas privertė apie tai pagalvoti visu rimtumu“, – į žurnalisto klausimą, kodėl Lietuva principingai padidino krašto gynybai skiriamas lėšas, atsakė G. Nausėda.
Vis dėlto prezidentas pažymėjo, kad tikisi Vokietijai parodyti vienybės NATO atžvilgiu svarbą bei tai daryti Lietuvos pavyzdžiu.
„Kalbėdami apie Vokietijos išlaidas karinėms reikmėms, mes, be jokios abejonės, siekiame ne kažką mokyti, o tiesiog pabrėžti NATO solidarumo svarbą, nes NATO taip pat yra ne vien teisės, bet NATO yra ir pareigos, ir jas šalys narės turi prisiimti. Todėl mes, kaip niekas kitas, gerai suprantame, kad negali kažkas intervencijos atveju mūsų apginti. Mes turime taip pat patys demonstruoti didelį norą, didelį pasirengimą gintis patys, traktuoti šį klausimą visu rimtumu ir tik tada tikėtis, kad mūsų partneriai NATO taip pat visu rimtumu žvelgs į mūsų kolektyvinės gynybos klausimus“, – sakė G. Nausėda.
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė A. Merkel patikino, kad šalis jau yra numačiusi didinti gynybai skirtas išlaidas.
„Mes siekiame 1,5 proc. ir kas žino Vokietijos padėtį, žino, kad mes tikrai turime daug ką pagerinti. (…) Tai pačių mūsų interesas, ne tik reikalavimas. Ir čia ne nuo prezidento Trumpo laikų, čia jau su prezidentu Obama mes esame susitarę ir tam įsipareigoję – turime tai pasiekti“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su G. Nausėda kalbėjo A. Merkel.
Pasak jos, Vokietija yra gera vieta JAV karių dislokavimui.
„Aš manau, Vokietija yra gera dislokavimo vieta. JAV kariams taip pat čia yra daug kas padaryta ir vyksta draugiški, bičiuliški pokalbiai su amerikiečių kariais. Yra daug gerų priežasčių dislokuoti dalinius Vokietijoje“, – sakė A. Merkel.
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja NATO šalių vykdyti finansinius įsipareigojimus krašto gynybos srityje. Jis taip pat buvo pagrasinęs, jog Vokietijai nedidinant gynybos išlaidų, JAV išves savo karius iš šalies ir perkels juos į Lenkiją, kuri įsipareigojimus vykdo.
Vokietijoje yra dislokuota daugiausiai amerikiečių karių Europoje. Po Japonijos tai antra didžiausia JAV pajėgų bazė užsienyje.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.08.15; 09:30
