Skandalinga naujiena: Pramoninkų konfederacijos vadovo įmonė “Achema”, parodžiusi inciatyvą šaliai pastatyti (kartu su valstybe) suskystintų dujų terminalą, dabar pasirodo … esanti bloga.
Kas gali paneigti, kad “uolus “teisėsaugos institucijų darbas sužlugdant šį projektą buvo inspiruotas jau pagarsėjusios per istorinį Seimo NSGK parlamentinį tyrimą dujų tarpininkės “Dujotekanos”? Nes būtent ji nesuinteresuota, kad Lietuva turėtų alternatyvų dujų tiekimą. O “Achema”, kuri toje bendroje su valstybe įmonėje pretendavo į ne daugiau kaip 10 – 20 proc. akcijų, neslėpė savo suintersuotumo aprūpinti įmonę žaliava. Tuo pačiu žmonės turėtų darbo, o valstybė – sumokėtus mokesčius.
Tačiau mūsų teisėsauga netiria, kas gi sužlugdė šį projektą, o terminalas jau būtų baigiamas statyti. Vietoj to energetikos ministras A.Sekmokas pakėlė mokesčius įmonėms, pačioms besigaminančioms elektros energiją.
Profesionalai valdymo struktūrose nereikalingi?
Neseniai Lietuvos pramoninkų konfedaderacijoje vyko susitkimas su energetikų senjorų klubo nariais. Būtina pastebėti: ypač su “valstybininkų” klanu susijusi žiniasklaida nuolat formuoja melagingą nuomonę, girdi, kad LPK yra oligarchų darinys. Man teko garbė dar sovietmečiu įkurti su garbingais ir Lietuvai daug nusipelnusiais kolegomis šią veiklią ir net baimę nedorėliams keliančią taikią organizaciją. LPK veikia kaip ir bet kuri visuomeninė organizacija, atstovaudama darbą, protą ir padorumą. Tai – ne siaurus savininkų intersus ginanti organizacija. LPK gina prigimtinę žmogaus teisę dirbti, kurti ir užsiimant sau ir visuomenei naudinga veikla normaliai gyventi savo šalyje.
Minėtame pasitarime vėl teko įsitikinti: visos mūsų didelės problemos – masinė bedarbystė, maži atlyginimai, katastrofiška tapusi emigracija ir valstybės nevykusi ekonominė politika priklauso nuo sveiko proto. O teisingiau – kompentencijos bei padorumo stokos valdžios institucijose ir jos remiamose aferistinio (nusikalstamo) verslo struktūrose. Patyrę, didžiulę praktinę ir mokslinę patirtį turintys LPK atstovai nepanaudojami šalies kūrybiniam potencialui plėsti. Deja, valstybės institucijose aukštus postus užimantys pareigūnai – beveik vien prastos kompentencijos. Kodėl, pavyzdžiui, Energetikos ministerija su A.Sekmoku priešakyje nepanaudoja šalies energetikų potencialo?
Deja: ši ministerija (kaip ir kitos, beje), visai nediskutuoja ir nesitaria su asocijuotom verslo struktūrom. Dar daugiau: dabartinių ministrų ar viceministrų nekompentenciją lydi ir atsakomybės, padorumo stoka. Štai ir turime rezultatą: dėl neaiškių kaprizų net nepabandžius tartis su ES valstybėmis krizės metu uždaryta dar ilgai galėjusi tarnauti visai šaliai Ignalinos AE. Socdemų lyderiai nevykusiai privatizavo “Lietuvos dujas”, o dabar konservatoriai paskelbė niekam nesuvokiamą “energetinės nepriklausomybės” idėją. Aiškina, kad atims iš “Lietuvos dujų” vamzdyną ir tada tikrai bus labai gerai.
O realybė tokia: “Lietuvos dujas “ valdo trys stambūs akcininkai: “Rurgaz”, ”Gazprom” ir Lietuvos Vyriausybė. Elementari elgesio logika reikalauja susėsti visiems prie vieno stalo ir tartis. Deja. Mūsiškiai santykius aiškinasi “gatvėje” per laikraščius, TV. O rusai supyko ir nesumažino mums dujų kainos. Mes juos apskundėme ES Komisijai. O rusai tik juokiasi: ta komisija prieš tą mūsų veikėjų taip nemėgstamą “Gazpromą” nelabai nori rėkauti, nes gerai žino: 86 proc. visų Europoje sunaudojamų dujų yra iš to pačio “Gazpromo”. Ir apskritai: apie kokios konkurencinės rinkos sukūrimą galima rimtai kalbėti, atskyrus magistralinius dujotekius nuo paskirstomųjų? Juk tiekėjas išlieka tas pats – vienas – “Gazprom”. Tai kaip atrodo teoriniai pono A.Sekmoko išvedžiojimai apie elektros biržą, kurioje konkuruoja net 21 tarpininkas, tačiau visi prekiauja … vien rusiška Elektra?
Gal jau gana politinių bei ūkinių debilizmų?
Jeigu norime, kad neišnyktume kaip Tauta ir valstybė, privalome baigti nusikalstamus korupcinius eksperimentus, žlugdnančius mūsų pramonę ir pradėti rimtą jos atkūrimo darbą. Valstybė privalo sąmoningai dalyvauti šalies ūkio ir ypač – energetikos vystyme. Pastaroji yra šiuolaikinės visuomenės egzistencijos pagrindas. Mes galime ir privalome normalai susitvarkyti šį ūkio sektorių. Visų pirma turi būti aiškiai apsispręsta: tai bus valstybės įmonė su neženklia dalimi privataus kapitalo. Pasaulis yra įrodęs ir pagrindęs: ši forma gali būti ir efektyvi ir visuomenei labai naudinga. Labai svarbu valstybei kartu su savivaldybėmis susigrąžinti neteisėtai išnuomotą šilumos ūkį. Vyriausybė kartu su savivaldybėmis turi įsteigti holdingą “Lietuvos šiluma”. O elektros sektoriuje privalome kiek galime greičiau pasidaryti jungtį su Lenkiją, bet jokiu būdu neatsijungti nuo Rusijos, kaip nori konservatoriai. Mes, būdami susijungę su Europa ir su Rytais, galime tapti rimti energetinio tranzito dalyviai. Tam būtiniausia sąlyga – kompentencija, padorumas ir atsakomybė. Deja, pasirodo, tai valdžioje yra didžiausias deficitas.
O išeitis yra. Buriasi nauja plati koalicija: Tautos ateities forumas (TAF lt), Lietuvos pramoninkų konfederacija ir kitos visuomeninės, ypač vartotojų teises ginančios organizacijos, vienija savo jėgas. Neleisime politiniams puskvailiams ir toliau bloginti energetinį benradarbiavimą su Rusija. Ji yra mūsų partnerė ir abi pusės turi veikti korektiškai ir mandagiai – kaip ir dera kaimynams. Tai labai svarbu mūsų valstybės nacionaliniam saugumui. Nes jau akivaizdu: Kubiliaus ir Ko antivalstybiniai veiksmai stumia mūsų šalį į pražūtį.
Vytauto Visocko nuotraukoje: Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininkas Algimantas Matulevičius.
2011.02.04
