matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Vykstant tokiems sudėtingiems geopolitiniams procesams neišvengiamai susimastai, tai kur slypi tos giluminės šaknys, kad žmones pykstasi, žudosi, net nematyto žiaurumo karus sukelia. Vardan ko? Pirma, kas ateina į galvą, tai vardan turtų – gobšumo paskatinti. Bet jeigu tų turtų turi daugiau nei reikia jam, jo šeimai, vaikams ir vaikaičiams. Tikrai ne vien dėl to.

Pats naujausias pavyzdys – V.Putinas. Jis kruviną, dar nergėto žiaurumo karą 77 metus išgyvenusioje taikioje Europoje pradėjo tikrai ne dėl  turtų. Jis jų turi sočiai, kad eiliniams rusams net nesisapnavo kiek. Sako, jis nori atkurti SSRS arba pakartoti caro Petro I didžiosios Rusijos imperijos idėją. Abejotina, ar jis jau taip nuodugniai išstudijavo savo šalies istoriją. Dar yra naratyvas, plačiai visuomenei mažai žinomas apie kažkokį mistinį ,,ruskij mir“ (rusų pasaulį). Bet juk tai kaip rusai pasakytų ,,bried“ (kvailystė), nes tokio dalyko niekada nebuvo, jo nėra ir būti negali. Tai ne visai sveikose kažkieno smegenyse gimusi liguista idėja, kuri veikiant aplinkai ir siekiant kažkokio tai savęs įsiamžinimo gali tapti paranojiška mintimi. Tai tam tikros rūšies psichinė negalia, kurios tiesiog nesugebi atsikratyti. Ir pradedi tikėti, kad tai tavo lemtis. Tačiau net ne medikui matomai aišku, kad suprasti juk tai rimta, jei ne liga tai bent priklausomybė, kaip narkotikai arba azartiniai lošimai. Ir štai tokia liga/priklausomybe suserga didelės valstybės vadovas, turintis neribotas galias.

Problema tame, kad pasaulis bei atskiros valstybės nėra apsaugotos nuo tokios įvykių raidos. Mano oponentai nežinantys garsios Vinstono Čerčilio frazės, kad ,,Demokratija labai bloga santvarka, bet geresnės žmones nesugalvojo“ tuoj puls aiškinti, kad tai atsitikti gali tik esant diktatūrai, t.y. autokratiniam valstybės valdymui. O štai demokratinės valstybės nuo to yra automatiškai apsaugotos. Taip demokratiškose valstybėse daugiau yra saugilkių tokiems scenarijams. Tačiau ir jos toli gražu nėra nuo to pilnai apsaugotos. Taip, kad Vinstono Čerčilio citata aktuali ir šiandieną ir ypač pirmoji jos dalis.

Pinigų gausa. Slaptai.lt nuotr.

Nors demokratinė sistema turi vieną svarbų privalumą, kad jose lyderiai dažnai keičiami. Tačiau jos turi ir aibę trūkumų.Visų pirma tai visiškai atgyvensusi archaiška rinkimų sistema. Juk jos šerdis yra visuomenės nuomonės formavimas. Ne idėjų ir programų kova. Ne kandidatų nuveikti darbai. O kuo geriau influenceriai vieną ar kitą kandidatą originaliau pareklamuos. Prieš keletą metų JAV buvo atlikta išsami studija, kaip rinkėjas pasirenka už ką balsuoti. Pasirodo, 80% jų pasirinkimą nulemia ne kandidato padorumas ir sugebėjimai, bet rinkėjo emocijos ,,patiko“ ar ,,nepatiko“ tipo ,,gražus“, ,,negražus“.

O kas nulemia gerą influencerių darbą. Atsakymas labai paprastas – PINIGAI! Taigi kuo didesni pingai, tuo daugiau galimybių tapti, kad ir JAV Prezidentu. Ir tik atsitiktinumas, kad šis lemiamas faktorius sutampa su kandidato pakankamai aukštu intelektu. Ir ne tik intelektu. Geram valstybės vadovui arba miesto, rajono merui reikia ne tik gero išsilavinimo, geros isšvaizdos, geros iškalbos, gerų manierų, bet svarbiausia doros, drąsos, bei ne eilinių gabumų sugebėti mąstyti ir kurti strategines savo bendruomenės, kuri tavimi patikėjo, ateities perspektyvas. Būkime sąžingi bent patys su savimi ar daug mūsų žinomų Lietuvos politikų buvusių ar esančių turi visą rinkinį šių savybių. Ką Lietuvos. Manau, sunkokai pilną savybių rinkinį rasime ir pas Europos lyderius. Be to, visų jų ir turėti neįmanoma. Nes geras tribūnas ir geras idėja turintis toli gražu gali būti neišvaizdus.

Be to, dar vienas esminis mūsų rinkimų sitemos trūkumas, kad kandidatams nėra numatyta (suformuluota) tam tikra minimalių reikalavimų kartelė. Dabar net slapstęsis nuo Lietuvos teisėsaugos ir teistas už nelegalių lėšų naudojimą veikėjas toliau lyg niekur nieko ilgą laiką vadovavo parlamentiniai partijai ir net atstovauja Lietuvą Europos parlamente. Galų gale visu savo silpnumu demokratinė rinkimų sistema atsiskleidė per praeitus rinkimus JAV, kai buvęs Prezidentas Donaldas Trumpas ne tik nepripažino rinkimų rezultatų, bet ir suagitavo savo rėmėjų būrį šturmuoti Kapitolijų. Kas tai – ne autritarizmas? Negana to jis ne tik, kad nenubaustas. Jis ir vėl ruošiasi kandidatuoti į JAV Prezidentus. Ir štai toks neadekvatus žmogus vadovavo branduolinei valstybei. Kaip Rusijoje V.Putinas, skirtumas tik tas, kad vienas išvis be stabdžių, o JAV dar sugebėjo išlaviruoti. Tačiau tai, kad iš principo padori JAV Respublikonų partija nesugeba kategoriškai atsiriboti nuo tokio neadekvataus lyderio, tik patvirtina prielaidą, kad ne tik diktatūrinėse valstybėse gali neprognozuojami veikėjai uzurpuoti aukščiausias valdžios galias. Tuo pačiu gaudami galimybę pradėti Pasaulinį Armagedoną.

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

V.Putinas branduoliniai valstybei vadovauja jau 22 metus. Su juo lyg visiems ir aišku, jis diktatorius-autokratas. Tuo lyg ir viskas pasakyta. Deja ne. Viskas sudėtingiau ir painiau. Jis juk valdžią Rusijoje gavo, bent pradžioje, legimityviai. Naudojantis tokia pačia rinkimų sistema, kaip ir kitame demokratiniame pasaulyje. O diktatoriumi tapo po truputį, per eilę metų ir pasinaudojant referendumais.

Gal kai kas mane užsipuls, kad palyginau ne palyginamus dalykus. Noriu būti suprastas, aš tiesiog bandau jums parodyti, kokios netobulos abi sistemos, kai mes piliečiai patys įteikiame į rankas savo lyderiams neribotas galias, kurias jie gan dažnai panaudoja prieš mus pačius. Štai kitas pavyzdys. Šių eilučių autorius nuoširdžiai ,,sirgo“ per Prancūzijos Prezidento rinkimus už E.Macroną. Bet nespėjus įsivažiuoti savo antroje kandencijoje šis jaunas politikas, su didžiulėmis ambicijomis būti visos ES lyderiu, skaudžiai nuvylė. Jis pradėjo dalinti sveikam ir doram žmogui nesuvokiamus patarimus Ukrainos lyderiams suteikti galimybę Putinui ,,išsaugoti veidą“ paaukojant Rusijai dalį Ukrainos teritorijos. Keista, kodėl ne Prancūzijos? Štai gyvas pavyzdys NEDOROS ir NEDRĄSIOS politikos.

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Kai mes su jumis išrenkame ne pagal bendražmogiškus aiškiai suformuluotus kriterijus reklamos/pinigų dėka bailias ir vidutinių gabumų pilkas asmenybes, tuo pačiu jiems suteikdami per didelias jų moralės ir intelekto lygiui neatitinkančias galias, tai ir turime apverktinus rezultatus. O tų rezultatų vaizdus gerai matome kiekvieną dieną Ukrainoje. Teisybės dėlei privalome pasakyti, kad ir NATO narės Turkijos Prezidento P.Erdogano elgesys dėl Suomijos ir Švedijos narystės ne tik kad nepuošia Aljanso, bet dar blogiau. Niekas net necyptelėjo, kad jis šias gan aukštos moralės standartų valstybes apkaltino jų simpatijoms kurdams. O juk ne paslaptis, kad kurdų yra virš 20 milijonų ir jų teritoriją per amžių karus uzurapavo Turkija, Irakas, Sirija ir Azerbaidžanas. Tai kaip čia su žmogaus teisėmis ir tautų apsisrendimo teise. Ar ji vieniems galioja, o kitiems ne. Juk mūsų užsienio politikos darytojai tiek iečių sulaužė koneveikdami Kiniją dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau iš šitų moralizuotojų nė žodžio neteko girdėti apie vertybinę užsienio politiką liečiančią Turkijos elgesį. Štai akyvaizdi politikų viedmanystė ir bet kokios doros politikos sutrypimas į purvą.

Didžiausia problema prieš mus visus šiandieną iškyla visu savo aštrumu, o kaip sukurti priešnuodžius, kad mūsų likimas nebūtų priklausomas nuo Hitlerių, Stalinų, Moudzedūnų, Pol Potų, Huseinų, Putinų ir jų pasekėjų. Kad suteikdami valdžią ją suteiktume tik patiems Doriausiems, Empatiškiems, sugebantiems Mylėti savo artimą, žinantiems kas yra Atjauta, sugebantiems  skirti Gėrį nuo blogio ir būti Drąsiems kovojant prieš piktavalius.

Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto

Tam reikia ruoštis ir ruožti nuo mažens. Suprantama, pirmiausia kiekvienas  pats privalo būti atsakingais už savo daromus sprendimus, t.y. už tai, ką renkame. Juk tikrai nieko geresnio nei rinkimai pasaulis kol kas nesugalvojo. Prie to dar prisideda ribotas laikas užimti aukščiausius postus valstybėje. Nors tai reiktų išplėsti į visų lygių vadovų postus, kad amžinų kunigaikštukų nebūtų. Ypač Lietuvoje tai liečia savivaldybes. Svarbiausia, žmones privalo nuo mažens pasiruošti ir suprasti, kad norint ramiai ir gražiai gyventi savo likimą privalome atiduoti į tam tinkamų žmonių rankas. Privalome skirti, kad rinkimai – tai mūsų nemažos dalies būti savo laimės kalvės teisių perdavimas kitiems. Tai ne realybės šou. Tai mūsų likimo ir katastrofiškų pasekmių visiškai nekaltiems žmonėms atsiradimas, jeigu pasielgsime neteisingai. Dabar tai padarė Rusijos žmones. Nuo tokio jų sprendimo kenčia jie patys ir dar labiau kenčia ukrainiečiai. Jie dar nesupranta savo abejingumo kainos, bet jie už tai jau moka ir mokės dar ilgai. Lygiai kaip karinėmis priemonėmis mes neišspręsime konfliktų nei šalies viduje nei su kaimynais. Jos tinka tik gynybai. O taikai ir žmogiškam normalių, o ne psichopatų žmonių, gyvenimui reikia išmastyti ir sukurti tokius mechanizmus, kad žmonių atsakomybė už savo sprendimus pasiektų tą dorovės ir atsakomybės ribą, nuo ko prasideda tikrai gražus gyvenimas visiems.

Svorį keliantis kranas. Slaptai.lt foto

Išvada peršasi savaime, kad pribrendo laikas baigti kartoti nieko nepasakančią mantrą, mėgstamą mūsų politikų … ,,mes už liberaliąją demokratiją.“ pateikdami ją kaip savaiminę vertybę. Deja pati savaime ji nėra jokia vertybė. Neišvengiamai visiems kartu, arba nors neabejingiems mūsų likimui būtina pradėti kurti tokią universąlią valstybės valdymo sistemą kuri apimtų savyje ne tik ideologines klišes, o iš esmės nuoširdžiai per skaidrią rinkimų sistemą ir pinigų srautų ribojimą sukurtų prielaidas turėti išties išmintingą ir dorą valdžią. Kad šalį valdyti tam tikram periodui ateitų patys doriausi ir iškiliausi Tėvynės sūnūs ir dukros. Jeigu to nesiimsime tai ir toliau murkdysimės nesantaikos ir apgavysčių liūne.

Daktars Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LRV ministras ir Seimo narys bei NSGK pirmininkas

2022.10.27; 07:00

JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, spalio 12 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė įsitikinimą, kad gali įveikti savo pirmtaką Donaldą Trumpą per rinkimus 2024 metais.
 
79 metų demokrato buvo paklausta, ar jis kandidatuos antrai kadencijai po vidurio kadencijos rinkimų lapkritį ir ar D. Trumpas turės kokios nors įtakos jo apsisprendimui. „Tikiu, kad galiu dar kartą įveikti Donaldą Trumpą“, – atsakė J. Bidenas, nors nepatvirtino, kad 2024 m. dar kartą kovos, kad liktų Ovaliajame kabinete.
Donald Tramp (Trump). EPA – ELTA nuotr.
 
J. Bidenas įveikė D. Trumpą tiek skaičiuojant rinkikų kolegijos, tiek amerikiečių balsus, o nugalėtasis prezidentas ne kartą nepagrįstai tvirtino apie plačiai paplitusį sukčiavimą. Per NATO viršūnių susitikimą kovą J. Bidenas leido žurnalistams suprasti, kad džiaugtųsi, jei D. Trumpas vėl būtų jo oponentu.
 
J. Bideno populiarumas pastaraisiais metais smuko dėl sparčiai didėjančios infliacijos, smurtinio nusikalstamumo miestuose ir iš pažiūros sunkiai įveikiamos migrantų krizės prie pietinės sienos. Tačiau jo reitingai vis dar pranoksta tuos skaičius, kurie buvo užfiksuoti apklausoje dėl D. Trumpo, nuolat dėl amžiaus pašiepiančio trejais metais už jį vyresnį J. Bideną, populiarumo.
 
CNN paklausė J. Bideno, ką jis pasakytų rinkėjams, kurie mano, kad jis per senas būti perrinktas. „Pasakykite man, koks prezidentas naujausių laikų istorijoje per pirmuosius dvejus metus nuveikė tiek, kiek padariau aš. Nejuokauju (…) Tad reikalas tas, ar galite atlikti darbą? Aš tikiu, kad galiu“, – atsakė J. Bidenas.  
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.10.12; 10:28

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugsėjo 7 d. (dpa-ELTA). Per kratą buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo viloje rugpjūčio pradžioje tyrėjai, anot žiniasklaidos, rado griežtai slaptos medžiagos apie kitos valstybės branduolinius ginklus.
 
Apie tai rašo „The Washington Post“, remdamasis informuotais šaltiniais. Tačiau kokia tai valstybė, nepranešama.
 
Laikraštis jau netrukus po kratos paskelbė, kad Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) D. Trumpo rezidencijoje ieškojo ir slaptų dokumentų apie branduolinius ginklus. D. Trumpas tai pavadino „netiesa“.
 
Leidinys rašė, kad kai kuriuose iš paimtų dokumentų buvo informacijos, kuri yra tokia jautri ir paprastai taip gerai saugoma, kad net daug aukštų nacionalinio saugumo pareigūnų neturi prie jų prieigos. Tik prezidentas ir kai kurie kabineto nariai galėjo leisti kitiems vyriausybės atstovams susipažinti su dokumentuose esančia informacija.
 
Kai kurių slaptų JAV operacijų atveju apskritai tik kelios dešimtys žmonių visame vyriausybės aparate galėjo žinoti apie jų egzistavimą. Dokumentai apie tai paprastai griežtai saugomi.
 
FTB rugpjūčio 8-ąją atliko kratą D. Trumpo namuose Floridoje. Pareigūnai per ją paėmė daug dėžių su daugiau kaip 100 slaptų dokumentų, kai kurie jų buvo su aukščiausio slaptumo žyma. Kadangi D. Trumpas pasibaigus kadencijai dokumentus laikė savo privačiame būste, jis galėjo pažeisto įstatymus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.09.07; 10:00

D. Trumpas pavadino J. Bideną „valstybės priešu“. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugsėjo 4 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas dabartinį šalies vadovą Joe Bideną pavadino „valstybės priešu“. Susitikime su savo šalininkais Vilks Bario mieste Pensilvanijos valstijoje D. Trumpas šeštadienį apkaltino savo įpėdinį „pasakius pikčiausią, labiausiai neapykantos kupiną ir labiausiai skaldančią kalbą, kokią tik kada nors yra pasakęs Amerikos prezidentas“.
 
D. Trumpas omenyje turėjo J. Bideno ketvirtadienį Filadelfijoje pasakytą kalbą, kurioje prezidentas savo pirmtaką ir jo politinius sąjungininkus pavadino grėsme JAV demokratijai. J. Bidenas kalbėjo šalia istorinio pastato – Nepriklausomybės salės, kurioje buvo priimta Nepriklausomybės deklaracija ir JAV konstitucija.
J. Bidenas apgailestavo negalįs apsilankyti Ukrainoje. EPA-ELTA nuotr.
 
„Donaldas Trumpas ir MAGA respublikonai atstovauja ekstremizmui, kuris kelia grėsmę patiems mūsų respublikos pamatams“, – kalbėjo J. Bidenas. MAGA yra D. Trumpo šūkio „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (Make America Great Again, MAGA) trumpinys.
 
D. Trumpas dabar atrėžė: „MAGA judėjimo respublikonai nėra tie, kurie bando pakenkti mūsų demokratijai“. Jis savo šalininkams sakė: „Mes esame tie, kurie mėgina išgelbėti mūsų demokratiją (…). Pavojų demokratijai kelia radikalūs kairieji, o ne dešinieji“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.09.05; 07:12

FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugpjūčio 27 d. (dpa-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) penktadienį paviešino dokumentą, kuriame atskleidžiamos kratų buvusio šalies prezidento Donaldo Trumpo namuose priežastys – nustatyta, kad buvęs valstybės vadovas iš Baltųjų rūmų neteisėtai išsivežė 184 įslaptintus dokumentus.
 
D. Trumpas šiuos dokumentus, sudėtus į 15 dėžių, dar sausį savanoriškai grąžino šalies Nacionaliniam archyvui, to pareikalavus šiai agentūrai, atsakingai už prezidentinių ir vyriausybės dokumentų saugojimą. Šių įslaptintų dokumentų aptikimas ir davė pagrindą šalies Teisingumo departamentui patvirtinti kratos orderį.
 
„Vyriausybė atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl netinkamo įslaptintos informacijos laikymo neleistinose vietose bei neteisėto vyriausybės dokumentų slėpimo ir išsigabenimo, – rašoma 32 puslapių ilgio neįvardyto FTB agento parodymuose. – Yra pagrindo manyti, kad D. Trumpo namuose yra ir daugiau įslaptintų ar kitokių prezidentinių dokumentų, kuriems taikomi tinkamo saugojimo reikalavimai.“
 
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

FTB agentas pažymėjo, kad tyrimas pradėtas, kai Nacionaliniai archyvai vasario 9 d. kreipėsi į Teisingumo departamentą, kuris vėliau davė leidimą atlikti kratas, kai gegužę atliko minėtų 15 dėžių su dokumentais patikrą.
 
Rugpjūčio 8 d. atliktų kratų metu dešimtys agentų aptiko dar 27 dėžes su vyriausybės ir prezidentiniais dokumentais, įskaitant 11 dokumentų rinkinių, kuriuos D. Trumpas išsivežė iš Baltųjų rūmų, kai pralaimėjo rinkimus.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.08.27; 15:00

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Šiandien vėl noriu atkreipti dėmesį į vėluojančias vakarietiškų ginklų siuntas Ukrainai.

Viename iš paskutiniųjų videointerviu Ukrainos prezidentūros patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Oleksijus Arestovičius (Marko Feigino internetinis kanalas) pastebėjo, jog ginkluotosioms jo šalies pajėgoms verkiant reikia bent dvigubai daugiau sunkiosios ginkluotės nei šiuo metu sulaukiama iš Vakarų. Kai O. Arestovičius tarstelėjo konkrečiau, kiek jiems praverstų toliašaudžių vamzdžių, galingas raketas sviedžiančių net už kelių šimtų kilometrų, net žagtelėjau iš nuostabos. Ukrainiečiams tetrūksta vos kelių dešimčių galingųjų vamzdžių. Atkreipkite dėmesį – ne tūkstančio, ne pusės tūkstančio, net ne šimto. Užtektų papildomų kelių dešimčių, ir tai ženkliai sustiprintų jų pozicijas visose fronto atkarpose.

Įsiklausius į šias pastabas nejučiom išsprūdo retorinis klausimas: nejaugi Vakarai, drauge surėmę pečius, nesugeba sukrapštyti bent šimto toliašaudžių vamzdžių? Kas tai – dešimtmetį trukusio tylaus nusiginklavimo pasekmė ar sąmoningas sabotažas, nenoras, kad Ukraina kuo greičiau ir įspūdingiau laimėtų?

Kitas retorinis klausimas – dėl keistos JAV prezidento Joe Bideno laikysenos. Žiūriu Dmitrijaus Gordono videointerviu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba ir netikiu tuo, ką girdžiu. Ukrainos diplomatijos vadovas tvirtina, jog Amerikos prezidentas, kai iki Rusijos agresijos pradžios buvo likusios kelios simbolinės minutės, patarė jam pirmiausia rūpintis savo vaikais, o ne Ukraina. Iš kitų viešai skelbiamų Ukrainos vadovų užuominų susidariau nuomonę, esą oficialusis Vašingtonas tą patį siūlė ir Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui, ir dar keliems aukšto rango ukrainiečių pareigūnams – bėkite pas mus, į Ameriką, nes Ukraina žlugs per artimiausias 72 valandas. Pasiūlymas keistas, panašus į raginimą išduoti savo valstybę, savo Tėvynę.

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Jei tai, ką viešai ištarė ponas D.Kuleba, – tiesa, tuomet lengviau suvokti, kodėl JAV vis neranda bent penkiasdešimt papildomų galingųjų vamzdžių. Oficialusis Vašingtonas nesitikėjo, kad įvykiai pakryps būtent tokia kryptimi: V.Zelenskis niekur nebėgs, ukrainiečiai narsiai, sumaniai priešinsis, o Rusijos armija, užuolusi Ukrainą, nebus tokia galinga, kokią ją esant įsivaizdavo JAV žvalgybos. Dabar amerikietiškąjį traukinį perstatyti ant kitų bėgių – ne taip lengva. O ir JAV sąjungininkės Europoje pastarąjį dešimtmetį kvailiojo: lenktyniavo, kurios karinėms reikmėms skirs mažiau pinigų, skubėjo,kurios daugiau pigiai prisipirks rusiškų dujų ir rusiškos naftos, ignoruodamos alternatyvas, varžėsi, kurios dažniau telefonu pasišnekučiuos su Vladimiru Putinu. Regis, Vokietija iki šiol praradusi sveiką nuovoką: kai nereikia – kariauja, kai reikėtų parodyti tvirtą kumštį – pabrukusi uodegą gėdingai sprunka į krūmus.

Taigi Vakarai karo išvakarėse padarė grubių klaidų. Po rimtų apsižioplinimų nėra paprasta sugrįžti iš klystkelių ir šunkelių. Kai kurių ginklų per kelias dienas nepagaminsi. Visa tai – suprantama, gal net pateisinama. Mes – žmonės, mes – mirtingieji. Šiandien labai svarbu, jog Vakarai taiso savo klaidas. Bet ar Vakarai taiso savo nuodėmes taip principingai, kaip derėtų?

Ką turiu omenyje? Jei J.Bidenas išties ragino Ukrainos vadovus nešti kudašių iš šalies, vos tik iškilo karo grėsmė, kodėl JAV prezidentui iki šiol  nesurengta apkalta? Juk J.Bidenas tiesiogiai – netiesiogiai ragino Ukrainos vadovybę išduoti savo tautą. Norim ar nenorim, J.Bidenas kvietė Ukrainos valdžią piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: nusispjauti į valstybės reikalus ir žiūrėti tik savo artimųjų. Iš kurios pusės pažvelgsi, J.Bideno administracija kurstė savo kolegą V.Zelenskį ignoruoti priesaiką, įkalbinėjo paniekinti prezidentinius įsipareigojimus. Ar JAV rinkėjai linkę pasitikėti prezidentu, kuris kitų šalių prezidentus skatina negerbti Konstitucijos?

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.

Spaudoje aptinku informacijos, kaip Amerikos slaptosios tarnybos atlieka kratas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje – ieško neteisėtai laikomų dokumentų. Dažnai prisimenu, kiek tyrimų buvo surengta dėl asmeninių D.Trumpo veiksmų, dėl įvairiausio pobūdžio įtarimų suokalbiais su Kremliumi, kiek kartų atidžiai žvelgta į D.Trumpo aplinkos žmones. Beje, normalioje valstybėje taip ir privalu elgtis: tegul bus pašalinti net menkiausi įtarimai.

Bet kur tada apkalta J.Bidenui dėl galimos draugystės su V.Putinu? Kremliaus diktatorius šiandien džiaugtųsi, jei J.Bidenui anuomet būtų pavykę V.Zelenskį įkalbėt bėgti iš Kijevo! Pasitraukus V.Zelenskiui Ukrainoje būtų kilęs nusivylimas, panika, abejingumas, ir tuomet Ukrainos pralaimėjimas greičiausiai būtų neišvengiamas. 

O juk jei JAV norėtų rimtai apsivalyti, ne tik J.Bidenas turėtų sulaukti rimtos pylos. Iš pareigų turėtų būti atleisti ir visi tie JAV žvalgybų vadovai, kurie pranašavo, esq Ukraina kris per artimiausias dvi – tris paras. Jei taip kardinaliai klystama brėžiant gyvybiškai svarbias prognozes (tarp 72 valandų ir pusės metų – akivaizdus skirtumas), atsistatydinimas džeimsų bondų vadams turėtų būti privalomas. Klaidinga žvalgybos prognozė – tai ne klaidingas žurnalisto ar politologo kometaras. Ypač dėl karo reikalų, kuomet žūsta tūkstančiai žmonių, kai su žeme sulyginami milijoniniai miestai, kai iškyla pavojus galingoms atominėms elektrinėms.

Pirmiausia savo kėdę turėtų prarasti, žinoma, CŽV direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas). Juk jis kadaise yra dirbęs ambasadoriumi Rusijoje, tad pažįsta šią šalį, ne sykį buvo susitikęs su pačiu V. Putinu. Karo išvakarėse net dvi paras svečiavosi Maskvoje – šnekėjosi ne tik su Rusijos žvalgybų vadovais, bet ir su Kremliaus diktatoriumi. Žodžiu, turėjo perprasti Kremliaus žaidimus. Bet, regis, nieko nesuprato arba nenorėjo suprasti.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.

Iš savo kėdės turėtų būti ištrenktas ir ponas J.Stoltenbergas. Jei turėtų bent mažumėlę sąžinės, senų seniausiai pats privalėjo trauktis iš savo posto – dar tuomet, kai Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija nesiteikė skirti deramo dėmesio karinėms reikmėms. Jei NATO vadovas anuomet būtų prisipažinęs nenorintis vadovauti popieriniam NATO, nesukrapštančiam net 2 proc. nuo BVP, J.Stoltenergą šiandien vadinčiau principingu politiku. Bet J.Stoltenbergas buvo linkęs plaukti pasroviui: altyginimas, garbė, reikšmingumas, galimybė nemokamai keliauti po pasaulį. Tylėjo dėl tikrosios padėties Aljanse. Bent jau garsiai netriukšmavo. Ar mums reikalingi tokie generaliniai sekretoriai?

Tad diskusija dėl kelių dešimčių toliašaudžių modernių artilerinių įrenginių, kurių trūksta Ukrainai, – ne iš piršto laužta. Įtariu, jog Ukraina jų negauna ne vien todėl, kad Vakarai jų neturi. Matyt, esama daug galingų jėgų, kurios nenori akivaizdžios Ukrainos pergalės ir rimto Rusijos sutriuškinimo. Matyt, turime jėgų, kurios nenori rimto Vakarų apsivalymo. 

Tad karas tęsiasi jau pusę metų…

2022.08.23; 06:00

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, vasario 24 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įsitikinęs, kad jam prezidentaujant Rusija nebūtų puolusi Ukrainos. Buvo priežasčių, kodėl tai neįvyko per praėjusius ketverius metus, sakė jis interviu telefonu stočiai „Fox News“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą pamatė jo įpėdinio Joe Bideno vyriausybės „silpnumą“ ir tuo pasinaudojo.
 
D. Trumpas teigė manąs, kad V. Putinas pradžioje visiškai nenorėjo karo. „Taip, kaip jis prasidėjo, aš tikrai nemanau, kad jis iš pradžių to norėjo. Aš manau, kad jis norėjo kažką daryti ir derėtis. Paskui darėsi vis blogiau ir blogiau“, – kalbėjo buvęs prezidentas. Tada jis pamatė „silpnumą“, kuris buvo parodytas JAV chaotiškai pasitraukiant iš Afganistano, ir ėmėsi veiksmų.
 
D. Trumpas pridūrė, kad, būdamas prezidentas, „fantastiškai“ sutarė su V. Putinu –  nepaisant to, kad buvo prieš Vokietijos ir Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.02.24; 08:19

 Joe Bidenas pavadino kapitolijaus šturmą „ginkluotu maištu“. EPA - ELTA foto
Joe Bidenas pavadino Kapitolijaus šturmą „ginkluotu maištu“. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, sausio 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį piktinosi Donaldo Trumpo „melu“ ir bandymais įrodinėti, kad laimėjo 2020 metų rinkimus, per pirmąsias sausio 6-osios Kapitolijaus riaušių metines pažadėdamas niekam neleisti laikyti pridėjus „peilio prie demokratijos gerklės“.
 
Savo niūrioje, bet galingoje kalboje J. Bidenas paminėjo D. Trumpo mėginimus apgaudinėti ir pasmerkė respublikonų šalininkų minią, įsiveržusią į Kapitolijų, siekiant neleisti patvirtinti rinkimų rezultatų.
 
„Tai buvo ginkluotas maištas“, – sakė J. Bidenas, kalbėjęs Kapitolijaus Skulptūrų salėje.
 
„Pirmą kartą mūsų istorijoje prezidentas ne tik pralaimėjo rinkimus. Jis bandė sutrukdyti taikiam valdžios perdavimui“, – sakė J. Bidenas.
„Jie atėjo čia įniršę, – sakė J. Bidenas, – ir laikė pridėję peilį prie Amerikos gerklės. Niekam neleisiu laikyti pridėjus peilio prie demokratijos gerklės“.
 
Kalbėdamas apie pavojus, su kuriais susiduria šalis, ilgą laiką save vadinusi laisvojo pasaulio lydere, J. Bidenas klausė: „Ar būsime tauta, kuri politinį smurtą laikys norma?“
 
„Ar būsime ta tauta, kuri leidžia už rinkimus atsakingiems partijos pareigūnams paneigti teisėtai pareikštą žmonių valią? – tęsė demokratų veteranas. – Negalime leisti sau būti tokia tauta“.
 
Nors J. Bidenas neminėjo D. Trumpo vardo, jis aiškiai leido suprasti, apie ką kalba, sarkastiškai apibūdinęs žmogų, kuris, pasak jo, bandė apgaule prasiskinti kelią į pergalę rinkimuose.
 
„Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas sukūrė ir paskleidė melo voratinklį apie 2020 metų rinkimus, – sakė J. Bidenas. – Jam valdžia – didesnė vertybė nei principai“.
 
Tuo metu, kai buvo puolamas Kongresas, D. Trumpas „sėdėjo privačiame valgomajame šalia Ovaliojo kabineto Baltuosiuose rūmuose, viską stebėjo per televiziją ir ištisas valandas nieko nedarė“, – sakė J. Bidenas, neslėpdamas pykčio. – Jis yra buvęs prezidentas – pralaimėtojas“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.01.07; 04:23
 

Steveui Bannonui pareikšti kaltinimai. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, lapkričio 13 d. (AFP-ELTA). JAV Teisingumo departamentas paskelbė, kad buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjui Steveui Bannonui pareikšti kaltinimai dėl atsisakymo liudyti Kongreso komitetui dėl 2021 m. sausio 6 d. Kapitolijaus riaušių, praneša AFP.
 
Sprendimą dėl kaltinimų penktadienį priėmė federalinė didžioji žiuri. Tai svarbi pergalė Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų komitetui, tiriančiam Kapitolijaus riaušes, nes D. Trumpas ir jo buvę patarėjai bando pasinaudoti prezidento privilegija blokuoti tyrimui reikalingus parodymus ir dokumentus.
 
Kaltinimai pareikšti praėjus kelioms valandoms po to, kai buvęs D. Trumpo personalo vadovas Markas Meadowsas ignoravo šaukimą atvykti ir liudyti komitete. Dėl to jis taip pat gali būti apkaltintas parodęs nepagarbą Atstovų rūmams.
 
Tyrėjai mano, kad M. Meadowsas ir S. Bannonas gali turėti informacijos apie ryšius tarp Baltųjų rūmų ir D. Trumpo rėmėjų, kurie įsiveržė į Kapitolijų, siekdami sutrukdyti Joe Bideno paskelbimą nugalėtoju 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.
 
S. Bannonas, kuriam 67 metai, kaltinamas du kartus parodęs nepagarbą Atstovų rūmų komitetui, – kai ignoravo šaukimą liudyti ir nepateikė dokumentų. Už kiekvieną nusižengimą gresia nuo vieno mėnesio iki vienerių metų įkalinimo bausmė.
 
CNN žiniomis, S. Bannonas ketina prisistatyti Teisingumo departamentui pirmadienį.
 
Jis buvo vienas iš šimtų žmonių, kviestų liudyti dėl 2021 m. sausio 6 d. riaušių, kurios sutrikdė Kongreso darbą ir kilo po D. Trumpo nepagrįstų teiginių apie tai, kad J. Bidenas prezidento rinkimus laimėjo dėl rezultatų klastojimo.
 
Per riaušes žuvo 5 žmonės, o dėl neramumų J. Bideno pripažinimo nugalėtoju procedūra buvo atidėta kelioms valandoms.
 
Sausio 6 d. įvykius tiriantis Atstovų rūmų komitetas teigia, kad S. Bannonas turi informacijos, kuri padėtų atskleisti, kaip riaušės prasidėjo. Anot komiteto, kalbėdamas apie pastangas blokuoti J. Bideno paskelbimą rinkimų nugalėtoju, D. Trumpo patarėjas sausio 5 d. teigė, kad „rytoj prasivers pragaras“.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2021.11.14; 06:36

Olga Galkina ir Igoris Dančenko

Antanas Rašimas

Kuo šioje istorijoje svarbus Rusijos pilietis Igoris Dančenko? Būtent jis teikė britų žvalgybininkui Kristoferiui Stilui neva Donaldą Trampą kompromituojančios informacijos. Kuo svarbus K.Stilas? Būtent K.Stilas sukurpė 2016-aisiais neva svarbų dosje apie D.Trampo ryšius su Kremliumi.

Kodėl tai prisiminiau? Viešojoje erdvėje paskelbta pranešimų, kad prieš keletą dienų I.Dančenką areštavo FTB (JAV Federalinis tyrimų biuras). Pretekstas sulaikymui – duoti klaidingi parodymai.

Demokratų palaikytas skandalas apie D.Trampo ryšius su Kremliumi, esą būtent Rusija D.Trampui padėjo laimėti JAV prezidento rinkimus, – šiandien įgauna visai kitą atspalvį. Dabar žinomi faktai leidžia manyti, jog D.Trampą sukompromituoti turėjusi istorija – sukurpta. Išgalvota nuo pradžios iki pabaigos. Ne tik klaidinga, bet ir kenkianti ją palaikiusiųjų reputacijai. Kodėl? Aiškėja, jog garsusis K.Stilo tyrimas apie draugiškus D.Trampo ryšius su Rusijos žvalgyba ir neva nesąžiningai laimėtus prezidento rinkimus 2016-aisiais, tėra išsigalvojimas, kurio tikrasis autorius – rusų vaikinukas iš Permės.

Rusijos jaunuolis I.Dančenko mokėsi JAV universitetuose. O paskui įsidarbino Brukingso institute – viename iš svarbiausių analitinių Demokratinės partijos centrų Vašingtone. Bent jau kol kas nežinoma, kaip į atsargą pasitraukęs britų žvalgybininkas K.Stilas susipažino su I.Dančenko. Ir vis tik jie susitiko. Keista, bet vaikinukas iš Permės sužavėjo britų žvalgybininką pensininką. Sužavėjo tikriausiai todėl, kad turėjo puikią iškalbą, mokėjo įtikinti. Taigi I.Dančenko pripasakojo britų žvalgybos veteranui K.Stilui turįs Maskvoje unikalių ryšių. Konkrečiai – jam nebus sunku pateikti įrodymų, kad D.Trampas susijęs su Rusijos žvalgybomis.

Kristoferis Stilas

Tada K.Stilas nusprendė užverbuoti vaikiną iš Rusijos provincijos. Tai buvo lemtinga ne tik jo, bet ir Demokratų partijos klaida. 2016-ųjų vasarą K.Stilas paprašė, kad I.Dančenko vyktų į Rusiją ieškoti D.Trampą kompromituojančių žinių. I.Dančenko išties ėmė dažnai keliauti į Maskvą. Tačiau K.Stilo duotus pinigus jis išvaistydavo Maskvos baruose ir kavinėse. Būtent taip jis „rinko“ žinias apie D.Trampo draugystę su rusiškais „džeimsais bondais“ – linksmindamasis. Būtent Maskvos naktiniuose klubuose buvo sukurptas pasakojimas, kaip D.Trampas Maskvoje neva linksminosi su prostitutėmis ištaigingame viešbutyje. Kaip tvirtino pats I.Dančenko, sveiku protu sunkiai suvokiamą istoriją jis sukūrė tik tam, kad ši skambėtų kuo skandalingiau. Dar 2020-aisiais metais, duodamas interviu leidiniams „The Guardian“ ir „The New York Time“, rusų jaunuolis iš Permės prisipažino kurpęs melagingas istorijas.

Vis tik keista, kad I.Dančenkai pavyko taip lengvai už nosies vedžioti savo kuratorius. Vienas iš paaiškinimų gali būti toks: kuratoriai puikiai žinojo, jog rusų jaunuolis meluoja, tačiau jiems reikėjo tokio melo. Juk žinoma: jei meluoji, tai meluok savęs netramdydamas, tuomet tavo pasakomis lengviau patikės. Kuratoriai ramino save, kad demokratai tikrai tuoj ateisią į valdžią, o laimėtojų, kaip žinia, niekas neteisia. Tad niekas tuomet rimtai neanalizuos, ar ant D.Trampo galvos pelnytai užpiltas kibiras srutų. Juk be K.Stilo buvo ir kitų kurstytojų.

Žodžiu, I.Dančenko melavo. Į pagalbą pasitelkė net buvusią klasiokę – Olgą Galkiną, kuri iš Permės persikėlė į Kiprą. Būtent ji apkaltino „rusiškus programišius“, esą jie įsilaužė į demokratų partijos kompiuterius 2016-aisiais. O.Galkina net neva nukentėjo – kai paviešino šias žinias, ją iškart atleido iš firmos, kurioje dirbo, nes nesutapo „politinės pažiūros”. Demokratai patikėjo ir ja. Demokratai net nepanoro, kad FTB apžiūrėtų jų kompiuterius, į kuriuos neva įsilaužė programišiai.

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Taigi demokratai iki pat ausų įklimpę į melo liūną. Dabartinė situacija panaši į visuotinę „raganų medžioklę“ ir visuotinę paranoją, kai visiems visur vaidenasi „Kremliaus įtaka“. Demokratai dar bando teisintis, esą D.Trampas vis tiek – „didžiausia grėsmė Amerikai”, todėl jį vis tiek reikėjo pašalinti iš valdžios.

Tačiau įdomiausia bus, kai Amerikos teisėsauga pradės tirti tikrus skandalus. Pavyzdžiui, kodėl Jelena Baturina įteikė Hanterui Baidenui beveik 4 milijonus JAV dolerių. Arba kodėl kinai Baidenų šeimai skyrė 20 milijonų dolerių.

Žodžiu, viskas taip supainiota, taip keičiasi tai į vieną, tai į kitą pusę, kad tai, kas šiandien atrodo tiesa, rytoj gali pasirodyti esant melu. O tai, kas šiandien panašu į melą, poryt atrodys šventa tiesa.

Kaip susigaudyti šioje painiavoje?

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus

2021.11.08; 06:00

Tiesa ir teisingumas – svarbiausia

Vašingtonas, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Niujorke dėl sukčiavimo teisiamas Levas Parnasas, kuris siejamas su buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatu Rudy Giulianiu. Prisiekusieji pripažino jį kaltu dėl rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų, nesėkmingai siekiant pradėti kanapių verslą ir įsiteikti D. Trumpui bei kitiems aukšto rango respublikonams, praneša dpa.
 
2019 m. L. Parnaso ir R. Giulianio ryšiai dėl Ukrainos lėmė pirmąją prezidento D. Trumpo apkaltą.
 
Penktadienį teisme paskelbta, kad L. Parnasas susitarė neteisėtai JAV politikams skirti 1 mln. dolerių, nes su savo verslo partneriais manė, kad tai padės jiems gauti leidimus rekreacinių kanapių pardavimui.
 
Teisme pripažinta, kad įvykdytas nusikaltimas, nes L. Parnasas su bendrais pinigus gavo iš turtingo ruso magnato Andrejaus Muravjovo, taip pažeisdamas įstatymus, draudžiančius politikams gauti finansinę paramą iš užsieniečių. Nors A. Muravjovas nebuvo apkaltintas byloje, tačiau prisiekusieji nusprendė, kad jo tarpininkas Andrejus Kukuškinas kaltas. Pastarasis buvo prisidėjęs prie nesėkmingo kanapių verslo.
 
L. Parnasas, kuriam yra 49 metai, taip pat buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtos politinės paramos dešiniųjų pažiūrų grupėms, įskaitant 325 tūkst. JAV dolerių auką su D. Trumpu siejamam politinių veiksmų komitetui „America First Action“.
 
Per devynias dienas trukusį teismą įrodyta, kad L. Parnasas sugebėjo įgyti aukšto rango respublikonų pasitikėjimą ir dažnai dalyvavo privačiose vakarienėse su D. Trumpu, tiesiog žadėdamas skirti daug pinigų žinomoms organizacijoms ir rinkimams, įskaitant buvusiam Nevados vyriausiajam prokurorui Adamui Laxaltui ir Teksaso kongresmenui Pete‘ui Sessions‘ui.
 
L. Parnaso entuziazmas marihuanos legalizavimui, kuriam pagrindiniai Respublikonų partijos nariai nepritaria, nesutrukdė politikams prašyti pinigų iš Tarybų Sąjungoje gimusio verslininko.
 
A. Laxaltas pripažino „užvertęs“ verslininką žinutėmis, nes jis žadėjo skirti 200 tūkst. JAV dolerių jo rinkimų kampanijai į Nevados gubernatorius, kuri baigėsi nesėkmingai.
 
Igoris Frumanas, buvęs L. Parnaso draugas ir verslo partneris, kuris veikė drauge kanapių verslo schemoje, savo kaltę pripažino rugsėjo mėnesį.
 
Nepaisant susikurto turtuolių įvaizdžio, L. Parnasas ir jo aplinkos žmonės neįgyvendino daugumos iš savo skambių pažadų.
 
Nors verslininkai A. Muravjovui žadėjo, kad jo skirti 1 mln. JAV dolerių bus panaudoti politinėms aukoms, siekiant pradėti kanapių verslą, tačiau, anot prokurorų, L. Parnasas ir I. Frumanas rinkimų kandidatams paaukojo tik 100 tūkst. JAV dolerių, o likusią sumą išleido savo prabangiam pragyvenimui ir padengė kreditinių kortelių skolas. Tuo metu jų paaukoti pinigai dažniausiai buvo grąžinti.
 
A. Laxaltas, kuris gavo tik 10 tūkst. JAV dolerių, teisme sakė, kad paaukoti pinigai buvo grąžinti, nes jo rinkimų kampanijos komandai situacija sukėlė įtarimų. A. Laxaltas teisme liudijo, kad į L. Parnasą po to žvelgė kaip į „klounišką vyruką su auksine grandine“.
 
Taip pat buvo nustatyta, kad 325 tūkst. JAV dolerių buvo paaukoti organizacijai „American First Action“ 2018 m. kovą, likus kelioms savaitėms iki pirmojo L. Parnaso ir D. Trumpo susitikimo Floridoje. Ši auka laikoma neteisėta, nes buvo suteikta L. Parnaso verslo „Global Energy Producers“ vardu, nors tikroji pinigų kilmė – asmeniškai I. Frumano paimta paskola.
 
L. Parnasas ir I. Frumanas tuo metu užsiėmė naftos sandoriais Europoje, o prokurorai teigė, kad naujoji bendrovė siekė sudaryti sėkmingo verslo įvaizdį, skirdama pinigų politinių veiksmų komitetui „America First Action“.
 
Kai abu vyrai buvo sulaikyti 2019 m. spalį, jie geriausiai buvo žinomi tuo, kad padėjo D. Trumpui ir R. Giulianiui daryti spaudimą Ukrainos valdžios atstovams, siekdami rasti kompromatą prieš Joe Bideną, tuo metu kandidatą 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.
 
Prokurorai retai minėjo D. Trumpą ir R. Giulianį teisme, aiškindami, kad siekia „supaprastintos“ bylos eigos.
 
„The Washington Post“ rašo, kad L. Parnasui gresia 45 metų įkalinimo bausmė.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2021.10.25; 10:44

D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Po Talibano įžengimo į Kabulą buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino savo įpėdinį atsistatydinti. Atėjo laikas J. Bidenui „gėdingai“ atsistatydinti „už tai, kas įvyko Afganistane“, – sakė jis. D. Trumpas taip pat kritikavo J. Bideno imigracijos, ūkio ir energetikos politiką.
 
Prezidentaujant D. Trumpui, 2018 metais Dohoje Katare prasidėjo pirmieji tiesioginiai pokalbiai tarp JAV vyriausybės ir Talibano. Derybos 2020 metų vasario 29-ąją baigėsi susitarimu, kuriame buvo įvardytas JAV dalinių išvedimo tvarkaraštis.
J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.
 
Pajėgų atitraukimas vėlavo, tačiau tada, jau prezidentaujant J. Bidenui, jis gegužę buvo pradėtas. Paraleliai šalį paliko ir NATO daliniai.
 
D. Trumpas jau kelis kartus kritikavo J. Bideno planus dėl karių išvedimo ir teigė, kad jis pats būtų elgęsis „visiškai kitaip ir daug sėkmingiau“. D. Trumpas sekmadienį tviteryje rašė: „Tai, ką J. Bidenas padarė su Afganistanu, taps legenda. Tai įeis į amerikiečių istoriją kaip vienas didžiausių pralaimėjimų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.17; 09:06

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė teikiąs kolektyvinį ieškinį prieš „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, taip eskaluodamas savo ilgą laiką vykstančią kovą dėl žodžio laisvės su technologijų milžinėmis, kurios, pasak jo, neteisėtai jį cenzūravo.
 
„Šiandien aš, kaip pagrindinis atstovas, kartu su „America First Policy Institute“ teikiu kolektyvinį ieškinį prieš didžiąsias technologijų milžines, įskaitant „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ bei jų generalinius direktorius Marką Zuckerbergą, Sundarą Pichai ir Jacką Dorsey’į – tris puikius vyrukus“, – D. Trumpas sakė reporteriams savo golfo klube Naujajame Džersyje.
 
Vienos pagrindinių šalies technologijų bendrovių tapo „neteisėtos, konstitucijai prieštaraujančios cenzūros vykdytojomis“, pridūrė 75-erių respublikonas, kuriam buvo uždrausta kelti įrašus į „Facebook“ ir „Twitter“ po sausio 6-osios JAV Kapitolijaus šturmo, kurį įvykdė jo rėmėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.08; 03:00

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Likus kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos santykius su JAV yra ištikusi didelė krizė. „Dvišaliai santykiai pastaraisiais metais pasiekė žemiausią tašką“, – sakė jis naktį į šeštadienį paskelbtoje interviu stočiai „NBC News“ ištraukoje.
 
J. Bidenas, anot,V. Putino, radikaliai skiriasi nuo savo pirmtako Donaldo Trumpo, kuris esą buvo ypatinga ir talentinga asmenybė, anksčiau nedalyvavusi politikoje. J. BIdenas tuo tarpu esąs „karjeristas“, kuris praktiškai visą savo, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimą praleido politikoje ir yra „kitokio tipo žmogus“.
 
J. Bidenas, pasak V. Putino, turi privalumų ir trūkumų, tačiau jis tikįs, kad JAV prezidentas nesiims impulsyvių veiksmų.
 
Pradėdamas savo pirmąją kelionę Europoje, J. Bidenas trečiadienį sakė, kad JAV neieško konflikto su Rusija. „Mes norime stabilių, nuspėjamų santykių“, – teigė jis. Kartu prezidentas pridūrė, kad Rusijos vyriausybė, jei imsis „kenkėjiškų veiksmų“, gali sulaukti JAV atsako.
 
Šiuo metu J. Bidenas lankosi Didžiojoje Britanijoje, kur iki sekmadienio dalyvaus G7 viršūnių susitikime. Pirmadienį jis jau dalyvaus NATO aukščiausio lygio konferencijoje Briuselyje, dar po dienos susitiks su ES lyderiais. Tada trečiadienį Ženevoje numatytas J. Bideno susitikimas su V. Putinu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.12; 07:00

Socialinis tinklas „Facebook“ penktadienį dvejiems metams užblokavo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, nes jis esą nusipelnė griežčiausios bausmės už „Facebook“ taisyklių pažeidimus per jo šalininkų sausį surengtas riaušes JAV Kapitolijuje.
 
„Atsižvelgiant į aplinkybių, lėmusių pono D. Trumpo paskyros suspendavimą, sunkumą, manome, kad jis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė mūsų taisykles, kuriose už tai numatyta griežčiausia bausmė“, – pranešime spaudai teigė „Facebook“ viceprezidentas pasauliniams reikalams Nickas Cleggas.
 
„Facebook“ taip pat nebesuteiks politikams visapusiškos neliečiamybės nuo bausmių už klaidinantį ar įžeidžiantį turinį socialiniame tinkle vien dėl to, kad jų komentarai yra nuolat cituojami žiniasklaidoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.05; 07:31

Liz Cheney. EPA – ELTA nuotr.

Dėl griežtos buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos iš frakcijos vadovybės pašalinta aukšta respublikonė Liz Cheney. Trečia pagal rangą partijos narė Atstovų Rūmuose trečiadienį per frakcijos posėdį neteko pareigų, pranešė parlamentarai. 54-erių buvusio viceprezidento Dicko Cheney‘io duktė yra viena aršiausių D. Trumpo kritikių partijoje.
 
L. Cheney po Kapitolijaus šturmo sausio 6 dieną buvo viena iš dešimties respublikonų, balsavusių už apkaltą tuometiniam prezidentui. Parlamentarė iš Vajomingo valstijos nuo tada ne kartą aštriai kritikavo D. Trumpą dėl niekuo neįrodytų jo kaltinimų, kad lapkričio 3 dieną vykę prezidento rinkimai buvo suklastoti.
 
L. Cheney neseniai pasmerkė „pavojingą ir antidemokratišką D. Trumpo asmenybės kultą“ partijoje. Ją frakcijos vadovybėje gali pakeisti 36-erių D. Trumpo sąjungininkė Elise Stefanik.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.13; 00:01

The Washington Post leidinys

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija slapta gavo laikraščio „Washington Post“ žurnalistų, kurie rašė apie įtariamą Rusijos kišimąsi į 2016 m. prezidento rinkimus, telefono skambučių išklotines, penktadienį pranešė leidinys.
 
Teisingumo departamentas nusiuntė laiškus trims žurnalistams – Ellen Nakashimai, Gregui Milleriui ir buvusiam „Washington Post“ reporteriui Adamui Entousui – nurodydamas, kad gavo jų telefono skambučių „nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. liepos 31 d.“ išklotines, skelbė „Washington Post“.
 
Laikraštis „reiškia stiprų nerimą dėl tokio vyriausybės galių naudojimo, siekiant gauti prieigą prie žurnalisto komunikacijų“, teigė „Washington Post“ vykdomasis vyriausiasis redaktorius Cameronas Barras.
 
„Teisingumo departamentas turi nedelsiant paaiškinti šio kišimosi į žurnalistų darbą, kurį saugo Pirmoji pataisa, priežastis“, – kalbėjo jis.
Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU) teigė, kad Teisingumo departamentas „šnipinėjo“ žurnalistus „tam tikros administracijos užgaidomis“.
 
„Tai niekada neturėjo atsitikti, – tviteryje rašė ACLU. – Kai vyriausybė šnipinėja žurnalistus ir jų šaltinius, tai pažeidžia žiniasklaidos laisvę.“
Teisingumo departamentas savo ruožtu teigė, kad, siekdamas gauti skambučių išklotines, laikėsi „numatytų procedūrų“, skelbė „Washington Post“, cituodamas departamento atstovą.
 
Žurnalistams nusiųstuose laiškuose nepatikslinama, kodėl buvo gautos jų skambučių išklotinės.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
Tačiau minėto laikotarpio pabaigoje žurnalistų trijulė parašė straipsnį apie JAV žvalgybą, kuriame teigiama, kad Jeffas Sessionsas, kuris vėliau tapo D. Trumpo administracijos generaliniu prokuroru, aptarė D. Trumpo rinkimų kampaniją su Rusijos ambasadoriumi.
 
Minėti žurnalistai taip pat parašė straipsnį apie Baracko Obamos administracijos bandymus atremti Rusijos kišimąsi į 2016 m. rinkimus.
 
JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad Rusija, D. Trumpui vykdžius prieš demokratų konkurentę Hillary Clinton nukreiptą kampaniją, įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto (DNC) kompiuterių serverius.
 
D. Trumpas savo ruožtu menkino Rusijos vaidmenį DNC duomenų nutekėjime ir netikėtai stojo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusę, užuot sutikęs su savo paties žvalgybos agentūros padarytomis išvadomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.08; 18:00

Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad „visiškai apgailėtina“, jog didieji socialiniai tinklai užblokavo jo paskyras.
 
Tai jis pareiškė netrukus po to, kai „Facebook“ nepriklausoma priežiūros taryba nusprendė toliau blokuoti jo paskyrą platformoje.
 
„Tai, ką padarė „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, yra visiškai apgailėtina ir daro didžiulę gėdą mūsų šaliai“, – sakoma D. Trumpo pranešime.
 
„Iš JAV prezidento buvo atimta žodžio laisvė, nes radikaliosios kairės lunatikai bijo tiesos, tačiau ji galiausiai vis vien išaiškės“, – pareiškė buvęs respublikonų prezidentas.
 
D. Trumpo paskyros buvo užblokuotos didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, kai buvęs prezidentas buvo apkaltintas pakurstęs sausio 6 d. į JAV Kapitolijų įsiveržusią jo šalininkų minią. Per incidentą žuvo penki žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.06; 05:42

„Facebook“ nepriklausoma priežiūros taryba trečiadienį nusprendė ir toliau blokuoti buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, tačiau paragino peržiūrėti šį sprendimą po šešių mėnesių.
 
Taryba, į kurios priimamus sprendimus pirmaujantis socialinis tinklas privalo atsižvelgti, nurodė, kad D. Trumpas „sukūrė aplinką, kurioje vyravo rimta smurto rizika“ po to, kai jis pateikė savo komentarus prieš sausio 6 d. riaušes JAV Kapitolijuje.
 
„Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų rimtumą ir tebesitęsiančią smurto riziką, „Facebook“ pagrįstai priėmė sprendimą sausio 6 d. užblokuoti pono Trumpo paskyras ir pratęsti jų blokavimą sausio 7 d.“, – po posėdžio teigė taryba.
 
Tačiau taryba pridūrė, kad „Facebook“ nedera taikyti neterminuotą ir nestandartinį (paskyros) blokavimą“ ir paragino socialinių tinklų platformą po šešių mėnesių „iš naujo įvertinti šį klausimą, kad būtų galima nustatyti ir pagrįsti proporcingą atsaką.“
 
„Facebook“ negali neterminuotą laikotarpį blokuoti konkretaus vartotojo paskyros ir nepateikti kriterijų, kuomet ir ar apskritai bus leista atkurti jo paskyrą“, – teigė nepriklausoma taryba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.06; 05:55

Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Kiekvienais metais balandžio 24-osios išakarėse kyla diskusijų, kaip Vakarai turėtų paminėti tragiškus 1915-ųjų metus, kai tuometinėje Osmanų imperijoje žuvo daug armėnų tautybės žmonių.

Šiemet didžiausia intriga – kaip pasielgs naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas). Remiantis ELTOS agentūros pranešimais, JAV Kongreso Senato Užsienio reikalų komiteto vadovas demokratas Robertas Menendezas jau pasveikino Amerikos prezidentą Joe Bideną, ketinantį oficialiai pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje.

Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame pareiškime. Anksčiau apie J. Bideno planus pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, kuris rėmėsi šaltiniais JAV administracijoje.

„Sveikinu prezidento sprendimą padaryti galą daugiau kaip šimtmetį trunkančiam vieno niūriausių žmonijos istorijos įvykių nutylėjimui. Mes pagerbiame tuos, kurie tapo genocido aukomis, prisimename, kaip jie žuvo, ir džiaugiamės pakeitę tai, kas istorijoje bus žinoma apie jų žūtį“, – pabrėžia savo pareiškime R. Menendezas.

„The Wall Street Journal“ duomenimis, Baltųjų rūmų šeimininkas savo sprendimą greičiausiai oficialiai paskelbs šeštadienį, balandžio 24-ąją, kai Armėnijoje bus pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Leidinio šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, ir J. Bidenas galįs apsiriboti formaliu pareiškimu, kuriame nenuskambės oficialus genocido fakto pripažinimas.

Beje, J. Bideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose dėl 1915 metų įvykių. Barackas Obama (2009-2017), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat vengė šio apibrėžimo. 2019 metais JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai pirmą kartą priėmė rezoliucijas, kuriose 1915 metų tragedija Osmanų imperijoje buvo apibūdinta kaip armėnų genocidas.

Štai kokia 2021-ųjų balandžio 24-osios intriga. Kaip derėtų reaguoti į tokį proarmėniškų jėgų atkaklumą? Mano supratimu, naujasis JAV lyderis pasielgs neteisingai, jei tolimus 1915-ųjų karus pripažintų buvus „armėnų genocidu“. Istorija – ne politika. Istorinių įvykių neįmanoma perprasti svaidantis politiniais pareiškimais. Kvaila, primityvu ieškoti, kas anuomet buvo teisus, balsuojant Kongrese, Senate ar Baltuosiuose rūmuose. Tėra vienintelis kelias pažinti istoriją – ją atidžiai studijuoti archyvuose. Šiandieninė situacija tokia: JAV kongresmenai ir senatoriai tikrai nežino, kas, kaip ir kodėl klojosi 1915-aisiais metais tarp turkų ir armėnų tuometinės Osmanų imperijos žemėse. Dėl to, kad pasaulis vis dar iki šiol nežinąs tikrosios tiesos apie 1915-uosius, kalčiausias oficialusis Jerevanas. Taip, Armėnija, skirtingai nei Turkija, iki šiol įslaptinusi savuosius archyvus šia skausminga tema. Todėl pasakyti, kas anuomet šaudė, žudė, badu marino, tebus galima tik tada, kai JAV istorikai turės galimybę peržiūrėti armėniškus archyvus.

O kol kas Jerevano skleidžiama informacija, neva patvirtinanti genocido faktą, tėra … nuomonė, įsitikinimas, versija, spekuliacija, interpretacijos arba politinės intrigos, kurių pagalba bandoma spustelėti oponentus ir priešininkus. Mat armėniški archyvai, kaip jau pabrėžiau, aklinai užrakinti. Armėnija neįsileidžia istorijos tyrinėtojų. Kažką akylai slepia. Jei jau viskas buvo taip, kaip porina oficialusis Jerevanas, kam slėpti archyvus? Kodėl Turkija jau seniai nebijanti viešumo, o Armėnija – vis dar slapukauja? Kaip tai įmanoma civilizuotame pasaulyje: armėniški archyvai dar net neperžiūrėti, apie išsamią jų analizę belieka tik svajoti, o „armėnų genocidas” – jau pripažįstamas !

Filipas Ekozjancas rankose laiko savo knygą „Izraelis Ori. Pandoros skrynia”

Į 1915-aisiais armėnus ištikusią tragediją blaiviausiai žvelgia, mano supratimu, armėnų tyrinėtojas, istorikas, knygos „Izraelis Ori. Pandoros skrynia“ autorius Filipas Ekozjancas. Štai jo komentaras, duotas slaptai.lt portalui 2020-ųjų sausio 20 dieną:

„Kova dėl „genocido“ pripažinimo nėra kova dėl teisingumo pergalės. Tai kova už tai, kad viena sąvoka būtų pakeista kita: visų Osmanų imperijos tautų tragediją pervadinti vienos armėnų tautos genocidu. Protingai mąstančiam žmogui aišku, kad tokiomis sąlygomis, kai Osmanų imperija kovojo keliuose frontuose, kai jos viduje buvo keli pilietinės konfrontacijos židiniai, atsiradę ir religiniu, ir tautiniu pagrindu, tuomet buvo itin sudėtinga vesti šią liūdną statistiką, kuria šiandien manipuliuoja „genocido aukos“ (sakydamas „genocido aukos“ aš turiu omenyje, žinoma, ne tuos, kurie žuvo, amžiną jiems atilsį, o tuos, kurie šiandien bando gauti finansinius ir moralinius „honorarus“ už jų mirtį). Akivaizdu, kad šiandien neįmanoma tiksliai išsiaiškinti, kas būtent vyko kiekviename mieste, kiekviename kaime, kiekvienoje fronto atkarpoje. Argi kuris nors iš mūsų supranta: kas, ką ir dėl ko žudo Irake ir Libijoje? Juk šiandien mes naudojamės palydoviniu ryšiu, internetu, žiniasklaida, vaizdo įrašais, turime tūkstančius profesionalių žurnalistų, dirbančių karštuosiuose taškuose. Ir mes vis tiek negalime neabejodami atsakyti į šiuos klausimus. Ką jau kalbėti apie šimto metų senumo įvykius!“

Ar išgirs šiuos armėnų tautybės publicisto, istoriko, vertėjo žodžius oficialusis Vašingtonas?

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Jei JAV prezidentas Dž.Baidenas pasiduos spaudimui, bus praverta garsioji Pandoros skrynia. Ką turiu galvoje? Dideli ir maži Amerikos oponentai turėsiantys teisę teirautis Jungtinių Valstijų: kaip vadintinas Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio sunaikinimas atominiu ginklu, kaip derėtų apibūdinti karą Vietname, Irako, Serbijos bombardavimus? Taip pat būtų galima prisiminti net ir išpuolius prieš raudonodžius Amerikos gyventojus.

Ar 46-asis JAV prezidentas žinąs, kaip atsakytų į nepatogius klausimus dėl, pavyzdžiui, Japonijos, Vietnamo, Serbijos, Irako bombardavimų?

Viliuosi, jog Amerikai užteks sveiko proto nesivelti į primityvias Jerevano intrigas.

Turkija tūkstantį kartų teisi, kai sako: „Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.”

2021.04.23; 09:00